Vilniaus tramvajus

[evvt]

Krokuva 2028 m. žada pradėti metro statybas



O Vilniuj laivelių ir autoniminių karietų užteks... O dar lenkai atsilieka ekonominiais rodikliais

koks dar metro ar tranvajus kai dar aksfaldo det ir det vis yra kur ir niekaip nesudet visur kur lenda ir kur ne.

[Visdarlietus]

Krokuva seniai žada, ten lenktynės su Varšuva vyksta. Tik viskas pažadais ir baigiasi. Beje pernai Krokuva konstatavo, kad vystys greitąjį tramvajų. Taigi planai ten kas pusę metų keičiasi.

[Silber418]

Pas mus gruntai blogi ir seismologinė situacija sudėtinga.

O dar klimatas ypatingas ir augmenija labai unikali.

[Sula]

Krokuva 2028 m. žada pradėti metro statybas



O Vilniuj laivelių ir autoniminių karietų užteks... O dar lenkai atsilieka ekonominiais rodikliais

Pas mus gruntai blogi ir seismologinė situacija sudėtinga.

[Palpatine]

Krokuva 2028 m. žada pradėti metro statybas

Metro projektą numatoma padalinti į tris etapus – pirmasis apimtų 6 km atkarpą ir kainuotų 3 mlrd. zlotų (apie 702 mln. Eur), kitų dviejų etapų ilgis siektų apie 20 km, o statybos kainuotų 10 mlrd. zlotų (apie 2,3 mlrd. Eur).

O Vilniuj laivelių ir autoniminių karietų užteks... O dar lenkai atsilieka ekonominiais rodikliais

[Al1]

Aš nesakau, kad jis sektinas. Masinė automobilizacija įvyko visai ne dėl tokio užpildymo, o dėl bendros VT degradacijos, prasidėjusios dar 1990 m. Žmonėms nusibodo valdžios šūdo malimas dėl transporto (viešojo) ir VT blogėjimas ar tiesiog jo sunaikinimas daugumoje rajonų (miesto ir dalis priemiesčio maršrutų iš karto 1990-91 metais).
Va, pažiūrėkit, kaip VT "padėjo" koronaviruso debiliški apribojimai, kai porą mėnesių nebuvo beveik jokio VT daugumoje rajonų ir tarpmiestinio susisiekimo aplamai Lietuvoje. O žmonės vis tiek reikėjo važiuoti, nepaisant debilų propagandonų ir valdžios kliedesių apie sėdėjimą namie, žmonės reikėjo į darbą (ne visi dirbo namie) ir t.t. ir ne tik. O važiuoti buvo galima tik automobiliu... VT galutinai tapo visiškai nepatikimu, net jei jis ir vėl pradėjo kursuoti (ne visas pradėjo ir t.t.)...

[acetonas]

Reikalavimo turėti VT aplamai nėra, kaip ir metro tuo labiau. Kalba eina apie faktinę padėti, o ne biurokratinius dalykus.
Esmė tame, kad kelti esamo VT kokybę čia ir dabar ne tik kad reikia, bet ir galima finansiškai bei tam kur kas mažiau fizinių barjerų ir kitokių kliūčių, nėra tik politinės valios. Ir tą galima būtų atlikti per metus, pusantrų. Tramvajui nutiesti minimum reikėtų 5 metų, įskaitant nuo politinio sprendimo priėmimo iki atidarymo. Ir tai dar kažin ar išeitų. Turint omenyje kitų V. Europos miestų pavyzdžius... Čia kai kas siūlo laukti tramvajaus ir nieko nedaryti... Kiti iš viso nedaro nieko arba tik blogina esamą VT (savivaldybė; rutininis atnaujinimas ne prie ko), ir pliurpia nesąmones. Aš siūlau nustoti pliurpti nesąmones abiems pusėms ir pagaliau realiai sutvarkyti esamą VT taip, kad būtų ryškus kokybinis šuolis.

Nesuprantu, kodėl sovietinis VT užpildymas yra toks siektinas dalykas. Būtent dėl tokio užpildymo įvyko masinė automobilizacija ir susiformavo mitas, kad VT tik vargšams. Kitas dalykas, kodėl manote, kad niekas nenori gerinti dabartinio VT? Tiesiog, tas VT gerinimas turi nuvesti prie tramvajaus.

[Al1]

Reikalavimo turėti VT aplamai nėra, kaip ir metro tuo labiau. Kalba eina apie faktinę padėti, o ne biurokratinius dalykus.
Esmė tame, kad kelti esamo VT kokybę čia ir dabar ne tik kad reikia, bet ir galima finansiškai bei tam kur kas mažiau fizinių barjerų ir kitokių kliūčių, nėra tik politinės valios. Ir tą galima būtų atlikti per metus, pusantrų. Tramvajui nutiesti minimum reikėtų 5 metų, įskaitant nuo politinio sprendimo priėmimo iki atidarymo. Ir tai dar kažin ar išeitų. Turint omenyje kitų V. Europos miestų pavyzdžius... Čia kai kas siūlo laukti tramvajaus ir nieko nedaryti... Kiti iš viso nedaro nieko arba tik blogina esamą VT (savivaldybė; rutininis atnaujinimas ne prie ko), ir pliurpia nesąmones. Aš siūlau nustoti pliurpti nesąmones abiems pusėms ir pagaliau realiai sutvarkyti esamą VT taip, kad būtų ryškus kokybinis šuolis.

[VLR]

Nepilna pavyzdžių. Amerikos pavyzdžiai mums netinka. Europoje visur buvo geras VT, o tramvajus nebuvo tiesiamas esant prastam VT išvystymui. Taip, yra nevykusių (neįvykusių) projektų kaip kad Šarlerua metro... Arba Nansi tramvajus-troleibusas, kuris dabar keičiams tramvajumi. Bet nevykęs jis buvo tik techniniu požiūriu. Šiaip kaip VT pagerinimas meiste jis suveikė.

Ne, nėra tokio reikalavimo, kad prieš tiesiant metro ar tramvajaus linijas turi būti išvystytas autobusų tinklas. Nereikia išsigalvoti dirbtinių barjerų plėtrai VMS stiliumi, tokie dalykai yra toje pačioje kategorijoje kaip reljefas ir netinkamas gruntas.

Kelti autobusų paslaugą į kitą lygį rajonuose, kuriuose bus tiesiami tramvajaus bėgiai (o tai yra visi tankiai apgyvendinti Vilniaus rajonai), prieš tiesiant bėginį VT nebūtų racionalu, nes autobusų tinklas yra vystomas skirtingai priklausomai nuo jo rolės. Jei dabar išvystysime autobusus kaip kamieninę VT priemonę pvz. į Pilaitę, tai kainuos daug ir užims daug laiko, bet, nutiesus tramvajaus liniją į ten, juos reikės perdaryti į privežamąją priemonę. Kur kas racionaliau yra tiesiog įrenginėti naująją kamieninę priemonę iš karto (o tą galima padaryti greitai, žr Tampere pavyzdį). Tuo pačiu, aišku, reikia ir gerinti susisiekimą autobusais, bet jau su mintimi, kad ji greitai bus privežamoji priemonė, o ne kamieninė.

Nekalbant jau apie tai, kad visokiose tamperėse, olštynuose ar daugpiliuose autobusų sistemos tikrai nevažiuoja tokiu dažniu, kokiu juos važiuoja Vilniuje. Tiesiant linijas į tuos pačius Ørestad ar IJburg irgi nebuvo pirma išvystomi autobusai tose vietovėse.

Vilniui tiesiog reikia pradėti tiesti bėgius ir tai daryti kuo greičiau.

[Al1]

Ne, tokio principo nėra. Šioje temoje yra pilna pavyzdžių, kur LRT linijos buvo tiesiamos miestuose, kuriuose autobusai ar troleibusai gerai išvystyti nebuvo.

Nepilna pavyzdžių. Amerikos pavyzdžiai mums netinka. Europoje visur buvo geras VT, o tramvajus nebuvo tiesiamas esant prastam VT išvystymui. Taip, yra nevykusių (neįvykusių) projektų kaip kad Šarlerua metro... Arba Nansi tramvajus-troleibusas, kuris dabar keičiams tramvajumi. Bet nevykęs jis buvo tik techniniu požiūriu. Šiaip kaip VT pagerinimas meiste jis suveikė.

[mantasm]

Šiaip čia yra rimtas trūkumas ir dėl to dažnai yra daromas pirmumas gamintojui kurio modeliai jau yra autoparke, kad būtų tos pačios detalės ir pan. Na bet čia normaliose šalyse, mes tai perkam betkokį šlamštą kas pigiau pasiūlys.

Abejoju ar trūkumas. Apmokyti specialistą su baziniu išsilavinimu dirbti su dar vienu modeliu nėra raketų mokslas. Visgi technologijos keičiasi ir tas natūralu. Kartais gamintojai ir tai pačiai technologijai atranda kitokių remonto būdų. Kaip sakoma reikia mokytis visą gyvenimą

[ejs-ejs]

Baterijų niekas išvis netaisys. Tiesiog sudroš ir tada važiuos prisijungę. Taisyti gali ten visokius konverterius kurie peruoda galią ratams ir pan. Bet tas vyksta ir dabartiniuose troleibusuose (kaip gerai, galite girdėti iš transformatorių ūžesio).

Traukos transformatorius troleibuse? Su DC maitinimu? Be abejo, iškart po magneto aliuminiui.

[VLR]

Be to tramvajus ar metro buvo tiesiami tik esant labai gerai išvystytiems troleibusams ir autobusams.

Ne, tokio principo nėra. Šioje temoje yra pilna pavyzdžių, kur LRT linijos buvo tiesiamos miestuose, kuriuose autobusai ar troleibusai gerai išvystyti nebuvo.

[MedinisStrazdas]

Reikalavimai dirbantiems elektra, jau eina specialus išsilavinimas. Batarkių nieks "VT garaže" netaisys, o jas pakeisti varžtai su medvaržčiais atsisuka visur vienodai.

Baterijų niekas išvis netaisys. Tiesiog sudroš ir tada važiuos prisijungę. Taisyti gali ten visokius konverterius kurie peruoda galią ratams ir pan. Bet tas vyksta ir dabartiniuose troleibusuose (kaip gerai, galite girdėti iš transformatorių ūžesio).

Ir skirtingus modelius prižiūri ne tie patys specialistai. Bet perkant naują modelį niekas neverikia, kad nėra specialistų.

Šiaip čia yra rimtas trūkumas ir dėl to dažnai yra daromas pirmumas gamintojui kurio modeliai jau yra autoparke, kad būtų tos pačios detalės ir pan. Na bet čia normaliose šalyse, mes tai perkam betkokį šlamštą kas pigiau pasiūlys.

[Sula]

Jūs kai kalbat apie tą "BRT" jūs ką turite omeny? Mano supratimu BRT yra kažkas tokio (išskyrus tą vieną shared atkarpėlę miesto centre):
Rekomenduoju žiūrėti 2x greičiu.

Teko važiuoti. Patys olandai jo neįvardina BRT.
Yra kur kas labiau kriterijus atitinkančių.
Priedo šitas kažkoks apytuštis buvo. Gal vidury darbo dienos

[felar]

Jūs kai kalbat apie tą "BRT" jūs ką turite omeny? Mano supratimu BRT yra kažkas tokio (išskyrus tą vieną shared atkarpėlę miesto centre): https://www.youtube.com/watch?v=S4wa7yT9BcY
Rekomenduoju žiūrėti 2x greičiu.

BRT kriterijai - atskiros juostos autobusams viduryje gatvės, absoliutus prioritetas visose sankryžose ir viadukuose (!) įgyvendinant dedikuotas estakadas, automatiškai įsijungianti žalia šviesa šviesoforinėse sankryžose, plačios ilgos stotelės su paviljonais į kurias patekimas žemės lygyje, ilgos talpios transporto priemonės, taktinis tvarkaraštis, nuspėjamas kelionės laikas dėl neplanuotų laukimų ir stovėjimų nebuvimo.

Čia kai lyginate tas kainas jūs su šituo lyginat ar su Vilniaus "greitaisiais autobusais"? Šitas Eindhoveno autobusas įveikia 10,5km atstumą per ~25min (~25km/h). Visuomet vienodai ar pikas ar nepikas, kamsčiai ar nekamsčiai. Palyginimui panašus maršrutas būtų mūsų 1G, kuris pagal tvarkaraščius tokį patį atstumą įveikia 1,5x lėčiau nepiko metu ir beveik 2x lėčiau piko metu. Kiek realiai teks važiuoti dažnai bus siurprizas.

[Al1]

Eilinį kartą kartoji automarozines VMS klišes ir pasiteisinimus, kodėl tramvajaujs bėgiai negali būti tiesiami. 'Pirma išnaudojam autobusų galimybes' ir 'reikia tiesti arba 68 linijas už 59 milijardus, arba nieko' yra vieni populiariausių jų. Tavo Stalino stiliaus modelis, kuriame pirma išnaikinam visus automobilius nėra niekur įgyvendintas, taip nebeveikia dalykai šiais laikais, tuo labiau demokratinėje šalyje. Ir taip, galima pradėti ir nuo vienos ar dviejų linijų, taip daro ir darė visi miestai.

Tramvajus savaime nėra panacėja, panacėja yra labiau atskirtas, daugiau prioriteto turintis, talpesnis, greičiau važiuojantis ir rečiau stojantis transportas bei gerai suformuotas centrinis transporto mazgas. Kas nėra panacėja tai investavimas į dažnai stojančią, netalpią, nepatogią transporto priemonę ir iš jos sudarytus traukinukus.

VMS iš viso tik peza ir nieko nedaro net autobusų ir troleibusų srityje. Rutininį parkų atnaujinimą pateikia kaip didžiausią proveržį... Amerikos pavyzdžių nenagrinėjam, tai visiškai netinka Europai. Europoje niekur nebuvo dasileista iki tokio automobilizacijos lygio, pradedant VT pertvarką ir tramvajų ar metro statybas. Be to tramvajus ar metro buvo tiesiami tik esant labai gerai išvystytiems troleibusams ir autobusams. Geriausias pavyzdys - Šveicarija.

[Al1]

Gal koks apžvalginis video yra? Ar remontininkai patys prisipažino viešai vairuotojams, kad va sumontavom ne taip, kaip reikia ir info iš pirmų lūpų? Negali būti taip, kad patys vairuotojai nelabai supranta, kur kada pro kokius gali greit važiuot, t. y. būna tiesi konfiguracija, kur 50 km/h gali važiuot, o būna 30° kampo, kur gali 35 km/h važiuot, o būna 45° kampu, kur jau lėčiausias (nepamenu greiočio limito)?

Apžvalginio nėra. Bet aš nepajutau jokio skirtumo. Kaip važiavo lėtai, taip ir važiuoja... Petro ir Povilo žiede Antakalnio link daug kartu mačiau ir pačiam teko važiuoti, ant to iešmo (automatinio) dažnai nukrenta štangos... Gal jau sutvarkė. Bet kelių mėnesių eigoje teko stebėti kritimus... Labai gali būti, kad vairuotojai deda boltą ant to, ką jiems sakė ir važiuoja kaip važiavo iki tol...

[VLR]

Niekur nesakiau kad mes per skurdūs tramvajui (ar kitai transporto priemonei). Nereikia skaityti tarp eilučių. Tik man nepatinka akivaizdus wishful thinking, kad tipo LRT kainuoja tiek pat kiek BRT, kas nėra tiesa.

Praktiškai visus LRT įrengimo kaštus suvalgo prioriteto formavimas (kelių pertvarka, estakados, tuneliai) ir stotys. Patys bėgiai nekainuoja daug, juos be to galima įrengti ant žolės, kai izoliuotam BRT reikia asfalto. BRT tiesiog šiais laikais yra vadinamas bet kas, įskaitant paprastas A juostas (žr. tą patį BRT Creep terminą Wikipedia) dėl to galima susidaryti įspūdį, kad jis kainuoja pigiau. Jei BRT yra reikšmingai pigesnis, reiškia jis turi arba mažiau prioriteto, arba prastesnes stotis, arba ir tą, ir tą. Nekalbant jau apie tai, kad tai yra vienareikšmiškai prastesnė VT priemonė.

Dėl kainos, galima rasti daug straipsnių, YouTube video ir kitų šaltinių, bei diskusijų transporto formuose, pirmas rezultatas (siūlyčiau pasiskaityti, tarptautiniai forumai ir diskusijos juose yra visai kito lygio nei čia):
https://www.reddit.com/r/transit/com...an_light_rail/

[VLR]

Prie ko čia BRT ir jo keitimas tramvajumi? Kai kurie mano, kad tramvajus tai panacėja? Viena linija ką nors pakeis? Arba reikia tiesti bent tris linijas iš karto, kad būtų apimta apčiuopiama miesto dalis ir iš karto pasijustų efektas, arba nereikia sekti pasakų. Bet kokiu atveju esamas VT turi funkcionuoti normaliai. Ir tai nėra pinigų švaistymas.
Ką ten kartoja VMS tai tik bezdėjimas į vandenį. Nieko nelaukiant turi būti gerinamas esamas VT. Nes tramvajų nutiesti užruktų penkmetį. Čia nuo projekto padarymo iki paleidimo. Dar penkmetį degraduojančio VT (tik autobusų ar troleibusų atnaujinimas nieko nekeičia) leisti negalima. Sutvarkius normaliai esamą VT daug kam praeis kalbos apie tramvajų kaip panacėją.
Kai sprogo Černobylio elektrinė, tai visą miestą (apie 50 tūkst.) gyventojų evakuavo autobusais per kelias valandas. Todėl nereikia čia pasakų, kad autobusai negali išvežti tokio kiekio žmonių. Atlaisvinkite gatves visų pirma, ko, beje, reikės ir tiesiant tramvajų net ir ten, kur jis važiuotų atskirtas nuo automobilių srauto.

Eilinį kartą kartoji automarozines VMS klišes ir pasiteisinimus, kodėl tramvajaujs bėgiai negali būti tiesiami. 'Pirma išnaudojam autobusų galimybes' ir 'reikia tiesti arba 68 linijas už 59 milijardus, arba nieko' yra vieni populiariausių jų. Tavo Stalino stiliaus modelis, kuriame pirma išnaikinam visus automobilius nėra niekur įgyvendintas, taip nebeveikia dalykai šiais laikais, tuo labiau demokratinėje šalyje. Ir taip, galima pradėti ir nuo vienos ar dviejų linijų, taip daro ir darė visi miestai.

Tramvajus savaime nėra panacėja, panacėja yra labiau atskirtas, daugiau prioriteto turintis, talpesnis, greičiau važiuojantis ir rečiau stojantis transportas bei gerai suformuotas centrinis transporto mazgas. Kas nėra panacėja tai investavimas į dažnai stojančią, netalpią, nepatogią transporto priemonę ir iš jos sudarytus traukinukus.