Vilniaus tramvajus

[Al1]

Kiek teko matyti, tramvajaus salonas siauresnis nei troleibuso ar autobuso. Ten dažniausiai naudojama 2+1 sėdynių schema, kai autobuse 2+2.

Jei tramvajus siaurasis, o daug kur Europoje yra 1000 mm vėžės tramvajai, tai jis aišku, kas siauresnis. Gali būti metrinei vėžei ir normalaus pločio apie 2,5 metro. Bet viskas priklauso nuo pasirinkto gabarito mieste. Jei tarp bėgių dvikeliame ruože yra mažesnis atstumas, tai ir tramvajų vagonai siauresni. Modernizuojat galima praplatinti atstumą tarp bėgių dvikelyje. Bet senose sistemose ne visur tai įmanoma, ne visur ir norima daryti, kai kur pilnai tenkina esamas plotis.

Pires 34 metus troleibusai tikrai buvo VT stuburas, bet dabar tikrai nera, nes kaip minejau, marsrutai planuoti sovietiniam modeliui is miegamuju rajonus i fabrikus ir atgal. Tai kol nebus perkuriami marsutai ir kontaktinis tinklas, pravedant ji iki Pilaites, Santariskiu, Pasilaiciu ir pratesiant KT Ateities g ir Ozo g., bei nuperkant troleibusu su didesne talpa, kaip ir darat A juostas. Problema tame, kad joks troleibusas nebus tokios tokios dideles talpos, kaip, kad tramvajus. Paimkim bi-articulated arba kitaip troleibusa su dviem sujungimais, kuri gamina Solaris. Jo modeliai turi tarp 160-179 vietu https://www.urban-transport-magazine...nd-bratislava/ . Ir tada paimkim tramvaju, kaip CAF Urbo 3, kuris nuo savo ilgio gali turet nuo 129 iki 327 keleiviu (viduriniskai apie +/- 250), Skoda 15T for city, kuris gali tureti tarp 193 ir 611 vietu keleiviams arba Alstom Citadis kuris gali turet tarp 200 ir 600 vietu keleiviam priklausomai nuo ilgio. Tai esme, kad net didziausias troleibusas sunkiai prilygsta net ir maziausiems tramvajams pagal keleiviu skaicius.

As nesakau, akd nepaerkam cia tu dideliu troleibusu ir nieko nedarom, kol nepastatysim tramvajaus/light-rail'o. Atvirksciai, reikia jau siandien pirkti ekstra didelius troleibusus, nes tokiem marsrutam, kaip 2,7, 9, 19 ir pan. ju verkiant reikia, nes net ne piko metu neimanoma i juos ilipti. Taip pat reikia ir A juostas jiem daryt ir kontaktini tinkla naujint bei plesti uz centro ribu, nes troleibusai gali puikiai uzimti ta nisa kur tramvajus bus per didelis ir neapsimokes jo pravedinet visur. Bet taip pat yra svarbu nusitiest tas 2-3 esmines oramvajaus linijas, kad galetume isvezioti didelius keleiviu srautus skersai isilgai miesta, ko dabar negali ir negales padaryt troleibusai ar autobusai, bet gali tramvajus. Ir tada vel Vilniuj atsiras normalus VT stuburas is tramavajus ir kai kuriu troleibusu marsrutu ir bus galima tureti pilnaverti ir kokybiska VT tinkla.

Nes troleibusai sąmoningai žlugdomai. Jokioje normaliai veikiančioje VT sistemoje troelibusai nebus 100 proc. dubliuojami autobusais, kaip kad Vilniuje 16 uždubliuotas 2G. Kaip kad Vilniuje dėl greitojo autobuso naikinami troleibusų maršrutai ar jie retinami... Tai yra tiesiog vykdomas troleibusų pakeitimas autobusais. Atitinkamai, ir stuburas sunaikintas. Bet jį nesuku atstatyti, tik reikia politinės valios. Pilaitei troleibusų aš nesiūlau. Pradžioje autobusai, o vėlesniame etape ten geriausia tramvajus. Dar kartą, ne dabar, o sekančiame etape, kai bus sutvarkyta esama sistema.

Troleibusai juda lėčiau, ypač žieduose ir ant posūkių.

Tik dėl to, kad nėra normaliai sutvarkytas KT. Teko važiuoti Europoje, kur KT niekaip netrukdo greitai įveikti žiedą ar posūkį ir troleibusas juda kaip autobusas. Čia tik pas mus Lietuvoje nieko nedaroma... arba pridatoma nesąmonių, kaip kad su automatiniais iešmais Vilniuje, per kuriuos ir toliau troleibusai velkasi. Nes sumontavo ne tokius iešmus, kokius reikėjo. Taip, jie automatiniai, bet per didelio kampo ir todėl greitis per juos vis tie ribotas iki kokiu 10-15 km/h, o ne 35-40 km/h

[Sula]

Jų yra visokių. Ir kadangi važinėkau ten, kur tramvajus įrengtas senai, nauji sąstatai pritaikyti prie esamo kelio gabarito.

Škoda 15T važinėja Rygoje tais pačiais bėgiais, kaip ir seni.

[ejs-ejs]

Na nee, naujose tramvajų sistemose taip turbūt nebūna. Pagooglinkite kad ir tuos pačius Alstomus, kurie važinėja mano minėtos Prancūzijos miestuose. Platūs, erdvūs, dideliais langais, labai patogūs ir nesiūbuojantys.

Jų yra visokių. Ir kadangi važinėkau ten, kur tramvajus įrengtas senai, nauji sąstatai pritaikyti prie esamo kelio gabarito.

[eigh]

Kiek teko matyti, tramvajaus salonas siauresnis nei troleibuso ar autobuso. Ten dažniausiai naudojama 2+1 sėdynių schema, kai autobuse 2+2.

Na nee, naujose tramvajų sistemose taip turbūt nebūna. Pagooglinkite kad ir tuos pačius Alstomus, kurie važinėja mano minėtos Prancūzijos miestuose. Platūs, erdvūs, dideliais langais, labai patogūs ir nesiūbuojantys.

[TrippleA]

Tai būtų teisinga, jei tramvajus jau būtų ir būtų lyginamas jo rentabilumas su autobusais ar troleibusais. O tramvajaus nėra ir jį reikia nutiesti. O tai kainuos daug ir iš karto ir netgi žemesnis autobusų ar troleibusų rentabilumas (nors tai labai slidus dalykas, viskas priklauso nuo to, kaip vertinama) kainuiotų mažiau, nei naujas tramvajus.
VT stuburas yra - tai troleibusai. Taip, jie nesiekia dalies rajonų. Bet galima ten leisti arba autonomine eiga, arba tą stuburą ten sudarytų VT eismui skirtos gatvės (jų dalys) su autobusais. Ne, BRT aš nesiūlau.

Pires 34 metus troleibusai tikrai buvo VT stuburas, bet dabar tikrai nera, nes kaip minejau, marsrutai planuoti sovietiniam modeliui is miegamuju rajonus i fabrikus ir atgal. Tai kol nebus perkuriami marsutai ir kontaktinis tinklas, pravedant ji iki Pilaites, Santariskiu, Pasilaiciu ir pratesiant KT Ateities g ir Ozo g., bei nuperkant troleibusu su didesne talpa, kaip ir darat A juostas. Problema tame, kad joks troleibusas nebus tokios tokios dideles talpos, kaip, kad tramvajus. Paimkim bi-articulated arba kitaip troleibusa su dviem sujungimais, kuri gamina Solaris. Jo modeliai turi tarp 160-179 vietu https://www.urban-transport-magazine...nd-bratislava/ . Ir tada paimkim tramvaju, kaip CAF Urbo 3, kuris nuo savo ilgio gali turet nuo 129 iki 327 keleiviu (viduriniskai apie +/- 250), Skoda 15T for city, kuris gali tureti tarp 193 ir 611 vietu keleiviams arba Alstom Citadis kuris gali turet tarp 200 ir 600 vietu keleiviam priklausomai nuo ilgio. Tai esme, kad net didziausias troleibusas sunkiai prilygsta net ir maziausiems tramvajams pagal keleiviu skaicius.

As nesakau, akd nepaerkam cia tu dideliu troleibusu ir nieko nedarom, kol nepastatysim tramvajaus/light-rail'o. Atvirksciai, reikia jau siandien pirkti ekstra didelius troleibusus, nes tokiem marsrutam, kaip 2,7, 9, 19 ir pan. ju verkiant reikia, nes net ne piko metu neimanoma i juos ilipti. Taip pat reikia ir A juostas jiem daryt ir kontaktini tinkla naujint bei plesti uz centro ribu, nes troleibusai gali puikiai uzimti ta nisa kur tramvajus bus per didelis ir neapsimokes jo pravedinet visur. Bet taip pat yra svarbu nusitiest tas 2-3 esmines oramvajaus linijas, kad galetume isvezioti didelius keleiviu srautus skersai isilgai miesta, ko dabar negali ir negales padaryt troleibusai ar autobusai, bet gali tramvajus. Ir tada vel Vilniuj atsiras normalus VT stuburas is tramavajus ir kai kuriu troleibusu marsrutu ir bus galima tureti pilnaverti ir kokybiska VT tinkla.

[ejs-ejs]

Bet faktas ir tai, kad troleibusas ar autobusas dažniausiai važiuos lėčiau, suspausčiau ir nepatogiau nei šiuolaikinis tramvajus.

Kiek teko matyti, tramvajaus salonas siauresnis nei troleibuso ar autobuso. Ten dažniausiai naudojama 2+1 sėdynių schema, kai autobuse 2+2.

[Maalinauskas]

Kokiuose rajonuose taip jau neįmanoma nupiešti A juostų arba išskirti vietos tramvajams? Paryžius VT tinklą gerina automobilių sąskaita - yra ne vienas pavyzdys, kai (auto | auto | auto) gatvė virsta (auto | VT | dviračiai) gatve. Nepatogumas, didesni kamščiai? Taip, paryžiečiai keikiasi. Bet valdžia sako - naudokitės VT Tramvajų Europoje temoje galima rasti ne vieną tos pačios Prancūzijos miestą, kuris neseniai nutiesė naujas tramvajaus linijas, nors pats miestas pastatytas tikrai ne vakar.

Na pvz Antakalnio gatvė. Neįmanoma ne dėl to kad nėra dažų, o dėl to kad demokratijoje valdžią renkantys vilniečiai tokio sprendimo niekada nepalaikys. Ir bus teisūs - atiduodant vieną juostą viešąjam ten trafikas galutinai sustos, dėl posūkių į kairę. Arba tada reikia rekonstrukcijos ir daryti papildomas juostas nusukimui, bet a) net su jomis kelionė pailgės kelis kartus b) tų juostų visur neįrengsi prie kiekvieno kiemo (nėra vietos).

Automobilių eismą (kuris jau ir taip dalinai uždraustas) - visai uždrausti, išskyrus gyventojus ir spec. tarnybas.

Sėkmės Vilniuje tą prastumti. Problema ta pati kaip aprašiau viršuje - gyvename demokratijoje, kurioje bet kokia valdžia priklauso nuo viešosios nuomonės. Ir jei ta viešoji nuomonė nepalaikys sprendimo, jis bus atšauktas sekančioje kadencijoje. Priminti kaip buvo su Šimašiaus kilpiniu eismu? Net toks win-win dalykas buvo iškeltas kaip vienas svarbiausių klausimų mero rinkimuose ir pusė kandidatų pareiškė kad jį atšauks arba peržiūrės, o jūs siūlote stabdyti tranzitinį eismą, prie kurio sodininkai (čia mes vėl grįžtame prie Antakalnio gatvės) įpratę dešimtmečiais (prisipirkę sklypų ir pan). Čia matau nebent vieną variantą - pirmos kadencijos pirmų metų metu visame Vilniuje padaroma masinė gatvių rekonstrukcija (sukuriama nauja VT infrastruktūra, supaišomos juostos, įrengiamos kur reikia juostos sukimui į kairę ir kontrolės priemonės), tuo pačiu paleidžiama dvigubai daugiau naujų, modernių transporto priemonių su veikiančiais kondicionieriais (of course), įrengiamos naujos stotelės ir park&ride aikštelės. Tada maybe (tik MAYBE) Vilniaus gyventojai suspės per likusius tris metus pakeisti savo įpročius bei įvertinti naująjį VT, kad sekančiuose rinkimuose visko nelikviduoti. Bet aš asmeniškai tokio dalyko neįsivaizduoju, Vilnius 30 metų stadiono nesugeba pasistatyti, o čia tokį megaprojektą.

Kuo troleibusai skiriasi nuo autobusų?

Troleibusai juda lėčiau, ypač žieduose ir ant posūkių.

[VLR]

Tramvajus nėra greitesnis už autobusus ar troleibusus, jo "greitumas" atsiranda tik tada, kai važiuoja pilnai atskirta trasa su mažu kiekiu susikirtimų.

Tarybiniais laikais autobusai perveždavo daugiau dėl to, kad automobilių keliuose buvo labai mažai. Paprastos A juostos to negali fiziškai imituoti, nes jos kertasi su srautais, sukančiais į dešinę bei dažnai naudojamais įvažiavimais ir išvažiavimais iš kiemų. Vienintelis būdas reikšmingai atlaisvinti gatves autobusams ir sukurti reikšmingai greitesnę paslaugą būtų A juostų perkėlimas į vidurį gatvių, o tai jau reikštų naują A juostų, stotelių ir kt. standartą (būtų galima jį vadinti BRT). Tokio naujo standarto įgyvendinimas (kelių pertvarka, naujos stotelės ir kt.) kainuotų labai panašius pinigus į tramvajaus standarto įgyvendinimą, tačiau praktikoje, toks standartas būtų mažiau išbaigtas, su daug nukirstų kampų (vėl gi 'BRT creep', apie tai prirašyta ir prikalbėta yra itin daug).

Realiausia kieta VT priemonė Vilniaus dydžio ES sostinei yra būtent kuo labiau izoliuotas Light Rail ir Vilnius (išskyrus senamiestį) tam yra, turbūt, geriausiai tinkantis miestas pasaulyje. Kaip matai ir šioje temoje tavo idėja 'pirma išnaudoti autobusus' jau sulaukė palaikymo iš automarozinės faunos, palaikančios net Benkunsko per plačias gatves.

[eigh]

Tai ir Vilniuje tas pats - didžiausios VT problemos su senais rajonais, kurie buvo statyti kai automobilių kiekis keliuose buvo mažesnis. Nes statant naują rajoną ne problema nutiesti papildomą A juostą.

Kokiuose rajonuose taip jau neįmanoma nupiešti A juostų arba išskirti vietos tramvajams? Paryžius VT tinklą gerina automobilių sąskaita - yra ne vienas pavyzdys, kai (auto | auto | auto) gatvė virsta (auto | VT | dviračiai) gatve. Nepatogumas, didesni kamščiai? Taip, paryžiečiai keikiasi. Bet valdžia sako - naudokitės VT Tramvajų Europoje temoje galima rasti ne vieną tos pačios Prancūzijos miestą, kuris neseniai nutiesė naujas tramvajaus linijas, nors pats miestas pastatytas tikrai ne vakar.

Aha taip ir patikėjau. Šioje pačioje šakoje vyksta diskusija, kaip nutempti tramvajaus liniją nuo Žaliojo tilto iki Kudirkos aikštės, ir realios alternatyvos tuneliavimui kažkaip nesimato. Na arba tada padaryti kaip Prahoje ir paleisti bėgius ten kur važiuoja automobiliai, bet tada naudos iš tokio tramvajaus bus nulis.

Tai aš šioje šakoje jau ir parašiau savo siūlymą - prie Kudirkos aikštės nereikia jokių pastatų griauti ar bėgius vesti per kiemus - reikia pertvarkyti sankryžą su Gedimino pr. taip, kad kampai būtų kuo bukesni. Automobilių eismą (kuris jau ir taip dalinai uždraustas) - visai uždrausti, išskyrus gyventojus ir spec. tarnybas.

Žaliasis tiltas platus, vietos tramvajui ten yra. Operos ir baleto žiedą pertvarkyti, išskirti tiesias juostas (trajektorija Žaliasis tiltas - Kudirkos aikštė) VT, kad nereiktų sukiotis žiede. Kur dar problemų matote? Net Pylimo g., jeigu labai reikia, galima palikti vieną juostą automobiliams, kas jau dabar yra. Sodų g. pertvarkyti į VT gatvę. Štai ir visa atkarpa Žaliasis tiltas - Stotis.

Troleibusas galbūt, bet autobusai tramvajaus greičiui šiais laikais faktiškai nenusileidžia, jei yra viešojo transporto juostos. Suspausčiau išsprendžiama paleidžiant daugiau transporto priemonių, belieka tik patogumo klausimas. Tik pažiūrėjus į tokių projektų kainą kyla daug klausimų, ar verta tiek išleisti dėl to "patogiau".

Kuo troleibusai skiriasi nuo autobusų? Esmė ta pati - šios transporto priemonės yra ne tokios erdvios, labiau siūbuoja ir sukiojasi, didesnė staigių stabdymų rizika, yra mažiau patogios. Realiai šias problemas (išskyrus patį transporto priemonės tipą ir dėl jo kylančias problemas, tokias kaip nepatogumą) spręstų normalios BRT sistemos sukūrimas, kaip Pietų Amerikos miestuose. Bet ar mes norime daugiau asfalto ir Pietų Amerikos lygio sprendimų, ar žalio ir talpaus tramvajaus, ką daro visa Europa?

[Sula]

Tų gatvių daug kur nereikia ir brangiai laisvinti.
Jokių problemų nuo pat Pašilaičių/Justiniškių iki Savanorių žiedo nematau, o Savanorių pr. vėl gi vietos pakankamai.
Tas pats nuo Santariškių iki Karevių g. Tas pats nuo Pilaitės, ko gero, iki pat Valakampių tilto. Dariaus&Girėno irgi pakankamai vietos visiems (jei ten nebėra mistinių slaptų kabelių).
Visa Batoro g. (bet ten gal netiestų artimiausiu metu).
Esant reikalui, tramvajaus estakada, tuneliukas yra siauresni ir pigesni nei automobiliniai.

[Al1]

Nu kaip tai nulis? Jei varom kelis troleibusus ar autobusus, vietoj vieno, tai musu islaidos, tiek personalui, tiek ridos sanaudos keliom skirtingoms VT priemonem yra didesnes, negu vienai dideliai VT priemonei su vienu vairuotoju. O tramvajus, aisku kainuos, bet ne tiek kiek metro, todel turim realistiskeni varianta siu dienu salygom. Taip tokias staybas dalinai kompensuotu ir ES is savo zaliuju fondu. O ka turime siandien, tai yra is esme sovietine sistema, kuri buvo skirta nuvezti darbininkus is miegamuju rajonu i fabriku rajonus ir ta puikiai parodu troleibusu marutai ir kontaktinis tinklas, kuria neatitinka siu dienu poreikiu. Tramvajus leistu kardinaliai perdaryt VT tinkla, suformuojant VT stubura, kuriuo dabar nera ir iveiklint troleibusus ir autobusus dar geriau.

Tai būtų teisinga, jei tramvajus jau būtų ir būtų lyginamas jo rentabilumas su autobusais ar troleibusais. O tramvajaus nėra ir jį reikia nutiesti. O tai kainuos daug ir iš karto ir netgi žemesnis autobusų ar troleibusų rentabilumas (nors tai labai slidus dalykas, viskas priklauso nuo to, kaip vertinama) kainuiotų mažiau, nei naujas tramvajus.
VT stuburas yra - tai troleibusai. Taip, jie nesiekia dalies rajonų. Bet galima ten leisti arba autonomine eiga, arba tą stuburą ten sudarytų VT eismui skirtos gatvės (jų dalys) su autobusais. Ne, BRT aš nesiūlau.

[mantasm]

O aš nepersėsčiau, nes why not, pagal laiką (jei nėra parkingo ar kitokių apribojimų) vis tiek su mašina gausis tiek pat/panašiai. Ir iš sodų atvažiavęs nepersės, nes kam to reikia, plius namo dar pirkinių krepšį norės atvežti. Ir vaiką pakeliui į darželį vežantis nepersės, dėl suprantamų priežasčių.

Parkingo ir kiti apribojimai jau dabar yra. Piko metu su atskirtu nuo eismo tramvajumi gautųsi ryškiai greičiau.

Su tramvajum kuris nėra pergrūstas kaip silkių statinė ir važiuoja laiku bei greitai ir nesiūbuodamas prasivežt pirkinių krepšį ar mažių irgi nėra problema.

Dar dėl vaiko į komplektą turi įeiti nornalus darželių tinklas. Va kaimynai dirba iš namų Balsiuose, bet vaikas darželį gavo Žirmūnuose. Tai vietoj nevažiavimo niekur 2x per dieną važiuos pirmyn-atgal į miestą. Piko metu. Liuks.

[Maalinauskas]

Žiūrint koks tas tramvajus. Jei greitai ir laiku važiuojantis - mielai paliksiu mašiną Santariškėse ir į centrą pavažiuosiu tramvajum. Man jau dabar „prievartos“ užtektų.

O aš nepersėsčiau, nes why not, pagal laiką (jei nėra parkingo ar kitokių apribojimų) vis tiek su mašina gausis tiek pat/panašiai. Ir iš sodų atvažiavęs nepersės, nes kam to reikia, plius namo dar pirkinių krepšį norės atvežti. Ir vaiką pakeliui į darželį vežantis nepersės, dėl suprantamų priežasčių.

[mantasm]

Be prievartos nenorės ir į tramvajų.

Žiūrint koks tas tramvajus. Jei greitai ir laiku važiuojantis - mielai paliksiu mašiną Santariškėse ir į centrą pavažiuosiu tramvajum. Man jau dabar „prievartos“ užtektų.

[Maalinauskas]

Jau sovietmečiu buvo pradėtas planuoti tramvajus su tuneliais centre. Panašu, kad jau tada buvo suprasta talpumo ir produktyvumo svarba. Spėju sovietmetį laikote aukso amžiumi Lietuvos VT. Nenori žmomės važiuoti valandą susigrūde autobuse, nenori ir viskas. Būtent dėl to tavo prievartinės priemonės nepadės, kol nebus tramvajaus.

Be prievartos nenorės ir į tramvajų.

[acetonas]

Tas talpumas ir produktyvumas yra visiškas 0, įvertinus tai, kiek kainuos tramvajaus nutiesimas. Todėl aš siūlau pradžioje išnaudoti tai, ką turime, o tik paskui imtis tramvajaus ar metro. Faktas vienas - Vilnius neišnaudoja nei troleibusų, nei autobusų potencialo.

Jau sovietmečiu buvo pradėtas planuoti tramvajus su tuneliais centre. Panašu, kad jau tada buvo suprasta talpumo ir produktyvumo svarba. Spėju sovietmetį laikote aukso amžiumi Lietuvos VT. Nenori žmomės važiuoti valandą susigrūde autobuse, nenori ir viskas. Būtent dėl to tavo prievartinės priemonės nepadės, kol nebus tramvajaus.

[Maalinauskas]

Keista, kad pamiršot paminėti Prahos metro. Kam jiems kišt tramvajus po žeme, kai yra metro?

Tam kad tramvajai važiuoja ten kur jo nėra. Problema tame, kad daugelis iš mūsų kraštų žiūri į metro per turisto akinius, pamiršdami kad kad didžioji dalis miesto gyventojų (net tokiuose miestuose kaip maskva ar Praha) negyvena tiesiai prie metro ir verčiau renkasi kitą altenatyvą. Toje pačioje Prahoje dažnai daug greičiau/paprasčiau gaunasi nuvažiuoti tiesiniu tramvajumi sau į reikiamą tašką, nei sėsti į autobusą, kuris tave priveš iki metro, kur dar turėsi 15 min į jį leistis/iš jo kilti.

Prahoje tramvajus egzistuoja daug metų, jis buvo statytas kai automobilių kiekis keliuose buvo gerokai mažesnis. Naujuose projektuose retai kada pamatysi tramvajų važiuojantį su automobiliais.

Tai ir Vilniuje tas pats - didžiausios VT problemos su senais rajonais, kurie buvo statyti kai automobilių kiekis keliuose buvo mažesnis. Nes statant naują rajoną ne problema nutiesti papildomą A juostą.

Vilniuje nieko tuneliuoti nerekia, vietos tramvajui sočiai, net centre.

Aha taip ir patikėjau. Šioje pačioje šakoje vyksta diskusija, kaip nutempti tramvajaus liniją nuo Žaliojo tilto iki Kudirkos aikštės, ir realios alternatyvos tuneliavimui kažkaip nesimato. Na arba tada padaryti kaip Prahoje ir paleisti bėgius ten kur važiuoja automobiliai, bet tada naudos iš tokio tramvajaus bus nulis.

Sutinku, kad autobusų ir troleibusų galimybių ribos dar nėra išnaudotos. Bet reikia jas naudoti, o ne tik kalbėti apie tai.

Apie tai ir kalbėjo Al1 - reikia daryti realius darbus, o ne kalbėti. Turint politinio kapitalo VVT galima pagerinti jau dabar, nekalbant apie metro, tramvajų, gondolas ar kitus naujuosius Vasiukus.

Bet faktas ir tai, kad troleibusas ar autobusas dažniausiai važiuos lėčiau, suspausčiau ir nepatogiau nei šiuolaikinis tramvajus.

Troleibusas galbūt, bet autobusai tramvajaus greičiui šiais laikais faktiškai nenusileidžia, jei yra viešojo transporto juostos. Suspausčiau išsprendžiama paleidžiant daugiau transporto priemonių, belieka tik patogumo klausimas. Tik pažiūrėjus į tokių projektų kainą kyla daug klausimų, ar verta tiek išleisti dėl to "patogiau".

[John]

Yra tiesios tame, kad "neišnaudojame, ko turime" ir tai yra VT sistemos valdymo problema, o ne techninėmis problemomis ar pinigais. Kiek teko girdėti, visa VVT organizacija tebedvelkia ne šiaip sovietmečiu, bet sovietine kalėjimo kultūra ir totaliniu mismanagementu. Duoti tramvajaus operacijas tokiais organizacijai tikriausiai reikštų, kad po kokio mėnesio veikimo tramvajus nebevažiuotų, nes jam nulūžtų koks ratas ar dar kas nors dėl nepriežiūros ir nekompetencijos.
Pirmas žingsnis link padoresnio Vilniaus VT, turėtų būti pilnas VVT ir visos organizacinės ir valdymo struktūros likvidavimas ir naujos organizacijos įsteigimas su visiškai naujomis taisyklėmis, pagal kokį nors gerą ir veikiantį pavyzdį iš kitų ES šalių miestų. Tada būtų galima pradėti kažką ant to statyti. Dabartinė situacija yra panaši kaip Lietuvos futbolo, kur sukiojasi visokios padugnės ir buvę banditėliai ir nėra jokių galimybių ant tokios organizacijos ką nors lipdyti ir bandyti viską prikelti.

[TrippleA]

Tas talpumas ir produktyvumas yra visiškas 0, įvertinus tai, kiek kainuos tramvajaus nutiesimas. Todėl aš siūlau pradžioje išnaudoti tai, ką turime, o tik paskui imtis tramvajaus ar metro. Faktas vienas - Vilnius neišnaudoja nei troleibusų, nei autobusų potencialo.

Nu kaip tai nulis? Jei varom kelis troleibusus ar autobusus, vietoj vieno, tai musu islaidos, tiek personalui, tiek ridos sanaudos keliom skirtingoms VT priemonem yra didesnes, negu vienai dideliai VT priemonei su vienu vairuotoju. O tramvajus, aisku kainuos, bet ne tiek kiek metro, todel turim realistiskeni varianta siu dienu salygom. Taip tokias staybas dalinai kompensuotu ir ES is savo zaliuju fondu. O ka turime siandien, tai yra is esme sovietine sistema, kuri buvo skirta nuvezti darbininkus is miegamuju rajonu i fabriku rajonus ir ta puikiai parodu troleibusu marutai ir kontaktinis tinklas, kuria neatitinka siu dienu poreikiu. Tramvajus leistu kardinaliai perdaryt VT tinkla, suformuojant VT stubura, kuriuo dabar nera ir iveiklint troleibusus ir autobusus dar geriau.

[TIME]

tas kisimas po zeme butu tik sekantis etapas, jis jau butu daromas kai visi butu priprate prie tramvajaus patogumo ir tik reikalaus daugiau stoteliu (nera nei vieno miesto kur zmones gailetusi investiciju i geresni VT, pasipriesinimas buna tik pries pirma etapa, po to zmones reikalauja tik ji gerinti). Pirmi etapai nei brangus, nei sudetingi - nuo Pilaites iki centro ir nuo Santariskiu iki centro/stoties nelendant po zeme, ju planai jau paruosti iki pri-simasines stagnacijos laiku, kazkiek pakeisti gal reiketu, bet minimaliai. Toliau, butu nuo Sauletekio iki centro, marsrutas tarp tarybiniu miegamuju rajonu, visiems sitiems marsrutams vietos pakankamai, kaina nedidele, nauda akivaizdi. Ir tik tada , po daug metu kai visi bus priprate prie tramvajaus butu daromas kazkiek brangesnis (bet vis tiek labai atsiperkantis per sumazejusia tarsa, sutaupyta laika, padidejusi socialini mobiluma, sutaupomus pinigus ant visokiu boltu) premetro po istorine dalimi.