Parašė Al1
Rodyti pranešimą
-
Pažanga tai ir naujų priemonių savalaikis pirkimas, ir komforto lygis jose, įskaitant švaros palaikymą, ir aptarnavimo kokybė, įskaitant punktualumą, adekvatų kursavimo dažnį, kursavimo laiką (pradžią ryte ir vakare, naktinį VT), adekvatų bilietų platinimo sistemą, tvarkaraščius ir informaciją stotelėse ir internete, stotelių skelbimą, pačias stoteles ir t.t. ir kt., suderinamumą ir integraciją su kitu VT. Praktiškai ties visais šitais punktais galima dėti minusą arba 0. Pliusų vos vienas kitas.Komentuoti:
-
Reali VT sistemos pažanga nėra naujų tos paties rūšies transporto priemonių pirkimas, nes tai tėra seno keitimas į naują (t. y. palaikymas), o tik A juostų atsiradimas, leidęs greičiau judėti VT viso judėjimo kontekste, daugiau absoliučiai nieko.Parašė John Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Dėl pagerėjimo čia irgi labai priklauso, iš kokio kampo į tai žiūrėsi. Nominaliais ir absoliučiais rodikliais kažkiek gal ir pagerėjo, bet adekvatumo požiūriu turbūt net pablogėjo per paskutinius ~30 metų. Juk miesto gyventojų skaičius didėjo jau ilgus metus, suburbanizacija irgi didėjo, įvairių traukos taškų padaugėjo kelis kartus, žmonių perkamoji gakia ženkliai kilo, atitinkamai kelionių paklausa išaugo irgi labai ženkliai. Turint omeny šituos dalykus, kelionių kokybė ir adekvatumas vargiai pagerėjo, o turbūt ir pablogėjo. Kai per 30 metų vienintelė VT "investicija", kuria VMS šiaip ne taip pradėjo įgyvendinti, yra supuvusių autobusų ir troleibusų parko atnaujinimas (nors ir tai vykstantis vėžlio greičiu), tai apie kokį dar pagerėjimą gali būti kalba?Parašė VLR Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Rekonstrukcijai lėšų gauti lengviau nei visiškai naujam projektui. Čia jau reikia gerokai daugiau padirbėti, kad įrodyti, jog ES turi finansuoti... Per 20 metų tik du kartus su ES finansavimu perkami troleibusai. Per 20 metų! Tiesa, pirmas pirkimas buvo po 15 metų buvimo ES. Tie triašiai Solariai nupirkti irgi už ES lėšas, bet dar iki įstojimo į ES (nors gauti buvo jau įstojus į ES). Ką ten dar Vilnius užpirko? Dujinių autobusų su ES kofinansavimu. Ir viskas. O šiemet užuot pirkus naujus autobusus už ES lėšas, nuomojami seni dujiniai laužai. Pirkti naujus autobusus pradėti reikėjo kartu su troleibusais... Bet ne, pinigų nieraaaa. Planuose išparceliuoti autobusų maršrutus privatininkui ir jam mokėti už ridą iš savivaldybės kišenės, o į ridos kainą įeina ir nauji autobusai, kuriuos už banko kreditą įsigis privatininkas... Jokių ES lėšų prie to nebus naudojama... Lenkijoje kur tik kokį VT projektą nepamatysi, visur informacija, kad su ES kofinansavimu padaryta ar nupirkta...Paskutinis taisė Al1; 2024.09.07, 14:41.Komentuoti:
-
Liepojos tram lėšų 85% finansuoja ES. Kaip ir sakiau, ne piniguose pas mus problemaParašė Al1 Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Ryga, Liepoja į VT atnaujinimą investuoja iš ES lėšų. Lietuvoje gi valdžia kaip velnias kryžiaus bijo investuoti iš ES lėšų, tik kai kurios nuotrupos nubyra, kai kurie rajoniniai parkai vieną kitą autobusą nusiperka. Dar suaktyvėjo profanaciniai elektrobusų pirkimai rajoniniams parkams, kai elektrobusai leidžiami į priemiestį pagrinde moksleivių vežioti... Kova su tarša... Daug mažesnė tarša miestuose būtų, jei bent pusė keliaujančių automobiliu būtų sukišta į VT, net ir dyzelinį...Komentuoti:
-
Rašoma apie Rigos biudžeto pajamas 1,35 bil eur (revenue) kurias daugiausia padidino gyventojų pajamų mokestis (peronal income tax). Apie dotacijas neradau.
Taigi, šaipomės, kad Ryga traukiasi, gyventojų mažėja, o pajamų mokesčio surenkama daugiau.
Tik priminsiu, kad Vilnius yra klestinčios ekonomikos sostinė su augančiu gyventojų skaičiumi. Žodžiu, jei šiknaskylė plečiasi, ji vis tiek lieka šiknaskyle (tik didesnė).Komentuoti:
-
Kiek suprantu dėl Rygos, tavo straipsnyje yra rašoma apie dotaciją ('grant'), o ne biudžetą. Dotacijoje nėra skaičiuojamos sistemos pajamos, kurios yra panašiai dar tiek. Kartu su pajamomis, Rygos VT bendras biudžetas (pajamos + dotacija) yra apie 300 milijonų eurų ir ilgai toks buvo. Pvz. dviejų metų senumo straipsnis, kuriame tai yra parašyta:Parašė Dundorfas Rodyti pranešimą
https://eng.lsm.lv/article/economy/e...udget.a440755/
Taip pat Rygoje yra daroma labai daug VT darbų ne iš biudžeto. Pvz. tramvajaus linijų modernizacija, Rail Baltica darbai, neseniai išsiderėtas pora šimtų ES milijonų multimodalinei infrastruktūrai ir kt. Įskaičiavus tai, Ryga paskutiniais metais leidžia kelis kartus daugiau pinigų VT nei Vilnius, kuriame visi rimtesni darbai yra ir bus skirti suburbanizacijai (Liepkalnio sankryža, Gariūnų sankryža, Nemenčinės plentas ir tt).
Reikia turėti omeny ir tai, kad Vilniaus VT biudžetas dar visai neseniai buvo apie 75 milijonus eurų. Taigi Vilniaus VT yra visiškai apleistas pinigų prasme ilgus metus, nors paskutiniais keliais metais situacija kiek ir pagerėjo, ji pagerėjo toli gražu nepakankamai.Komentuoti:
-
Čia neina kalba apie depų elektrifikacijos ir kitos brangios infros statybą. Šiaip perkloti bėgius nėra baisiai brangu. Aišku, ir naują tramvajų statyti nėra brangu. Čia tik pas mus vis dar važiuojama ant baudžiavos mentaliteto, kad viskas "per brangu" ir "nėra pinigų".Parašė evvt Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Biudžetai nesiskiria kartais. Kas patvirtina teiginį, kad šiuo atveju lemia “competences and capabilities”. Arba durniui pinigai nepadėsKomentuoti:
-
Liepojos tram rekonstrukcija, kad jau apie finansus prakalbom:
https://eng.lsm.lv/article/economy/t...%20tram%20cars.
"All our projects are not only related to the replacement of tram tracks, but also to all communications, road surfaces, sidewalks, etc."
"The total costs of the reconstruction projects of tram lines in both Jaunliepāja and Vecliepāja have reached 15 million euros"
"In addition about 20 million euros were needed to replace the tram cars"
Ps. Čia tik tiek? Turint galvoje kad linijos ilgis netoli 8km? Ar aš ko nedaskaičiau?Paskutinis taisė evvt; 2024.09.07, 10:25.Komentuoti:
-
Vilnius tt: €1,242 mlrd (2024) VT: €147.8 (2024) Žmonių: 605 270Parašė VLR Rodyti pranešimą
Tallin tt: €1.26 billio (2024) VT: €129.7 (2023) Žmonių: 453,864
Ryga tt: €1.545 billio (2024 ) VT: €155.7 (2024) Žmonių: 605,273
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...nis-nei-pernai
https://news.err.ee/1609317111/talli...mentary-budget
https://www.riga.lv/en/article/riga-...google .com%2F
Įdomu tu Transrevis, Kautros vairuotuojų algos didsnės nei VVT?Komentuoti:
-
O su kuriuo miestu lyginant Vilniaus VT biudžetas yra geras? Rygos yra daugiau nei dvigubai didesnis pavyzdžiui. Talino - toks pat, bet ten gyvena gerokai mažiau žmonių, taip pat gerokai mažiau atvažiuoja iš likusios (mažesnės) šalies. Tad, realiai, Vilniaus biudžetas turėtų būti žymiai didesnis nei Talino.Komentuoti:
-
Yra vadyboje tokio sąvokos kaip capabilities ir competences. Jei paprastai, tai “jei esi durnas, pinigai nepadės”. Ne vien finansavimas viską lemia. Pinigai yra būtina, bet nepakankama sąlyga. O kartais durniams pinigų iš viso geriau neduot.Komentuoti:
-
Tai kodėl trūksta vairuotojų? Kodėl atlyginimai nekonkurencingi? Kodėl VT priemonės prastai prižiūrimas? Tokioje Rygoje ar net Klaipėdoje KLAP'as palaiko didesnę švarą tiek viduje, tiek išorėje... Ir t.t. ir dar daugybė mažmožių...Komentuoti:
-
Tada kažin ar buvo. Nes koncesijos kaip tokios įstatymų dar lygtai nebuvo. O ir tokios praktikos nebuvo.
Koncesija būtų blogiausias variantas. Visas savivaldybės biudžeto dotacijos, surinkti pinigai už bilietus eitų pirmiausiai apmokėti koncesininkui, o kas liktų - autobusams ir troleibusams. Čia tas pats kas dabar su privatininkais "Transreviu" ir "Kautra", kurie parazituoja VVT sąskaita. Nes privatininkui pagal sutartį turi būti sumokėta, kiek priklauso, o savam parkui galima ir neduoti, nes nesiteis gi su savivaldybe parko direktorius, paskirtas (tegul ir per konkursą) savivaldybės, galima visokius vandens tramvajus finansuoti...Paskutinis taisė Al1; 2024.09.06, 20:05.Komentuoti:
Komentuoti: