Vilniaus tramvajus

[VLR]

Prie ko čia BRT ir jo keitimas tramvajumi? Kai kurie mano, kad tramvajus tai panacėja? Viena linija ką nors pakeis? Arba reikia tiesti bent tris linijas iš karto, kad būtų apimta apčiuopiama miesto dalis ir iš karto pasijustų efektas, arba nereikia sekti pasakų. Bet kokiu atveju esamas VT turi funkcionuoti normaliai. Ir tai nėra pinigų švaistymas.
Ką ten kartoja VMS tai tik bezdėjimas į vandenį. Nieko nelaukiant turi būti gerinamas esamas VT. Nes tramvajų nutiesti užruktų penkmetį. Čia nuo projekto padarymo iki paleidimo. Dar penkmetį degraduojančio VT (tik autobusų ar troleibusų atnaujinimas nieko nekeičia) leisti negalima. Sutvarkius normaliai esamą VT daug kam praeis kalbos apie tramvajų kaip panacėją.
Kai sprogo Černobylio elektrinė, tai visą miestą (apie 50 tūkst.) gyventojų evakuavo autobusais per kelias valandas. Todėl nereikia čia pasakų, kad autobusai negali išvežti tokio kiekio žmonių. Atlaisvinkite gatves visų pirma, ko, beje, reikės ir tiesiant tramvajų net ir ten, kur jis važiuotų atskirtas nuo automobilių srauto.

Eilinį kartą kartoji automarozines VMS klišes ir pasiteisinimus, kodėl tramvajaujs bėgiai negali būti tiesiami. 'Pirma išnaudojam autobusų galimybes' ir 'reikia tiesti arba 68 linijas už 59 milijardus, arba nieko' yra vieni populiariausių jų. Tavo Stalino stiliaus modelis, kuriame pirma išnaikinam visus automobilius nėra niekur įgyvendintas, taip nebeveikia dalykai šiais laikais, tuo labiau demokratinėje šalyje. Ir taip, galima pradėti ir nuo vienos ar dviejų linijų, taip daro ir darė visi miestai.

Tramvajus savaime nėra panacėja, panacėja yra labiau atskirtas, daugiau prioriteto turintis, talpesnis, greičiau važiuojantis ir rečiau stojantis transportas bei gerai suformuotas centrinis transporto mazgas. Kas nėra panacėja tai investavimas į dažnai stojančią, netalpią, nepatogią transporto priemonę ir iš jos sudarytus traukinukus.

[mantasm]

Problema tame, kad čia reikės visai kitos srities specialistų. Vienas dalykas keisti kokį šarnyrą naujame Solaris (kai prieš tai esi keitęs tokiame pačiame, tik sename), kitas - kada tau tą patį reikės daryti tramvajuje, kai tramvajaus nesi matęs niekada. Tas pats galioja ir bėgiams ir jų infrastruktūrai. Žinoma, yra geras point'as kad bus galima nusiurbti darbuotojų nuo LTG (tai net gal ir pasiteisintų), bet klausimas ar ten jų būtų pakankamai. Bet kokiu atveju, tai dar labiau didintų eksploatacijos kainą, nes bet kokia konkurencija dėl darbuotojų kelia jų atlyginimus.

Manau statant bėgius būtų neproblema praplėst geležinkeliečių fakultetą ar kaip ten vadinasi tas Tauro gatvėj su nuosavais bėgiais kieme.

Klausimas kur didesnė konkurencija - su geležinkeliais ar su autoservisais. Žiūrint pagal autobusų ir troleibusių būklę, man rodos problema dėl serviso darbuotojų yra jau dabar

[Maalinauskas]

Ir skirtingus modelius prižiūri ne tie patys specialistai. Bet perkant naują modelį niekas neverikia, kad nėra specialistų.

Problema tame, kad čia reikės visai kitos srities specialistų. Vienas dalykas keisti kokį šarnyrą naujame Solaris (kai prieš tai esi keitęs tokiame pačiame, tik sename), kitas - kada tau tą patį reikės daryti tramvajuje, kai tramvajaus nesi matęs niekada. Tas pats galioja ir bėgiams ir jų infrastruktūrai. Žinoma, yra geras point'as kad bus galima nusiurbti darbuotojų nuo LTG (tai net gal ir pasiteisintų), bet klausimas ar ten jų būtų pakankamai. Bet kokiu atveju, tai dar labiau didintų eksploatacijos kainą, nes bet kokia konkurencija dėl darbuotojų kelia jų atlyginimus.

[liootas]

Trijų niekas netiesia, bet svarbu labai gerai suplanuoti visą tinklą iš anksto ir nusimatyti etapais, kada kurios linijos bus nutiestos, planuoti finansavimą, ir t.t

[Lettered]

Iš karto trijų linijų niekur netiesia. Dažniausiai tiesiama viena su atšakomis. Šiaip jau Vilniuj kaip pradinis variantas manau būtų linija Europos a.- Pilaitė ir atšaka Europos a. - Laisvės pr. - Pašilaičiai - Fabijoniškės.

Tikrai niekas neties bėgių Pilaitės pr. laukais ir karoliniškių miškais. Realiausi pirma linija ten kur daugiausia dabar VT važiuoja ir didžiausias gyventojų tankis aplink liniją, t.y. Kalvarijų g. ar Ukmergės g.

[Visdarlietus]

Prie ko čia BRT ir jo keitimas tramvajumi? Kai kurie mano, kad tramvajus tai panacėja? Viena linija ką nors pakeis? Arba reikia tiesti bent tris linijas iš karto, kad būtų apimta apčiuopiama miesto dalis ir iš karto pasijustų efektas, arba nereikia sekti pasakų.

Iš karto trijų linijų niekur netiesia. Dažniausiai tiesiama viena su atšakomis. Šiaip jau Vilniuj kaip pradinis variantas manau būtų linija Europos a.- Pilaitė ir atšaka Europos a. - Laisvės pr. - Pašilaičiai - Fabijoniškės.

[mantasm]

Kažkaip abejoju kad troleibusą, el.traukinį, tvamvajų bei elektromobilį prižiūri tie patys specialistai, nepaisant kad jie visi elektriniai.

Ir skirtingus modelius prižiūri ne tie patys specialistai. Bet perkant naują modelį niekas neverikia, kad nėra specialistų.

[dondc]

Reikalavimai trūlų ir autų šaltkalviui: mokėti remontuoti automobilius. Teisiškai ir trūlas yra automobilis, bet suprantam, kad šneka ten apie B kat. mašinas – https://karjeravvt.lt/darbo-pasiulymai/
Reikalavimai dirbantiems elektra, jau eina specialus išsilavinimas. Batarkių nieks "VT garaže" netaisys, o jas pakeisti varžtai su medvaržčiais atsisuka visur vienodai.

[Maalinauskas]

Kuo skiriasi tramvajus nuo el. traukinių? Galės konkuruoti su Lietuvos geležinekeliais perviliojant, o jiems proftechas naujus paruoš.

Kažkaip abejoju kad troleibusą, el.traukinį, tvamvajų bei elektromobilį prižiūri tie patys specialistai, nepaisant kad jie visi elektriniai.

[dondc]

Sumontavo ne tokius iešmus, kokius reikėjo. Taip, jie automatiniai, bet per didelio kampo ir todėl greitis per juos vis tie ribotas iki kokiu 10-15 km/h, o ne 35-40 km/h

Gal koks apžvalginis video yra? Ar remontininkai patys prisipažino viešai vairuotojams, kad va sumontavom ne taip, kaip reikia ir info iš pirmų lūpų? Negali būti taip, kad patys vairuotojai nelabai supranta, kur kada pro kokius gali greit važiuot, t. y. būna tiesi konfiguracija, kur 50 km/h gali važiuot, o būna 30° kampo, kur gali 35 km/h važiuot, o būna 45° kampu, kur jau lėčiausias (nepamenu greiočio limito)?

Dar viena tema yra specialistai - iš kur juos paimsi?

Kuo skiriasi tramvajus nuo el. traukinių? Galės konkuruoti su Lietuvos geležinekeliais perviliojant, o jiems proftechas naujus paruoš.

[Al1]

Esamos sistemos tvarkymas prieš tiesiant tramvajaus bėgius būtų paprasčiausias pinigų išmetimas. Niekas taip paprasčiausiai nedaro. Otavoje buvo tiesiamas BRT, kuris po to buvo pakeistas tramvajumi. Tai yra laikoma klaida - kam investuoti į standartą, kurį po to reikia pakeisti už daug pinigų? Kam investuoti į autobusus į Pilaitę kaip kamienines priemones, jei po to jie kamieninėmis priemonėmis nebebus, ir juos racionaliau bus leisti kitais (privežamaisiais) maršrutais? Būtent dėl to tramvajų ar net metro bėgiai dažnai yra tiesiami dar vos pradedant statyti rajonus (kaip metro į Orestad Kopenhagoje, tramvajus į IJburg Amsterdame ir pan.). Tiesiog yra rajonas su skaičiumi žmonių ir viskas.

Šitas kreivas VMS kartojamas principas, kad atseit pirma reikia surinkti kažkokius srautus autobusais, tada jiems nutiesti A juostas, tada vėl surinkti kažkokius srautus ir tt. kol prieisime prie metro yra tiesiog jų išgalvotas vaflių kratinys, siekiantis pateisinti nieko nedarymą. Jo rezultatas yra visiška stagnacija, kurioje esame dabar. Kitas žingsnis Vilniuje turi būti tramvajų linijų statyba nieko nelaukiant. Autobusų sistemos kokybė, aišku, turi būti gerinama irgi, bet lygiagrečiai, o ne prieš tramvajaus bėgių tiesimą. Jei mes nubrėšime principą, kad prieš tiesiant tramvajaus bėgius reikia pasiekti kažkokį reikiamą serviso lygį autobusais, tai mes tramvajaus bėgių niekada taip ir nenutiesime, nes autobusai kaip kamieninės priemonės veikti negali, išskyrus tuos atvejus, kai yra įrengiamas BRT, kuris kainuoja tiek pat, kiek tramvajus.

Prie ko čia BRT ir jo keitimas tramvajumi? Kai kurie mano, kad tramvajus tai panacėja? Viena linija ką nors pakeis? Arba reikia tiesti bent tris linijas iš karto, kad būtų apimta apčiuopiama miesto dalis ir iš karto pasijustų efektas, arba nereikia sekti pasakų. Bet kokiu atveju esamas VT turi funkcionuoti normaliai. Ir tai nėra pinigų švaistymas.
Ką ten kartoja VMS tai tik bezdėjimas į vandenį. Nieko nelaukiant turi būti gerinamas esamas VT. Nes tramvajų nutiesti užruktų penkmetį. Čia nuo projekto padarymo iki paleidimo. Dar penkmetį degraduojančio VT (tik autobusų ar troleibusų atnaujinimas nieko nekeičia) leisti negalima. Sutvarkius normaliai esamą VT daug kam praeis kalbos apie tramvajų kaip panacėją.
Kai sprogo Černobylio elektrinė, tai visą miestą (apie 50 tūkst.) gyventojų evakuavo autobusais per kelias valandas. Todėl nereikia čia pasakų, kad autobusai negali išvežti tokio kiekio žmonių. Atlaisvinkite gatves visų pirma, ko, beje, reikės ir tiesiant tramvajų net ir ten, kur jis važiuotų atskirtas nuo automobilių srauto.

[Sula]

Tiksliai vertinant, LRT nėra tramvajus. Neaišku, kaip čia skaičiuota.
Kaip ir BRT. Daug kur yra kvazi variantas, kaip minėjo VLR
Vilniaus greitieji neprisiartina net prie to, netgi įrengus A juostas.

[Maalinauskas]

Keista, kad visokios Rumunijos ir Lenkijos ar net Alžyras, Mauricijus išgali statytis tramvajus, o mes jau neva ne?

Kai Lietuva ekonomiškai visiškai pasivys kokią Prancūziją ir Vokietiją, turbūt irgi bus per skurdi šalis tramvajui?

Niekur nesakiau kad mes per skurdūs tramvajui (ar kitai transporto priemonei). Nereikia skaityti tarp eilučių. Tik man nepatinka akivaizdus wishful thinking, kad tipo LRT kainuoja tiek pat kiek BRT, kas nėra tiesa.

[Kitas Džiugas]

Nu ne tiek pat kainuoja, o du-tris kart brangiau. Ir nereikia čia lia lia kad yra miestų kurie sugebėjo pigiau pasistatyti - taip, tokių pavyzdžių yra, bet ten dažniausiai būna pristatoma papildoma linija or smth, t.y. panaudojama jau egzistuojanti tramvajaus infrastruktūra (depai, remonto dirbtuvės, specialistai), kurios mes neturime. Net esamus troleibusų/autobusų parkus kažin ar pavyktų pritaikyti tramvajui, tai tektų, greičiausiai, išpirkinėti žemę. Dar viena tema yra specialistai - iš kur juos paimsi? Ar pas mus yra profesinės mokyklos, kurios ruošia tramvajaus vairuotojus/remontininkus? Aišku norint viskas galima, galima pritraukti patyrusius darbuotojus iš kitų šalių, tik tai jau bus nebe afrikiečiai ir už maistą nedirbs. Visa tai dar labiau kels tramvajaus kainą.




Šaltinis: https://www.researchgate.net/publica..._urban_context

Keista, kad visokios Rumunijos ir Lenkijos ar net Alžyras, Mauricijus išgali statytis tramvajus, o mes jau neva ne?

Kai Lietuva ekonomiškai visiškai pasivys kokią Prancūziją ir Vokietiją, turbūt irgi bus per skurdi šalis tramvajui?

[Maalinauskas]

nes autobusai kaip kamieninės priemonės veikti negali, išskyrus tuos atvejus, kai yra įrengiamas BRT, kuris kainuoja tiek pat, kiek tramvajus.

Nu ne tiek pat kainuoja, o du-tris kart brangiau. Ir nereikia čia lia lia kad yra miestų kurie sugebėjo pigiau pasistatyti - taip, tokių pavyzdžių yra, bet ten dažniausiai būna pristatoma papildoma linija or smth, t.y. panaudojama jau egzistuojanti tramvajaus infrastruktūra (depai, remonto dirbtuvės, specialistai), kurios mes neturime. Net esamus troleibusų/autobusų parkus kažin ar pavyktų pritaikyti tramvajui, tai tektų, greičiausiai, išpirkinėti žemę. Dar viena tema yra specialistai - iš kur juos paimsi? Ar pas mus yra profesinės mokyklos, kurios ruošia tramvajaus vairuotojus/remontininkus? Aišku norint viskas galima, galima pritraukti patyrusius darbuotojus iš kitų šalių, tik tai jau bus nebe afrikiečiai ir už maistą nedirbs. Visa tai dar labiau kels tramvajaus kainą.




Šaltinis: https://www.researchgate.net/publica..._urban_context

[VLR]

Dar kartą, ne dabar, o sekančiame etape, kai bus sutvarkyta esama sistema.

Esamos sistemos tvarkymas prieš tiesiant tramvajaus bėgius būtų paprasčiausias pinigų išmetimas. Niekas taip paprasčiausiai nedaro. Otavoje buvo tiesiamas BRT, kuris po to buvo pakeistas tramvajumi. Tai yra laikoma klaida - kam investuoti į standartą, kurį po to reikia pakeisti už daug pinigų? Kam investuoti į autobusus į Pilaitę kaip kamienines priemones, jei po to jie kamieninėmis priemonėmis nebebus, ir juos racionaliau bus leisti kitais (privežamaisiais) maršrutais? Būtent dėl to tramvajų ar net metro bėgiai dažnai yra tiesiami dar vos pradedant statyti rajonus (kaip metro į Orestad Kopenhagoje, tramvajus į IJburg Amsterdame ir pan.). Tiesiog yra rajonas su skaičiumi žmonių ir viskas.

Šitas kreivas VMS kartojamas principas, kad atseit pirma reikia surinkti kažkokius srautus autobusais, tada jiems nutiesti A juostas, tada vėl surinkti kažkokius srautus ir tt. kol prieisime prie metro yra tiesiog jų išgalvotas vaflių kratinys, siekiantis pateisinti nieko nedarymą. Jo rezultatas yra visiška stagnacija, kurioje esame dabar. Kitas žingsnis Vilniuje turi būti tramvajų linijų statyba nieko nelaukiant. Autobusų sistemos kokybė, aišku, turi būti gerinama irgi, bet lygiagrečiai, o ne prieš tramvajaus bėgių tiesimą. Jei mes nubrėšime principą, kad prieš tiesiant tramvajaus bėgius reikia pasiekti kažkokį reikiamą serviso lygį autobusais, tai mes tramvajaus bėgių niekada taip ir nenutiesime, nes autobusai kaip kamieninės priemonės veikti negali, išskyrus tuos atvejus, kai yra įrengiamas BRT, kuris kainuoja tiek pat, kiek tramvajus.

[Al1]

Kiek teko matyti, tramvajaus salonas siauresnis nei troleibuso ar autobuso. Ten dažniausiai naudojama 2+1 sėdynių schema, kai autobuse 2+2.

Jei tramvajus siaurasis, o daug kur Europoje yra 1000 mm vėžės tramvajai, tai jis aišku, kas siauresnis. Gali būti metrinei vėžei ir normalaus pločio apie 2,5 metro. Bet viskas priklauso nuo pasirinkto gabarito mieste. Jei tarp bėgių dvikeliame ruože yra mažesnis atstumas, tai ir tramvajų vagonai siauresni. Modernizuojat galima praplatinti atstumą tarp bėgių dvikelyje. Bet senose sistemose ne visur tai įmanoma, ne visur ir norima daryti, kai kur pilnai tenkina esamas plotis.

Pires 34 metus troleibusai tikrai buvo VT stuburas, bet dabar tikrai nera, nes kaip minejau, marsrutai planuoti sovietiniam modeliui is miegamuju rajonus i fabrikus ir atgal. Tai kol nebus perkuriami marsutai ir kontaktinis tinklas, pravedant ji iki Pilaites, Santariskiu, Pasilaiciu ir pratesiant KT Ateities g ir Ozo g., bei nuperkant troleibusu su didesne talpa, kaip ir darat A juostas. Problema tame, kad joks troleibusas nebus tokios tokios dideles talpos, kaip, kad tramvajus. Paimkim bi-articulated arba kitaip troleibusa su dviem sujungimais, kuri gamina Solaris. Jo modeliai turi tarp 160-179 vietu https://www.urban-transport-magazine...nd-bratislava/ . Ir tada paimkim tramvaju, kaip CAF Urbo 3, kuris nuo savo ilgio gali turet nuo 129 iki 327 keleiviu (viduriniskai apie +/- 250), Skoda 15T for city, kuris gali tureti tarp 193 ir 611 vietu keleiviams arba Alstom Citadis kuris gali turet tarp 200 ir 600 vietu keleiviam priklausomai nuo ilgio. Tai esme, kad net didziausias troleibusas sunkiai prilygsta net ir maziausiems tramvajams pagal keleiviu skaicius.

As nesakau, akd nepaerkam cia tu dideliu troleibusu ir nieko nedarom, kol nepastatysim tramvajaus/light-rail'o. Atvirksciai, reikia jau siandien pirkti ekstra didelius troleibusus, nes tokiem marsrutam, kaip 2,7, 9, 19 ir pan. ju verkiant reikia, nes net ne piko metu neimanoma i juos ilipti. Taip pat reikia ir A juostas jiem daryt ir kontaktini tinkla naujint bei plesti uz centro ribu, nes troleibusai gali puikiai uzimti ta nisa kur tramvajus bus per didelis ir neapsimokes jo pravedinet visur. Bet taip pat yra svarbu nusitiest tas 2-3 esmines oramvajaus linijas, kad galetume isvezioti didelius keleiviu srautus skersai isilgai miesta, ko dabar negali ir negales padaryt troleibusai ar autobusai, bet gali tramvajus. Ir tada vel Vilniuj atsiras normalus VT stuburas is tramavajus ir kai kuriu troleibusu marsrutu ir bus galima tureti pilnaverti ir kokybiska VT tinkla.

Nes troleibusai sąmoningai žlugdomai. Jokioje normaliai veikiančioje VT sistemoje troelibusai nebus 100 proc. dubliuojami autobusais, kaip kad Vilniuje 16 uždubliuotas 2G. Kaip kad Vilniuje dėl greitojo autobuso naikinami troleibusų maršrutai ar jie retinami... Tai yra tiesiog vykdomas troleibusų pakeitimas autobusais. Atitinkamai, ir stuburas sunaikintas. Bet jį nesuku atstatyti, tik reikia politinės valios. Pilaitei troleibusų aš nesiūlau. Pradžioje autobusai, o vėlesniame etape ten geriausia tramvajus. Dar kartą, ne dabar, o sekančiame etape, kai bus sutvarkyta esama sistema.

Troleibusai juda lėčiau, ypač žieduose ir ant posūkių.

Tik dėl to, kad nėra normaliai sutvarkytas KT. Teko važiuoti Europoje, kur KT niekaip netrukdo greitai įveikti žiedą ar posūkį ir troleibusas juda kaip autobusas. Čia tik pas mus Lietuvoje nieko nedaroma... arba pridatoma nesąmonių, kaip kad su automatiniais iešmais Vilniuje, per kuriuos ir toliau troleibusai velkasi. Nes sumontavo ne tokius iešmus, kokius reikėjo. Taip, jie automatiniai, bet per didelio kampo ir todėl greitis per juos vis tie ribotas iki kokiu 10-15 km/h, o ne 35-40 km/h

[Sula]

Jų yra visokių. Ir kadangi važinėkau ten, kur tramvajus įrengtas senai, nauji sąstatai pritaikyti prie esamo kelio gabarito.

Škoda 15T važinėja Rygoje tais pačiais bėgiais, kaip ir seni.

[ejs-ejs]

Na nee, naujose tramvajų sistemose taip turbūt nebūna. Pagooglinkite kad ir tuos pačius Alstomus, kurie važinėja mano minėtos Prancūzijos miestuose. Platūs, erdvūs, dideliais langais, labai patogūs ir nesiūbuojantys.

Jų yra visokių. Ir kadangi važinėkau ten, kur tramvajus įrengtas senai, nauji sąstatai pritaikyti prie esamo kelio gabarito.

[eigh]

Kiek teko matyti, tramvajaus salonas siauresnis nei troleibuso ar autobuso. Ten dažniausiai naudojama 2+1 sėdynių schema, kai autobuse 2+2.

Na nee, naujose tramvajų sistemose taip turbūt nebūna. Pagooglinkite kad ir tuos pačius Alstomus, kurie važinėja mano minėtos Prancūzijos miestuose. Platūs, erdvūs, dideliais langais, labai patogūs ir nesiūbuojantys.