Vilniaus tramvajus

[Al1]

Ne paimti, o nupirkti. Yra nedidelis skirtumas.



Todėl, kad socialinė infrastruktūra pastatui nereikalinga, jam reikalinga techninė infrastruktūra. Savivaldybė planuoja socialinę infrastruktūrą, kaip ją įpareigoja įstatymai.




Nepatikėsi. Šiuo metu - bent 5 darželiai įvairiose projekto stadijose. Plius mokyklos.
Tai grubiai, ne vienas darželis per 2-3 metus, bet 2-3 darželiai ir mokyklos per metus.




Nori pakeisti STR? Vystytojai - už, nes perteklinės stovėjimo vietos ir prie jų prisukta elektromobilių krovimo infrastruktūra kainuoja pinigus. Ups ... Buržujai vėl sutaupys ir lobs visų mūsų sąskaita?

Ne nupirkti, o paimti. Iš anksto nustatomos sąlygos užstatymui. Paskui socialinė infrastuktūra atiduodama savivaldybei. Kad vandentiekį, kanalizaciją ir elektros liniajas nutiesus už savo pinigus privalu tiesiog atiduoti, tai niekam klausimų nekelia, o kodėl mokykla kitaip? Taip, ji pastatui nereikalinga, bet jei klausimą pastatyti kitaip - kad ji tiesiog privaloma užstatomam rajonui ir vertinti ne per konkretaus pastato, o visos užstatomos teritorijos prizmę. Dar kartą, dabartiniai teisės aktai to nenumato ar neįpareigoja. Bet juk kalba apie tai, kaip padaryti, kad chaotiškų statybų nebeliktų, kad miestas nebūtų plečiamas bet kaip, su formaliu savivaldybės palaiminimu, kaip dabar numato teisės aktai, paliekant po to miestui krūvas problemų, kurios kainuoja daugiau nei užstatyti tą rajoną... Tai gal tiesiog vystytojas ir susimoka PILNĄ kainą (realiai pirkėjai ar nuomininkai, bet nesvarbu). O ne palieka krūvas problemų miestui ir miestiečiams.
Dabar statomi darželiai ar mokyklos yra lašas jūroje, pasekmių, kurios susiformavo prieš dešimtmečius šalinimas. O juk pastoviai kuriamos naujos ir jau kiek yra prikurta...

Dėl ofisynų - tai ir puiku. Bet aš kalbu ir apie jau esamus. Ir visai nesvarbu, centre miesto jie ar kažkur pakraštyje. Automobilių srautai dabar taip pasikeitę, kad ar į miestą, ar iš miesto piko metu yra mažas skirtumas, jei dar prieš dešimtmetį toks skirtumas buvo akivaizdus. Todėl būtent ta visokio verslo plėtra į pakraščius neva tai atlaisvinant centrinę dalį nuo transporto, realiai sukūrė naujas transporto problemas. Ir jei anksčiau dar esamas VT kaip ir galėjo spręsti tas problemas, nes jis ir buvo skirtas atvežti iš miegamųjų rajonų į centrą ar tam tikras pramonines zonas, tai dabar jau tose naujose verslo zonose VT nėra ar jis labai silpnas. Ir viskas remiasi tik automobiliu, ko pasekoje užkimštos gatvės ir išvažiavimai/įvažiavimai į miestą...

[mantasm]

23, 28, 46 straipsniai.

Ir ne, nekliudo, nes tiek nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams, tiek infrastruktūros mokestis yra teisiškai reglamentuoti ir iš anksto žinomi. Tikriausiai terminas "siurprizinės sąlygos“ yra žinomas?

Todėl situacija "Jei nori statyti namą - turi man pastatyti mokyklą" nėra nei teisiškai reglamentuota, nei teisinga.

Vienintelis dabar galimas variantas - "Nori statyti - sumokėk infrastruktūros mokestį, o jis galbūt bus panaudotas mokyklai statyti ar išlaikyti. O gal jį panaudosime kelių priežiūrai. Arba statysime tramvajaus liniją“.

Dar kartą pakartosiu. Niekas nesiūlo eit su šakėm reikalaut darželio. Siūloma teisiškai reglamentuoti ir tada pradėti to reikalauti planavimo stadijoje.

Infrastruktūros mokestis ar žemės paėmimas irgi vieną dieną ėmė ir buvo reglamentuoti. Ir priimant spėju kam nors buvo siurprizas. Bet kaip pats sakai, tai nekliudo.

Nors nenustebčiau jei ir su dabar galiojančiais teisės aktais būtų galima išvartyti barterinį infrastruktūros mokestį.

[MedinisStrazdas]

Kodėl dvigubi standartai? Vystytojas įsigijo sklypą ir gali daryti jame ką tik nori.

Tame ir problema kad leidžama daryti ką tik nori, kaip kokioje afrikoje.

Antra, pas mus nuosavybė yra neliečiama.

Nuosavybė liečiama jeigu tam yra priežastis.

Nepatikėsi. Šiuo metu - bent 5 darželiai įvairiose projekto stadijose. Plius mokyklos.
Tai grubiai, ne vienas darželis per 2-3 metus, bet 2-3 darželiai ir mokyklos per metus.

Nepatikėsi, jie šioje stadijoje bus ilgiau neigu vaikai užaugs ir turės savo vaikų. Perkunkiemio darželiui žemės sklypo paėmimo procedūros prasidėjo beveik prieš 10 metų.

[ejs-ejs]

Kuris straipsnis? O infrastruktūros mokestis ir žemės paėmimas visuomenės poreikiams tam pačiam straipsniui nekliudo?

23, 28, 46 straipsniai.

Ir ne, nekliudo, nes tiek nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams, tiek infrastruktūros mokestis yra teisiškai reglamentuoti ir iš anksto žinomi. Tikriausiai terminas "siurprizinės sąlygos“ yra žinomas?

Todėl situacija "Jei nori statyti namą - turi man pastatyti mokyklą" nėra nei teisiškai reglamentuota, nei teisinga.

Vienintelis dabar galimas variantas - "Nori statyti - sumokėk infrastruktūros mokestį, o jis galbūt bus panaudotas mokyklai statyti ar išlaikyti. O gal jį panaudosime kelių priežiūrai. Arba statysime tramvajaus liniją“.

[mantasm]

Gal .. Konstitucija?

Kuris straipsnis? O infrastruktūros mokestis ir žemės paėmimas visuomenės poreikiams tam pačiam straipsniui nekliudo?

[ejs-ejs]

Konstitucija netrukdo. Kai kai kam reikia, ją galima ir sumindžioti ir ją jau ne kartą sumindžiojo. Aš nesiūlau jos mindžioti, bet konstitucijoje nėra jokio įrašo apie "šventą" nuosavybę. T.y. niekas neatima tos nuosavybės. Bet visuomenės poreikiams tenkinti ją galima paimti. Tai viena.

Ne paimti, o nupirkti. Yra nedidelis skirtumas.

Antra, valdžia (savivaldybė taip pat) iš anksto išstato tam tikras sąlygas. Kodėl sąlygose turi būti inžineriniai tinklai ir niekas to nekvestionuoja, o negali būti socialinė infrastuktūra?

Todėl, kad socialinė infrastruktūra pastatui nereikalinga, jam reikalinga techninė infrastruktūra. Savivaldybė planuoja socialinę infrastruktūrą, kaip ją įpareigoja įstatymai.

Taigi rašiau, kad savivaldybė galėtų prisidėti dalinai. Pinigų surastų. Jei statoma mokykla, ar darželis, projektas būtų didelis ir tokių projektų nebūtų daug, vienas per 2-3 metus.

Nepatikėsi. Šiuo metu - bent 5 darželiai įvairiose projekto stadijose. Plius mokyklos.
Tai grubiai, ne vienas darželis per 2-3 metus, bet 2-3 darželiai ir mokyklos per metus.

Yra kita bėda - visokie ofisynai. Tai ten transporto problemos sprendimas tik vienas - labai ribotas parkavimo vietų skaičius be galimybės jų įrengti net ateityje, o už esamas vietas didelis mokestis į savivaldybės biudžetą, kad darbdavys imtų mokestį iš dirbančiojo arba mokėtų pats...

Nori pakeisti STR? Vystytojai - už, nes perteklinės stovėjimo vietos ir prie jų prisukta elektromobilių krovimo infrastruktūra kainuoja pinigus. Ups ... Buržujai vėl sutaupys ir lobs visų mūsų sąskaita?

[Al1]

Konstitucija netrukdo. Kai kai kam reikia, ją galima ir sumindžioti ir ją jau ne kartą sumindžiojo. Aš nesiūlau jos mindžioti, bet konstitucijoje nėra jokio įrašo apie "šventą" nuosavybę. T.y. niekas neatima tos nuosavybės. Bet visuomenės poreikiams tenkinti ją galima paimti. Tai viena. Antra, valdžia (savivaldybė taip pat) iš anksto išstato tam tikras sąlygas. Kodėl sąlygose turi būti inžineriniai tinklai ir niekas to nekvestionuoja, o negali būti socialinė infrastuktūra? Galiausiai, didžiausia grėsmė Lietuvai dabar yra DEMOGRAFINĖ, o ne jokia ten kitokia, apie kurią kasdien iš kiekvieno šaldytuvo bliauna, o apie pirmąją net nekalba kaip apie grėsmę...

Taip, taip. Atimti ir padalinti.
Dar kartą: nuosavybė yra neliečiama. Savivaldybė pinigų nespausdina. Vystytojai įrengia infrastruktūrą ir ją perduoda (arba ne) savivaldybei pagal sutartis, o jų investicijų suma mažinama infrastruktūros įmoka.

Imant 500-700 vietų mokyklą, jai reiks apie 3000 - 4000 m² bendro ploto ir maždaug 1,5 ha sklypo. Pagal dabartines statybos kainas, vien pastatas su įranga bus apie 12-15M, plius dar kokie 3-4M sklypui. Bet kuris vietinis vystytojas, pamatęs tokias sąlygas pasukios pirštą ties smilkiniu. O vystytojo, kuris vienu you gali pastatyti ir parduoti dešimtis hektarų, mūsuose kol kas nėra.

Taigi rašiau, kad savivaldybė galėtų prisidėti dalinai. Pinigų surastų. Jei statoma mokykla, ar darželis, projektas būtų didelis ir tokių projektų nebūtų daug, vienas per 2-3 metus. O visokios blusos, kurios stato kur noriu ir ką noriu, ir kaip noriu, nes mano "šventa" nuosavybė, būtų uždusintos. Nes jos tik tariamai "investuoja", pridarydamos miestui žalos, kurios ištaisymui nėra lėtų ar netgi fizinių galimybių (kaip tik nugriauti kas maišo)...
Tai čia kas liečia namus. Yra kita bėda - visokie ofisynai. Tai ten transporto problemos sprendimas tik vienas - labai ribotas parkavimo vietų skaičius be galimybės jų įrengti net ateityje, o už esamas vietas didelis mokestis į savivaldybės biudžetą, kad darbdavys imtų mokestį iš dirbančiojo arba mokėtų pats...

[ejs-ejs]

Niekas ir nesako imt šakes ir eit iš Avulio reikalaut valstybinių mokyklų. Bet kas trukdo pakeisti teisinį reguliavimą ir po to atitinkamai visus planus ir t.t.?

Gal .. Konstitucija?

[mantasm]

Tuo, kad gyvename pagal iš anksto žinomas ir suprantamas taisykles, veikdami savo teisinių galimybių lauke. Tu negali nei patraukti automobilio, nei nugriauti namo vien todėl, kad jis tau trukdo, jei jis nepažeidžia kitų, iš anksto žinomų teisinių nuostatų. Lygiai taip pat tu negali įpareigoti kažką padaryti, jei tavo teisinė pozicija to neleidžia.

Teisė sako, kad teritorijų naudojimo reglamentai nustatomi planavimo dokumentuose, sklypų naudojimo būdai - per jų paskirtis, o įpareigojimai statytojui - specialiosiose sąlygose tiek, kiek tai leidžia teisinė bazė. Fin.

Kas norite - nusiperkate žemės sklypą ir pasistatote sau mielą miestą. Gal net kas nors jame nusipirks butus ar namus.

Niekas ir nesako imt šakes ir eit iš Avulio reikalaut valstybinių mokyklų. Bet kas trukdo pakeisti teisinį reguliavimą ir po to atitinkamai visus planus ir t.t.?

[ejs-ejs]

Prie ko čia ta „nuosavybė yra neliečiama“ mantra? Tada gal ir bendrai visą miesto (ir ne tik) planavimą galima išmest per langą? Kam tada visokios taisyklės ką kokiu atstumu nuo tvoros galima statyt ar sodint?

Čia kaip „nėra kur parkoci“ fauna apie auto nutempimą pradeda aiškinti, kad nuosavybė neliečiama ar antiskiepiniai apie kūno neliečiamumą aiškina...

Tuo, kad gyvename pagal iš anksto žinomas ir suprantamas taisykles, veikdami savo teisinių galimybių lauke. Tu negali nei patraukti automobilio, nei nugriauti namo vien todėl, kad jis tau trukdo, jei jis nepažeidžia kitų, iš anksto žinomų teisinių nuostatų. Lygiai taip pat tu negali įpareigoti kažką padaryti, jei tavo teisinė pozicija to neleidžia.

Teisė sako, kad teritorijų naudojimo reglamentai nustatomi planavimo dokumentuose, sklypų naudojimo būdai - per jų paskirtis, o įpareigojimai statytojui - specialiosiose sąlygose tiek, kiek tai leidžia teisinė bazė. Fin.

Kas norite - nusiperkate žemės sklypą ir pasistatote sau mielą miestą. Gal net kas nors jame nusipirks butus ar namus.

[mantasm]

Taip, taip. Atimti ir padalinti.
Dar kartą: nuisavybė yra neliečiama. Savivaldybė pinigų nespausdina. Vystytojai įrengia infrastruktūrą ir ją perduoda (arba ne) savivaldybei pagal sutartis, o jų investicijų suma mažinama infrastruktūros įmoka.

Imant 500-700 vietų mokyklą, jai reiks apie 3000 -4000 m2 bendro ploto ir maždaug 1,5 ha sklypo. Pagal dabartines statybos kainas, vien pastatas su įranga bus apie 12-15M, plius dar kokie 3-4M sklypui. Bet kuris vietinis vystytojas, pamatęs tokias sąlygas pasukios pirštą ties smilkiniu. O vystytojo, kuris vienu you gali pastatyti ir parduoti dešimtis hektarų, mūsuose kol kas nėra.

Prie ko čia ta „nuosavybė yra neliečiama“ mantra? Tada gal ir bendrai visą miesto (ir ne tik) planavimą galima išmest per langą? Kam tada visokios taisyklės ką kokiu atstumu nuo tvoros galima statyt ar sodint?

Čia kaip „nėra kur parkoci“ fauna apie auto nutempimą pradeda aiškinti, kad nuosavybė neliečiama ar antiskiepiniai apie kūno neliečiamumą aiškina...

[ejs-ejs]

Mes jau labai nukrypome nuo temos. Ne ilgiau nei viso užstatomo rajono suprojektavimas. Pavyzdys kaip tai reikia daryti iš tarybinių laikų, kai rajonas buvo užstatomas ir ten vieni iš pirmųjų pastatų pirmiausiai atsirasdavo darželis bei mokykla, o ne parduotuvė ar daugybė namų...

Taip, taip. Atimti ir padalinti.
Dar kartą: nuosavybė yra neliečiama. Savivaldybė pinigų nespausdina. Vystytojai įrengia infrastruktūrą ir ją perduoda (arba ne) savivaldybei pagal sutartis, o jų investicijų suma mažinama infrastruktūros įmoka.

Imant 500-700 vietų mokyklą, jai reiks apie 3000 - 4000 m² bendro ploto ir maždaug 1,5 ha sklypo. Pagal dabartines statybos kainas, vien pastatas su įranga bus apie 12-15M, plius dar kokie 3-4M sklypui. Bet kuris vietinis vystytojas, pamatęs tokias sąlygas pasukios pirštą ties smilkiniu. O vystytojo, kuris vienu you gali pastatyti ir parduoti dešimtis hektarų, mūsuose kol kas nėra.

[Al1]

Mes jau labai nukrypome nuo temos. Ne ilgiau nei viso užstatomo rajono suprojektavimas. Pavyzdys kaip tai reikia daryti iš tarybinių laikų, kai rajonas buvo užstatomas ir ten vieni iš pirmųjų pastatų pirmiausiai atsirasdavo darželis bei mokykla, o ne parduotuvė ar daugybė namų...

[ejs-ejs]

Tai kiek laiko privalo užtrukti suprojektuoti ir pastatyti darželį ar mokyklą?

[Al1]

Ne išnuomos, o perduos į savivaldybės nuosavybę. Tokios sąlygos. Kas nenori, tegul nestato. Užtenka tos laukinės "laisvos" rinkos, kai pelnas mano (to, kas užsiima veikla, šiuo atveju, statyba, vystymu), o nuostoliai JŪSŲ. Kažkaip gatvę įrengti ir kitą infrastruktūrą bei perduoti ją savivaldybei ar ten kokiems "Vilniaus vandenims" klausimų nekyla... Taip ir su mokykla ar darželiu. Nes iš esmės mokyklų Vilniuje netrūksta, imant pagal moksleivių skaičių bendrai paėmus. Jų trūksta tik tam tikruose naujuose rajonuose. Be to privatininkai jokių mokyklų naujuose rajonuose nesteigs, nes už mokslą privačiose mokyklose gali mokėti tik siaura visuomenės dalis ir iš tų naujakurių gal tik viena kita šeima...
Su darželiais kita situacija. Jų trūksta visur.
Kad savivaldybė nepirktų sklypų ir nebūtų biurokratijos bei ilgamiečių statybų, pastatyti įpareigojamas privatininkas. Savivaldybė, įvertinusi projekto vertę ir t.t, galėtų ir turėtų kažkuria tai dalimi prisidėti, bet finansiškai, sumokėdama už jau gatavą mokyklos ar darželio dalį, o ne pati statydama ir tokiu būdu vilkindama procesą.

Turint omenyje, kas mokyklos ar darželio nedideliam rajonui nereikia (dėl per mažo juos lankančių vaikų skaičiaus) ir neapsimoka statyti, tai iš karto būtų atkertami tokių mažų atokių rajonėlių užstatymai ar užstatymas dalimis. Tik didžiulė vystoma teritorija (jungtinis projektas ne vienos kompanijos, jei iš mažesnių dalių), tik su pilna infrastuktūra, kuri ten yra pateisinama.

[ejs-ejs]

Taigi niekas tos nuosavybės neatima. Bet ir daryti bliaunant, kad tai mano ir darau ką noriu negalima leisti. Trūksta politinės valios. Nes ranka ranką tepa ir viarslo interesai aukščiau visuomenės.
Taigi minėjau, kad kol nepastatė mokyklos ar darželio, tol visa užstatoma teritorija ar jos dalis negali būti priimta, eksploatuojama, parduodama..

Atmetus leninizmo-trockizmo idelogiją:

Vystytojas pastatė patalpas, tinkančias darželiui. Arba mokyklai. Ir išnuomos tam, kas daugiau moka, pvz privačiam darželiui. Teisėta? Taip. Teisinga? Taip. Nepatinka? Statyk savo.

Tam, kad užtikrinti ugdymą visiem sluoksniams, savivaldybė perka sklypą ir jame stato darželį. Arba mokyklą.
Ir beveik visada projektavimo-statybų ciklas užima 4-5 metus.

PS: velnio klaviatūra... Klaidas vėliau pataisysiu iš Didžiojo Brolio.

[Al1]

Ir kelis bendruosius planus teko rengti ? Tai pirma.
Antra, pas mus nuosavybė yra neliečiama.
Trečia, jei vystytojas pradės statyti mokyklas ir darželius, pasakytos būti sulauksi po 15 metų.

Taigi niekas tos nuosavybės neatima. Bet ir daryti bliaunant, kad tai mano ir darau ką noriu negalima leisti. Trūksta politinės valios. Nes ranka ranką tepa ir viarslo interesai aukščiau visuomenės.
Taigi minėjau, kad kol nepastatė mokyklos ar darželio, tol visa užstatoma teritorija ar jos dalis negali būti priimta, eksploatuojama, parduodama... Kiekviena pradelsta diena kainuos didelius pinigus,o jei ožiuosis, tai skolos kaupsis ir bankai nusavins už skolas... Nieko asmeniško. Jei iš žmonių galima, tai iš verslo irgi ir tuo labiau.

[mantasm]

Antra, pas mus nuosavybė yra neliečiama.

Seniausiai yra mechanizmai kaip efektyviai paimti esamą turtą visuomenės reikmėms. Nekalbant apie nurodymą ką galima ir ko negalima daryt privačiame sklype. Kurių šiaip irgi pilna. Pradedant nuo atstumų iki tvorų, apribojimų kur ką galima statyti ir pan ir t.t.

Trečia, jei vystytojas pradės statyti mokyklas ir darželius, pasakytos būti sulauksi po 15 metų.

Būtų noro - galima nesunkiai nuo tokių dalykų apsisaugoti su griežta priežiūra. Po pirmo liūdno atvejo dingtų noras išsidirbinėt.

[ejs-ejs]

Tai per minkšta priemonė. Be to tie planai per dažnai keičiami, juos rengiant pirmiausiai atsižvelgiama į tų, kurie nori ten statyti, paraiškas, bet keliami savivaldybės reikalavimai minimalūs. Visiškai nepaliekama vietos mokykloms, darželiams.

Ir kelis bendruosius planus teko rengti ? Tai pirma.
Antra, pas mus nuosavybė yra neliečiama.
Trečia, jei vystytojas pradės statyti mokyklas ir darželius, paskyros butui sulauksi po 15 metų.

[Al1]

Dabar jų funkcijas perėmė visokie bankomatai, t.y. bankiniai egzperdai...