Vilniaus tramvajus

[Obi-Wan Kenobi]

Laisva rinka, seni. Viską sutvarko, seni. Nematoma ranka.

Beje, kažkaip dingo iš viešosios erdvės Laisvosios rinkos institutas. Baigėsi pradinio kapitalo kaupimo etapas ir nebėra reikalo p-sti liaudžiai proto apie laisvą rinką?

[Al1]

Savivaldybė rengia teritorijos bendruosius planus ir juose aiškiai pasako ko ji nori konkrečioje teritorijoje.
Jei reikia kažko daugiau, visuomet galima prisidėti savo nuosavo kapitalu ir rizika. A, tiesa, savivaldybės laisvo kapitalo nelabai turi ...

Tai per minkšta priemonė. Be to tie planai per dažnai keičiami, juos rengiant pirmiausiai atsižvelgiama į tų, kurie nori ten statyti, paraiškas, bet keliami savivaldybės reikalavimai minimalūs. Visiškai nepaliekama vietos mokykloms, darželiams. Rezultatą, ypač su vaikų darželiai, turime tragišką. Užuot rėmusi privačius darželius per mokesčio kompensacija, savivaldybė galėtų reikalauti vystytojų pastatyti savo lėšomis darželį ir atiduoti jį savivaldybei. O be to, nebūtų leidžiama vystyti teritorijos. Žinoma, prie dabartinės teisinės bazės to padaryti neįmanoma.

[Al1]

Laisva rinka, seni. Viską sutvarko, seni. Nematoma ranka.

Taip, todėl dabar ir turime rezultatą, kokį turime.

[ejs-ejs]

Deja man su rusų kalba nelabai kas, tai sunkiai žiūrisi (tik iš bėdos). Bet ačiū už rekomendaciją. Jei ką, gali parašyti greitą santrauką.

"Modernus miestas", sudarytas iš vienodų gelžbetoniių gyvatėlių. Kai naujakuriai suprato kur papuojė, pradėjo bėgti atgal į miesto centrą; patrauklumas ir kainos krito, pradėjo apsigyventi Naujųjų Olandijų piliečįai. Kainos dar labiau krito, teritorija tapo nesaugi, bet užtat dozės toli eiti nereikdavo. Kita problema - tai buvo ir socialinių būstų rajonas, kas irgi nepridėjo šarmo ilgose aukštų galerijose. O dar tas lėktuvas ...

Tad susiruošė remontuoti ir nušluoti visą teritoriją bei taisyti istorines klaidas. Rezultate paliko apie 40% pastatų. Kažkiek sutankino naudodami kitus planavimo, funkcinius ir estetinius principus, sudarė galimybes ne tik gyventi, bet ir kurti darbo vietas. Sutvarkė vidinių gatvių tinklą ir parkavimo vietas perkėlė iš išorinio perimetro labiau link namų. Iš laisvo planavimo vėl grįžo į perimetrinį užstatymą. Labai stiprų postūmį atsigavimui davė tai, kad daugelis buvusių socialinių būstų gavo ne gyventoją, o sąvininką.

Man rašant diplominį, Bijlmermeer buvo vienas iš blogų ir nesuvaldytų socialinio būsto pavyzdžių

[VLR]

Kaip tik dabar fone eina https://www.youtube.com/watch?v=hv2gCsGoJ8c ...

Deja man su rusų kalba nelabai kas, tai sunkiai žiūrisi (tik iš bėdos). Bet ačiū už rekomendaciją. Jei ką, gali parašyti greitą santrauką.

[ejs-ejs]

Laisva rinka, seni. Viską sutvarko, seni. Nematoma ranka.

Kaip tik dabar fone eina https://www.youtube.com/watch?v=hv2gCsGoJ8c ...

[ejs-ejs]

Leisti statyti ne ką nori ir kaip nori, o ką siūlo savivaldybė, plius reikalavimai infrasturktūrai. Ne kokia nori, o kokią nurodo. Bet ir pati savivaldybė turėtų projektuoti ir numatyti įrengti viešąją infrastruktūrą tai teritorijai arba vystytojas įrengti už savo lėšas ir atiduoti tai savivaldybei - mokyklos, darželiai ir t.t. ir pan. Ir ne kažkada paskui, o lygiagrečiai. Ir kol nebus to padaryta ir atiduotos mokyklos, darželiai, vystytojas negalės atiduoti naudoti likusios dalies pastatų. Iki jo bankroto.

Savivaldybė rengia teritorijos bendruosius planus ir juose aiškiai pasako ko ji nori konkrečioje teritorijoje.
Jei reikia kažko daugiau, visuomet galima prisidėti savo nuosavo kapitalu ir rizika. A, tiesa, savivaldybės laisvo kapitalo nelabai turi ...

Taip, kai kas sakys, kad tai stabdys investicijas, kels kainas. Nu nieko už dyką nebūna. Arba darome "pigiai", o paskui sumokame 10 kartų daugiau netiesiogiai, arba darome normaliai ir už tai sumoka pirkėjas. Gal tada daugybės projektų laukuose ir nebus, nes jie bus nafig niekam nereikalingi, nes kainos kandžiosis. Ir gerai.
Bet tam dabar nėra nei politinės valios, nei teisinės bazės. Ne savivaldybės lygiu turi būti pradėtas reguliavimas, bet valstybės.

Ir ką aš rašiau apie adekvatų gyvenimo laukuose mokestį? Tai vienas iš būdų jį įgyvendinti - vystytojas privalo sukurti visą teritorijai ir jos plėtrai adekvačią infrastruktūrą. Ir Darnu kvartalas šiuo aspektu tampa nedarnus,

[VLR]

Leisti statyti ne ką nori ir kaip nori, o ką siūlo savivaldybė, plius reikalavimai infrasturktūrai. Ne kokia nori, o kokią nurodo. Bet ir pati savivaldybė turėtų projektuoti ir numatyti įrengti viešąją infrastruktūrą tai teritorijai arba vystytojas įrengti už savo lėšas ir atiduoti tai savivaldybei - mokyklos, darželiai ir t.t. ir pan. Ir ne kažkada paskui, o lygiagrečiai. Ir kol nebus to padaryta ir atiduotos mokyklos, darželiai, vystytojas negalės atiduoti naudoti likusios dalies pastatų. Iki jo bankroto. Taip, kai kas sakys, kad tai stabdys investicijas, kels kainas. Nu nieko už dyką nebūna. Arba darome "pigiai", o paskui sumokame 10 kartų daugiau netiesiogiai, arba darome normaliai ir už tai sumoka pirkėjas. Gal tada daugybės projektų laukuose ir nebus, nes jie bus nafig niekam nereikalingi, nes kainos kandžiosis. Ir gerai.
Bet tam dabar nėra nei politinės valios, nei teisinės bazės. Ne savivaldybės lygiu turi būti pradėtas reguliavimas, bet valstybės.

Laisva rinka, seni. Viską sutvarko, seni. Nematoma ranka.

[Al1]

Leisti statyti ne ką nori ir kaip nori, o ką siūlo savivaldybė, plius reikalavimai infrasturktūrai. Ne kokia nori, o kokią nurodo. Bet ir pati savivaldybė turėtų projektuoti ir numatyti įrengti viešąją infrastruktūrą tai teritorijai arba vystytojas įrengti už savo lėšas ir atiduoti tai savivaldybei - mokyklos, darželiai ir t.t. ir pan. Ir ne kažkada paskui, o lygiagrečiai. Ir kol nebus to padaryta ir atiduotos mokyklos, darželiai, vystytojas negalės atiduoti naudoti likusios dalies pastatų. Iki jo bankroto. Taip, kai kas sakys, kad tai stabdys investicijas, kels kainas. Nu nieko už dyką nebūna. Arba darome "pigiai", o paskui sumokame 10 kartų daugiau netiesiogiai, arba darome normaliai ir už tai sumoka pirkėjas. Gal tada daugybės projektų laukuose ir nebus, nes jie bus nafig niekam nereikalingi, nes kainos kandžiosis. Ir gerai.
Bet tam dabar nėra nei politinės valios, nei teisinės bazės. Ne savivaldybės lygiu turi būti pradėtas reguliavimas, bet valstybės.

[ejs-ejs]

Kai viską nulemia - mano, ką noriu, tą ir darau, tai ir turime ką turime. Projektuotojai tik projektuoja, ką jiems liepia užsakovas. O užsakovui sąlygas turėtų statyti valdžią. Bet tam reikia politinės valios ir teisinės sistemos radikalių pertvarkų, kas liečia užstatymą, infrastruktūrą, tame tarpe ir VT.

Kokie siūlymai savivaldybėms? Išpirkti teritorijas, padaryti infrastruktūrą ir parduoti jas vystytojams?

Kinai taip ir darė, tik jiems nereikėjo išpirkti teritorijų. Kuo kinams baigiasi?

[Al1]

Kai viską nulemia - mano, ką noriu, tą ir darau, tai ir turime ką turime. Projektuotojai tik projektuoja, ką jiems liepia užsakovas. O užsakovui sąlygas turėtų statyti valdžią. Bet tam reikia politinės valios ir teisinės sistemos radikalių pertvarkų, kas liečia užstatymą, infrastruktūrą, tame tarpe ir VT.

[ejs-ejs]

Kodėl dvigubi standartai? Vystytojas įsigijo sklypą ir gali daryti jame ką tik nori. Ir vietos VT jo planuose nėra. Kaip ir Vingio kvartale, į kurį galima bus įvažiuoti iš vienpusio eismo jungties Tūkstantmečio g. Arba Lazdynėlių suburbija. Arba Linkmenų g. kvartalai.

Kas nors šiems vystytojams liepė suprojektuoti ir finansuoti VT linijas? Ne, numatykit pakankamą skaičių automobilių stovėjimo vietų.

BREEAM sertifikato nelabai gausi jei numato daugiau nei leistina automobilių stovėjimo vietų. Ir tas jų koeficientas plotui ne 0,25, kaip mūsų miestų centrinei daliai.Tad gal reiktų pradėti nuo to, kad stovėjimo vietų galima numatyti žymiai mažiau, jei užtikrini tinkamą VT.

[Al1]

Taip ir turėtų būti užstatomos teritorijos. O bet tačiau, vėlgi nėra nei vaikų darželių, nei mokyklų. Privačios NESISKAITO. Vėlgi, susisiekimas su miestu praktiškai automobiliu. Nors pro šalį praeina Eišiškių pl. ir ten yra VT. Na neišsikrapštys gyventojai iš automobilių. Ne. Tam reikalingos atskiros priemonės - dideli mokesčiai už automobilį, privalomas parkavimo vietų apmokestinimas prie daugiabučių namų, išskyrus privačius namus.
Dar vienas geras būdas mažinti automobilizaciją - apmokestinti darbdavius už kiekvieną parkavimo vietą įmonės teritorijoje ar daugiaukščiame, požeminiame parkinge, kurį naudoja įmonės darbuotojai. Darbdavys tada turės dilemą - arba imti mokestį iš darbuotojų, arba apmokėti už juos. Ir dauguma visgi ims mokestį už parkavimą... Mokestis už parkavimo vietą turi būti toks, koks gatvėje ar viešame parkinge aplinkinėse teritorijose. Gatvės aplink apmkestintos savaime suprantama. Ir viešieji parkingai taip pat. Mokestis už parkavimą turi būti DIDELIS. Pavyzdžiui, Rygoje 2 ar 3 Eurai už valandą ir nėra jokio paminučio mokėjimo. Atvažiavai nors ir 5 minutėms, moki kaip už valandą. Paros bilietai turi būti brangūs, mėnesiniai parkavimo bilietai taip pat turi būti BRANGŪS.

[ejs-ejs]

... ten planuoti miesto plėtrą ir ne kažkada tai, ir ne kaip kam tai šauks į galvą ten kažką statyti, o jau turint patvirtinta koncepciją, kas tose naujose teritorijose būtų statoma ir per kiek laiko, būtų daugiau mažiau numatomi investitoriai ir pan. ir t.t.

Ok.
Kaip šiame kontekste vertini naująjį Darnu Launagių projektą?

[Al1]

Kodėl centralizuoto vandentiekio nebuvimas yra gerai, bet centralizuoto susisiekimo - blogai? Jei miesto VT privalo kokybiškai aptarnauti tokias nutolusias sistemas, kodėl jis nestoja prie kiekvienos laiptinės? Kuo tie 20 gyventojų miesto kaime už Balsių yra labiau nusipelnę už 4x4x12=192 laiptinės gyventojus? Jei vystytojas ar atskiri statytojai būtų įpareigoti apmokėti bent jau privežamąjį VT maršrutą tol, kol nebus pasiektas tam tikras pastovus maršruto apkrovimas, gal tokia ekstensyvi miesto plėtra nevyktų?

Atsakymus aš žinau. Tik noriu dar kartą priminti, jog kiekviena paslaugą turi savo kainą, kurią kažkas turi apmokėti. Savivaldybė pinigų nespausdina.

Nesupratau, kame problema? Aš tik konstatavau, kas yra pas mus ir kaip galima gyventi be kai kurių inžinerinių komunikacijų, socialinių paslaugų ar su jų alternatyvomis, kurios daugumoje atvejų susiveda į autotransportą...
Ne, vystytojų apmokestinimas ne išeitis. Išeitis yra pati vystymo koncepcija, strategija ir viso to įgyvendinimas.

Kas yra teisingos miesto ribos? Ir kuo standartai skiriasi?
Tarandė - Vilnius, Gineitiškės - ne Vilnius. Bajorai Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone. Kuo skiriasi?
Šiose vietose būtų core Vilnius ar ne:
https://maps.app.goo.gl/ZfN36vVm69khvKQ3A

Teisingos miesto ribos yra tos, kad miestui neturi priklausyti pakraštinės kaimiškos teritorijos, žemės ūkio paskirties laukai, miškai. Miškai miesto viduryje nėra blogai, bet kai prijungiami milžiniški plotai kaimiškų - žemės ūkio ir miškų teritorijų, tai yra visiškas pravalas... Na bet čia Lietuva, galima būtų paskelbti miestu ir prijungti prie Vilniaus ir dar didesnius plotus. Miško ar žemės ūkio paskirties teritorijas galima būtų prijunginėti prie miesto tik su viena sąlyga - ten planuoti miesto plėtrą ir ne kažkada tai, ir ne kaip kam tai šauks į galvą ten kažką statyti, o jau turint patvirtinta koncepciją, kas tose naujose teritorijose būtų statoma ir per kiek laiko, būtų daugiau mažiau numatomi investitoriai ir pan. ir t.t.

[ejs-ejs]

Šiaip jau tai off-topas. Daug kur ir miesto ribose nėra jokios infrastruktūros, ir niekas nesiruošia jos įrengti per ateinančius 200 metų.

Prieš 200 metų Vilnius baigėsi maždaug ties dabartinio Naujamiesčio viduriu.
Prieš 100 metų Vilniuje buvo tramvajus.

Nesiryžčiau spėlioti kas bus po 200 metų.

[Sula]

Teisingos Vilniaus ribos būtų be grigiškių, verkių miškų, pilaičių, tarandžių ir naujų vilnių.

Skiriasi pavyzdžiui Skirgiškės ir Balsiai. Skirgiškėse jau nemažai metų šaligatviai ir apšvietimas yra, Balsiai tik dabar vejasi.

OK yra kita tema šioms diskusijoms.
Vilniaus tramvajus bet kuriuo atveju važiuos per "tikrąjį" Vilnių, be priemiesčių kokie jie bebūtų.
Nebent Pilaitę atjunginės, tai gal tuomet būtų įmanomas tarpmiestinis tramvajus

[mantasm]

Kas yra teisingos miesto ribos? Ir kuo standartai skiriasi?
Tarandė - Vilnius, Gineitiškės - ne Vilnius. Bajorai Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone. Kuo skiriasi?
Šiose vietose būtų core Vilnius ar ne:
https://maps.app.goo.gl/ZfN36vVm69khvKQ3A

Teisingos Vilniaus ribos būtų be grigiškių, verkių miškų, pilaičių, tarandžių ir naujų vilnių.

Skiriasi pavyzdžiui Skirgiškės ir Balsiai. Skirgiškėse jau nemažai metų šaligatviai ir apšvietimas yra, Balsiai tik dabar vejasi.

[Sula]

Civilizuotose šalyse būtų teisingos miesto ribos ir tie laukai už miesto priklausytų aplinkinėms savivaldybėms. Ir su atitinkamais standartais ar tiksliau jų nebuvimu.

Kas yra teisingos miesto ribos? Ir kuo standartai skiriasi?
Tarandė - Vilnius, Gineitiškės - ne Vilnius. Bajorai Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone. Kuo skiriasi?
Šiose vietose būtų core Vilnius ar ne:
https://maps.app.goo.gl/ZfN36vVm69khvKQ3A

[mantasm]

Kodėl 50/50?

50/50 kiek žinau galima tiek priemiesčiuose, tiek mieste. Kiek žinau 50/50 programos biudžetas yra ribotas tai vargu ar apvaginėjamos kitos miesto dalys.

Jei statom miesto ribose, turi galioti miesto insfrastruktūros reikalavimai.Ir ko gero STAIGA paaiškėtų jog tie skypai nėra nei patrauklūs, nei pigūs.
O jei statoma "suburbijos" pakraštyje šalia miesto - sėkmės, naujakuriai. Rajono savivaldybė turi kitų, labiau įsisenėjusių problemų.

Pritariu jei kalbam apie tikrąjį miestą, o ne laukus kurie administraciškai neturėtų būti miestas. Šiaip kiek matau net ir Vilniaus apylinkėse rajonas tvarkosi geriau nei „miesto“ užkaboriai. Net su „neteisinga“ demografine sudėtim Tai matyt rajono savivaldybė ne tiek daug įsisenėjusių problemų turi.

Man teko gyventi tokioje "suburbijoje", esamos priemiesčio gyvenvietės tęsinyje. Iki Miesto transporto - nepilnas kilometras žiemą retai valomu keliu, be jokių poniškų šaligatvių. Buvo ir kitas kelias, bet gal 2 kartus ilgesnis. Pradžioje buvo koks 20 namų, kiek vėliau pasistatė dar apie 20. Po 1990-ųjų visą likusi sodą išrovė ir užsėjo namais, dabar net privežamasis maršrutas yra.
Iš karto buvo įrengti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai (su kai kuriais nuotykiais), dujotiekis, elektra: viska rimtai, kaip ir priklausytų statybininkų gyvenvietei.
Bet darželis - mieste, mokyklos - mieste, parduotuvė - mieste (po 1990 atsirado ir pusės rūsio dydžio parduotuvė vietoje); poliklinika - mieste, darbas - mieste ( o daugeliui ir kitame kaime, už 10 kilometrų); gerai tik kad to miesto gera valanda skersai pereiti

Sakyčiau panašus vaizdelis buvo prieš +/- 15 metų. Dabartinė Vilniaus suburbija (ar VMS, ar Trakų, ar Vilniaus) rajonuose biški skiriasi nuo šito vaizdelio. d