Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus tramvajus

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Al1
    replied
    Dabar jau situacija gerokai pasikeitusi. Studija daryta prieš beveik 20 metų.

    Komentuoti:


  • lanxtot
    replied
    Parašė Pa2sk Rodyti pranešimą
    Tramvaju Vilniuje butu statyti jau per velu. Visi miestai state tramvajus pries pradedant grandiozinius statinius. Pagalvokite kaip tramvajus turetu atrodyti prie pvz. Vinco Kudirkos aikstes? Ka daryti, aikste siaurinti ar pastatus griauti? Arba variantas daryti kaip pvz. Suomijoje kur centre automobiliai ant tramvajaus begiu vazineja ir viskas ten gerai.
    https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/mi...alusis-planas/

    Ties skiltimi "Projekto Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano sprendiniai" yra seniau daryta 1G trasą atitinkančio tramvajaus studija, kurioje viskas maždaug pavaizduota.

    Pripažinsiu, kad nėra labai tobula, kadangi daryta prieš greitųjų įvedimą ir mikrobų laikais (kuriuos juokingai siūloma reorganizuoti), o dar yra tokie sprendimai troleibusus nukreipti Švitrigailos g. – nelogiška, kai dabar atsirado galimybė organizuoti eismą su autonomine eiga (ir jei dėl tramvajaus įrengimo kai kur reikėtų naikinti KT, čia būtų adekvati priežastis).

    Tačiau pati tramvajaus trasa yra suprojektuota, galima matyti, ir kaip keistųsi aplinkinis automobilių eismas.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė Pa2sk Rodyti pranešimą


    Tramvaju Vilniuje butu statyti jau per velu. Visi miestai state tramvajus pries pradedant grandiozinius statinius. Pagalvokite kaip tramvajus turetu atrodyti prie pvz. Vinco Kudirkos aikstes? Ka daryti, aikste siaurinti ar pastatus griauti? Arba variantas daryti kaip pvz. Suomijoje kur centre automobiliai ant tramvajaus begiu vazineja ir viskas ten gerai.
    Tramvajus kai kur gali būti sukištas po žeme. Paprastas gatvinis tramvajus nėra greitesnis už autobusus ar troleibusus. Tramvajų tiesiant iš esmės gatvėje turėtų likti tik vietinis automobilių transportas - gyventojai, įmonės. Bet taigi galima pašalinti transportą ir dabar ir palikti tik vietinį bei autobusus su troleibusais. Rezultatas bus beveik tas pats, bet nereikės milijardų...

    Komentuoti:


  • Pa2sk
    replied
    Parašė lanxtot Rodyti pranešimą

    Maršrutai, kuriuos esu matęs nežmoniškai perpildytus piko metu: 1G, 2G, 3G, 4G, 5G, 6G, 10, 24, 30, 31, 33, 52, 53, 114, 119, 122, 2, 4, 6, 7, 12, 16, 17. Ir galiu nuoširdžiai pasakyti, kad piko metu įprastai nevažinėju po visą Vilnių, tad daug ką turbūt ir praleidau. Atrodo, požiūris žmogaus, gyvenančio Aukštuosiuose Paneriuose ir kasdien važinėjančio išskirtinai 9 maršrutu.



    Represijos? Rimtai? Čia 2024 ar 1940? Po to dar bus siūlymai ištremti automobilių vairuotojus į Sibirą? Reikia suprasti, jog žmonės nepersėda ne tik dėl to, kad yra buožės, bet ir dėl to, kad variantai yra absoliučiai nepriimtini. Norint, kad didžioji dalis persėstų į autobusus ir troleibusus, dar net nekalbant apie minimalią asmeninę keleivio erdvę, reikėtų tokiuose maršrutuose kaip 1G leisti transportą kas 1-2 min. Toks jausmas, kad kamščiai ne išnyktų, o juos pradėtų kelti patys autobusai. Jau negalvojant apie tai, iš kur gauti tiek autobusų ir vairuotojų, ypač kai antro pagal svarbą "liberalizuotos rinkos"vežėjo Vilniuje tvarkaraščiai retesni žiemą nei vasarą.

    Dabar Vokietija jau pradeda gaminti 60 metrų tramvajus https://www.urban-transport-magazine...ngest-tramway/, o pas mus vis dar sukama galva kaip galima sukišti (negalima) kuo daugiau žmonių į max 18 metrų autobusus.

    Kodėl negalim tiesiog pastatyt tramvajaus? Kam to mazochizmo?

    Tramvaju Vilniuje butu statyti jau per velu. Visi miestai state tramvajus pries pradedant grandiozinius statinius. Pagalvokite kaip tramvajus turetu atrodyti prie pvz. Vinco Kudirkos aikstes? Ka daryti, aikste siaurinti ar pastatus griauti? Arba variantas daryti kaip pvz. Suomijoje kur centre automobiliai ant tramvajaus begiu vazineja ir viskas ten gerai.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Lietuvoje VT blogas todėl, kad viskas sukišta vienoje eilutėje - transportas, dabar pervadinta moderniau - mobilumu. O ten didžiausia dalis lėtų tenka asfaltui.

    Komentuoti:


  • rPn
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Taip išeina, kad Talinas (turbūt ir Ryga) VT realiai skiria 3-4 kartus daugiau, nei Vilnius?
    Ne. Čia reikėtų giliau išanalizuoti situaciją, nes tie finansai yra labai sunkiai atkapstomi. Iš tiesų bent jau Vilniuje tai nėra skaidriai pateikta visuomenei ir čia ne tik su VT finansavimu.

    Viena yra kiek savivaldybė dotuoja pačias bendroves, kita yra kiek jos pačios užsidirba iš bilietėlių ir kokios nors reklamos. VVT berods pernai sugebėjo 11mln. pelno uždirbti kai streikai buvo ir algom neturėjo pinigų.
    Reikėtų pažiūrėti ar į tas sistemas kitose sostinėse neįeina traukinių eismas, priemiestiniai maršrutai. Tada atskirai kiek išleidžiama kažkokiem infrastruktūros gerinimams tiesiogiai iš miesto biudžeto, pvz. A juostų plėtra.
    Vilniaus atvėju dar yra ir privatininkai. Kažkiek mokam dotacijų privatininkam, kitą dalį VVT. Ir galiausiai dar ir suplakami projektai į vieną. Dviračių tako statyba ir A juostos įrengimas ir biurokratijos mažinimas skaitmenizuojant valstybės paslaugas.

    Komentuoti:


  • sleader
    replied
    Parašė rPn Rodyti pranešimą

    FACT CHECK..

    Vilnius skiria 147 milijonus visai judumo programai. Kas reiškia gatvių asfaltavimui.

    [...]

    Reiktų dar patikrinti ar jis nesumažėjo. Žinant prioriteto permetimą gatvių asfaltavimui.
    Jeigu kalbant apie Vilniaus biudžetą judumo programai, tai pežiūrėjus biudžeto projektą pagal priemones ( Vilniaus miesto savivaldybė - 2024 m. biudžeto projektas (vilnius.lt)) yra dvi eilutės tikėtinai susijusios su VT: kažkokios "kompensacijos vežėjams" ir "Kompensuoti nuostolius dėl keleivių vežimo", kurių bendra suma ~83 mln.
    Kadangi ši suma yra perskirstyta per biudžetą, tai priedo dar turėtu būti suma už bilietų pardavimą, atkeliaujant per Susisiekimo paslaugas. Kas turbūt sudarys kokius 20-30 mln. Tai visa VT finansavimo suma bus iki 110 mln. eur.
    Paskutinis taisė sleader; 2024.09.09, 16:55.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Taip išeina, kad Talinas (turbūt ir Ryga) VT realiai skiria 3-4 kartus daugiau, nei Vilnius?

    Komentuoti:


  • rPn
    replied
    Parašė Dundorfas Rodyti pranešimą

    Vilnius tt: €1,242 mlrd (2024) VT: €147.8 (2024) Žmonių: 605 270
    Tallin tt: €1.26 billio (2024) VT: €129.7 (2023) Žmonių: 453,864
    Ryga tt: €1.545 billio (2024 ) VT: €155.7 (2024) Žmonių: 605,273

    https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...nis-nei-pernai
    https://news.err.ee/1609317111/talli...mentary-budget
    https://www.riga.lv/en/article/riga-...google .com%2F

    Įdomu tu Transrevis, Kautros vairuotuojų algos didsnės nei VVT?
    FACT CHECK..

    Vilnius skiria 147 milijonus visai judumo programai. Kas reiškia gatvių asfaltavimui.

    https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...urai-kulturai/
    Judumo programoms iš viso biudžeto projekte numatyta 142,8 mln. Eur. Didžiausias dėmesys skiriamas viešajam transportui, gatvių rekonstrukcijai – ir ateinančiais metais bus tęsiami rekordiniai gatvių naujinimo darbai.
    2 mln. Eur numatyta viešajam transportui skirtų A juostų įrengimui. 12 mln. Eur skiriama Nemenčinės plento rekonstrukcijai.
    Tuo tarpu Talinas virš 120 milijonų (vienam šaltinyje 124, kitam 129) skiria būtent tik VT. Iš šitų pinigų pavyzdžiui skiria 34 milijonus parko atnaujinimui. Perka 23 naujus trijų vagonų tramvajus (12 jau gavo šią vasarą, dar 11 atkeliaus kitais metais). Vieno tramvajaus talpa - 309.

    Beje VVT naujus troleibusus perka su paskola. Kas dalinai reiškia, kad net tarkim 2029m. mes dar vis neturėsim pinigų, nes VVT biudžetą suvalgys paskolos mokėjimai.

    Reiktų nepamiršti, kad talino VT yra nemokamas. Jei gerai atsimenu prieš kelis metus Vilnius iš bilietukų už VT surinkdavo apie 20 milijonų eurų.

    Parašė VLR Rodyti pranešimą
    Reikia turėti omeny ir tai, kad Vilniaus VT biudžetas dar visai neseniai buvo apie 75 milijonus eurų. Taigi Vilniaus VT yra visiškai apleistas pinigų prasme ilgus metus, nors paskutiniais keliais metais situacija kiek ir pagerėjo, ji pagerėjo toli gražu nepakankamai.
    Reiktų dar patikrinti ar jis nesumažėjo. Žinant prioriteto permetimą gatvių asfaltavimui.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Dabar jau tiesiant to būti negali. Jei anksčiau (prieš kokius 20 metų ar daugiau) buvo tiestas, tai galėjo jo neperimti. Arba ten koks sodų bendrijos, arba dar tarybinių laikų kažkoks nepriklausęs vandentiekiui ir pan.
    Žiūrint ar tai tik vandentiekis, ar vandentiekis su vietiniu gręžiniu. Antru atveju privatūs kvartalo vandentiekio yra kasdienybė, nes savivaldybėms jie absoliučiai neįdomūs.

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė VLR Rodyti pranešimą
    Click image for larger version

Name:	
Views:	0
Size:	56,2 kB
ID:	2150670
    čia dvi Benkunsko rankos

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą
    Tai ir dabar vandentiekiai privatūs. Priklauso kokiai nors UAB. Pvz. UAB "Vilniaus vandenys" ir panašuens UAB"kažkokio miesto vandenys".
    Vandentiekiai visoje Lietuvoje savivaldybėms priklauso. Gali būti visokių sodų bendrijų vandentiekiai, visokie likę nuo tarybinių laikų kolūkių ar gamyklų, kurie buvo privatizuoti kartu su gamyklomis ar kažkaip kitaip apiforminti kaip ne savivaldybių, privatūs, prie kurių kai kur vis dar prisijungę gyventojai. Bet jie dažniausiai yra tarpininkai, tiekiantys vandenį iš to paties savivaldybės tiekėjo.

    Komentuoti:


  • VLR
    replied
    Click image for larger version

Name:	
Views:	0
Size:	56,2 kB
ID:	2150670

    Komentuoti:


  • Visdarlietus
    replied
    Tai ir dabar vandentiekiai privatūs. Priklauso kokiai nors UAB. Pvz. UAB "Vilniaus vandenys" ir panašuens UAB"kažkokio miesto vandenys".

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Dabar jau tiesiant to būti negali. Jei anksčiau (prieš kokius 20 metų ar daugiau) buvo tiestas, tai galėjo jo neperimti. Arba ten koks sodų bendrijos, arba dar tarybinių laikų kažkoks nepriklausęs vandentiekiui ir pan.

    Komentuoti:


  • gerietis
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą

    vandentiekį, kanalizaciją ir elektros liniajas nutiesus už savo pinigus privalu tiesiog atiduoti, tai niekam klausimų nekelia
    man kelia, pas mus vandentiekis privatus (virš 30 namų)

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Pažanga tai ir naujų priemonių savalaikis pirkimas, ir komforto lygis jose, įskaitant švaros palaikymą, ir aptarnavimo kokybė, įskaitant punktualumą, adekvatų kursavimo dažnį, kursavimo laiką (pradžią ryte ir vakare, naktinį VT), adekvatų bilietų platinimo sistemą, tvarkaraščius ir informaciją stotelėse ir internete, stotelių skelbimą, pačias stoteles ir t.t. ir kt., suderinamumą ir integraciją su kitu VT. Praktiškai ties visais šitais punktais galima dėti minusą arba 0. Pliusų vos vienas kitas.

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Kai per 30 metų vienintelė VT "investicija", kuria VMS šiaip ne taip pradėjo įgyvendinti, yra supuvusių autobusų ir troleibusų parko atnaujinimas (nors ir tai vykstantis vėžlio greičiu), tai apie kokį dar pagerėjimą gali būti kalba?
    Reali VT sistemos pažanga nėra naujų tos paties rūšies transporto priemonių pirkimas, nes tai tėra seno keitimas į naują (t. y. palaikymas), o tik A juostų atsiradimas, leidęs greičiau judėti VT viso judėjimo kontekste, daugiau absoliučiai nieko.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė VLR Rodyti pranešimą

    Taigi Vilniaus VT yra visiškai apleistas pinigų prasme ilgus metus, nors paskutiniais keliais metais situacija kiek ir pagerėjo, ji pagerėjo toli gražu nepakankamai.
    Dėl pagerėjimo čia irgi labai priklauso, iš kokio kampo į tai žiūrėsi. Nominaliais ir absoliučiais rodikliais kažkiek gal ir pagerėjo, bet adekvatumo požiūriu turbūt net pablogėjo per paskutinius ~30 metų. Juk miesto gyventojų skaičius didėjo jau ilgus metus, suburbanizacija irgi didėjo, įvairių traukos taškų padaugėjo kelis kartus, žmonių perkamoji gakia ženkliai kilo, atitinkamai kelionių paklausa išaugo irgi labai ženkliai. Turint omeny šituos dalykus, kelionių kokybė ir adekvatumas vargiai pagerėjo, o turbūt ir pablogėjo. Kai per 30 metų vienintelė VT "investicija", kuria VMS šiaip ne taip pradėjo įgyvendinti, yra supuvusių autobusų ir troleibusų parko atnaujinimas (nors ir tai vykstantis vėžlio greičiu), tai apie kokį dar pagerėjimą gali būti kalba?

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Rekonstrukcijai lėšų gauti lengviau nei visiškai naujam projektui. Čia jau reikia gerokai daugiau padirbėti, kad įrodyti, jog ES turi finansuoti... Per 20 metų tik du kartus su ES finansavimu perkami troleibusai. Per 20 metų! Tiesa, pirmas pirkimas buvo po 15 metų buvimo ES. Tie triašiai Solariai nupirkti irgi už ES lėšas, bet dar iki įstojimo į ES (nors gauti buvo jau įstojus į ES). Ką ten dar Vilnius užpirko? Dujinių autobusų su ES kofinansavimu. Ir viskas. O šiemet užuot pirkus naujus autobusus už ES lėšas, nuomojami seni dujiniai laužai. Pirkti naujus autobusus pradėti reikėjo kartu su troleibusais... Bet ne, pinigų nieraaaa. Planuose išparceliuoti autobusų maršrutus privatininkui ir jam mokėti už ridą iš savivaldybės kišenės, o į ridos kainą įeina ir nauji autobusai, kuriuos už banko kreditą įsigis privatininkas... Jokių ES lėšų prie to nebus naudojama... Lenkijoje kur tik kokį VT projektą nepamatysi, visur informacija, kad su ES kofinansavimu padaryta ar nupirkta...
    Paskutinis taisė Al1; 2024.09.07, 15:41.

    Komentuoti:

Working...
X