Vilniaus tramvajus

[Al1]

Valdžiai tai ne argumentas ir Krokuva joks ne pavyzdys. Valdžia žyno geriau!

[Lettered]

Krokuva 2028 m. žada pradėti metro statybas



O Vilniuj laivelių ir autoniminių karietų užteks... O dar lenkai atsilieka ekonominiais rodikliais

Vilniaus miesto valdžia dabar jau nebeturės argumentų, kad bent kelioms tramvajaus linijoms "nėra srautų", kai vos didesnė už Vilnių Krokuva, jau dabar turinti 90 km ilgio tramvajaus tinklą (iš kurių keli km po žeme) (net nekalbant apie priemiestinius traukinius), planuoja ne vieną metro liniją.

[Al1]

Greitasis tramvajus riedmenimis niekaip nesiskiria nuo paprasto. Tai tas pats tramvajaus vagonas ar šiuolaikinis tramvajus, tik važiuoja jis fiziškai atskirta nuo viso kito eismo (ir pėsčiųjų) linija, miestų centruose - tuneliais. Kartais įmanomas susikirtimas su gatve (sankryža), bet stengiamasi jų kiekį linijoje minimizuoti iki vos vienos kitos.

[VLR]

Krokuva seniai žada, ten lenktynės su Varšuva vyksta. Tik viskas pažadais ir baigiasi. Beje pernai Krokuva konstatavo, kad vystys greitąjį tramvajų. Taigi planai ten kas pusę metų keičiasi.

Tai čia apie tą patį kalba - net video tuos pačius rodo. Niekada jie to projekto nevadino 'greituoju tramvajumi'. Anksčiau vadindavo pre metro (nes lengvi traukiniai), dabar vadina tiesiog metro. Realiai tai bus tiesiog light metro.

'Greitieji tramvajai' Krokuvoje yra vystomi jau seniai, jie yra vadinami tiesiog fast tram, tai yra tiesiog paturbinti senieji tramvajai.

https://en.wikipedia.org/wiki/Krak%C3%B3w_Fast_Tram

[evvt]

Pas mus gruntai blogi ir seismologinė situacija sudėtinga.

Visur tas gruntas kaltas, ir tas kur galvose tai ypac

[evvt]

Krokuva 2028 m. žada pradėti metro statybas



O Vilniuj laivelių ir autoniminių karietų užteks... O dar lenkai atsilieka ekonominiais rodikliais

koks dar metro ar tranvajus kai dar aksfaldo det ir det vis yra kur ir niekaip nesudet visur kur lenda ir kur ne.

[Visdarlietus]

Krokuva seniai žada, ten lenktynės su Varšuva vyksta. Tik viskas pažadais ir baigiasi. Beje pernai Krokuva konstatavo, kad vystys greitąjį tramvajų. Taigi planai ten kas pusę metų keičiasi.

[Silber418]

Pas mus gruntai blogi ir seismologinė situacija sudėtinga.

O dar klimatas ypatingas ir augmenija labai unikali.

[Sula]

Krokuva 2028 m. žada pradėti metro statybas



O Vilniuj laivelių ir autoniminių karietų užteks... O dar lenkai atsilieka ekonominiais rodikliais

Pas mus gruntai blogi ir seismologinė situacija sudėtinga.

[Palpatine]

Krokuva 2028 m. žada pradėti metro statybas

Metro projektą numatoma padalinti į tris etapus – pirmasis apimtų 6 km atkarpą ir kainuotų 3 mlrd. zlotų (apie 702 mln. Eur), kitų dviejų etapų ilgis siektų apie 20 km, o statybos kainuotų 10 mlrd. zlotų (apie 2,3 mlrd. Eur).

O Vilniuj laivelių ir autoniminių karietų užteks... O dar lenkai atsilieka ekonominiais rodikliais

[Al1]

Aš nesakau, kad jis sektinas. Masinė automobilizacija įvyko visai ne dėl tokio užpildymo, o dėl bendros VT degradacijos, prasidėjusios dar 1990 m. Žmonėms nusibodo valdžios šūdo malimas dėl transporto (viešojo) ir VT blogėjimas ar tiesiog jo sunaikinimas daugumoje rajonų (miesto ir dalis priemiesčio maršrutų iš karto 1990-91 metais).
Va, pažiūrėkit, kaip VT "padėjo" koronaviruso debiliški apribojimai, kai porą mėnesių nebuvo beveik jokio VT daugumoje rajonų ir tarpmiestinio susisiekimo aplamai Lietuvoje. O žmonės vis tiek reikėjo važiuoti, nepaisant debilų propagandonų ir valdžios kliedesių apie sėdėjimą namie, žmonės reikėjo į darbą (ne visi dirbo namie) ir t.t. ir ne tik. O važiuoti buvo galima tik automobiliu... VT galutinai tapo visiškai nepatikimu, net jei jis ir vėl pradėjo kursuoti (ne visas pradėjo ir t.t.)...

[acetonas]

Reikalavimo turėti VT aplamai nėra, kaip ir metro tuo labiau. Kalba eina apie faktinę padėti, o ne biurokratinius dalykus.
Esmė tame, kad kelti esamo VT kokybę čia ir dabar ne tik kad reikia, bet ir galima finansiškai bei tam kur kas mažiau fizinių barjerų ir kitokių kliūčių, nėra tik politinės valios. Ir tą galima būtų atlikti per metus, pusantrų. Tramvajui nutiesti minimum reikėtų 5 metų, įskaitant nuo politinio sprendimo priėmimo iki atidarymo. Ir tai dar kažin ar išeitų. Turint omenyje kitų V. Europos miestų pavyzdžius... Čia kai kas siūlo laukti tramvajaus ir nieko nedaryti... Kiti iš viso nedaro nieko arba tik blogina esamą VT (savivaldybė; rutininis atnaujinimas ne prie ko), ir pliurpia nesąmones. Aš siūlau nustoti pliurpti nesąmones abiems pusėms ir pagaliau realiai sutvarkyti esamą VT taip, kad būtų ryškus kokybinis šuolis.

Nesuprantu, kodėl sovietinis VT užpildymas yra toks siektinas dalykas. Būtent dėl tokio užpildymo įvyko masinė automobilizacija ir susiformavo mitas, kad VT tik vargšams. Kitas dalykas, kodėl manote, kad niekas nenori gerinti dabartinio VT? Tiesiog, tas VT gerinimas turi nuvesti prie tramvajaus.

[Al1]

Reikalavimo turėti VT aplamai nėra, kaip ir metro tuo labiau. Kalba eina apie faktinę padėti, o ne biurokratinius dalykus.
Esmė tame, kad kelti esamo VT kokybę čia ir dabar ne tik kad reikia, bet ir galima finansiškai bei tam kur kas mažiau fizinių barjerų ir kitokių kliūčių, nėra tik politinės valios. Ir tą galima būtų atlikti per metus, pusantrų. Tramvajui nutiesti minimum reikėtų 5 metų, įskaitant nuo politinio sprendimo priėmimo iki atidarymo. Ir tai dar kažin ar išeitų. Turint omenyje kitų V. Europos miestų pavyzdžius... Čia kai kas siūlo laukti tramvajaus ir nieko nedaryti... Kiti iš viso nedaro nieko arba tik blogina esamą VT (savivaldybė; rutininis atnaujinimas ne prie ko), ir pliurpia nesąmones. Aš siūlau nustoti pliurpti nesąmones abiems pusėms ir pagaliau realiai sutvarkyti esamą VT taip, kad būtų ryškus kokybinis šuolis.

[VLR]

Nepilna pavyzdžių. Amerikos pavyzdžiai mums netinka. Europoje visur buvo geras VT, o tramvajus nebuvo tiesiamas esant prastam VT išvystymui. Taip, yra nevykusių (neįvykusių) projektų kaip kad Šarlerua metro... Arba Nansi tramvajus-troleibusas, kuris dabar keičiams tramvajumi. Bet nevykęs jis buvo tik techniniu požiūriu. Šiaip kaip VT pagerinimas meiste jis suveikė.

Ne, nėra tokio reikalavimo, kad prieš tiesiant metro ar tramvajaus linijas turi būti išvystytas autobusų tinklas. Nereikia išsigalvoti dirbtinių barjerų plėtrai VMS stiliumi, tokie dalykai yra toje pačioje kategorijoje kaip reljefas ir netinkamas gruntas.

Kelti autobusų paslaugą į kitą lygį rajonuose, kuriuose bus tiesiami tramvajaus bėgiai (o tai yra visi tankiai apgyvendinti Vilniaus rajonai), prieš tiesiant bėginį VT nebūtų racionalu, nes autobusų tinklas yra vystomas skirtingai priklausomai nuo jo rolės. Jei dabar išvystysime autobusus kaip kamieninę VT priemonę pvz. į Pilaitę, tai kainuos daug ir užims daug laiko, bet, nutiesus tramvajaus liniją į ten, juos reikės perdaryti į privežamąją priemonę. Kur kas racionaliau yra tiesiog įrenginėti naująją kamieninę priemonę iš karto (o tą galima padaryti greitai, žr Tampere pavyzdį). Tuo pačiu, aišku, reikia ir gerinti susisiekimą autobusais, bet jau su mintimi, kad ji greitai bus privežamoji priemonė, o ne kamieninė.

Nekalbant jau apie tai, kad visokiose tamperėse, olštynuose ar daugpiliuose autobusų sistemos tikrai nevažiuoja tokiu dažniu, kokiu juos važiuoja Vilniuje. Tiesiant linijas į tuos pačius Ørestad ar IJburg irgi nebuvo pirma išvystomi autobusai tose vietovėse.

Vilniui tiesiog reikia pradėti tiesti bėgius ir tai daryti kuo greičiau.

[Al1]

Ne, tokio principo nėra. Šioje temoje yra pilna pavyzdžių, kur LRT linijos buvo tiesiamos miestuose, kuriuose autobusai ar troleibusai gerai išvystyti nebuvo.

Nepilna pavyzdžių. Amerikos pavyzdžiai mums netinka. Europoje visur buvo geras VT, o tramvajus nebuvo tiesiamas esant prastam VT išvystymui. Taip, yra nevykusių (neįvykusių) projektų kaip kad Šarlerua metro... Arba Nansi tramvajus-troleibusas, kuris dabar keičiams tramvajumi. Bet nevykęs jis buvo tik techniniu požiūriu. Šiaip kaip VT pagerinimas meiste jis suveikė.

[mantasm]

Šiaip čia yra rimtas trūkumas ir dėl to dažnai yra daromas pirmumas gamintojui kurio modeliai jau yra autoparke, kad būtų tos pačios detalės ir pan. Na bet čia normaliose šalyse, mes tai perkam betkokį šlamštą kas pigiau pasiūlys.

Abejoju ar trūkumas. Apmokyti specialistą su baziniu išsilavinimu dirbti su dar vienu modeliu nėra raketų mokslas. Visgi technologijos keičiasi ir tas natūralu. Kartais gamintojai ir tai pačiai technologijai atranda kitokių remonto būdų. Kaip sakoma reikia mokytis visą gyvenimą

[ejs-ejs]

Baterijų niekas išvis netaisys. Tiesiog sudroš ir tada važiuos prisijungę. Taisyti gali ten visokius konverterius kurie peruoda galią ratams ir pan. Bet tas vyksta ir dabartiniuose troleibusuose (kaip gerai, galite girdėti iš transformatorių ūžesio).

Traukos transformatorius troleibuse? Su DC maitinimu? Be abejo, iškart po magneto aliuminiui.

[VLR]

Be to tramvajus ar metro buvo tiesiami tik esant labai gerai išvystytiems troleibusams ir autobusams.

Ne, tokio principo nėra. Šioje temoje yra pilna pavyzdžių, kur LRT linijos buvo tiesiamos miestuose, kuriuose autobusai ar troleibusai gerai išvystyti nebuvo.

[MedinisStrazdas]

Reikalavimai dirbantiems elektra, jau eina specialus išsilavinimas. Batarkių nieks "VT garaže" netaisys, o jas pakeisti varžtai su medvaržčiais atsisuka visur vienodai.

Baterijų niekas išvis netaisys. Tiesiog sudroš ir tada važiuos prisijungę. Taisyti gali ten visokius konverterius kurie peruoda galią ratams ir pan. Bet tas vyksta ir dabartiniuose troleibusuose (kaip gerai, galite girdėti iš transformatorių ūžesio).

Ir skirtingus modelius prižiūri ne tie patys specialistai. Bet perkant naują modelį niekas neverikia, kad nėra specialistų.

Šiaip čia yra rimtas trūkumas ir dėl to dažnai yra daromas pirmumas gamintojui kurio modeliai jau yra autoparke, kad būtų tos pačios detalės ir pan. Na bet čia normaliose šalyse, mes tai perkam betkokį šlamštą kas pigiau pasiūlys.

[Sula]

Jūs kai kalbat apie tą "BRT" jūs ką turite omeny? Mano supratimu BRT yra kažkas tokio (išskyrus tą vieną shared atkarpėlę miesto centre):
Rekomenduoju žiūrėti 2x greičiu.

Teko važiuoti. Patys olandai jo neįvardina BRT.
Yra kur kas labiau kriterijus atitinkančių.
Priedo šitas kažkoks apytuštis buvo. Gal vidury darbo dienos