Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė sleader Rodyti pranešimą
    Man tai būtų smagu, jeigu būtų dalinamasi skaičiais parašant ką jie reiškia. Jeigu rašoma, kad Rygos pajungimas kainuoja tik 300 mln. (pagal kažkokį menamą estišką straipsnį, kurio paieškai turbūt pats turėčiau skirti visą darbo dieną ir rasti, o tikėtina - nerasti), tai ir reiškia, kad Ryga pajungiama iš viso už 300 mln. Nors norint kažką pajungti, reikia pastatyti "mazgą" nes tai apima peronus, viadukus, tunelius ir kt., kad privažiuoti prie tos stoties ir prieiti prie peronų. O tai visai kito kalibro skaičiai.
    Šiaip galime toliau ir nediskutuoti, nes nelabai noriu bandyti pats susirasti ir pasigrįsti sau tamstos iš palubinsko imamus skaičius ar faktus. Tiesiog nėra tam nei laiko, nei tai duoda naudos.

    Dar vienas svarbus dalykas yra toks, kad visa "kilpa pro Ryga" suplanuota ir statoma tam, kad galėtų RB traukiniai važiuojantys šiaurė/pietūs kryptimis pro Latvija, prasukti ir pro Rygą. Jeigu stotis bus terminalinė, tai dėl ilgo laiko gaišimo vargu ar tie traukiniai ten užsuks. Vadinasi prasmės daryti terminalinę stoti nėra, o persėsti ir pavažiuoti keliolika minučių kitokia vėže - nėra problemų.
    Šaltinis yra čia:
    https://www.err.ee/1609348697/ule-15...eraraha-otsima

    "The cheapest option stipulated that Riga will not be connected to the new European-wide railway, but that there will be a transfer to the existing train, which is outside Riga," said Marko Kivila, chairman of the board of RB Rail.

    In this way, about 300 million euros would be saved, but the dream of reaching Riga from Tallinn in one hour and 42 minutes would be postponed to an indefinite future. During the negotiations, a solution was reached, which can be described with the words "if you can't get everything, make half".
    Nejungiant Rygos iš vienos pusės europine vėže bus sutaupoma 300m eurų lyginant su dabartiniu seno ruožo modernizacijos sprendimu ir pylimų ir kitų dalykų statymą į oro uostą. Norint Rygą prijungti europine vėže ateityje, tų pylimų statyti antrą kartą jau nebereikės. Taigi taip, šitą pirmoje fazėje modernizuoto ruožo vėže ateityje pakeisti į europinę kainuos apie 300m šios dienos eurų ir tai yra kažkas, ką latviai patys galėtų ramiai prafinansuoti (tai yra Rygos metinis biudžetas).
    Paskutinis taisė VLR; 2024.09.06, 10:33.

    Comment


      Ačiū už šaltinį.
      Nieko aš nebandau sudrumsti, tiesiog visose šitose sumose, kad ir paimtose iš straipsnių yra begalė neaiškumų:
      Jeigu kalbėti apie tuos 300 mln. eur, tai čia sutaupymas projekto biudžeto lėšų, ar sutapymas tos dalies, kuria turėtų prisidėti LV iš savų pinigų (berods 15 proc.). Man tai tokios vietos kelia daug klausimų, nes jei operuojama, kad visas projektas LV teritorijoje kainuos vos ne 10 mlrd., tai ši suma urbanizuotos vietovės prijungimui ir stoties pritaikymui atrodo pernelyg maža.
      Kitas dalykas, kokioje stadijoje tuomet lieka Rygos stotis ir RIX stotis. Įšaldoma ir paliekamas užkonservuotas karkasas? Tada nematau jokio LV laimėjimo su šiomis stotimis, kad ištratinama dalis biudžeto, bet galutinio rezultato neturima jokio (tokio kokiu būtų galima naudotis).

      Comment


        Dabar dėl planuojamos pirmos fazės santrauka iš: https://www.tvnet.lv/8089263/

        - Oro uosto pastatas ir Rygos centrinis mazgas bus pastatyti.
        - Oro uostas bus prijungtas 1520 mm vėže prie netoliese esančio geležinkelio prie Imanta, bet pagal Rail Baltica projektą, naudojant planuojamas Rail Baltica estakadas ir pylimą
        - Bus modernizuojamas 1520 mm ruožas Salaspils - Stotis - Oro uostas, Salaspilyje bus formuojamas mazgas su Rail Baltica.
        - Tarptautiniai oro uosto keleiviai galės į jį patekti pasikeitę vieną kartą Salaspils
        - Tarptautiniai keleiviai naudosis tiek stotimi centre, tiek oro uoste jau po pirmos fazės
        - Iš didžiųjų objektų, vienintelis, kuris galimai norima užšaldyti (pirmai fazei) yra tiltas per Daugavą

        Comment


          Gaila tik, kad niekur nenorodo pinigų poreikio šiems sprendiniams. T.y. kiek kainuos stočių statyba ir 1520 mm vėžės įrengimas apjungiant trūkstamas atkarpas.
          Latvijos audito įstagos išvadose buvo paminėta ~0,9 mldr. eur Rygos centriniam mazgui. TIk kaip suprantu į centrinį mazgą įeina tiltas per Daugavą.

          Gerai, kad bent oro uostą prisijungs. Ir turės susisiekimą geležinkeliu iš stoties, kaip jau yra Vilniuje.
          Ką jau ir anksičiau buvau sakęs, tai mes Vilniuje jau iš esmės turime gerą jungti tarp geležinkelio ir Oro uosto. Nes persėdimas į kitą traukinį ir pavažiavimas juo kelias minutes nėra sudėtingas dalykas ir tai niekaip nemažina pasiekiamumo. Ko mums reikia, tai pakankamai nebrangaus "oro uosto stoties terminalo", perdengiant bėgius ir jį pastatant viršuje, beveik be jokių papildomų darbų.

          Comment


            Gaila tik, kad niekur nenorodo pinigų poreikio šiems sprendiniams. T.y. kiek kainuos stočių statyba ir 1520 mm vėžės įrengimas apjungiant trūkstamas atkarpas.
            Kitą savaitę žadą išviešinti informacinį raportą. Ten turėtų būti visa informacija

            Comment


              Parašė sleader Rodyti pranešimą
              Gaila tik, kad niekur nenorodo pinigų poreikio šiems sprendiniams. T.y. kiek kainuos stočių statyba ir 1520 mm vėžės įrengimas apjungiant trūkstamas atkarpas.
              Latvijos audito įstagos išvadose buvo paminėta ~0,9 mldr. eur Rygos centriniam mazgui. TIk kaip suprantu į centrinį mazgą įeina tiltas per Daugavą.
              Straipsnyje lyg ir rašo, kad tokiam sprendimui reikia 524m. eurų ir nurodo šaltinius, iš kurių juos galima gauti.


              Parašė sleader Rodyti pranešimą
              Gerai, kad bent oro uostą prisijungs. Ir turės susisiekimą geležinkeliu iš stoties, kaip jau yra Vilniuje.
              Ką jau ir anksičiau buvau sakęs, tai mes Vilniuje jau iš esmės turime gerą jungti tarp geležinkelio ir Oro uosto. Nes persėdimas į kitą traukinį ir pavažiavimas juo kelias minutes nėra sudėtingas dalykas ir tai niekaip nemažina pasiekiamumo. Ko mums reikia, tai pakankamai nebrangaus "oro uosto stoties terminalo", perdengiant bėgius ir jį pastatant viršuje, beveik be jokių papildomų darbų.
              Ne, lyginti Rygos stoties ir oro uosto jungties su Vilniuje esančia tikrai nereiktų, nes tai yra visiškai skirtingo kalibro dalykai. Rygos stotis yra tikrąjame miesto centre ir ji taip pat veikia kaip centrinis vietinio transporto mazgas, kuriame kertasi viso vietinio transporto srautai. Vilniuje tokia vieta, spėju, būtų koks Žaliasis tiltas (Vilnius neturi tokio dydžio miestui būdingo transporto mazgo). Rygos jungtis taip pat eis pro tankius rajonus kaip Imanta ir Zolitudė, kuriose jau yra stotelės. Būtent dėl to Rygos naujoji jungtis bus pasiekiama ir naudojama labai didelio keleivių skaičiaus, tiek iš centrinio mazgo, tiek iš šių rajonų ir ten bus galima sukurti didelio miesto paslaugos dažnį. Vilnius turėtų tokią Oro uosto su centru jungtį, kokia yra planuojama Rygoje, jei (1) nutiestų bėgius iki Žaliojo tilto, (2) ten pasistatytų Rygos lygio transporto mazgą, (3) pasistatytų RIX lygio oro uosto integraciją, (4) į Naujininkų vietą perkeltų kokius Pašilaičius, Fabijoniškes ir Pilaitę (vien Imantoje gyvena 50 tūkstančių žmonių). Net ir be (4), tokios vertės ir naudingumo jungtis tarp oro uosto ir (tikrojo) centro Vilniuje kainuotų kokius 3-5 milijardus.

              Dabartinė Vilniaus jungtis tarp Oro uosto ir stoties tėra jungtis iš miesto pietų į miesto tolimesnius pietus - niekas nevažiuos ten iš centro tam, kad galėtų pasikeisti urbanizuotos teritorijos pabaigoje. Tai yra entuziastams ir turistams (kurie dažnai apsistoja Senamiestyje) jungtis, jos nenaudoja net Naujamiesčio ar Naujininkų gyventojai, nekalbant jau apie keitimąsi ten važiuojant iš toliau. Dar buvo galima tą jungtį gelbėti suplanuojant pravažiuojamąją stotį VNO, tačiau planuojamosios jungties aš nesuprantu: bus kieta, požeminė stotis, bet pvz. Vilnius - Kaunas traukiniai turės važiuoti pirma į 'centrinę' stotį, tada važiuoti atbulom į VNO? Tai atrodo kaip itin keistas sprendimas, bet gal kažką praleidau.

              Comment


                Parašė VLR Rodyti pranešimą
                - Tarptautiniai keleiviai naudosis tiek stotimi centre, tiek oro uoste jau po pirmos fazės
                - Iš didžiųjų objektų, vienintelis, kuris galimai norima užšaldyti (pirmai fazei) yra tiltas per Daugavą
                Man visada kliuvo tai, kad arba važiuoji pro RIX, arba nevažiuoji pro Rygą. Grubiai, RIX kilpa yra apie pusvalandis kelionėje. Jei patrumpintų per Tornkalns ir laikinai panaudotų dvigubą vėžę, Rygos mazgą galima išspręsti žymiai geriau.

                Comment


                  Sveiki, įdedu senus video kurie buvo pašalinti po susitikimo su apsauginiais. Kita savaite pradėsiu vėl filmuoti statybų progresą. Jeigu turit užklausų ką nufilmuoti - parašykit.


                  Comment


                    Parašė OroPatrulis Rodyti pranešimą
                    Sveiki, įdedu senus video kurie buvo pašalinti po susitikimo su apsauginiais. Kita savaite pradėsiu vėl filmuoti statybų progresą. Jeigu turit užklausų ką nufilmuoti - parašykit.
                    Žinoma aktualiausia ir įdomiausia- Neries tilto statybvietė

                    Comment


                      Parašė VLR Rodyti pranešimą

                      Straipsnyje lyg ir rašo, kad tokiam sprendimui reikia 524m. eurų ir nurodo šaltinius, iš kurių juos galima gauti.




                      Ne, lyginti Rygos stoties ir oro uosto jungties su Vilniuje esančia tikrai nereiktų, nes tai yra visiškai skirtingo kalibro dalykai. Rygos stotis yra tikrąjame miesto centre ir ji taip pat veikia kaip centrinis vietinio transporto mazgas, kuriame kertasi viso vietinio transporto srautai. Vilniuje tokia vieta, spėju, būtų koks Žaliasis tiltas (Vilnius neturi tokio dydžio miestui būdingo transporto mazgo). Rygos jungtis taip pat eis pro tankius rajonus kaip Imanta ir Zolitudė, kuriose jau yra stotelės. Būtent dėl to Rygos naujoji jungtis bus pasiekiama ir naudojama labai didelio keleivių skaičiaus, tiek iš centrinio mazgo, tiek iš šių rajonų ir ten bus galima sukurti didelio miesto paslaugos dažnį. Vilnius turėtų tokią Oro uosto su centru jungtį, kokia yra planuojama Rygoje, jei (1) nutiestų bėgius iki Žaliojo tilto, (2) ten pasistatytų Rygos lygio transporto mazgą, (3) pasistatytų RIX lygio oro uosto integraciją, (4) į Naujininkų vietą perkeltų kokius Pašilaičius, Fabijoniškes ir Pilaitę (vien Imantoje gyvena 50 tūkstančių žmonių). Net ir be (4), tokios vertės ir naudingumo jungtis tarp oro uosto ir (tikrojo) centro Vilniuje kainuotų kokius 3-5 milijardus.

                      Dabartinė Vilniaus jungtis tarp Oro uosto ir stoties tėra jungtis iš miesto pietų į miesto tolimesnius pietus - niekas nevažiuos ten iš centro tam, kad galėtų pasikeisti urbanizuotos teritorijos pabaigoje. Tai yra entuziastams ir turistams (kurie dažnai apsistoja Senamiestyje) jungtis, jos nenaudoja net Naujamiesčio ar Naujininkų gyventojai, nekalbant jau apie keitimąsi ten važiuojant iš toliau. Dar buvo galima tą jungtį gelbėti suplanuojant pravažiuojamąją stotį VNO, tačiau planuojamosios jungties aš nesuprantu: bus kieta, požeminė stotis, bet pvz. Vilnius - Kaunas traukiniai turės važiuoti pirma į 'centrinę' stotį, tada važiuoti atbulom į VNO? Tai atrodo kaip itin keistas sprendimas, bet gal kažką praleidau.
                      Ryga stengiasi pasistatyti smth Stockholmo T-centralen ir link Stokholmo lygio stumti VT, pavydu. Nors ten jiems sunkiai gaunais, bet stumiasi biškį po biškį

                      Comment


                        Parašė Dundorfas Rodyti pranešimą

                        Ryga stengiasi pasistatyti smth Stockholmo T-centralen ir link Stokholmo lygio stumti VT, pavydu. Nors ten jiems sunkiai gaunais, bet stumiasi biškį po biškį
                        Žinai, jau geriau turėti ambiciją ir judėti link jos, kad ir nesėkmingai, negu iš viso neturėti ambicijos.

                        Bet čia jau mentalo klausimas - low profile.
                        Aviate, navigate, communicate

                        Comment


                          Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą
                          Bet čia jau mentalo klausimas - low profile.
                          ??
                          Click image for larger version

Name:	ScS18.png
Views:	574
Size:	28,7 kB
ID:	2150841

                          Comment


                            Parašė sleader Rodyti pranešimą
                            ??
                            Gal tas žmogus norėjo pasakyti žodį „mentaliteto“?

                            Comment


                              Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą

                              Žinai, jau geriau turėti ambiciją ir judėti link jos, kad ir nesėkmingai, negu iš viso neturėti ambicijos.

                              Bet čia jau mentalo klausimas - low profile.
                              Na yra racijos Latvijos piliečiams airBaltic ambicija kastavo 571,293 mln. eurų, čia ko gero neskaičiuojant kiek valstybė dotavo prieš tai.

                              „airBaltic“ sumažins savo įstatinį kapitalą 571,293 mln. eurų

                              Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslo-poziuris...euru-120048194


                              Comment


                                Skrydžiai (kai juos organizuoja valstybė) yra viešoji paslauga, tad tokio praradimo vertinimas bendrame kontekste būtų gana komplikuotas. Daryti išvadas be socioekonominės papildomų skrydžių egzistavimo efekto analizės bei neskaičiuojant bendros kompanijos vertės nėra įmanoma, tad tokie skaičiai daug nepasako.


                                Parašė Dundorfas Rodyti pranešimą
                                bet stumiasi biškį po biškį
                                Nesu tikras, kokiame kontekste yra tas 'po biški'. Vos per kelis metus, latviai Rygoje vien transportui įsisavino gerokai daugiau pinigų nei kainuotų visi Konstitucijos prospekto 'dangoraižiai' kartu sudėjus. Jei jie tikrai sugebės pirmoje fazėje ir sukurti prioritetą Rail Balticai pačiame centre, ir pastatyti centrinės stoties pastatą ir oro uosto pastatą, tai bus neįtikėtinas pasiekimas, kurio teigiamus efektus miestas jaus labai, labai ilgai.

                                Comment


                                  Manau, kad suprojektuoti 100 km trasą su visom procedūrom ir žemės paėmimais yra kur kas didesnis ir ilgesnis darbas (Vilnius-Kaunas), nei pastatyti vieną pastatą, kad ir miesto centre (Rygos stotis). Tai niekaip nematau, kad mes čia kažkur atsilikinėtumėm.
                                  Ir dar norėčiau užduoti klausimą - ar nors vienam stoties pastatas darys įtaką renkantis transporto rūšį prieš perkant bilietą savo telefone?

                                  Comment


                                    Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
                                    Manau, kad suprojektuoti 100 km trasą su visom procedūrom ir žemės paėmimais yra kur kas didesnis ir ilgesnis darbas (Vilnius-Kaunas), nei pastatyti vieną pastatą, kad ir miesto centre (Rygos stotis). Tai niekaip nematau, kad mes čia kažkur atsilikinėtumėm.
                                    Ir dar norėčiau užduoti klausimą - ar nors vienam stoties pastatas darys įtaką renkantis transporto rūšį prieš perkant bilietą savo telefone?
                                    Latviai ir estai nesuprojektvo savo trasų ir nepaėmė žemės?

                                    Comment


                                      Sunkiausia dalis yra formuoti prioritetą ir statyti pastatus urbanizuotoje teritorijoje ką latviai su estais jau didele dalimi padarė Taline ir Rygoje, o Vilniuje to daroma apskritai nebus.

                                      Comment


                                        Parašė John Rodyti pranešimą

                                        Latviai ir estai nesuprojektvo savo trasų ir nepaėmė žemės?
                                        Estai daugmaž juda, pradedant nuo didesnių inžinerinių statinių (viadukų, tunelių, etc), su prasidedančiais trasos darbais, Latvijoje pagal įstatymus žemės paįmimas vyksta tik pilnai, 100% suprojektavus, todėl tik nedidelė dalis žemės trasai kol kas paimta, ten kur teoriškai vyksta darbai, nors nuotraukų darbų dar matyti neteko.

                                        Comment


                                          Kiek Lietuvoje yra paimta žemės ruožuose Ramygala-Latvija, Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Lenkijos siena?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X