Rail Baltica II

[Sula]

Taip labai verkiant nereiktų pamiršti jog vienintelis būdas išvengti Kauno tunelio - apeiti Kauną. Kur - jau kitas klausimas, bet jo gero aplink Kulautuvą.

Lygtais buvo siūlymas praplėsti (nutiesti naują) tunelį.

[ejs-ejs]

Lygtais buvo siūlymas praplėsti (nutiesti naują) tunelį.

Siūlymas siūlymu, kol nėra projekto. Seklius tunelius stengiasi daryti po gatvėmis ar tuščiomis teritorijomis, nes jie kažkokkdėl gai paveikti gruntus. O Kaune ši vieta jau užimta. Kasti greta esamo tunelio, kur nėra patikimos dokumentacijos - šiaip sau idėja.
Va, Kijeve nesenai metro tunelis prakiuro. Gera, kad atviroje vietoje, o ne po namu.

[VLR]

O ką mes tamstos nuomonę turim statyti? Stotį prie būsimo oro uosto? Muitinės postus pasienyje? Statoma tai, ko reikia keliui. Paaiškės Panevėžio stoties vieta, bus statoma toliau.

Bandai eilinį drumsti vandenis kažkokiais neaiškiais vafliais. Kokios dar muitinės? Kokie dar 'statome tai, ko reikia keliui'? Lietuva teturi kontraktus 7% ruožo, kai estai turi kontraktus netoli 30% ruožo IR masyviam centriniam mazgui. Jie smarkiai mums duoda į kaulus ir tas skirtumas tik didės, nes jie pagrindine linija tik dabar užsiėmė. Lietuviai, tuo tarpu, jau keli metai trimituoja savo 'mes tiesiam kelius, o ne statom stotis vidurį laukų'. Tai kur tie keliai? Kur nors vienas užbaigtas rimtesnis objektas?

Taip labai verkiant nereiktų pamiršti jog vienintelis būdas išvengti Kauno tunelio - apeiti Kauną. Kur - jau kitas klausimas, bet jo gero aplink Kulautuvą.

Ne, Kauno tunelį buvo galima išplatinti, jis yra anksčiau buvęs dvikeliu ir tas platinimas nebūtų buvęs labai sudėtingu. Vakarų Europoje yra pilna pavyzdžių, kur tuneliai buvo platinami, esu jais dalinęsis ir čia. Kauno atveju, būtų tik reikėję atskirų portalų dėl KPD, bet ir tai nėra raketų mokslas. Dabar turėsime vienkelį ir jis net nebus laikinas (kokie gali atsirasti pirmoje fazėje ir kitose projekto dalyse), tai bus galutinis projekto rezultatas. Vienintelis vienkelis visame projekte. Apgailėtina.

Elektrėnai nėra RB dalis ir niekuomet nebuvo. Paskaičiuok galimą srautą ir suprasti kodėl.

Vėlgi - aš teigiu, kad Lietuva padarė klaidą, kad neįtraukė Elektrėnų į RB. Tu man atrašai, kad Elektrėnai nėra RB dalimi. Kas čia per argumentavimo taktika? Vilnius irgi nebuvo įtrauktas į RB. Aš gi ir sakau, kad Elektrėnus reikėjo įtraukti į Rail Baltica projektą, nes tai yra didžiausias miestelis tarp Vilniaus ir Kauno. Ne vesti pagrindinę liniją į ten, o prijungti miestelį taip, kaip bus prijungti Vievis ir Kaišiadorys - tarp RB linijos ir Elektrėnų tėra laukai, tai padaryti buvo itin lengva, bet tai nebuvo padaryta, nes mūsų transportininkai yra lauciai.

[ignaloidas]

Elektrifikuotas ruožui reikalingas berods 8m aukščio gabaritais. Tad Labai Norint ateityje galima perdengti.

Nėra ten dėl ko dengti, ten per laukus eina, tik tiek kad nuolydžiams valdyti reikia tokio gylio.

[ejs-ejs]

Bandai eilinį drumsti vandenis kažkokiais neaiškiais vafliais. Kokios dar muitinės? Kokie dar 'statome tai, ko reikia keliui'? Lietuva teturi kontraktus 7% ruožo, kai estai turi kontraktus netoli 30% ruožo IR masyviam centriniam mazgui. Jie smarkiai mums duoda į kaulus ir tas skirtumas tik didės, nes jie pagrindine linija tik dabar užsiėmė. Lietuviai, tuo tarpu, jau keli metai trimituoja savo 'mes tiesiam kelius, o ne statom stotis vidurį laukų'. Tai kur tie keliai? Kur nors vienas užbaigtas rimtesnis objektas?

Kauno mazgas ir Palemonas? Ne, nepamenu ir nenoriu prisiminti.

Ne, Kauno tunelį buvo galima išplatinti, jis yra anksčiau buvęs dvikeliu ir tas platinimas nebūtų buvęs labai sudėtingu. Vakarų Europoje yra pilna pavyzdžių, kur tuneliai buvo platinami, esu jais dalinęsis ir čia. Kauno atveju, būtų tik reikėję atskirų portalų dėl KPD, bet ir tai nėra raketų mokslas. Dabar turėsime vienkelį ir jis net nebus laikinas (kokie gali atsirasti pirmoje fazėje ir kitose projekto dalyse), tai bus galutinis projekto rezultatas. Vienintelis vienkelis visame projekte. Apgailėtina.

Įvertinant tai, kad šio kelu važiuos tik Kauno stojantys keleiviniai traukiniai, IMHO jo laidumas yra pakankamas. Jo ilgis yra 1 blokruožas, tad pikinis pralaidumas, įvertinant mažą greitį pietinėje pusėje bus apie 12 traukinių per valandą su dviem laisvais blokruožais priekyje. Mažiant iki 1 blokruožo ir važiuojant per geltoną aspektą, galima išspausti 10 traukinių per pusvalandį viena kryptimi. Metro piko metu dirba su 1 laisvu blokruožu, greitis labai panašus, intervalas tarp traukinių - 1,5 - 2 minutės. Keičiant kryptį, išsimeta po 2 traukinius kas pusvalandį.
Dabar šį variantą sulyginame su Kauno išvykimais ir atvykimais šiaurine kryptimi.
Jie kažkam atrodo kitaip - skaičiavimus į studiją

Vėlgi - aš teigiu, kad Lietuva padarė klaidą, kad neįtraukė Elektrėnų į RB. Tu man atrašai, kad Elektrėnai nėra RB dalimi. Kas čia per argumentavimo taktika? Vilnius irgi nebuvo įtrauktas į RB. Aš gi ir sakau, kad Elektrėnus reikėjo įtraukti į Rail Baltica projektą, nes tai yra didžiausias miestelis tarp Vilniaus ir Kauno. Ne vesti pagrindinę liniją į ten, o prijungti miestelį taip, kaip bus prijungti Vievis ir Kaišiadorys - tarp RB linijos ir Elektrėnų tėra laukai, tai padaryti buvo itin lengva, bet tai nebuvo padaryta, nes mūsų transportininkai yra lauciai.

Jie prisiminti visą planavimo etapą, Vilnius buvo įtrauktas, bet vėliau, ko gero ir dėl karinio aspekto, pertrasuota per Kauną, įtraukiant Kaunas - Vilnius į RB apimtis. Kad ir https://www.enr.com/articles/5452-ba...rail-expansion . Ir jokie Elektrėnai ten irgi nebuvo minimi. O dabar pabandom suskaičiuoti kokį teorinį _keleivių_ srautą geležinkeliui gali suteikti iš esmės vienos įmonės miestas. Su kroviniais viskas aišku: krovinių stoties Elektrėnuose nėra. Pagal tai, ką perskaičiau internetuose, Elektrėnai RB aspektu nelabai kuo skiriasi nuo Panevėžio.

Esant poreikiui, jau dabar galima organizuoti keleivių stotį Elektrėnuose, o padaryti atšakas ties Kaugonimis - juokum darbs.

[VLR]

Eilinė dozė klampaus mėšlo.

Įvertinant tai, kad šio kelu važiuos tik Kauno stojantys keleiviniai traukiniai, IMHO jo laidumas yra pakankamas. Jo ilgis yra 1 blokruožas, tad pikinis pralaidumas, įvertinant mažą greitį pietinėje pusėje bus apie 12 traukinių per valandą su dviem laisvais blokruožais priekyje. Mažiant iki 1 blokruožo ir važiuojant per geltoną aspektą, galima išspausti 10 traukinių per pusvalandį viena kryptimi. Metro piko metu dirba su 1 laisvu blokruožu, greitis labai panašus, intervalas tarp traukinių - 1,5 - 2 minutės. Keičiant kryptį, išsimeta po 2 traukinius kas pusvalandį.
Dabar šį variantą sulyginame su Kauno išvykimais ir atvykimais šiaurine kryptimi.
Jie kažkam atrodo kitaip - skaičiavimus į studiją

Savo skaičiavimus (kurie visada susiveda į nėRA sRaUTų) gali pasilikti sau ir neteršti temos, nes skaičiavimai jau seniai yra padaryti žmonių, kurie žino, kaip tokie skaičiavimai yra daromi. Su tavimi ir kitais forumo trispalvių mojuotojais išvadomis buvo dalintasi ir ne vieną kartą, jas galima Rail Baltica dokumentuose. Taigi dar kartą:

https://www.railbaltica.org/wp-conte...port_final.pdf
(308 psl.)

Problemų vienkelis kels labai daug, ne tik Rail Baltica tvarkaraščiams, bet ir galimybei naudoti tunelį vietiniam transportui. Čia galutiniame variante. Pirmoje fazėje, kurioje visas Kauno trikampis, panašu, finansuojamas nebus, pirmos fazės tiesimo pro centrą atveju, pro tunelį važiuotų ir krovininiai RB traukiniai, o tai jau tuneliui galimai būtų per didelis srautas. Būtent dėl to atsiranda galimybė, kad pirmoje fazėje bus užbaigta tik dalis pro HESą, t.y. aplinkkelis (taip pat, kaip Rygoje) ir prie RB nebus prijungtas ne tik Vilnius, bet ir Kaunas. Turint dvikelį tunelyje tokios rizikos nebūtų, pirma fazė tiesiog eitų pro centrą.

Apskritai, antro Lietuvos miesto prijungimas prie tarptautinio naujo geležinkelio vienkeliu (kai visi rimtesni miestai tame projekte yra prijungiami dvikeliu) yra strateginis pralaimėjimas visai šaliai ir ypač tam miestui. Projekto darbai galėjo būti finansuojami 85% - tai buvo istorinė galimybė. Deja Lietuvos nepakankasrautininkai buvo vienintelė pusė projekte, kuri ne kėlė vis ambicingesnius tikslus, kuriuos ES turėjo malšinti, o bandė kuo labiau supaprastinti ir nupiginti projektą pasirodant racionaliais. Turime ir atitinkamą rezultatą.

Kauno mazgas ir Palemonas? Ne, nepamenu ir nenoriu prisiminti.

Kauno stotis - Palemonas atkarpa tesudaro 2,5% viso ruožo Lietuvoje. Didesnė jos dalis nėra pagrindinės linijos dalis, tai yra miesto vidinio žiedo dalis, taip pat kaip pvz. 1.5 km. naujas ruožas Rygos centre, kuris buvo gerokai brangesnis. Daug šansų, kad didesnė šio ruožo dalis nebus naudojama pirmoje fazėje apskritai.

Tačiau, nelendant į detales ir, jei tau taip patogiau, galime priskaičiuoti šią kreivą rekonstrukciją su vienkeliais prie Lietuvos pasiekimų projekte: vis tiek Lietuvoje vyksta ar įvyko darbų mažiau nei 10% ruožo mažiausiai svarbioje ir lengviausioje dalyje ir nebuvo pastatytas nei vienas rimtesnis objektas per tuos kelis metus nuolatinio gyrimosi apie kelių tiesimą. Tai yra apgailėtini pasiekimai. Dabar estai šovė kontraktus trečdaliui ruožo ir mus palikinėja ant ledo, net ir iš projekto pinigų statydami naują centrinį mazgą ir darydami tikrai sudėtingus darbus miesto teritorijoje.

Jie prisiminti visą planavimo etapą, Vilnius buvo įtrauktas, bet vėliau, ko gero ir dėl karinio aspekto, pertrasuota per Kauną, įtraukiant Kaunas - Vilnius į RB apimtis. Kad ir https://www.enr.com/articles/5452-ba...rail-expansion . Ir jokie Elektrėnai ten irgi nebuvo minimi. O dabar pabandom suskaičiuoti kokį teorinį _keleivių_ srautą geležinkeliui gali suteikti iš esmės vienos įmonės miestas. Su kroviniais viskas aišku: krovinių stoties Elektrėnuose nėra. Pagal tai, ką perskaičiau internetuose, Elektrėnai RB aspektu nelabai kuo skiriasi nuo Panevėžio.

Esant poreikiui, jau dabar galima organizuoti keleivių stotį Elektrėnuose, o padaryti atšakas ties Kaugonimis - juokum darbs.

Taip, taip, nėra srautų ir reljefas ne tas Kodėl tada buvo prijungti mažiau žmonių turintys Kaišiadorys ir Vievis? Kokie srautų skaičiavimai buvo ten? Ar čia irgi sugalvosi kokį vaflių rezginį, dėl ko toks pajungimas buvo teisingas sprendimas? Žodžiu viskas, ką Lietuva daro šiame projekte, yra gerai forumo vėliavų mojuotojams. Apgailėtina.

Neblogas straipsnis ta tema beje:
https://100minciu.wordpress.com/2021...rail-balticos/

[ejs-ejs]

Problemų vienkelis kels labai daug, ne tik Rail Baltica tvarkaraščiams, bet ir galimybei naudoti tunelį vietiniam transportui. Čia galutiniame variante. Pirmoje fazėje, kurioje visas Kauno trikampis, panašu, finansuojamas nebus, pirmos fazės tiesimo pro centrą atveju, pro tunelį važiuotų ir krovininiai RB traukiniai, o tai jau tuneliui galimai būtų per didelis srautas. Būtent dėl to atsiranda galimybė, kad pirmoje fazėje bus užbaigta tik dalis pro HESą, t.y. aplinkkelis (taip pat, kaip Rygoje) ir prie RB nebus prijungtas ne tik Vilnius, bet ir Kaunas. Turint dvikelį tunelyje tokios rizikos nebūtų, pirma fazė tiesiog eitų pro centrą.

Mesje apsispręskte pagaliau, pirmoje fazėje kroviniai važiuos per tunelį, ar per HES.

Gal aš gyvenime kažką praleidau ir standartnė vėžė tarp Kauno ir Palemono jau nurinkta? O standartinės vėžės keliai ir peronai Kaune išardyti? Ar TaiKasKita ir JūsNiekoNesuprantate?

[vital7777]

Panasu darbai prie Neries tilto vyksta (is https://www.facebook.com/RailBalticaLietuvoje):

#RailBaltica tilto per Nerį statybose jau įrengti 282 iš 376 tiltą laikysiančių polių.
Šiuo metu statomo 1,51 km ilgio ir 40 metrų aukščio tilto statyboje Lietuvoje pirmąkart panaudoti 1,8 m skersmens poliai, kurių gylis – daugiau nei 20 m, o ilgiausių polių gylis sieks net 33 m.
Darbai atliekami rotorine gręžimo mašina, kurios aukštis – 27 m. Toks yra -aukščio aukštis!
???? Įrengus polius bus pradėti vykdyti polių galvenų įrengimo darbai, ant kurių iškils tilto kolonos.
Tiltas per Nerį – vienas sudėtingiausių infrastruktūros objektų Lietuvos istorijoje ir būsimas ilgiausias tiltas Baltijos šalyse.

[VLR]

...

Žodžiu prirašei kažkokių vaflių apie Kauno tunelį, teigdamas, kad vienkelis jame yra puikus sprendimas ir tam pasitelkdamas dozę kavos tirščių bei visiškai išjungdamas bendros nuovokos jausmą. Aš tau daviau šaltinį, kur pačioje Rail Baltica studijoje yra rašoma, kad vienkelis Kauno tunelyje bus problematiškas dėl daugybės priežasčių. Dabar bandai keisti temą bandydamas man įdėti į burną žodžius, kurių aš nesakiau ir kalbėdamas apie kažkokius nurinktus bėgius. Akivaizdu, kad nebandai nuoširdžiai diskutuoti, o esi tiesiog trolis, kuris visiškai nesigaudo situacijoje.

Bet aš laiko turiu.

Gal aš gyvenime kažką praleidau ir standartnė vėžė tarp Kauno ir Palemono jau nurinkta? O standartinės vėžės keliai ir peronai Kaune išardyti? Ar TaiKasKita ir JūsNiekoNesuprantate?

Bandai teigti, kad vėžė tarp Kauno ir Palemono ir keli peronai Kauno stotyje užtikrins Kauno prijungimą prie Rail Baltica pirmoje fazėje, tačiau Kaunas kaip terminalinė stotis nėra pakankamai patraukli, kad toks nominalus prijungimas iš vienos pusės galėtų užtikrinti bet kokį reikšmingesnį traukinių dažnį. Kaunas kaip terminalinė stotis, realistiškai, didesniu dažniu gali veikti nebent Vilnius - Kaunas atšakoje, tačiau Vilniaus atšakos pirmoje fazėje nebus. Tad kur tavo manymu traukiniai važiuos iš Kauno ir į Kauną ir kaip dažnai jie važiuos? Pagrindinė nauda Kaunui iš Rail Baltica yra pravažiuojamieji maršrutai tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Rygos/Talino ir Varšuvos, kurių nei ruožas tarp Kauno ir Palemono, nei platformos Kauno stotyje neužtikrina, nes ruožas į pietus nuo stoties nėra paruoštas, o jį paruošti kainuotų labai daug (jis nėra elektrifikuotas, yra vieno lygio pervažų ir pan.).

Mesje apsispręskte pagaliau, pirmoje fazėje kroviniai važiuos per tunelį, ar per HES.

Kol kas nėra aišku, kas bus daroma Kauno tunelyje pirmoje fazėje ir aš niekada neteigiau, kad aš žinau koks bus galutinis sprendimas dėl to. Tai galima lengvai suprasti ir iš mano pranešimo jei turi bent šeštoko sugebėjimą sekti mintį. Yra galimybių (mažai), kad bus užbaigtas visas trikampis. Jei sprendimas bus suprastintas pirmoje fazėje, tam yra du variantai (1) vėžė tik pro HESą, (2) vėžė tik pro centrinį Kauną. Į abu reikės kišti daug investicijų - europinės vėžės ruožas į pietus nuo stoties egzistuoja tik nominaliai. Jei Kauno tunelis būtų dvikelis, būtų tiesiog investuojama į ruožą į pietus nuo stoties. Kadangi tunelis yra vienkelis, gali būti nuspręsta (ir šansų tam yra daug), kad krovininiams traukiniams toks maršrutas nėra tinkamas dėl butelio kakliuko, tad ruožas pro HESą yra optimalesnis. Tokiu atveju Kauno centras pajungtas prie Rail Baltica, realiai, nebūtų, išskyrus vieną-kitą retą, nominalų maršrutą. Galima kalbėti apie pasikeitimus iš Vilniaus, bet tam patogesnė vieta būtų Palemonas tiek važiuojant į šiaurę, tiek į pietus. Taigi, daug šansų, kad Kaune dėl vienkelio tunelyje turėsime Rygos variantą, t.y. jungtį su pasikeitimu, kur Salaspilio rolėje bus Palemonas. Na o tokiam variantui pilnai užteks ir iki šiol ten buvusios rusiškos vėžės.

[sleader]

Panašu jog vyksta labai vangiai, nes vietoje mėgstamų nuotraukų ar trumpų video siužetų iš statybvietės, įdėtas tik kažkoks piešinukas. Dabar galima tik spėlioti ir lažintis, ar per skelbtą pirminį statybų terminą spės bent jau polius įrengti

[ejs-ejs]

#RailBaltica tilto per Nerį statybose jau įrengti 282 iš 376 tiltą laikysiančių polių.
Šiuo metu statomo 1,51 km ilgio ir 40 metrų aukščio tilto statyboje Lietuvoje pirmąkart panaudoti 1,8 m skersmens poliai, kurių gylis – daugiau nei 20 m, o ilgiausių polių gylis sieks net 33 m.

Išverčiu: pasirinkome blogiausią įmanomą vietą tiltui.

[ejs-ejs]

Žodžiu prirašei kažkokių vaflių apie Kauno tunelį, teigdamas, kad vienkelis jame yra puikus sprendimas ir tam pasitelkdamas dozę kavos tirščių bei visiškai išjungdamas bendros nuovokos jausmą. Aš tau daviau šaltinį, kur pačioje Rail Baltica studijoje yra rašoma, kad vienkelis Kauno tunelyje bus problematiškas dėl daugybės priežasčių. Dabar bandai keisti temą bandydamas man įdėti į burną žodžius, kurių aš nesakiau ir kalbėdamas apie kažkokius nurinktus bėgius. Akivaizdu, kad nebandai nuoširdžiai diskutuoti, o esi tiesiog trolis, kuris visiškai nesigaudo situacijoje.
Bet aš laiko turiu.

Toje pačioje studijoje iš daugybės norimų perskaityti priežasčių yra nurodyta viena: intensyvus ruožo užimtumas, kuris, vėluojant prioritetą turinčiam traukiniui, išderina visą grafiką. Tas pats vyksta ir dabar vienkeliuose ruožuose į uostą. Ten, beje, vienkelis ne vieno signalinio bloko ilgio.
Verkiant dėl tunelio, kažkodėl neverki dėl HES atšakos prijungimo ne per viaduką, kur atvažiuojant kroviniams į intermodalinį terminalą, stovės visi.

Bandai teigti, kad vėžė tarp Kauno ir Palemono ir keli peronai Kauno stotyje užtikrins Kauno prijungimą prie Rail Baltica pirmoje fazėje, tačiau Kaunas kaip terminalinė stotis nėra pakankamai patraukli, kad toks nominalus prijungimas iš vienos pusės galėtų užtikrinti bet kokį reikšmingesnį traukinių dažnį. Kaunas kaip terminalinė stotis, realistiškai, didesniu dažniu gali veikti nebent Vilnius - Kaunas atšakoje, tačiau Vilniaus atšakos pirmoje fazėje nebus. Tad kur tavo manymu traukiniai važiuos iš Kauno ir į Kauną ir kaip dažnai jie važiuos? Pagrindinė nauda Kaunui iš Rail Baltica yra pravažiuojamieji maršrutai tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Rygos/Talino ir Varšuvos, kurių nei ruožas tarp Kauno ir Palemono, nei platformos Kauno stotyje neužtikrina, nes ruožas į pietus nuo stoties nėra paruoštas, o jį paruošti kainuotų labai daug (jis nėra elektrifikuotas, yra vieno lygio pervažų ir pan.).

Kaip Kaunas STAIGA tampa terminaline stotimi, jei turi išvažiavimą kiaurai? Ką reiškia "neparuoštas ruožas į pietus", jei dabar jame yra šioks toks eismas?
Elektrifikuoti linijas kaip tik šiuo metu LTG mokosi. Kol lenkai neelektrifikuos iki sienos, iki Bialystoko bus dyzelinė trauka.

Kol kas nėra aišku, kas bus daroma Kauno tunelyje pirmoje fazėje ir aš niekada neteigiau, kad aš žinau koks bus galutinis sprendimas dėl to. Tai galima lengvai suprasti ir iš mano pranešimo jei turi bent šeštoko sugebėjimą sekti mintį. Yra galimybių (mažai), kad bus užbaigtas visas trikampis. Jei sprendimas bus suprastintas pirmoje fazėje, tam yra du variantai (1) vėžė tik pro HESą, (2) vėžė tik pro centrinį Kauną. Į abu reikės kišti daug investicijų - europinės vėžės ruožas į pietus nuo stoties egzistuoja tik nominaliai. Jei Kauno tunelis būtų dvikelis, būtų tiesiog investuojama į ruožą į pietus nuo stoties. Kadangi tunelis yra vienkelis, gali būti nuspręsta (ir šansų tam yra daug), kad krovininiams traukiniams toks maršrutas nėra tinkamas dėl butelio kakliuko, tad ruožas pro HESą yra optimalesnis. Tokiu atveju Kauno centras pajungtas prie Rail Baltica, realiai, nebūtų, išskyrus vieną-kitą retą, nominalų maršrutą. Galima kalbėti apie pasikeitimus iš Vilniaus, bet tam patogesnė vieta būtų Palemonas tiek važiuojant į šiaurę, tiek į pietus. Taigi, daug šansų, kad Kaune dėl vienkelio tunelyje turėsime Rygos variantą, t.y. jungtį su pasikeitimu, kur Salaspilio rolėje bus Palemonas. Na o tokiam variantui pilnai užteks ir iki šiol ten buvusios rusiškos vėžės.

Jau baigei susipainioti?
Kartoju tiems, kas nesiklauso: standartinė vėžė eina kiaurai Kauno stotį iki intermodalinio terminalo Palemone. Tiesiant toliau, reikės pakloti / perkloti dalį kelių dešinėje pusėje tarpstotyje Kaunas - Palemonas ir pratęsti standartrinę vėžę link Jonavos. Kai kroviniai pradės dažniau važinėti per Kauno stotį, bus visais neįmanomais būdais užbaigiamas HES ruožas. Aš esu nakvojęs kempinge ir žinau ką reiškia krovininiis traukinys naktį, kas valandą.

[VLR]

Kaip Kaunas STAIGA tampa terminaline stotimi, jei turi išvažiavimą kiaurai? Ką reiškia "neparuoštas ruožas į pietus", jei dabar jame yra šioks toks eismas?

Kauno stotis ne 'staiga tampa' terminaline, ji yra terminalinė HSR kontekste. Vien tas faktas, kad pro ten gali pravažiuoti dyzeliukas vieną kartą per savaite nereiškia, kad tas ruožas yra tinkamas pagrindinei Rail Baltica linijai (man nuoširdžiai yra keista, kad reikia tokius dalykus aiškinti). Tas ruožas yra neelektrifikuotas vienkelis be signalizacijos ir su vieno lygio pervažomis, o jį pritempti prie HSR standarto reikės didžiulių investicijų.

Jei Kauno trikampis turės būti supaprastintas pirmoje fazėje, turėsime du variantus:

1. Investicijos į ruožą į pietus nuo Kauno stoties
Pliusai: Kaunas tampa pilnai prijungtas prie pagrindinės linijos jau pirmoje fazėje.
Minusai: Kauno tunelis buvo identifikuotas kaip butelio kakliukas Rail Baltica ir be krovininio eismo (toje studijoje kalbama apie galutinį variantą, kur krovininiai traukiniai važiuoja pro HESą). Su krovininiu eismu (įskaitant karinį tranzitą), tunelis gali užsikišti ir kelti problemų.

2. Investicijos į ruožą pro HESą
Pliusai: Rail Baltica srautai nesikerta su sąlyginai intensyviu rusiškos vėžės srautu vienkelyje (tunelyje).
Minusai: Kaunas tampa de facto neprijungtas pirmoje fazėje.

Ta yra realistiški pasirinkimai. Toks pasirinkimas atsiranda tik dėl to, kad per vietinius subingalvius, kuriems viskas neapsimoka ir yra Naujieji Vasiukai, tunelyje turime vienkelį.

[Sula]

Išverčiu: pasirinkome blogiausią įmanomą vietą tiltui.

Tilto vieta, matyt, priklauso nuo pagrindinės trasos konfigūracijos ir kitų faktorių.
O kur būtų geresnė?
Aukščiau Jonavos dar Šventosios slėnis prisidėtų.

[ejs-ejs]

Tilto vieta, matyt, priklauso nuo pagrindinės trasos konfigūracijos ir kitų faktorių.
O kur būtų geresnė?
Aukščiau Jonavos dar Šventosios slėnis prisidėtų.

Projektavimo istorijos ir vietos geologijos nežinau, bet gal buvo galima kažkur surasti stabilesnį gruntą. Dabar panašu jog pirma nubrėžė trasą, o tik paskui pasitikrino geologiją.

[ejs-ejs]

Minusai: Kaunas tampa de facto neprijungtas pirmoje fazėje.

Ta yra realistiški pasirinkimai. Toks pasirinkimas atsiranda tik dėl to, kad per vietinius subingalvius, kuriems viskas neapsimoka ir yra Naujieji Vasiukai, tunelyje turime vienkelį.

Kuo dvikelis tunelyje gelbsti standartinę vėžę, jei ji ties Jiesia susijungia su HES atšaka. Traukinys, atvažiavęs pro HES staiga gali pro Marijampolę važiuoti žymiai greičiau?

[ignaloidas]

VLR baik skleisti čia savo melus. Kažką kalbi apie Kauno mazgo (būtent mazgo, trikampis yra jungtis su Vilniumi) supaprastinimus kai apie tokius jokių net gandų nėra buvę, ir iš LTG gana tvirtai buvo pasakyta kad nuo Lenkijos iki Panevėžio bus pilnu mastu projektas vykdomas. Kažkoks malimas kad europinė vėžė į pietus egzistuoja tik nominaliai - kai vis dėl to į KIT traukiniai per ją sėkmingai važiuoja. Ir bendrai, įsivaizduojamas kažkoks pseudo taupymas kai pastatomas apvažiavimas per HES'ą ir visiškas apleidimas egzistuojančio kelio per stotį, kas visiškai nelogiška - kiek po galais galvoji bus keleivinių traukinių per valandą pradžioje kad egzistuojantis vienkelis bus perkrautas? 6 per valandą? Ir kad dėl to įsivaizduojamo butelio kaklelio bendrai sugalvos tiesiog imti ir Palemone stabdyti traukinius? Visiški nusišnekėjimai po galais.

Man nuoširdžiai užknisa kad pristatinėjate savo išsigalvojimus kaip faktus, kai per 10 minučių galima rasti tam prieštaraujančių šaltinių. Pradedant kažkam prieštarauti, jis jūsų skubiai išvadinamas mužiku kaimiečiu, nieko nežinančiu, o argumentai tiesiog numetami į šalį. Skleidžiamas akivaizdus FUD (Fear, Uncertainty, Doubt) be jokio pagrindo, vien dėl to kad žmogeliui pritrūko suknistų stočių, ir tai prikišinėjama kas kartą kai kažkas šioje temoje papostinama, nesvarbu ar susiję ar ne. Apie projektą realiai nėra domimasi (Kauno mazgo vadinimas trikampiu, nesupratimas kas jau pastatyta ir veikia, etc.), ir kai kas nors pasidalina faktais paremtais šaltiniais kurie nesutinka su melais, pradedama menkinti juos ir rašyti kad ai čia Latviai tai daugiau ir geriau daro, kai pas juos projektas Latvijos žiniasklaidoje linksniuojamas panašiai kaip Nacionalinis Stadionas BaltCap skandalo viduryje ir yra bandoma bet kokiais būdais atrasti kaip kažkokiais būdais prijungti Rygos oro uosto stotį kad neliktų nenaudojamas 300mln. Eur betono gabalas. Bet ne, visi kas sako kad Lietuvoje vis dėl to sukasi projektas palyginus tvarkingai yra beviltiški patriotėliai žemdirbiai, nieko jie nežino kaip čia reikia stiklo dėžutes būtinai statyti, vadinas idiotai.

Visas šitas šūdas ant tiek užkniso kad pradėjau mažiau postinti į forumą. Domiuosi RB ir kitais geležinkelio projektais Lietuvoje praktiškai kiekvieną dieną, bet pastaruoju metu postinti nebesinori nes žinau kad ateis mat čia visažinis ir pradės aiškinti kaip bet koks gerinimas yra visiška mėšlo krūva nes neturi 500mln stoties neįmanomoje vietoje Vilniaus centre. Bandyti diskutuoti, kažką paaiškinti neįmanoma, į viską atsakoma ta pačia gaidele - viskas Lietuvoje šūdas ir šūdas tebus. Gan ilgai net nebebandau, bet erzina matyti tokį pat elgesį į kitus kurie vis dar bando. Užkniso toks elgesys, ir manau reikėtu pačiam pasižiūrėti ar tai yra produktyvu.

[John]

...ir kai kas nors pasidalina faktais paremtais šaltiniais...

LTG Infra ir Rail Baltica FB dedami pranešimai spaudai nėra tolygūs faktams. Tai, viso labo, pranešimai spaudai, kurie, be kita ko, kartais būna elementariai melagingi ar netikslūs. Pasižiūrėk, koks š malamas su Jonavos tiltu. Statyba jau virš dviejų metų yra faktiškai on hold be absoliučiai jokio paaiškinimo, nors yra ir finansavimas ir kontraktai ir visa kita, ko reikia projekto įgyvendinimui. Meluojama apie "projekto kompleksiškumą" ir kalbamos panašios nesąmonės, ir tai tik maža projekto dalis, kuri dėl visiškai neaiškių priežasčių yra iš esmės sustojusi. Realybė tokia, kad RB Lietuvoje, bent jau šiai dienai, iš ėsmės feilina arba yra visiškoje nežinomybėjė, išskyrus mažiausiai reikšmingą 30km atkarpą nuo Palemono link Latvijos. Tai, kad karts nuo karto išleidžiamas FB postas ar pranešimas spaudai apie tai, kaip bus viskas įgyvendinta iki 2030, to niekaip nekeičia.

Keistas ir nesuprantamas noras gulti kryžiumi už tariamą projekto sklandumą, kai visiškai akivaizdu, kad projektas yra giliai užbuksavęs ir turi ne tik eilę organizacinių ir įgyvendinimo problemų, bet ir labai didelių design flaws (Kauno tunelis vienas iš jų). Aš labai norėčiau, kad VLR aiškinimai apie RB problemas ir liktų tik rent'ais, bet bijau, kad jie yra pernelyg geroje pozicijoje išsipildyti. Siūlyčiau matyti didesnį paveikslą, o ne vien cituoti pranešimus spaudai ir viską piršti pro rožinius akinius, kas panašėja į tą buvusį Irako Informacijos ministrą, kuris aiškino, kad Bagdade nėra JAV karių. Optimizmas nėra blogai, net tai neturi nueiti iki visiško absurdo.

[drulia]

Projektavimo istorijos ir vietos geologijos nežinau, bet gal buvo galima kažkur surasti stabilesnį gruntą. Dabar panašu jog pirma nubrėžė trasą, o tik paskui pasitikrino geologiją.

Žinai, aš tikiu, kad taip ir daroma. Aišku, vistiek yra žinios apie bendrą geologiją, bet tikslus mėginiai imami jau darant techninį projektą, bent jau taip buvo daroma Rail Baltica, kai prakirtus siaurą ruožą važiavo ir ėmė mėginius. Aš iš tiesų nelabai įsivaizduoju kaip kitaip, iki techninio projekto, žemė gali būti privati, o ir pačiam mėginiui paimti techniką naudoja.

[VLR]

Smagu, kad po truputį atsiranda supratimas apie Rail Baltica projekto tikrąją būklę Lietuvoje. Pirmos to kregždės buvo Skuodžio aš tikrai bandžiau, bet man nesigavo verksmas Facebooke (kam taip rašyti, jei viskas klostosi puikiai?). Dabar prasideda ilgi, kupini ašarų ad hominem pranešimai forume. Tai yra geros naujienos - neabejoju, kad galiausiai visi pasieksime bendrą supratimą.

Jei pradedame pasakoti asmenines istorijas tai galiu kažką panašaus pasirašyti irgi. Domiuosi infrastruktūros dalykais ne tik transporte, bet ir energetikoje, telekomunikacijose ir kt. Visur dalykus stengiuosi vertinti objektyviai ir tikiu, kad sugebu tai daryti. Didžiavausi Lietuva dėl suskystinto dujų terminalo ir iniciatyva atsijungti nuo BRELL. Energetikos politika apskritai mane daugiau mažiau tenkina ir reprezentuoja kaip rinkėją. Transporte buvau patenkintas krovinių srautais prieš krizę, esu laimingas, kad yra elektrifikuojamas Kaišiadorys - Klaipėda ruožas. Rail Baltica projektas Lietuvos pusėje, tuo tarpu, buvo suknistas tiek planavimo dalyje, tiek (bent kol kas) implementacijos stadijose. Man tai nėra sunku pripažinti.

Tikiu, kad sugebu lyginti sprendimus skirtingose šalyse ir pagirti vieną ar kitą sprendimą nepriklausomai nuo to, kuri šalis jį priėmė. Tuo, manau, skiriuosi nuo absoliučios daugumos šiuos dalykus internete komentuojančių žmonių. Iš mano patirties, labai dažnai tokius dalykus komentuoja mažą savivertę turintys žmogeliai, siekiantys tokius projektus paversti į kažkokį keistą nacionalistinį turnyrą, kur tiesiog yra rėkiama apie savo šalies pasiekimus bandant pagiežingai sumenkinti viską, kas yra padaryta kitur. Paskutiniu metu, tokie žmonės persikėlė ir į angliakalbius forumus (kaip Reddit), kur visur rašinėja Lifjuejnije veri gud lygio komentarus, kurie atrodo apgailėtinai. Ši tema forume, kažkokiais būdais, irgi sutraukė krūvą tokių žmonių - šie spaudžia patinka ant vienas kito pranešimų net jei jie ir prieštarauja vienas kitam ir aršiai puola bet ką, kas sako kitaip.

Labiausiai šis principas pasireiškė diskusijose apie Rail Baltica 1, t.y. projektą, kuriame buvo iššvaistyti šimtai milijonų eurų. Jis buvo ginamas iki pažaliavimo kol pats transporto ministras pasakė, kad tas projektas jam yra nesuprantamas grynai dėl tų priežasčių, kurias minėjau aš (ir John). Dėl mažiau akivaizdžių atvejų - jų galima rasti kas antrame šių žmonių pranešime:
- neigiamos oficialios studijos dėl butelio kakliuko tunelyje prirašant savų teorijų
- ignoruojami šaltiniai, kurie sako, kad jau dabar Estijoje kontraktų yra pasirašyta kelis kartus daugiau nei Lietuvoje (procentaliai skaičiuojant), toliau kartojant retoriką apie Lietuvos pirmavimą projekte pagal kelių tiesimą
- ignoruojami šaltiniai, kurie sako, kad Rygos stotys bus užbaigtos jau pirmoje fazėje, nuolatos kartojama, kad jos stovės nenaudojamos (su euforija ir panieka)
- ignoruojama transporto mazgų nauda
- teigiami absurdai, kad platformų uždengimas sukurs tokį patį efektą, kaip modernus stoties pastatas
ir tt. ir pan.

Būtų visai smagu, jei šie keisti personažai pagaliau suprastų, kad ši tema yra diskusija apie ES mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamą projektą, o ne suknistas Žalgirio mūšis. Tačiau tam vilčių jau mažai - šitiems žmonėms reikia rimtos psichologo konsultacijos. Nepriklausomai nuo to, atsiradus progai, toliau rašysiu tai, kas akivaizdu tyliajai daugumai nepriklausomai nuo nuolatinių nepagrįstų ad hominem atakų, kartojamų netiesų ir pan. dalykų. Kažkas gi turi tai daryti