[VLN] Vilniaus tiltai ir viadukai

[MikasRidikas]

Kaip su tilto tarp Vingio parko ir LITEXPO statybomis?

Stalčiuj. Per daug vargo ir per mažai galimo piar'o. Nebent Darnu pramuš, kurie ten krūvas daugiabučių planuoja tam krante ir tiltas galimai butų vertę dar pakeltų.

[taimis]

Kaip su tilto tarp Vingio parko ir LITEXPO statybomis?

[digital]

Netiesa, reikalingas - tarkim mano pažįstami iš Lazdynėlių juo važiuos dviračiais/paspirtukais į Naujamiestį ir pan.
Užvingio žymiai brangesnis ir didesnis.

[Premier]

Vilniuje rekonstruos Bruklino vardu pavadintą tiltą: 5 milijonai eurų jį pakeis neatpažįstamai

deja, tai pats nereikalingiausias tiltas per Nerį koks gali dabar būti...
ves iš vieno užkampio, į kitą (aplink nėra traukos nei centrų, šalia nei dviračių nei pėsčiųjų takų).
viliuosi statys privačiomis lėšomis?

o daug svarbesnis ir reikalingesnis mano nuomone būtų užvingio salos tiltas (tarp Vingio parko ir Litexpo), kuris tikrai būtų labai aktyviai naudojamas...

[digital]

Vilniuje rekonstruos Bruklino vardu pavadintą tiltą: 5 milijonai eurų jį pakeis neatpažįstamai

Bus rekonstruojamas Vilniaus Elektrinės tiltas prie Bukčių miško, vilniečių pramintas Bruklino vardu. Jis sujungs kairėje upės pusėje projektuojamus takus palei Eigulių ir Elektrinės gatves – su Miškinių gatve ir Lazdynų rajonu dešinėje pusėje.

Iki šiol naudotas tik inžineriniams tinklams, po rekonstrukcijos tiltas bus patogus pėstiesiems ir dviratininkams.

Rekonstruojant bus siekiama atkurti pirminį tilto dizainą paliekant lynus, tačiau buvusios metalinės konstrukcijos dėl korozijos bus pakeistos naujomis. Taip pat bus platinamos atramos, įrengiama platesnė perdanga.

184 m ilgio ant atramų kabantis tiltas buvo pastatytas prieš daugiau nei pusę amžiaus – 1957 m. Dėl nekokybiškų statybos darbų bei nukrypimų nuo projekto, tiltas nebuvo priduotas eksploatacijai ir tarnavo tik kaip atrama inžinerinėms komunikacijoms. Jis nebuvo skirtas pėstiesiems.

[spekas]

Po ranka buvo 2015 m "Montuotojo" įkainiai.

Nu va tai ir matome, kad nerūdijančio plieno konstrukcija būtų tik maždaug dvigubai brangesnė. O jei lyginti su cinkuotu ir dažytu - net mažiau nei dvigubai brangesnė.

O čia palyginimas svorių:

[evil]

Ir kame čia tas jūsų "bullshit"? Nieko nepaneigėt. Taip ir neatsakėt kodėl būtent nerūdijantis plienas reikalingas, kame čia fetišas?

Mano pagrindinis teiginys, kad nerūdijantis plienas, nėra vienareikšmiškai tiek kokybiškas, kaip galėtų atrodyti.
Jis yra brangesnis.
Paprastas plienas, cinkuotas ir dažytas gali būti ganėtinai kokybiškas ir ilgaamžis.

Iš kur tiek agresijos

Čia tikrai ne agresija, o siūlymas prieš klaidinant kitus forumo dalyvius, šiek tiek investuoti laiko ir pasitikrinti informacijos teisingumą. Kad nerūdijantis plienas yra sprendimas visiems gyvenimo atvejams tikrai niekad nesakiau, kaip ir neteigiau jo jį reikėtų naudoti tiltų statybai. Tai yra daugiau skonio/piniginės/praktiškumo pasirinkimas. Dėl kokybės tai čia toks pritemptas atvejis, kad nežinau iš kur tokio nekokybiško nerūdijančio plieno gauti, kad jis taip žiauriai neatitiktų specifikacijų jog būtų labiau neatsparus korozijai už kitas plieno rūšis. Daugiau teorinis nei realiai įmanomas variantas.

[Resutas]

Geriausia iliustracija šiems teiginiams:


Kad ir su labai ribotom žiniom iš univero apie medžiagų atsparumą ir lydinius plius šiokia tokia patirtim dirbant su metalo gaminių tiekimu, bet šitai skaitant akys kraujuoja. Tikrai nepravesiu viso kurso apie plieno lydinius, bet labai rekomenduočiau pačiam pasiskaityti kažkiek mokslinę literatūrą vietoj rėmimosi alchemikų nuomone ir pradėti nuo to kas nerūdijantį plieną daro nerūdijnančiu ir kodėl jis kartais rūdija. Tada galima paanalizuoti kokie lydiniai egzistuoja ir ką ten gali veikti Titanas (spoiler alert: ne dėl nerūdijimo jis ten). Tada galima pasiskaityti ir apie tokio plieno apdirbimą ir dėl to atsirandančius defektus, kurie gali sukelti rūdijimą bei metodus kaip tą rūdijimą sustabdyti ir kas yra nerūdijančio plieno pasyvavimas. Pabaigai galima pasiskaityti ir kaip paruošti nerūdijantį plieną dažymui (nuvilsiu, bet tai nėra sudėtingiau nei "paprastą" plieną).

Ir kame čia tas jūsų "bullshit"? Nieko nepaneigėt. Taip ir neatsakėt kodėl būtent nerūdijantis plienas reikalingas, kame čia fetišas?

Mano pagrindinis teiginys, kad nerūdijantis plienas, nėra vienareikšmiškai tiek kokybiškas, kaip galėtų atrodyti.
Jis yra brangesnis.
Paprastas plienas, cinkuotas ir dažytas gali būti ganėtinai kokybiškas ir ilgaamžis.

Iš kur tiek agresijos

[Robyla]

Pėsčiųjų tilto virš Tauro g. užuomazgos (Tauro kalno parko projektas)



Turėtų būti toks (nuotrauka pasiskolinta iš Citify.eu)

[spekas]

Eilinį kartą matau, kad tie kas ieško sprendimų - juos randa, o kurie ieško priežasčių kaip ko nors nedaryti - irgi randa. Tik keliai kuriais einama ir rezultatai irgi bus skirtingi.

[evil]

O kodėl būtent nerūdijantis plienas? Mitas, akd jis nerūdija, pigesni (labaiusiai nauduojami) visai lengvai surūdija. Beveik nerudija tik su titano ar kitomis brangiomi priemaišom. Paprastas plienas, teisingai gaminamas, cinkuotas ir dažytas yra tiek pat ilgaamžiskas ir pigesnis. Beto spalvas galima bet kokais pasirinkti, o NP dažymas yra probleminis.

Geriausia iliustracija šiems teiginiams:


Kad ir su labai ribotom žiniom iš univero apie medžiagų atsparumą ir lydinius plius šiokia tokia patirtim dirbant su metalo gaminių tiekimu, bet šitai skaitant akys kraujuoja. Tikrai nepravesiu viso kurso apie plieno lydinius, bet labai rekomenduočiau pačiam pasiskaityti kažkiek mokslinę literatūrą vietoj rėmimosi alchemikų nuomone ir pradėti nuo to kas nerūdijantį plieną daro nerūdijnančiu ir kodėl jis kartais rūdija. Tada galima paanalizuoti kokie lydiniai egzistuoja ir ką ten gali veikti Titanas (spoiler alert: ne dėl nerūdijimo jis ten). Tada galima pasiskaityti ir apie tokio plieno apdirbimą ir dėl to atsirandančius defektus, kurie gali sukelti rūdijimą bei metodus kaip tą rūdijimą sustabdyti ir kas yra nerūdijančio plieno pasyvavimas. Pabaigai galima pasiskaityti ir kaip paruošti nerūdijantį plieną dažymui (nuvilsiu, bet tai nėra sudėtingiau nei "paprastą" plieną).

[Resutas]

Kam reikia virinti nerūdijantį plieną? Vamzdinės konstrukcijos yra surenkamos - turi spec sujungimus.

Svoris problema? Kokiu pagrindu? Kai ant tilto užvažiuoja kelesdešimt auto, kurių visas svoris bus keliasdešimt tonų, tai turėklų keli šimtai paildomi kg bus problema? Na tai galima ieškoti lengvinanačių sprendimų - pvz naudoti tik nerūdijančio plieno vamzdžių rėminę konstrukciją o užpildą daryti pvz nerųdijančio plieno trosų tinklą.

Taip pat vertėtų paieškoti kitokių sprendimų.

O kodėl būtent nerūdijantis plienas? Mitas, akd jis nerūdija, pigesni (labaiusiai nauduojami) visai lengvai surūdija. Beveik nerudija tik su titano ar kitomis brangiomi priemaišom. Paprastas plienas, teisingai gaminamas, cinkuotas ir dažytas yra tiek pat ilgaamžiskas ir pigesnis. Beto spalvas galima bet kokais pasirinkti, o NP dažymas yra probleminis.

[spekas]

Kam reikia virinti nerūdijantį plieną? Vamzdinės konstrukcijos yra surenkamos - turi spec sujungimus.

Svoris problema? Kokiu pagrindu? Kai ant tilto užvažiuoja kelesdešimt auto, kurių visas svoris bus keliasdešimt tonų, tai turėklų keli šimtai paildomi kg bus problema? Na tai galima ieškoti lengvinanačių sprendimų - pvz naudoti tik nerūdijančio plieno vamzdžių rėminę konstrukciją o užpildą daryti pvz nerųdijančio plieno trosų tinklą.

Taip pat vertėtų paieškoti kitokių sprendimų.

[Panevezietis]

Po ranka buvo 2015 m "Montuotojo" įkainiai.

[Resutas]

Nenoriu ginčytis iš ko gaminti būtų pigiau, nes yra daug niuansų ir kintamųjų, tačiau norėčiau, kad pagrįstumėte teiginį dėl plienų tankio. Nes kai kas tais prasimanymais gali ir patikėti. Mano žiniomis, visi plienai ir jų lydiniai turi maždaug 8 g/m³ tankį.

Iš esms jus teisus, skirtumas nėra kosmiškai didelis, tačiau jis yra. Vargu ar tiltui realiai tai keltų problemų dėl tokio skirtumo.
Aš dirbu su metalais, ir rankoje dabar laikydamas vieno ir kito tokio pat dydžio gabalus, vienareikšmiškai nerūdijantis yra kiek sunkesnis.

[MedinisStrazdas]

Gal KEdas turėjo omenyje 8.03 g/cm³?

[Arunasx]

Mano žiniomis, visi plienai ir jų lydiniai turi maždaug 8 kg/m³ tankį.

Turbūt tas kubinis metras yra tuščiaviduris su 1 mm storio sienelėmis arba su pririštu oro balionu.
Šiaip yra 7800 kg/m3

[KEdas]

Nerudijantis plienas yra gerokai sunkesnis. Gerokai brangesnis. Pigus nerudijantis plienas dar iri rudija jei veikiakamas atmosferos, gerenių markių NP gerokai brangesnis. Logiškas sprendimas yra juodasis plienas su cinkavimu ir dažymu, toks be mechaniniu pažeidimų beveik niekad nesurudys.

Iš esmės nuemus turėklus, nusmeliavus, nucinkavus, nudažius, stovėtų šimta metų toks. Arba tiesiog gaminame naujus.

Nenoriu ginčytis iš ko gaminti būtų pigiau, nes yra daug niuansų ir kintamųjų, tačiau norėčiau, kad pagrįstumėte teiginį dėl plienų tankio. Nes kai kas tais prasimanymais gali ir patikėti. Mano žiniomis, visi plienai ir jų lydiniai turi maždaug 8 g/cm³ tankį.

[Resutas]

Nerudijantis plienas yra gerokai sunkesnis. Gerokai brangesnis. Pigus nerudijantis plienas dar iri rudija jei veikiakamas atmosferos, gerenių markių NP gerokai brangesnis. Logiškas sprendimas yra juodasis plienas su cinkavimu ir dažymu, toks be mechaniniu pažeidimų beveik niekad nesurudys.

Iš esmės nuemus turėklus, nusmeliavus, nucinkavus, nudažius, stovėtų šimta metų toks. Arba tiesiog gaminame naujus.

[MedinisStrazdas]

Nusišnekate. Tankis beveik nesiskiria nuo paprasto plieno.

Sakote tie aliuminio/skardos turėklai yra iš paprasto plieno daromi?