Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Vilniaus šaligatviai ir pėsčiųjų takai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • dondc
    replied
    Parašė spekas Rodyti pranešimą
    Ties Laisvės 121 buvo galima su reljefu sužaisti ir taip išvengti tiek laiptų, tiek pandusų:

    Click image for larger version

Name:	Capture.JPG
Views:	1407
Size:	140,7 kB
ID:	2186199
    Tavo svajonių Šešuolių g. vienoje vietoje buvo atnaujinę vienus laiptus iš vienos pusės, bet iš kitos padarė pailgą pandusą (spėju jau legalų), kur žymiai dar didesnis nuolydis. Tad Laisvės pr. irgi spėju geriausias variantas būtų vienur pilnai laiptai ir visiška plokštuma, kas mėgsta lygumas plikledžio metu ir nebijo laiptų, o šalimais tik pandusas (tas pailgas su pakopom ir legalus), nes panašu į ilgį ten vietos kiek nori.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė spekas Rodyti pranešimą
    Neseniai patiestas naujas šaligatvis ties Kosciuškos 36 Danijos ambasada. Buvo galima tarp medžio ir tvoros pašalinti krūmus ir įrengti šaligatvį, kad žmonės nors toje vietoje turėtų savo funkciją atliekantį šaligatvį. Deja - palikta kaip buvo:

    Click image for larger version

Name:	Kosciuskos 36 Danijos ambasada prie Olandu ziedo.jpg
Views:	740
Size:	621,6 kB
ID:	2186196
    visi tie medziai ten nudziuve (jau praeita vasara beveik buvo be lapu) o po saknu kirtimo tai ir neatsigaus, pavasari nukirs, ir perklos.

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Ties Laisvės 121 buvo galima su reljefu sužaisti ir taip išvengti tiek laiptų, tiek pandusų:

    Click image for larger version

Name:	Capture.JPG
Views:	1407
Size:	140,7 kB
ID:	2186199

    Click image for larger version  Name:	Laisves 121.jpg Views:	1 Size:	371,8 kB ID:	2186198

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Neseniai patiestas naujas šaligatvis ties Kosciuškos 36 Danijos ambasada. Buvo galima tarp medžio ir tvoros pašalinti krūmus ir įrengti šaligatvį, kad žmonės nors toje vietoje turėtų savo funkciją atliekantį šaligatvį. Deja - palikta kaip buvo:

    Click image for larger version

Name:	Kosciuskos 36 Danijos ambasada prie Olandu ziedo.jpg
Views:	740
Size:	621,6 kB
ID:	2186196

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Šiaip jau sūrus vanduo užšąla prie žemesnės temperatūros nei grynas. ChatGPT:
    Todėl teoriškai druskingas vanduo turėtų mažiau ardyti tais atvejais, kai vanduo patenka į plyšius, užšąla ir išsiplečia (kadangi ledo tankis mažesnis už skysto vandens), didindamas tuos plyšius.


    Esmė, kad sūrus labai didelės koncentracijos tirpalas prasiskverbia į plyteles ir tokiu būdu ardo struktūrą, ko pasekoje plytelės lengviau lūžta, skyla ir t.t. Na tokia hipotezė, nes, vėlgi, plytelės masiškai nuniokotos būtent ten, kur buvo pripilta ypač daug druskos.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    nezinau ar cia trolinimas ar siaip chat gpt nukvakimas, elementariai sakau isotinto tirpalo nepasieksi, praktiskai uzpylus druskos ant ledo pagal jusu grafika pasiekiama max 10 proc isotinimas.

    galima naudot kalcio chlorida, bet jis yra Brangesnis, bel ledo tirpimo kreive yra daug statesne.

    Calcium chloride is less common compared to sodium chloride. While it is slightly more expensive, it can cover a far larger area and melts ice almost three times quicker.[15] It has recently started rising in popularity since it is not as environmentally damaging as sodium chloride, and also because of its heightened effectiveness at clearing ice. - Wiki.


    Kazin kazkas is savivaldybes konservu skaito? ideja nebloga bent jau senamiesty ir prie daingoraiziu, bei Gediminkej ir aplink? nereiketu ir juokingu medziu apsaugu det.

    ps. smalsu ka matysim pavasary su medziais, kai nukapojo saknis visur tiesdami saligatvius, ir dabar druskos pripyle?
    Paskutinis taisė DeSadas; 2025.02.17, 19:50.

    Komentuoti:


  • KEdas
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

    tu man teorinius dalykus rasai, o as laboratorijoje ta naudojau ir ZINAU kaip praktiskai tai atrodo . Natrio chlorida uzpylus ant ledo gauni apie -5 -8, kalcio chlorida apie -18.

    [...]

    Taigi as TEISUS.
    Nesuprantu kodėl turėtume tikėti ne laboratoriniais tyrimais, o ŽINANČIO laboranto teiginiais.
    Grafikas lyg ir aiškiai rodo kada užšąla druskos tirpalas.
    https://www.engineeringtoolbox.com/s...er-d_1187.html
    Click image for larger version

Name:	sodium-chloride-water-freezing-point.png
Views:	994
Size:	20,0 kB
ID:	2183974

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė alga Rodyti pranešimą
    Na, bet čia nuotraukose matom druskos kristalus išaugusius iš tirpalo. Tai rodo, kad tirpalas buvo prisotintas ir negalėjo užšalt. Kad sausos druskos barstymas ant ledo kelyje efektyvus tik esant tam tikrai temperatūrai, čia nelabai aktualu.
    haha cia matom isbarstyta elementaria druska. . (zinoma ne stalo druska o tiesiai is kasyklu, kristalai didesni) .. neistirpusia... ir del jos abrazyviskumo kencia prastos kokybes plyteles.

    Komentuoti:


  • alga
    replied
    Na, bet čia nuotraukose matom druskos kristalus išaugusius iš tirpalo. Tai rodo, kad tirpalas buvo prisotintas ir negalėjo užšalt. Kad sausos druskos barstymas ant ledo kelyje efektyvus tik esant tam tikrai temperatūrai, čia nelabai aktualu.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė alga Rodyti pranešimą

    NaCl prisotinto tirpalo užšalimo temperatūra yra -21.1°C, ir tirpumas prie tokios temperatūros 23.3%. Prie 0°C tirpumas 35.6%. Kai ant drėgnos dangos pabarsto druskos kristalų ir ji visa neištirpsta, tai tirpalas ir yra prisotintas.

    https://van.physics.illinois.edu/ask/listing/1722
    https://en.wikipedia.org/wiki/Solubility_table
    tu man teorinius dalykus rasai, o as laboratorijoje ta naudojau ir ZINAU kaip praktiskai tai atrodo . Natrio chlorida uzpylus ant ledo gauni apie -5 -8, kalcio chlorida apie -18.

    Isotinto tirpalo negauni nes druskos kristalai maisosi su ledu arba sniegu, gauni lokalizuotus temperaturu skurtumus ir lokalizuota tirpima ir prasiskiedima. Reiketu zmoniu Grindoj paklausti o ne chat GPT prie kokios temperaturos druska efektyviai veikia? kaip suprantu druska su smeliu geriau , o druskos tirpalas dar geriau (bet daug sudetingesnis purskimas ir tt )


    ps. na va paieskojau wiki

    Salt for use of melting ice and snow works through a phenomenon called freezing-point depression, the lowering of a substances freezing point after the addition of solutes. When road salt is added to roads, aside from providing better friction for vehicles on the road, it also dissolves in the water of the ice, resulting in a lower freezing point. As long as the temperature is above this freezing point, this in turn results in the ice melting.
    Because of this, ordinary rock salt is only effective down to a range of −6 to −10 °C (21 to 14 °F). At colder temperatures, it can have the opposite effect. Road salt is sometimes used even in colder conditions, if milder weather is expected.

    Taigi as TEISUS.
    Paskutinis taisė DeSadas; 2025.02.17, 18:41.

    Komentuoti:


  • alga
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

    pievas varo tas chat gpt... -21 realybej nebuna cia koncentracija turi but milziniska
    NaCl prisotinto tirpalo užšalimo temperatūra yra -21.1°C, ir tirpumas prie tokios temperatūros 23.3%. Prie 0°C tirpumas 35.6%. Kai ant drėgnos dangos pabarsto druskos kristalų ir ji visa neištirpsta, tai tirpalas ir yra prisotintas.

    https://van.physics.illinois.edu/ask/listing/1722
    https://en.wikipedia.org/wiki/Solubility_table
    Paskutinis taisė alga; 2025.02.17, 18:32.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Šiaip jau sūrus vanduo užšąla prie žemesnės temperatūros nei grynas. ChatGPT:
    Todėl teoriškai druskingas vanduo turėtų mažiau ardyti tais atvejais, kai vanduo patenka į plyšius, užšąla ir išsiplečia (kadangi ledo tankis mažesnis už skysto vandens), didindamas tuos plyšius.


    pievas varo tas chat gpt... -21 realybej nebuna cia koncentracija turi but milziniska ir jei neapgauna atmintis turi buti naudojama magnio arba calcio chloridas (kas yra super brangu ). Realybej natrio chloridas priklausomai nuo koncentracijos duos -1 ar -4 .

    ps. auksciau aptriamos plyteliu byrejimas buvo sukeltas mechanizuotai, druska to nedaro. Druska su savo didesne jonine jega gali ardyti pyteles, tiesiog plauti cementa, jei prastesnes kokybes tada "delaminuoti" . Geros kokybes plytele turi atlaikyt ne tik salimo atsilimo kazkiek tai ciklu bet ir druska , bei mechanine vibracija.
    Paskutinis taisė DeSadas; 2025.02.17, 15:09.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    O negali būti taip, kad druskingas vanduo, esant atlydžiui ar šiaip šlapiam orui, tiesiog prasiskverbia pro plytelę, galbūt pro kokį iki tol nelabai matomą įrūkimą, o po to tose vietose, vandeniui išdžiuvus ir druskai padarius savo darbą, plytelė tiesiog lengviau skyla? Nes kitaip sunku paaiškinti tokį masinį plytelių sproginėjimą, ir tik ten, kur buvo priversta daug druskos.
    Šiaip jau sūrus vanduo užšąla prie žemesnės temperatūros nei grynas. ChatGPT:
    Druskingas vanduo užšąla žemesnėje temperatūroje nei grynas vanduo (0 °C), nes druska mažina užšalimo tašką. Užšalimo temperatūra priklauso nuo druskos koncentracijos:
    • Jūros vanduo (apie 3,5 % druskos) užšąla maždaug prie -1,8 °C.
    • Labai sūrus vanduo (pvz., naudojamas kelių barstymui, apie 23,3 % druskos) užšąla prie maždaug -21 °C – tai žemiausia temperatūra, prie kurios druskos tirpalas išlieka skystas.
    Kuo daugiau druskos, tuo žemesnė užšalimo temperatūra, bet tik iki tam tikros ribos – per didelė druskos koncentracija gali nebetirpti vandenyje ir kristalizuotis.
    Todėl teoriškai druskingas vanduo turėtų mažiau ardyti tais atvejais, kai vanduo patenka į plyšius, užšąla ir išsiplečia (kadangi ledo tankis mažesnis už skysto vandens), didindamas tuos plyšius.



    Komentuoti:


  • Riedutis
    replied
    Visa tai - hipotezės. Manau reiktų visiems sąmoningai suvokti skirtumą tarp priežastingumo ir koreliacijos. Lygiai taip pat tose "nuėstose" vietose gali būti daugiau druskos, nes ant tokios nuėstos vietos jai "patogiau" kristalizuotis.O ar druska pati savaime gali chemiškai reaguoti su betono mišiniu - čia jau techninis klausimas, kurį reiktų panagrinėti.
    Faktas, kad plytelės pastaruosius pora metų dedamos nekokybiškos, ir druska ar ne druska, jos trupa ir vasaros metu.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Žinoma nupjauta, bet pasižiūrėk į tekstūrą ir nelygumą. Panašu, kad būtent ten susikaupę daugiausiai druskų ir nuo ten prasideda irimas.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą

    O kas ąia matosi ant plytelių kraštų? Ne druskos nuėdimas? Šiaip, druskos šiemet buvo pilama ne tai, kad daugiau, o tiesiog nesuvokiamais kiekiais. Vietomis ją buldozeriu būtų galima stumdyti

    Kad čia tiesiog plytelės nupjauta briauna, jei druska ėstų, tai tada jos visur taip atrodytų, bet juk ne visur "ištirpę".

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė sleader Rodyti pranešimą

    Į plyšius vanduo ir nedruskingas patenka ir ardo konstrukcijas. Iš esmės druskos barstymas pas mus nėra kažkokia naujovė, kad staiga imtų ir darytų didesnę žalą, nei darė dešimtmečius iki tol. Kad priberta daug druskos kristalų, tai jiems ištirpus daugiau žalos daroma gamtai dėl patekimo į dirvožemį. Tiesiog šią žiemą ta druska labiau pastebima, nes jos priberiama kai nebuvo sniego ir ji stovi nenuplauta. Esant snygiui viską užklotų sniegas, druska tirptų ir toje šlapio sniego košėje taip nesimatytų, kad jos buvo pripilta.

    Kaip Riedutis rašė yra ne tik visoks ne vietoje užvažiuojantis transportas, bet ir tas pats šaligatvių valymas, barstymas vykdomas mechanizuotai. Ten kur pvz. plytelė visa suskilinėjo, tai įtarčiau jog klojant papuole koks akmuo arba pagrindas nebuvo pilnai išlygintas, plytelė į pagrindą nesirėmė pilnu plotu ir labai lengvai lūžo net nuo pakankamai mažos apkrovos. Tas pats ir ties kraštais. Kai klojant smėlio ar atsijų tvarkingai prie kraštų "nepratraukia" lieką tuštumos ir lengva suskaldyti plyteles ant viršaus.
    O kas ąia matosi ant plytelių kraštų? Ne druskos nuėdimas? Šiaip, druskos šiemet buvo pilama ne tai, kad daugiau, o tiesiog nesuvokiamais kiekiais. Vietomis ją buldozeriu būtų galima stumdyti

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Kaip čia buvo šią žiemą nebesimato šaligatvių "valytojų" su sovietiniais traktoriais. Kiek mačiai visur normalesnio svorio technika važinėjo. Na aišku kai sniego tik 2 dienos per metus tai gal tiesiog nepanaudojo.

    P.S. Dar viena naujovę šiemet pamačiau, sniego valymą nupučiant jį dyzelininiu lapų pūtekliu.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė dziugas99 Rodyti pranešimą

    Aš aišku ne ekspertas, bet ar normalios plytelės gali skilti dėl lengvojo automobilio (<3,5t) užvažiavimo? Manau pirma galėtų nebent išjudėti kraštinės plytelės ar atsirasti įdubimai, o skiltų plytelės tik vėliau, kai joms nebebus lygaus pagrindo.
    O jeigu joms nebuvo lygaus pagrindo nuo pat pradžių?

    Komentuoti:


  • dziugas99
    replied
    Parašė Riedutis Rodyti pranešimą

    Dažnai žmonės "gi tik trumpam" pasiparkuoja ant šaligatvio. Būna ir kokia pati Grinda ar kt. kelininkai / rangovėliai savo sunkiąją techniką susiparkuoja. Barbora, Woltai, Boltai ir kiti irgi drąsūs. Nu gi jie greitai, trumpam tik, negi tau gaila?

    Ir visai ne staiga. Aš jau vasarą mačiau, kad dalis naujų plytelių keliose vietose skersai/išilgai suskeldėjusios. Dabar po šilumos/šalčio ciklų keliolikos tiesiog prisibaigė masiškai dauguma.
    Aš aišku ne ekspertas, bet ar normalios plytelės gali skilti dėl lengvojo automobilio (<3,5t) užvažiavimo? Manau pirma galėtų nebent išjudėti kraštinės plytelės ar atsirasti įdubimai, o skiltų plytelės tik vėliau, kai joms nebebus lygaus pagrindo.

    Komentuoti:

Working...
X