Parašė spekas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[VLN] Vilniaus šaligatviai ir pėsčiųjų takai
Collapse
X
-
-
Parašė spekas Rodyti pranešimąNeseniai patiestas naujas šaligatvis ties Kosciuškos 36 Danijos ambasada. Buvo galima tarp medžio ir tvoros pašalinti krūmus ir įrengti šaligatvį, kad žmonės nors toje vietoje turėtų savo funkciją atliekantį šaligatvį. Deja - palikta kaip buvo:
visi tie medziai ten nudziuve (jau praeita vasara beveik buvo be lapu) o po saknu kirtimo tai ir neatsigaus, pavasari nukirs, ir perklos.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Ties Laisvės 121 buvo galima su reljefu sužaisti ir taip išvengti tiek laiptų, tiek pandusų:
- 7 patinka
Komentuoti:
-
Neseniai patiestas naujas šaligatvis ties Kosciuškos 36 Danijos ambasada. Buvo galima tarp medžio ir tvoros pašalinti krūmus ir įrengti šaligatvį, kad žmonės nors toje vietoje turėtų savo funkciją atliekantį šaligatvį. Deja - palikta kaip buvo:
- 6 patinka
Komentuoti:
-
Parašė digital Rodyti pranešimąŠiaip jau sūrus vanduo užšąla prie žemesnės temperatūros nei grynas. ChatGPT:
Todėl teoriškai druskingas vanduo turėtų mažiau ardyti tais atvejais, kai vanduo patenka į plyšius, užšąla ir išsiplečia (kadangi ledo tankis mažesnis už skysto vandens), didindamas tuos plyšius.
Komentuoti:
-
nezinau ar cia trolinimas ar siaip chat gpt nukvakimas, elementariai sakau isotinto tirpalo nepasieksi, praktiskai uzpylus druskos ant ledo pagal jusu grafika pasiekiama max 10 proc isotinimas.
galima naudot kalcio chlorida, bet jis yra Brangesnis, bel ledo tirpimo kreive yra daug statesne.
Calcium chloride is less common compared to sodium chloride. While it is slightly more expensive, it can cover a far larger area and melts ice almost three times quicker.[15] It has recently started rising in popularity since it is not as environmentally damaging as sodium chloride, and also because of its heightened effectiveness at clearing ice. - Wiki.
Kazin kazkas is savivaldybes konservu skaito? ideja nebloga bent jau senamiesty ir prie daingoraiziu, bei Gediminkej ir aplink? nereiketu ir juokingu medziu apsaugu det.
ps. smalsu ka matysim pavasary su medziais, kai nukapojosaknis visur tiesdami saligatvius, ir dabar druskos pripyle?
Paskutinis taisė DeSadas; 2025.02.17, 19:50.
Komentuoti:
-
Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
tu man teorinius dalykus rasai, o as laboratorijoje ta naudojau ir ZINAU kaip praktiskai tai atrodo . Natrio chlorida uzpylus ant ledo gauni apie -5 -8, kalcio chlorida apie -18.
[...]
Taigi as TEISUS.
Grafikas lyg ir aiškiai rodo kada užšąla druskos tirpalas.
https://www.engineeringtoolbox.com/s...er-d_1187.html
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė alga Rodyti pranešimąNa, bet čia nuotraukose matom druskos kristalus išaugusius iš tirpalo. Tai rodo, kad tirpalas buvo prisotintas ir negalėjo užšalt. Kad sausos druskos barstymas ant ledo kelyje efektyvus tik esant tam tikrai temperatūrai, čia nelabai aktualu.. (zinoma ne stalo druska o tiesiai is kasyklu, kristalai didesni) .. neistirpusia... ir del jos abrazyviskumo kencia prastos kokybes plyteles.
Komentuoti:
-
Na, bet čia nuotraukose matom druskos kristalus išaugusius iš tirpalo. Tai rodo, kad tirpalas buvo prisotintas ir negalėjo užšalt. Kad sausos druskos barstymas ant ledo kelyje efektyvus tik esant tam tikrai temperatūrai, čia nelabai aktualu.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė alga Rodyti pranešimą
NaCl prisotinto tirpalo užšalimo temperatūra yra -21.1°C, ir tirpumas prie tokios temperatūros 23.3%. Prie 0°C tirpumas 35.6%. Kai ant drėgnos dangos pabarsto druskos kristalų ir ji visa neištirpsta, tai tirpalas ir yra prisotintas.
https://van.physics.illinois.edu/ask/listing/1722
https://en.wikipedia.org/wiki/Solubility_table
Isotinto tirpalo negauni nes druskos kristalai maisosi su ledu arba sniegu, gauni lokalizuotus temperaturu skurtumus ir lokalizuota tirpima ir prasiskiedima. Reiketu zmoniu Grindoj paklausti o ne chat GPT prie kokios temperaturos druska efektyviai veikia? kaip suprantu druska su smeliu geriau , o druskos tirpalas dar geriau (bet daug sudetingesnis purskimas ir tt )
ps. na va paieskojau wiki
Salt for use of melting ice and snow works through a phenomenon called freezing-point depression, the lowering of a substances freezing point after the addition of solutes. When road salt is added to roads, aside from providing better friction for vehicles on the road, it also dissolves in the water of the ice, resulting in a lower freezing point. As long as the temperature is above this freezing point, this in turn results in the ice melting.
Because of this, ordinary rock salt is only effective down to a range of −6 to −10 °C (21 to 14 °F). At colder temperatures, it can have the opposite effect. Road salt is sometimes used even in colder conditions, if milder weather is expected.
Taigi as TEISUS.Paskutinis taisė DeSadas; 2025.02.17, 18:41.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
pievas varo tas chat gpt... -21 realybej nebuna cia koncentracija turi but milziniska
https://van.physics.illinois.edu/ask/listing/1722
https://en.wikipedia.org/wiki/Solubility_tablePaskutinis taisė alga; 2025.02.17, 18:32.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė digital Rodyti pranešimąŠiaip jau sūrus vanduo užšąla prie žemesnės temperatūros nei grynas. ChatGPT:
Todėl teoriškai druskingas vanduo turėtų mažiau ardyti tais atvejais, kai vanduo patenka į plyšius, užšąla ir išsiplečia (kadangi ledo tankis mažesnis už skysto vandens), didindamas tuos plyšius.
ps. auksciau aptriamos plyteliu byrejimas buvo sukeltas mechanizuotai, druska to nedaro. Druska su savo didesne jonine jega gali ardyti pyteles, tiesiog plauti cementa, jei prastesnes kokybes tada "delaminuoti" . Geros kokybes plytele turi atlaikyt ne tik salimo atsilimo kazkiek tai ciklu bet ir druska , bei mechanine vibracija.Paskutinis taisė DeSadas; 2025.02.17, 15:09.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė John Rodyti pranešimąO negali būti taip, kad druskingas vanduo, esant atlydžiui ar šiaip šlapiam orui, tiesiog prasiskverbia pro plytelę, galbūt pro kokį iki tol nelabai matomą įrūkimą, o po to tose vietose, vandeniui išdžiuvus ir druskai padarius savo darbą, plytelė tiesiog lengviau skyla? Nes kitaip sunku paaiškinti tokį masinį plytelių sproginėjimą, ir tik ten, kur buvo priversta daug druskos.Druskingas vanduo užšąla žemesnėje temperatūroje nei grynas vanduo (0 °C), nes druska mažina užšalimo tašką. Užšalimo temperatūra priklauso nuo druskos koncentracijos:- Jūros vanduo (apie 3,5 % druskos) užšąla maždaug prie -1,8 °C.
- Labai sūrus vanduo (pvz., naudojamas kelių barstymui, apie 23,3 % druskos) užšąla prie maždaug -21 °C – tai žemiausia temperatūra, prie kurios druskos tirpalas išlieka skystas.
Komentuoti:
-
Visa tai - hipotezės. Manau reiktų visiems sąmoningai suvokti skirtumą tarp priežastingumo ir koreliacijos. Lygiai taip pat tose "nuėstose" vietose gali būti daugiau druskos, nes ant tokios nuėstos vietos jai "patogiau" kristalizuotis.O ar druska pati savaime gali chemiškai reaguoti su betono mišiniu - čia jau techninis klausimas, kurį reiktų panagrinėti.
Faktas, kad plytelės pastaruosius pora metų dedamos nekokybiškos, ir druska ar ne druska, jos trupa ir vasaros metu.
- 14 patinka
Komentuoti:
-
Žinoma nupjauta, bet pasižiūrėk į tekstūrą ir nelygumą. Panašu, kad būtent ten susikaupę daugiausiai druskų ir nuo ten prasideda irimas.
Komentuoti:
-
Parašė John Rodyti pranešimą
O kas ąia matosi ant plytelių kraštų? Ne druskos nuėdimas? Šiaip, druskos šiemet buvo pilama ne tai, kad daugiau, o tiesiog nesuvokiamais kiekiais. Vietomis ją buldozeriu būtų galima stumdyti
Komentuoti:
-
Parašė sleader Rodyti pranešimą
Į plyšius vanduo ir nedruskingas patenka ir ardo konstrukcijas. Iš esmės druskos barstymas pas mus nėra kažkokia naujovė, kad staiga imtų ir darytų didesnę žalą, nei darė dešimtmečius iki tol. Kad priberta daug druskos kristalų, tai jiems ištirpus daugiau žalos daroma gamtai dėl patekimo į dirvožemį. Tiesiog šią žiemą ta druska labiau pastebima, nes jos priberiama kai nebuvo sniego ir ji stovi nenuplauta. Esant snygiui viską užklotų sniegas, druska tirptų ir toje šlapio sniego košėje taip nesimatytų, kad jos buvo pripilta.
Kaip Riedutis rašė yra ne tik visoks ne vietoje užvažiuojantis transportas, bet ir tas pats šaligatvių valymas, barstymas vykdomas mechanizuotai. Ten kur pvz. plytelė visa suskilinėjo, tai įtarčiau jog klojant papuole koks akmuo arba pagrindas nebuvo pilnai išlygintas, plytelė į pagrindą nesirėmė pilnu plotu ir labai lengvai lūžo net nuo pakankamai mažos apkrovos. Tas pats ir ties kraštais. Kai klojant smėlio ar atsijų tvarkingai prie kraštų "nepratraukia" lieką tuštumos ir lengva suskaldyti plyteles ant viršaus.
Komentuoti:
-
Kaip čia buvo šią žiemą nebesimato šaligatvių "valytojų" su sovietiniais traktoriais. Kiek mačiai visur normalesnio svorio technika važinėjo. Na aišku kai sniego tik 2 dienos per metus tai gal tiesiog nepanaudojo.
P.S. Dar viena naujovę šiemet pamačiau, sniego valymą nupučiant jį dyzelininiu lapų pūtekliu.
Komentuoti:
-
Parašė dziugas99 Rodyti pranešimą
Aš aišku ne ekspertas, bet ar normalios plytelės gali skilti dėl lengvojo automobilio (<3,5t) užvažiavimo? Manau pirma galėtų nebent išjudėti kraštinės plytelės ar atsirasti įdubimai, o skiltų plytelės tik vėliau, kai joms nebebus lygaus pagrindo.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Riedutis Rodyti pranešimą
Dažnai žmonės "gi tik trumpam" pasiparkuoja ant šaligatvio. Būna ir kokia pati Grinda ar kt. kelininkai / rangovėliai savo sunkiąją techniką susiparkuoja. Barbora, Woltai, Boltai ir kiti irgi drąsūs. Nu gi jie greitai, trumpam tik, negi tau gaila?
Ir visai ne staiga. Aš jau vasarą mačiau, kad dalis naujų plytelių keliose vietose skersai/išilgai suskeldėjusios. Dabar po šilumos/šalčio ciklų keliolikos tiesiog prisibaigė masiškai dauguma.
- 1 patinka
Komentuoti:
Komentuoti: