[VLN] Vilniaus šaligatviai ir pėsčiųjų takai

[DeSadas]

NaCl prisotinto tirpalo užšalimo temperatūra yra -21.1°C, ir tirpumas prie tokios temperatūros 23.3%. Prie 0°C tirpumas 35.6%. Kai ant drėgnos dangos pabarsto druskos kristalų ir ji visa neištirpsta, tai tirpalas ir yra prisotintas.

https://van.physics.illinois.edu/ask/listing/1722
https://en.wikipedia.org/wiki/Solubility_table

tu man teorinius dalykus rasai, o as laboratorijoje ta naudojau ir ZINAU kaip praktiskai tai atrodo . Natrio chlorida uzpylus ant ledo gauni apie -5 -8, kalcio chlorida apie -18.

Isotinto tirpalo negauni nes druskos kristalai maisosi su ledu arba sniegu, gauni lokalizuotus temperaturu skurtumus ir lokalizuota tirpima ir prasiskiedima. Reiketu zmoniu Grindoj paklausti o ne chat GPT prie kokios temperaturos druska efektyviai veikia? kaip suprantu druska su smeliu geriau , o druskos tirpalas dar geriau (bet daug sudetingesnis purskimas ir tt )


ps. na va paieskojau wiki

Salt for use of melting ice and snow works through a phenomenon called freezing-point depression, the lowering of a substances freezing point after the addition of solutes. When road salt is added to roads, aside from providing better friction for vehicles on the road, it also dissolves in the water of the ice, resulting in a lower freezing point. As long as the temperature is above this freezing point, this in turn results in the ice melting.
Because of this, ordinary rock salt is only effective down to a range of −6 to −10 °C (21 to 14 °F). At colder temperatures, it can have the opposite effect. Road salt is sometimes used even in colder conditions, if milder weather is expected.

Taigi as TEISUS.

[alga]

pievas varo tas chat gpt... -21 realybej nebuna cia koncentracija turi but milziniska

NaCl prisotinto tirpalo užšalimo temperatūra yra -21.1°C, ir tirpumas prie tokios temperatūros 23.3%. Prie 0°C tirpumas 35.6%. Kai ant drėgnos dangos pabarsto druskos kristalų ir ji visa neištirpsta, tai tirpalas ir yra prisotintas.

https://van.physics.illinois.edu/ask/listing/1722
https://en.wikipedia.org/wiki/Solubility_table

[DeSadas]

Šiaip jau sūrus vanduo užšąla prie žemesnės temperatūros nei grynas. ChatGPT:
Todėl teoriškai druskingas vanduo turėtų mažiau ardyti tais atvejais, kai vanduo patenka į plyšius, užšąla ir išsiplečia (kadangi ledo tankis mažesnis už skysto vandens), didindamas tuos plyšius.

pievas varo tas chat gpt... -21 realybej nebuna cia koncentracija turi but milziniska ir jei neapgauna atmintis turi buti naudojama magnio arba calcio chloridas (kas yra super brangu ). Realybej natrio chloridas priklausomai nuo koncentracijos duos -1 ar -4 .

ps. auksciau aptriamos plyteliu byrejimas buvo sukeltas mechanizuotai, druska to nedaro. Druska su savo didesne jonine jega gali ardyti pyteles, tiesiog plauti cementa, jei prastesnes kokybes tada "delaminuoti" . Geros kokybes plytele turi atlaikyt ne tik salimo atsilimo kazkiek tai ciklu bet ir druska , bei mechanine vibracija.

[digital]

O negali būti taip, kad druskingas vanduo, esant atlydžiui ar šiaip šlapiam orui, tiesiog prasiskverbia pro plytelę, galbūt pro kokį iki tol nelabai matomą įrūkimą, o po to tose vietose, vandeniui išdžiuvus ir druskai padarius savo darbą, plytelė tiesiog lengviau skyla? Nes kitaip sunku paaiškinti tokį masinį plytelių sproginėjimą, ir tik ten, kur buvo priversta daug druskos.

Šiaip jau sūrus vanduo užšąla prie žemesnės temperatūros nei grynas. ChatGPT:

Druskingas vanduo užšąla žemesnėje temperatūroje nei grynas vanduo (0 °C), nes druska mažina užšalimo tašką. Užšalimo temperatūra priklauso nuo druskos koncentracijos:

• Jūros vanduo (apie 3,5 % druskos) užšąla maždaug prie -1,8 °C.
• Labai sūrus vanduo (pvz., naudojamas kelių barstymui, apie 23,3 % druskos) užšąla prie maždaug -21 °C – tai žemiausia temperatūra, prie kurios druskos tirpalas išlieka skystas.

Kuo daugiau druskos, tuo žemesnė užšalimo temperatūra, bet tik iki tam tikros ribos – per didelė druskos koncentracija gali nebetirpti vandenyje ir kristalizuotis.

Todėl teoriškai druskingas vanduo turėtų mažiau ardyti tais atvejais, kai vanduo patenka į plyšius, užšąla ir išsiplečia (kadangi ledo tankis mažesnis už skysto vandens), didindamas tuos plyšius.

[Riedutis]

Visa tai - hipotezės. Manau reiktų visiems sąmoningai suvokti skirtumą tarp priežastingumo ir koreliacijos. Lygiai taip pat tose "nuėstose" vietose gali būti daugiau druskos, nes ant tokios nuėstos vietos jai "patogiau" kristalizuotis.O ar druska pati savaime gali chemiškai reaguoti su betono mišiniu - čia jau techninis klausimas, kurį reiktų panagrinėti.
Faktas, kad plytelės pastaruosius pora metų dedamos nekokybiškos, ir druska ar ne druska, jos trupa ir vasaros metu.

[John]

Žinoma nupjauta, bet pasižiūrėk į tekstūrą ir nelygumą. Panašu, kad būtent ten susikaupę daugiausiai druskų ir nuo ten prasideda irimas.

[Lettered]

O kas ąia matosi ant plytelių kraštų? Ne druskos nuėdimas? Šiaip, druskos šiemet buvo pilama ne tai, kad daugiau, o tiesiog nesuvokiamais kiekiais. Vietomis ją buldozeriu būtų galima stumdyti

Kad čia tiesiog plytelės nupjauta briauna, jei druska ėstų, tai tada jos visur taip atrodytų, bet juk ne visur "ištirpę".

[John]

Į plyšius vanduo ir nedruskingas patenka ir ardo konstrukcijas. Iš esmės druskos barstymas pas mus nėra kažkokia naujovė, kad staiga imtų ir darytų didesnę žalą, nei darė dešimtmečius iki tol. Kad priberta daug druskos kristalų, tai jiems ištirpus daugiau žalos daroma gamtai dėl patekimo į dirvožemį. Tiesiog šią žiemą ta druska labiau pastebima, nes jos priberiama kai nebuvo sniego ir ji stovi nenuplauta. Esant snygiui viską užklotų sniegas, druska tirptų ir toje šlapio sniego košėje taip nesimatytų, kad jos buvo pripilta.

Kaip Riedutis rašė yra ne tik visoks ne vietoje užvažiuojantis transportas, bet ir tas pats šaligatvių valymas, barstymas vykdomas mechanizuotai. Ten kur pvz. plytelė visa suskilinėjo, tai įtarčiau jog klojant papuole koks akmuo arba pagrindas nebuvo pilnai išlygintas, plytelė į pagrindą nesirėmė pilnu plotu ir labai lengvai lūžo net nuo pakankamai mažos apkrovos. Tas pats ir ties kraštais. Kai klojant smėlio ar atsijų tvarkingai prie kraštų "nepratraukia" lieką tuštumos ir lengva suskaldyti plyteles ant viršaus.

O kas ąia matosi ant plytelių kraštų? Ne druskos nuėdimas? Šiaip, druskos šiemet buvo pilama ne tai, kad daugiau, o tiesiog nesuvokiamais kiekiais. Vietomis ją buldozeriu būtų galima stumdyti

[MedinisStrazdas]

Kaip čia buvo šią žiemą nebesimato šaligatvių "valytojų" su sovietiniais traktoriais. Kiek mačiai visur normalesnio svorio technika važinėjo. Na aišku kai sniego tik 2 dienos per metus tai gal tiesiog nepanaudojo.

P.S. Dar viena naujovę šiemet pamačiau, sniego valymą nupučiant jį dyzelininiu lapų pūtekliu.

[mantasm]

Aš aišku ne ekspertas, bet ar normalios plytelės gali skilti dėl lengvojo automobilio (<3,5t) užvažiavimo? Manau pirma galėtų nebent išjudėti kraštinės plytelės ar atsirasti įdubimai, o skiltų plytelės tik vėliau, kai joms nebebus lygaus pagrindo.

O jeigu joms nebuvo lygaus pagrindo nuo pat pradžių?

[dziugas99]

Dažnai žmonės "gi tik trumpam" pasiparkuoja ant šaligatvio. Būna ir kokia pati Grinda ar kt. kelininkai / rangovėliai savo sunkiąją techniką susiparkuoja. Barbora, Woltai, Boltai ir kiti irgi drąsūs. Nu gi jie greitai, trumpam tik, negi tau gaila?

Ir visai ne staiga. Aš jau vasarą mačiau, kad dalis naujų plytelių keliose vietose skersai/išilgai suskeldėjusios. Dabar po šilumos/šalčio ciklų keliolikos tiesiog prisibaigė masiškai dauguma.

Aš aišku ne ekspertas, bet ar normalios plytelės gali skilti dėl lengvojo automobilio (<3,5t) užvažiavimo? Manau pirma galėtų nebent išjudėti kraštinės plytelės ar atsirasti įdubimai, o skiltų plytelės tik vėliau, kai joms nebebus lygaus pagrindo.

[sleader]

O negali būti taip, kad druskingas vanduo, esant atlydžiui ar šiaip šlapiam orui, tiesiog prasiskverbia pro plytelę, galbūt pro kokį iki tol nelabai matomą įrūkimą, o po to tose vietose, vandeniui išdžiuvus ir druskai padarius savo darbą, plytelė tiesiog lengviau skyla? Nes kitaip sunku paaiškinti tokį masinį plytelių sproginėjimą, ir tik ten, kur buvo priversta daug druskos.

Į plyšius vanduo ir nedruskingas patenka ir ardo konstrukcijas. Iš esmės druskos barstymas pas mus nėra kažkokia naujovė, kad staiga imtų ir darytų didesnę žalą, nei darė dešimtmečius iki tol. Kad priberta daug druskos kristalų, tai jiems ištirpus daugiau žalos daroma gamtai dėl patekimo į dirvožemį. Tiesiog šią žiemą ta druska labiau pastebima, nes jos priberiama kai nebuvo sniego ir ji stovi nenuplauta. Esant snygiui viską užklotų sniegas, druska tirptų ir toje šlapio sniego košėje taip nesimatytų, kad jos buvo pripilta.

Kaip Riedutis rašė yra ne tik visoks ne vietoje užvažiuojantis transportas, bet ir tas pats šaligatvių valymas, barstymas vykdomas mechanizuotai. Ten kur pvz. plytelė visa suskilinėjo, tai įtarčiau jog klojant papuole koks akmuo arba pagrindas nebuvo pilnai išlygintas, plytelė į pagrindą nesirėmė pilnu plotu ir labai lengvai lūžo net nuo pakankamai mažos apkrovos. Tas pats ir ties kraštais. Kai klojant smėlio ar atsijų tvarkingai prie kraštų "nepratraukia" lieką tuštumos ir lengva suskaldyti plyteles ant viršaus.

[John]

Druskos poveikis galėtų būti koks paviršiaus atsisluoksniavimas. Bet kai betoninis elementas sutrūkęs/suskilęs per visą jo stori, tai reikėtų vertinti tik mechaninį poveikį.

O negali būti taip, kad druskingas vanduo, esant atlydžiui ar šiaip šlapiam orui, tiesiog prasiskverbia pro plytelę, galbūt pro kokį iki tol nelabai matomą įrūkimą, o po to tose vietose, vandeniui išdžiuvus ir druskai padarius savo darbą, plytelė tiesiog lengviau skyla? Nes kitaip sunku paaiškinti tokį masinį plytelių sproginėjimą, ir tik ten, kur buvo priversta daug druskos.

[Riedutis]

Įdomu, iš kur tos apkrovos visur staiga atsirado ant tūkstančių plytelių?

Dažnai žmonės "gi tik trumpam" pasiparkuoja ant šaligatvio. Būna ir kokia pati Grinda ar kt. kelininkai / rangovėliai savo sunkiąją techniką susiparkuoja. Barbora, Woltai, Boltai ir kiti irgi drąsūs. Nu gi jie greitai, trumpam tik, negi tau gaila?

Ir visai ne staiga. Aš jau vasarą mačiau, kad dalis naujų plytelių keliose vietose skersai/išilgai suskeldėjusios. Dabar po šilumos/šalčio ciklų keliolikos tiesiog prisibaigė masiškai dauguma.

[gerietis]

Viešieji pirkimai - pirko pigiausias plyteles. Gamintojas galimai sutaupė ant betono sutankinimo ar cemento kiekio. Jei nėra mechaninės apkrovos, druskos poveikis paviršinis. Po apkrova stipris sumažėja, bet nežymiai.

[sleader]

Druskos poveikis galėtų būti koks paviršiaus atsisluoksniavimas. Bet kai betoninis elementas sutrūkęs/suskilęs per visą jo stori, tai reikėtų vertinti tik mechaninį poveikį.

[John]

Nepanašu į druskos poveikį. Suskaldyta fiziškai didelės apkrovos.

Įdomu, iš kur tos apkrovos visur staiga atsirado ant tūkstančių plytelių?

[Ginthus]

Nepanašu į druskos poveikį. Suskaldyta fiziškai didelės apkrovos.

[John]

Reikalai šią žiemą su šaligatviais labai prasti. Sprendžiant iš akies, šios žiemos šaligatvių druskinimo žala turėtų būti šimtai tūkstančių, o gal ir milijonai Eur. Daugybė tiek senesnių, tiek "naujų" šaligatvių tiesiog va taip išdaužyta, lyg būtų praėjęs mini-kiliminis bombardavimas.

Daugybė tokių ir smulkesnių plytelių skilimų (čia specifiškai Kalvarijų g., bet galioja ir visur kitur)





Arba smulkesnių














Gana naujos plytelės Ozo g. Kraštai tiesiog nuėsti druskos




Druskos kiekiai. Kai kur atroido kad tiesiog atvažiavo ir išpylė pilną priekabą


Šiaip, žiauru. Įdomu, ar VMS aware, kas darosi su šaligatvių būkle ir kad gera dalis Vilniaus šaligtavių yra elementariai nuniokoti? Būdavo reikalų ir ankstesnėmis žiemomis, bet šiemet ypač žiauriai.

[Julius.ste]

Gėlių g. Kažkuriuo metu pradėjo kloti plyteles, tada per daug atšalo. Arba jau buvo per šalta kloti, dėl to darbininkų rankos kreivos.
Ties Gelių stotele, kitapus gatvės susandėliuotos visos trinkelės užtveriant praėjimą. Nebefotografavau, ir taip jau liūdna.