Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[Konstantin]

Tiesiog kyla klausimai, kodėl traukiniai dažnai važiuoja -20 ar -30 km/h nuo LTG Infra dokumentuose nurodomų greičio limitų. Mašinistų kaltė čia turbūt mažiausiai tikėtina.

Mano hipotezė. Kaip, pavyzdžiui, Šveicarijoje – ten traukiniai dažniausiai važiuoja 200 km/h greičiu, nors infrastruktūra leidžia važiuoti gerokai greičiau. Tokia praktika padeda išlaikyti punktualumą: jeigu dėl kokių nors aplinkybių mašinistas pavėluoja išvykti iš stoties, jis gali „duoti gazo“ tam tikroje atkarpoje ir pasivyti grafiką bei atvykdamas į stotį sekundės tikslumu. Manau, kad tokia sistema veikia daugelyje šalių.

Tas pats galioja ir LTG. Traukinys – ne automobilis: jei jam nustatytas maksimalus greitis, pavyzdžiui, 120 km/h, jo viršyti negalima. O kiekvienas vėlavimas LTG kainuoja – tiek per bilietų kompensacijas, tiek reputacijai ir pan. Tai grafikai taip ir dėliojami. Turime gerų pvz: vasarą dėl karščių ir įkaitusių bėgių dažnai ribojami greičiai. Todėl tie 20 km/h ir yra tam tikra „amortizacija“, leidžianti išlyginti arba minimalizuoti vėlavimus.

[ignaloidas]

Įdomu, iš ko investuoja Estija, kuri artėja link savo esminių tikslų: beveik pilnos tinklo elektrifikacijos, 160 km/h daugumoje tinklo ir standartizuotos traukinių stotys su standartiniais peronų aukščiais, taktiniais tvarkaraščiais ir t.t.?

Estijos vyriausybei rūpi gerinti geležinkelius tiesiog, ir jie tą finansuoja. Jų planas iš 2021: https://kliimaministeerium.ee/sites/...%20%281%29.pdf

Nesant pagalbos iš vyriausybės finansuoti rimtesnį infrastruktūros gerinimą, savais pajėgumais gana lėtai reikalai vyksta. Nėra kad visiškai stovėtų vietoje, bet tikėtis kad judės taip greitai kaip Estijoje be didesnės vyriausybės pagalbos bergždžias reikalas.

[John]

Ne bendrovė, o valstybė investuoti turėtų. LTG INFRA ir taip dotuojama, beje, kur kas daugiau nei keleivininkai.

Įdomu, iš ko investuoja Estija, kuri artėja link savo esminių tikslų: beveik pilnos tinklo elektrifikacijos, 160 km/h daugumoje tinklo ir standartizuotos traukinių stotys su standartiniais peronų aukščiais, taktiniais tvarkaraščiais ir t.t.?

[John]

Man apskritai keistai atrodo tas kaltinimas mašinistų, kad per lėtai važiuoja. Yra juk matyt nemažai automatikos, greičio limitai, grafikai - ne boltas čia, kad nuo vairuotojo priklauso ar spaus Narbuto gatve ant 100, ar laikysis limito…

Kas kuo nors kaltino mašinistus? Tiesiog kyla klausimai, kodėl traukiniai dažnai važiuoja -20 ar -30 km/h nuo LTG Infra dokumentuose nurodomų greičio limitų. Mašinistų kaltė čia turbūt mažiausiai tikėtina.

[dtb]

Ne bendrovė, o valstybė investuoti turėtų. LTG INFRA ir taip dotuojama, beje, kur kas daugiau nei keleivininkai.

[Vinecko]

Man apskritai keistai atrodo tas kaltinimas mašinistų, kad per lėtai važiuoja. Yra juk matyt nemažai automatikos, greičio limitai, grafikai - ne boltas čia, kad nuo vairuotojo priklauso ar spaus Narbuto gatve ant 100, ar laikysis limito…

Na nežinau kas kaltino mašinistus, čia kalba apie prioritetus. Jeigu valstybė/bendrovė investuotų labiau į bėgių kokybę, tai mes neturėtume važiavimo laiko iki Klaipėdos 4 val - 4:43 val, iki Visagino 2:25(?) val ir t.t.
Jeigu būtų perdaryta Vilnius - Klaipėda trasa bent iki 160 km/h visame ilgyje (išskaitant ribojimus Vilniaus ir Klaipėdos kelynuose ir limitą 100 km/h pravažiuojant didesnes stotis) kelionė iki Klaipėdos su sustojimu Šiauliuose 5 minutėm užtruktų apie 2:50 val, kas būtų net mažiau nei su mašina.

[eigh]

Man apskritai keistai atrodo tas kaltinimas mašinistų, kad per lėtai važiuoja. Yra juk matyt nemažai automatikos, greičio limitai, grafikai - ne boltas čia, kad nuo vairuotojo priklauso ar spaus Narbuto gatve ant 100, ar laikysis limito…

[Aleksio]

Klausimas, kodėl sudarinėjami tokie tvarkaraščiai?.

Tau kažkas nepatinka? Ateik dirbti į geležinkelius ir pradirbk benr 10 metų.

[John]

Nežinau kelintą kartą postinu kad greičio limitai ir kiti panašūs reikalai apie infrastruktūrą yra viešai prieinami https://ltginfra.lt/infrastruktura/ntd/

Konkrečiai dėl greičio limitų - https://doc.ltginfra.lt/lt/infrastru...2025-04-11.pdf

Nesu tikras kiek tiksliai atitinka openrailwaymap šituos duomenis. Būna kartais ir laikinų greičio apribojimų kūrių tame dokumente nėra, bet jie nebūna ilgalaikiai pagrindiniuose koridoriuose.

Tas dokas, iš pažiūros, atitinka tai, kas yra OpenrailwayMap, visgi nepaaiškina, kodėl ruožuose, kur nurodytas 120 km/h, traukiniai dažniausiai važiuoja 100 km/h ar atitinkamai 80 km/h, kur leidžiama 100 km/h. Spėčiau, kad dėl gana ekstremalaus tvarkaraščių paddingo, nes kai prekinių sąstatų eismas yra belenkaip nukritęs, kažkokių eismo trikdžių būti neturėtų.

[John]

Gal mašinistai bando užsidirbti premiją už taupų valdymą. Na nes akivaizdu, kad spaudžiant visas sultys iš traukinio sunaudojama daugiau elektros ar dyzelio.

Šiaip, jeigu sutelpa į tvarkaraštį, tai žinoma, kad spausti nėra jokio reikalo. Klausimas, kodėl sudarinėjami tokie tvarkaraščiai? Ir ar planuojama juos trumpinti ir atitinkamai didinti traukinių greitį ir akseleraciją.

[Lunar]

Dar vienas pavyzdys kodėl vargiai kelionė dėl elektrinių traukinių pagreitės, tai Vilnius Mockava traukinys. Tas tarkime "lėtasis" dyzelis Vilnius-Kaunas so 0 sustojimų nuvažiuoja per 1:04. Kai elektrinis per 1:08 su 2 sustojimais. Pažiūrėjus kiek lg skiria sustojimui, gauname tuos pačius 1:04 važiavimo, jokio skirtumo nerasta.

[ignaloidas]

O kokie tie limitai, ir ar jie atitinka tai, kas nurodyta Openrailwaymap? Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos stočių prieeigose ten nurodomi 40 km/h, kas atrodo daugiau mažiau panašu į tai, kas yra praktiškai visose Europos miestų stotyse ir jų prieeigose.
Man daugiau klausimų kyla ne dėl stočių, o dėl įvairių ruožų, kur traukiniai velkasi 80-100 km/h, nors ten kaip ir turėtų būti 120 km/h t.y. tarpstočiuose. Ar ten kelių būklė tokia prasta? Ar jie bus tvarkomi ir realiai bus daugumoje ruožų 120 km/h? Ar bus kur nors be Gaižiūnų-Livintų didinamas greitis virš 120 km/h?

Visgi, net ir prie dabartinių sąlygų, kai traukinių greitis tarpstočiuose dėl neaiškių priežasčių nuolat varijuoja tarp 80-100-120 km/h, elektriniai traukiniai turėtų neblogai pagerinti kelionės trukmę, nes dyzeliukai (galioja ir 730ML Pesoms) laaaaabai jau sunkiai bėgėjasi, pavyzdžiui, nuo 100 km/h iki 120 km/h ar nuo 120 km/h iki 140 km/h. Elektriniai Stadleriai su šitą užduotimi susitvarkys belenkaip geriau, kas turėtų išlošti laiko. Žinoma, jei tik mašinistai nebijos paduoti truputį gazo.

Nežinau kelintą kartą postinu kad greičio limitai ir kiti panašūs reikalai apie infrastruktūrą yra viešai prieinami https://ltginfra.lt/infrastruktura/ntd/

Konkrečiai dėl greičio limitų - https://doc.ltginfra.lt/lt/infrastru...2025-04-11.pdf

Nesu tikras kiek tiksliai atitinka openrailwaymap šituos duomenis. Būna kartais ir laikinų greičio apribojimų kūrių tame dokumente nėra, bet jie nebūna ilgalaikiai pagrindiniuose koridoriuose.

[Lunar]

Taip, 160km/h greitis turbūt turėtų didesnę įtaką. bet pagreitėjimas niekad nebus toks kaip kad naiviai skaičiuojant. Derint reikia viską su visu kitu eismu ir kitom aplinkybėm. Kažkada buvo dėl vaidzo Vilnius Kaunas 1 traukinys padarytas per 59 min. Pabuvo metus kitus ir dingo, nes reikia visą eismą derinti.

[Vinecko]

Perdedate jūs čia tuos laiko sutaupymus. Kelios minutės yra maximum kas bus. Stotelių Vilnius Klaipėda nėra tiek, kad būtų kokia ženkli įtaka.
Viena stotelė lyginant 0,5m/s2 akceleraciją su 1m/s2 akceleracija sutaupytų vos 33 sekundes. Vilnius Šiauliai kažkokia kelionė vasarą turėjo 6 tokias akceleracijas. Tai jei traukinys rautų ir stabdytų maksimaliai (ko nedaro ir nedarys), kelionė sutrumpėtų 3 min 20s.

Na taip, tik pagreitėjimas didesniu greičiu daug laiko nenuims, tačiau nepamirštam Gaižiunai - Kėdainiai bus 160km/h, tai vien nuo Jonavos iki Kėdainių taupoma apie 7 min jei neklystu. Tai jau 10,5 min greičiau jeigu įskaičiuojame greitesnį pagreitį.. Dar didesnę įtaką greičiui turbūt būtų, jeigu Kretinga - Klaipėda iki bent 120km/h atnaujinti, nes ten dabar max tik 80km/h.

[Lunar]

Perdedate jūs čia tuos laiko sutaupymus. Kelios minutės yra maximum kas bus. Stotelių Vilnius Klaipėda nėra tiek, kad būtų kokia ženkli įtaka.
Viena stotelė lyginant 0,5m/s2 akceleraciją su 1m/s2 akceleracija sutaupytų vos 33 sekundes. Vilnius Šiauliai kažkokia kelionė vasarą turėjo 6 tokias akceleracijas. Tai jei traukinys rautų ir stabdytų maksimaliai (ko nedaro ir nedarys), kelionė sutrumpėtų 3 min 20s.

[Vinecko]

Nepamirškime, kad visų pirma sąstatas yra ne taškinis objektas, o turi tam tikrą ilgį. Ir greičio limitai jam galioja įvažiuojant į ribojamą ruožą, o baigia galioti tik pilnai išvažiavus iš ribojamo ruožo. O čia jau dirba mašinisto patirtis arba traukinio automatika.
Antra, yra šviesoforai ir dispečeriai. Važiuojant geltonu aspektu nepaskubėsi; kai priekyje stotyje koks prekinis sąstatas dar tik susirenka savo uodegą iš pagrindinio kelio irgi nepaskubėsi. Kai trumpas didesnio leidžiamo greičio ruožas - irgi nėra prasmės įsibėgėti iki Vmax, nes teks pristabdyti.

Ir tvarkaraštis: jei ir atsirasi keliomis minutėmis anksčiau, gali atsiremti į uždarytą ruožą.

Taip, suprantama, kad jeigu yra techninis ribojimas (šviesoforo signalas, tvarkaraštis) tai nu negali išspausti visko. Tačiau tam, kad padaryti keliones greitesnėmis reikia peržiūrėti tvarkaraščius, atlikti skaičiavimus kiek laiko trunka kelionė. Blemba net kokį ChatGPT galima užklausti atlikti skaičiavimą, duodant jam traukinio max speed, ruožo max speed ir greitėjimo/stabdymo greitį.
Edit: užklausiau kiek truks traukiniui pravažiuoti ruožą 37 km ilgiu (Jonava - Kėdainiai) su max speed 160km/h, nes lygtais elektrifikacijos metu tas ruožas pritaikytas tokiam greičiui. Jeigu kam įdomu paėmiau, kad elektrinis traukinys turi pagreitį 1m/s, įsibėgėja nuo 0 pradžioje (Jonava) ir stabdo iki nulio pabaigoje (Kėdainiai). Max greitis 160km/h. Gavau rezultatą +- 15 minučių.

[Lunar]

Gal kas matėte Škodų tech dokumentaciją? Kažkaip netikiu, kad jos neturi elektrinių ašių variklių.

4 varikliai po 500kw:

[ejs-ejs]

Na kiek esu patyręs Vilniuje traukiniai nevažiuoja net tų 40 km/h prieeigose, o bent kiek įsibėgėti pradeda tik jau prie vandens(?) bokšto, o neretai ir tik prie Tūkstantmečio g. (Panerių link) / Sukilėlių g. (N.Vilnios link). Jeigu limitas prasidedant iešmais dar suprantamas, tačiau vilkimasis toliau - ne. Tikrai ne esu žinovas didelis, bet net iš keleivio pusės matosi išpūstas limitas. Tą pačią Panerių stotį traukiniai pralekia greičiau, sakyčiau žymiai.

Nepamirškime, kad visų pirma sąstatas yra ne taškinis objektas, o turi tam tikrą ilgį. Ir greičio limitai jam galioja įvažiuojant į ribojamą ruožą, o baigia galioti tik pilnai išvažiavus iš ribojamo ruožo. O čia jau dirba mašinisto patirtis arba traukinio automatika.
Antra, yra šviesoforai ir dispečeriai. Važiuojant geltonu aspektu nepaskubėsi; kai priekyje stotyje koks prekinis sąstatas dar tik susirenka savo uodegą iš pagrindinio kelio irgi nepaskubėsi. Kai trumpas didesnio leidžiamo greičio ruožas - irgi nėra prasmės įsibėgėti iki Vmax, nes teks pristabdyti.

Ir tvarkaraštis: jei ir atsirasi keliomis minutėmis anksčiau, gali atsiremti į uždarytą ruožą.

[Vinecko]

Pagal OpenRailwayMap, 100 km/h limitas maždaug ir prasideda ten kažkur ties vandens bokštu. Tiesiog ten baigiasi visi iešmai ir išsišakojimai. Anyway, reiks kada tiksliau pastebėti, kokie traukiniai kur tiksliai ima bėgėtis ir kokį greitį pasiekia kurioje atkarpoje. Gali būti, kad elektrinių bėgėjimasis pastebimas anksčiau dėl savaime suprantamų priežasčių, o dyzelinės Pesos kol išsibezda, greičio padidėjimas ima jaustis tiek ties Tūkstantmečio gatve? Tiesiog dyzeliniai traukiniai yra tragiškai lėti, lyginant su elektriniais, ir turbūt niekada nebus kitaip.

Edit: na va radau įrašą iš nesenos kelionės į Rygą su Pesa 730ML. Tai viskas taip ir yra t.y. iki maždaug vandens bokšto važiuoja ~40 km/h, o virš 40 km/h pradeda bėgėtis maždaug nuo vandens bokšto. Tada ties Tūkstantmečio g. pasiekia maždaug 65 km/h, tada bezda bezda kol šiaip taip išsibezda iki ~100 km/h jau kažkur ant to posūkio, kur matosi žymeklis skrynšote, dar biškutį toliau šiaip taip pasiekia ~110 km/h ir iškart ima lėtinti iki 100 km/h dėl Panerių stoties greičio limito. Reiktų palyginti su Ej575, nes, bent jau teoriškai, elektriniai traukiniai turėtų būtų žymiai imlesni akseleracijai tokiose vietose.

Realiai poreikis taikyti limitą 40km/h reikia tik iki Švitrigailos gatvės, toliau laisvai galima visas sultys iš traukinio spausti. Dar galiu pasakyt taip, kad dyzeliai iki Panerių važiuojant nepasiekia to 120km/h, kai tuo tarpu Škodos kelias minutes važiuoja 120km/h

[Vinecko]

Gal kas matėte Škodų tech dokumentaciją? Kažkaip netikiu, kad jos neturi elektrinių ašių variklių.

Esu važiavęs lenkišku Kaunas - Bialystokas. Sąstato dinamika labai priklausė nuo mašinistų komandos. Jei lietuviška vežė ... su pagalvojimais, tai lenkiška mygė negailėdama traukinio.

Gal mašinistai bando užsidirbti premiją už taupų valdymą. Na nes akivaizdu, kad spaudžiant visas sultys iš traukinio sunaudojama daugiau elektros ar dyzelio.