Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[ejs-ejs]

Na, kad ir kaip bebūtų, EJ575 iš Kauno Vilniaus stoty tai slenka, nors gal paskui įsibėgėjimas ir greitesnis nei dyzelinių. Tai visgi nemažai priklausys ir nuo LTG ar leis traukiniams daugiau gazo duoti iš stočių (ar stabdyti trumpesnį kelią bet stipriau) Klaipėdos maršrute.

Gal kas matėte Škodų tech dokumentaciją? Kažkaip netikiu, kad jos neturi elektrinių ašių variklių.

Esu važiavęs lenkišku Kaunas - Bialystokas. Sąstato dinamika labai priklausė nuo mašinistų komandos. Jei lietuviška vežė ... su pagalvojimais, tai lenkiška mygė negailėdama traukinio.

[John]

Na kiek esu patyręs Vilniuje traukiniai nevažiuoja net tų 40 km/h prieeigose, o bent kiek įsibėgėti pradeda tik jau prie vandens(?) bokšto, o neretai ir tik prie Tūkstantmečio g. (Panerių link) / Sukilėlių g. (N.Vilnios link). Jeigu limitas prasidedant iešmais dar suprantamas, tačiau vilkimasis toliau - ne. Tikrai ne esu žinovas didelis, bet net iš keleivio pusės matosi išpūstas limitas. Tą pačią Panerių stotį traukiniai pralekia greičiau, sakyčiau žymiai.

Pagal OpenRailwayMap, 100 km/h limitas maždaug ir prasideda ten kažkur ties vandens bokštu. Tiesiog ten baigiasi visi iešmai ir išsišakojimai. Anyway, reiks kada tiksliau pastebėti, kokie traukiniai kur tiksliai ima bėgėtis ir kokį greitį pasiekia kurioje atkarpoje. Gali būti, kad elektrinių bėgėjimasis pastebimas anksčiau dėl savaime suprantamų priežasčių, o dyzelinės Pesos kol išsibezda, greičio padidėjimas ima jaustis tiek ties Tūkstantmečio gatve? Tiesiog dyzeliniai traukiniai yra tragiškai lėti, lyginant su elektriniais, ir turbūt niekada nebus kitaip.

Edit: na va radau įrašą iš nesenos kelionės į Rygą su Pesa 730ML. Tai viskas taip ir yra t.y. iki maždaug vandens bokšto važiuoja ~40 km/h, o virš 40 km/h pradeda bėgėtis maždaug nuo vandens bokšto. Tada ties Tūkstantmečio g. pasiekia maždaug 65 km/h, tada bezda bezda kol šiaip taip išsibezda iki ~100 km/h jau kažkur ant to posūkio, kur matosi žymeklis skrynšote, dar biškutį toliau šiaip taip pasiekia ~110 km/h ir iškart ima lėtinti iki 100 km/h dėl Panerių stoties greičio limito. Reiktų palyginti su Ej575, nes, bent jau teoriškai, elektriniai traukiniai turėtų būtų žymiai imlesni akseleracijai tokiose vietose.

[Vinecko]

O kokie tie limitai, ir ar jie atitinka tai, kas nurodyta Openrailwaymap? Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos stočių prieeigose ten nurodomi 40 km/h, kas atrodo daugiau mažiau panašu į tai, kas yra praktiškai visose Europos miestų stotyse ir jų prieeigose.

Na kiek esu patyręs Vilniuje traukiniai nevažiuoja net tų 40 km/h prieeigose, o bent kiek įsibėgėti pradeda tik jau prie vandens(?) bokšto, o neretai ir tik prie Tūkstantmečio g. (Panerių link) / Sukilėlių g. (N.Vilnios link). Jeigu limitas prasidedant iešmais dar suprantamas, tačiau vilkimasis toliau - ne. Tikrai ne esu žinovas didelis, bet net iš keleivio pusės matosi išpūstas limitas. Tą pačią Panerių stotį traukiniai pralekia greičiau, sakyčiau žymiai.

[John]

Pagal info internete perkami traukiniai turi 0,9-1,2m/s įsibėgėjimo greitį. Kas yra 2 kartus daugiau negu dyzelis. Kaip bus realiai nežinome, nes kaip Vilniaus, taip ir Klaipėdos stočių prieigos turi neadekvačiai žemus greičio limitus. Galbūt tai liečia apskritai visas didesnes stotis Lietuvoje. Bet idealioje situacijoje ilgiausias važiavimo laikas be naujų stotelių pridėjimo užtruks maždaug 20 minučių mažiau. Dalis to laiko atitektų ruožui su limitu 160km/h, o kita dalis greitesnis įsibėgėjimas ir stabdymas.

O kokie tie limitai, ir ar jie atitinka tai, kas nurodyta Openrailwaymap? Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos stočių prieeigose ten nurodomi 40 km/h, kas atrodo daugiau mažiau panašu į tai, kas yra praktiškai visose Europos miestų stotyse ir jų prieeigose.
Man daugiau klausimų kyla ne dėl stočių, o dėl įvairių ruožų, kur traukiniai velkasi 80-100 km/h, nors ten kaip ir turėtų būti 120 km/h t.y. tarpstočiuose. Ar ten kelių būklė tokia prasta? Ar jie bus tvarkomi ir realiai bus daugumoje ruožų 120 km/h? Ar bus kur nors be Gaižiūnų-Livintų didinamas greitis virš 120 km/h?

Visgi, net ir prie dabartinių sąlygų, kai traukinių greitis tarpstočiuose dėl neaiškių priežasčių nuolat varijuoja tarp 80-100-120 km/h, elektriniai traukiniai turėtų neblogai pagerinti kelionės trukmę, nes dyzeliukai (galioja ir 730ML Pesoms) laaaaabai jau sunkiai bėgėjasi, pavyzdžiui, nuo 100 km/h iki 120 km/h ar nuo 120 km/h iki 140 km/h. Elektriniai Stadleriai su šitą užduotimi susitvarkys belenkaip geriau, kas turėtų išlošti laiko. Žinoma, jei tik mašinistai nebijos paduoti truputį gazo.

[Vinecko]

Na, kad ir kaip bebūtų, EJ575 iš Kauno Vilniaus stoty tai slenka, nors gal paskui įsibėgėjimas ir greitesnis nei dyzelinių. Tai visgi nemažai priklausys ir nuo LTG ar leis traukiniams daugiau gazo duoti iš stočių (ar stabdyti trumpesnį kelią bet stipriau) Klaipėdos maršrute.

Pagal info internete perkami traukiniai turi 0,9-1,2m/s įsibėgėjimo greitį. Kas yra 2 kartus daugiau negu dyzelis. Kaip bus realiai nežinome, nes kaip Vilniaus, taip ir Klaipėdos stočių prieigos turi neadekvačiai žemus greičio limitus. Galbūt tai liečia apskritai visas didesnes stotis Lietuvoje. Bet idealioje situacijoje ilgiausias važiavimo laikas be naujų stotelių pridėjimo užtruks maždaug 20 minučių mažiau. Dalis to laiko atitektų ruožui su limitu 160km/h, o kita dalis greitesnis įsibėgėjimas ir stabdymas.

[Vilniaus gyventojas]

Na, elektriniai traukiniai gali pasigirti iš principo kita dinamika. Tai sakyti, kad įtaka bus tik kelios minutės, nesiryžčiau.

Na, kad ir kaip bebūtų, EJ575 iš Kauno Vilniaus stoty tai slenka, nors gal paskui įsibėgėjimas ir greitesnis nei dyzelinių. Tai visgi nemažai priklausys ir nuo LTG ar leis traukiniams daugiau gazo duoti iš stočių (ar stabdyti trumpesnį kelią bet stipriau) Klaipėdos maršrute.

[DKL]

Tai kaip suprantu max ką tikėtis tai reikės važiuoti keliom minutėm mažiau arba atsiras koks dar vienas sustojimas su nepakitusiu laiku?

Na, elektriniai traukiniai gali pasigirti iš principo kita dinamika. Tai sakyti, kad įtaka bus tik kelios minutės, nesiryžčiau.

[Lunar]

10 vagonų į Klaipėdą būtų labai stipru.

Nieko ypatingo. Jau dabar kai 6 vagonai su lokomotyvu suskaičiuoju ~350vietų. Stadler vagonai mažesni matyt, tai bus 400, vos ~15% daugiau

[Vinecko]

NIEKADA neklausyk, ką sako LTG oficialūs asmenys.

Na mes visi suprantame, kad tai yra preliminarios datos tai pirma. O dėl maršruto tai buvo pasakyta, kad jeigu bus priimtas sprendimas daryti, tai įvyks po to, kai gaus jau traukinius.

[Visdarlietus]

Įmanoma, kažkur buvau skaitęs, kad Stadleriai bus jungiami populiaresniems reisams.
Apsisukti galinėje stotyje labai neskubant realu per 20 min.

Man atrodo geležinkeliuose apsisukimo laikas yra reglamentuotas kažkokiose jų vidinėse taisyklėse.

[Aleksio]

Pirkimas bendras 9 paprasti elektriniai ir 6 bateriniai. Atvažiuos turbūt dar šiais metais, o važiuoti pradės kitais. Jeigu gerai supratau LTG atstovą tai antras 2026 ketvirtis. (Remiuosi į maršrutą Panevėžys - Klaipėda, kur buvo minėtas šitas dalykas)

NIEKADA neklausyk, ką sako LTG oficialūs asmenys.

[Vinecko]

Po elektrifikacijos 160 km/h greičiui bus pritaikytas kontaktinis tinklas. Viršutinė kelio konstrukcija yra pritaikyta tokiam greičiui berods tik ruože Kaišiadorys-Gaižiūnai.

Tai kaip suprantu max ką tikėtis tai reikės važiuoti keliom minutėm mažiau arba atsiras koks dar vienas sustojimas su nepakitusiu laiku?

[DKL]

Ar su elektrifikacijos pabaiga pakils greitis maršrute Vilnius - Klaipėda? Nes lyg kažkur girdėjau, kad 160km/h galės važiuoti.

Po elektrifikacijos 160 km/h greičiui bus pritaikytas kontaktinis tinklas. Viršutinė kelio konstrukcija yra pritaikyta tokiam greičiui berods tik ruože Kaišiadorys-Gaižiūnai.

[Vinecko]

Įmanoma, kažkur buvau skaitęs, kad Stadleriai bus jungiami populiaresniems reisams.
Apsisukti galinėje stotyje labai neskubant realu per 20 min.

10 vagonų į Klaipėdą būtų labai stipru.
Man kyla kitas klausimas. Ar su elektrifikacijos pabaiga pakils greitis maršrute Vilnius - Klaipėda? Nes lyg kažkur girdėjau, kad 160km/h galės važiuoti.

[Ignalina]

Įmanoma, kažkur buvau skaitęs, kad Stadleriai bus jungiami populiaresniems reisams.
Apsisukti galinėje stotyje labai neskubant realu per 20 min.

[eigh]

Įdomu, per kiek laiko LTG sugeba galutinėje stotyje apsukti traukinius? Nes jeigu žiūrėti pagal maksimalų efektyvumą, tai pagal dabartinį tvarkaraštį Vilnius-Klaipėda maršrute užtenka keturių traukinių vienetų. Tarkime, elektrifikavus ruožą, bus pridėti keli papildomi traukiniai, dar vienas remonte/rezerve - keli nauji elektriniai išties lieka, tad gal kažkurie Vilnius-Kaunas reisai išties gaus Stadlerį?

Nors šiaip LTG mini tik Vilnius-Klaipėda maršrutą - negi pridės tiek reisų, kad išnaudos visus devynis? O gal populiariausiais reisais į sąstatą sukabins du Stadlerius (ar įmanoma?)

[TomasK]

Jeigu leisti į Šiaulius Škoda EJ575, tai nuo kur juos tada nuimti? Vilnius - Kaunas ar Vilnius - Trakai, o gal Vilnius - Kena? Variantas gal būtų leisti į Keną Pesa 620M, vietoj Škoda EJ575. Bet nemanau, kad to vieno traukinio užtektų.

Pratęsdamas savo spekuliacijas manau, kad kažkokia dalis Škodų EJ575, aptarnaujančių Vilnius–Kaunas, galėtų būti pakeista į elektrinius Štadlerius. Galbūt EJ575 nuims ir nuo Vilnius–Kena, kadangi tai yra priemiestinio tipo maršrutas, kurį galėtų aptarnauti Pesos 620M. Manau, kad EJ575 maršrute Vilnius–Kena atrodo šiek tiek per prabangiai, ypač kai nepopuliariais laikais yra vežiojamas oras.

[Vinecko]

Labiausiai tikėtina, manau, kad aptarnauti maršrutą Panevėžys–Klaipėda bus paskirti Pesa 630MiL traukiniai, kurie atsilaisvins nuo maršrutų: Kaunas–Šiauliai (atkeliavus bateriniams Štadleriams) bei Vilnius–Šiauliai (kai bus užbaigta ruožo elektrifikacija, tikėtina, aptarnaus Škoda EJ575). Anksčiau LTG Link viešintuose planuose įrengti baterinių traukinių įkrovimo stotelę buvo numatyta ir Panevėžyje, tačiau, remiantis 2024 m. rudenį spaudoje publikuota informacija, įkrovimo stotelę artimiausiu metu numatoma įrengti tik Varėnoje (plačiau – https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...altijos-salyse), tad baterinio Štadlerio paskyrimas maršrutui Panevėžys–Klaipėda bent jau pirminiame baterinių traukinių eksploatacijos etape atkrenta.

Jeigu leisti į Šiaulius Škoda EJ575, tai nuo kur juos tada nuimti? Vilnius - Kaunas ar Vilnius - Trakai, o gal Vilnius - Kena? Variantas gal būtų leisti į Keną Pesa 620M, vietoj Škoda EJ575. Bet nemanau, kad to vieno traukinio užtektų.

[ignaloidas]

Klausimai gal ir retoriniai, bet įdomu. Kada pradės statyti įkrovimo vietas bateriniams traukiniams?
Beje į oro uostą elektriniai traukiniai važiuos ar dyzeliniai? Nes į Jašiūnus (Stasylas) tai dyzeliniai turėtų, nors ten tiktų ir su baterijomis.

Sutartį dėl įkrovimo vietos Varėnoje pasirašė kovo gale, ten daug statybos nėra (~15m "kontaktinė sija" ant poros stulpų ir konteineris elektronikai), tai spėčiau gana greitai turėtų pastatyti. Dėl kitų įkrovimo vietų tai jos tik "numatytos", tai tikriausiai greitu metu nebus. Jei leisti iki Jašiūnų tai reikėtų įkrovimo vietos, nes atstumas truputi per ilgas pirmyn-atgal su vienu įkrovimu paleisti. Nemoku skaičiuot, iki Jašiūnų nereiktų įkrovimo stotelės.

[TomasK]

Labiausiai tikėtina, manau, kad aptarnauti maršrutą Panevėžys–Klaipėda bus paskirti Pesa 630MiL traukiniai, kurie atsilaisvins nuo maršrutų: Kaunas–Šiauliai (atkeliavus bateriniams Štadleriams) bei Vilnius–Šiauliai (kai bus užbaigta ruožo elektrifikacija, tikėtina, aptarnaus Škoda EJ575). Anksčiau LTG Link viešintuose planuose įrengti baterinių traukinių įkrovimo stotelę buvo numatyta ir Panevėžyje, tačiau, remiantis 2024 m. rudenį spaudoje publikuota informacija, įkrovimo stotelę artimiausiu metu numatoma įrengti tik Varėnoje (plačiau – https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...altijos-salyse), tad baterinio Štadlerio paskyrimas maršrutui Panevėžys–Klaipėda bent jau pirminiame baterinių traukinių eksploatacijos etape atkrenta.