Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[Aleksio]

Ar teko pasižiūrėti kiek pinigų nueina į geležinkelius subsidijomis? Nes nueina, ir gerokai daugiau nei ateina dividendais. Iš 2024 metų veiklos rezultatų:

Tos "subsidijos" yra pinigai į niekūr. Kur nauji traukiniai? Kur atlyginimų didinimas? Moterų įdarbinimas geležinkeliuose kenčią geležinkeliams.

[Vinecko]

Taip. Tai kaip ir rašiau viršuje, nenusimato nei tiesioginio Vilnius - Marijampolė, nei Kaunas - Klaipėda (kažin ar reikia, bet gal ir galima), nei, kaip diskutavome neseniai šioje temoje, kas kelias valandas kursuojančio Kaunas - Šiauliai.

Man tai didelis klausimas, ar tikrai LTG turi prabangą nurašyti tuos DR1. Suprantu, kad tai seni traukiniai, kurie nepatogūs vyresnems ir žmonėms su negalia, bet ką daryti, jeigu riedmenų taip trūksta? Dabar pusė baterinių bus tiesiog aukojami Marcinkonims aptarnauti.

Turmanto kryptis gaus “naujus” dyzelius (Pesa 730ML), Vilnius - Mariampolė nelabai ir apsimoka, užtektų realiai tiesiog suderinti Vilnius - Kaunas ir Kaunas - Mariampolė. Bet yra vienas bet. Kaunas - Mariampolė maršrutui naudojami traukiniai yra tokie patys nepatogūs kaip ir Drakonai, į traukinį lyg į kalną kopt reikia. Tada gauname, kad realiai dauguma Pesų 730ML nueis Turmanto link, o kelios liks dirbti Vilnius - Ryga - Talinas/Vilnius - Varšuva - Krokuva/Žielona Gora arba Ščecinas.

[alga]

Į Ryga yra. Kadangi žmogus rašė dėl "abiejų maršrutų", tai nors teoriškai į Klaipėda irgi galima per Kaišiadoris, bet tikslingiau būtų daugiau jungimo Kaunas - Jonava / Šiauliai ar net Kaunas - Klaipėda..

Deja, taip. Geografiškai Kaišiadorys yra puiki jungiamoji stotis, bet dėl nepaaiškinamų priežasčių Klaipėdos ekspresai joje nestoja. Na, šiaip jungtis ne ideali, nes reikia iš vienos platformos į kitą kelis šimtus metrų paėjėti, dar is su laiptais aukštyn ir žemyn. Jei yra bent kiek vėlavimo, tai kelia stresą.

[eigh]

Perkami 15 naujų traukinių, 9 tai 5 vagonų sąstatai (skirti Vilnius - Klaipėda turbūt, bet 9 traukiniai tik Vilnius - Klaipėda skamba per gerai, kad būtų tiesa. Dar 6 tai bateriniai traukiniai iš trijų vagonų (skirti Kaunas - Šiauliai ir Vilnius - Marcinkonys, gal dar Panevėžys - Klaipėda jeigu bus tai vienas ten nueis.
Dyzeliniai neperkami, o bus perskirstyti tokiems maršrutams kaip: Vilnius - Turmantas (Daugpilis), Vilnius - Ryga ir Vilnius - Krakow (jeigu didinama talpa)

Taip. Tai kaip ir rašiau viršuje, nenusimato nei tiesioginio Vilnius - Marijampolė, nei Kaunas - Klaipėda (kažin ar reikia, bet gal ir galima), nei, kaip diskutavome neseniai šioje temoje, kas kelias valandas kursuojančio Kaunas - Šiauliai.

Man tai didelis klausimas, ar tikrai LTG turi prabangą nurašyti tuos DR1. Suprantu, kad tai seni traukiniai, kurie nepatogūs vyresnems ir žmonėms su negalia, bet ką daryti, jeigu riedmenų taip trūksta? Dabar pusė baterinių bus tiesiog aukojami Marcinkonims aptarnauti.

[Vinecko]

O ar yra skaičiavimų, kiek traukinių atsilaisvins artimiausiais metais? Kaip suprantu, perka tiek naujus dyzelius, tiek baterinius, tiek elektrinius elektrifikuotam Vilnius - Klaipėda maršrutui? Nurašius dabar į Turmantą ir Marcinkonis keliaujančius DR1, turbūt ne tiek jau ir daug?

Beje, kalbant apie Marijampolės kryptį, traukinys Vilnius-Šeštokai dar visai neseniai buvo ir įdomu, kodėl buvo panaikintas. Juk jis stiprina ir populiariausią Lietuvos maršrutą Vilnius-Kaunas, ir gali aptarnauti Kaunas-Marijampolė, ir tiesiogiai sujungti Vilnių su Marijampole.

Perkami 15 naujų traukinių, 9 tai 5 vagonų sąstatai (skirti Vilnius - Klaipėda turbūt, bet 9 traukiniai tik Vilnius - Klaipėda skamba per gerai, kad būtų tiesa. Dar 6 tai bateriniai traukiniai iš trijų vagonų (skirti Kaunas - Šiauliai ir Vilnius - Marcinkonys, gal dar Panevėžys - Klaipėda jeigu bus tai vienas ten nueis.
Dyzeliniai neperkami, o bus perskirstyti tokiems maršrutams kaip: Vilnius - Turmantas (Daugpilis), Vilnius - Ryga ir Vilnius - Krakow (jeigu didinama talpa)

[eigh]

O ar yra skaičiavimų, kiek traukinių atsilaisvins artimiausiais metais? Kaip suprantu, perka tiek naujus dyzelius, tiek baterinius, tiek elektrinius elektrifikuotam Vilnius - Klaipėda maršrutui? Nurašius dabar į Turmantą ir Marcinkonis keliaujančius DR1, turbūt ne tiek jau ir daug?

Beje, kalbant apie Marijampolės kryptį, traukinys Vilnius-Šeštokai dar visai neseniai buvo ir įdomu, kodėl buvo panaikintas. Juk jis stiprina ir populiariausią Lietuvos maršrutą Vilnius-Kaunas, ir gali aptarnauti Kaunas-Marijampolė, ir tiesiogiai sujungti Vilnių su Marijampole.

EDIT: Atsinaujinau žinias - 9 elektriniai ir 6 bateriniai. Tai teoriškai, Marcinkonių krypčiai bus kokie 3 bateriniai traukiniai, dar keli Kaunas-Šiauliai ir galbūt vienas, kaip kažkas ir rašė, kokiam nors Panevėžys-Klaipėda. Kadangi keli Vilnius-Klaipėda maršrute atsilaisvinę dyzeliukai jau pažadėti Turmantui, veikiausiai liks tik vienas kitas laisvas traukinys. Žodžiu, suprantu, kad didesnio proveržio, apart Vilnius-Klaipėda ir Kaunas-Šiauliai, tikėtis neverta. O ir Kaunas-Šiauliai su keliais riedmenimis veikiausiai kursuotų tik kokius triskart per dieną.

[Vinecko]

Gal atvykus bateriniams traukiniams atsirastų toks maršrutas, nes iš esmės tuo pačiu traukiniu galės ajungti du maršrutus Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Marijampolė.

Bateriniai bus skirti Vilnius - Varėna - Marcinkonys ir Kaunas - Šiauliai. Dėl Kaunas - Klaipėda reikia klausti pas LTG LINK, nes pvz Panevėžiui pažadėjo iki Klaipėdos maršrutą (bus aptarnaujamas dyzeliniais traukiniais turbūt arba 1 baterinį paskirs)

[Mantini]

Turbūt todėl, kad sekantys:
1) Preliminariais vertinimais nebūtų pakankamai keleivių;
2) Riedmenų trūkumas;
3) Vilnius - Kaunas ruožas elektrifikuotas, Kaunas - Marijampolė neelektrifikuotas. Tai vadinasi tokiu maršrutu turėtų važiuoti dyzelis, kuris didžiają kelio dalį važiuotų elektrifikuotu geležinkeliu. Taigi - nelogiška.

Šiaip yra galimybė važiuoti traukiniu su persėdimu Kaune, kas gaunasi jog yra greičiau už nemažą dalį autobusų į Marijampolę, kure važiuoja 2:45 ir ilgiau. Tik tiesioginiai Marijampolės AP autobusai nuveža greičiau, kurių nėra tiek ir daug per dieną.

Gal atvykus bateriniams traukiniams atsirastų toks maršrutas, nes iš esmės tuo pačiu traukiniu galės ajungti du maršrutus Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Marijampolė.

[John]

Dvylika per dieną.
https://www.omio.com/app/search-fron.../bus?locale=en

Bet dėl Kaunas-Klaipėda irgi nesutikčiau su John. Tiesiog nekonkurencinga. Nebent vasarą galima paeksperimentuoti savaitgaliais.
Labai nedaug kad rinktųsi traukinį, kuomet autobusas 1.5h greičiau nuveža.

Kaunas-Klaipėda stotų ne tik Kaune ir Klaipėdoje, bet ir Jonavoje, Kėdainiuose, Radviliškyje, Šiauliuose, Telšiuose, Plungėje, Kretingoje (Palangoje). Būtent dėl to jis būtų netgi labai konkurencingas tiek laiko, tiek patogumo požiūriu. Lygiai kaip ir, pavyzdžiui, Vilnius-Kaunas, užtrunkantys iki 1:30 val. yra labai konkurencingi, nepaisant "ei seneliukai, bet gi su mašina tarp Vilniaus ir Kauno per 40 minučių nuvažiouoti galima". Potencialas yra labai didelis, bet su tokiu požiūriu tikrai niekada neturėsim normalios susisiekimo sistemos, nekalbant apie tokius dalykus kaip dabar eskaluojama evakuacijos tema, kur geležinkeliai vėlgi būtų by far efektyviausia ir greičiausia priemonė tai padaryti.

Aš į Kauno aptarnavimą geležinkelių transportu žiūrėčiau biškį plačiau. Kaunes nėra tik stotelė tarp Vilniaus ir Klaipėdos (ar Varšuvos, Rygos), bet traukos centras savaime. Dėl to tikslas turėtų būti ne bloginti esamusVilniaus maršrutus (kurie šiai dienai ir taip nėra labai geri), o siekti normalių maršrutų pačiam Kaunui, taip maksimizuojant patogumą visiems, o ne žaidžiant penkiamečių vaikų lygio žaidimus ir tampant antklodę tai šen tai ten.

[John]

1. Ar yra poreikis? Autobusas tik vienas važiuoja, kai pvz. Vilnius - Ryga net 6 autobusai ir 4 skrydžiai.
2. Tikrai keista, ypač įvertinus, kad autobusų važiuoja bent keliolika kasdien.
3. Patraukliu S-Bahn servisu niekada nebus, nes tų miestelių stotys yra užkištos kažkur miesto galuose (neaišku kodėl).
4. Nekonkurencingas maršrutas būtų laiko prasme, panašiai kaip Vilnius - Ryga/Klaipėda užsukant į Kauną.

1. Nu po galais, jeigu jau rašai kažką, tai gal reiktų pasidomėti? Koks dar "vienas" autobusas? Kaunas-Ryga važiuoja mažiausiai 8 autobusai kiekvieną dieną. Poreikis yra akivaizdus, jis yra didelis, ir čia net nekalbant apie induced demand ir poreikio potencialą. Tikrai ne kiekvienas (mane įskaitant) yra pasiruošęs kratytis autobuse net jei jiems primokėtų už važiavimą.

2. Exactly, nes autobusai važiuoja, ir tai rodo, kad poreikis yra. Tiesiog autobusas yra šūdiniausias įmanomas būdas keliauti tiek tarpmiestiniame, tiek regioniniame susisiekime. Autobusai tokiam susisiekimui kaip pagrindinė transporto rūšis yra naudojama tokiose šalyse kaip Čadas, Centrinė Afrikos Respublika ir Papua Naujoji Gvinėja.

3. Išsprendžiama sutvarkant miestelių infrastruktūrą ir vietinį VT. Nors net ir be to poreikis patogiai ir patikimai nukeliauti būtų.
4. Dar ir kaip konkurencingas. Papasakok kam nors apie kelionės laiką tarp Kauno ir Palangos eilinį Vasaros savaitgalį ar šiaip nutikus kasdieninei random avarijai ant A1.

[sleader]

Man keista kaip nėra Maršruto Vilnius-Marijampolė kuris laiko prasme būtų konkurencingas su autobusais. Galima važiuoti iki Marijampolės Varšuvos traukinio, bet tai neužtikrina normalaus susikiemimo

Turbūt todėl, kad sekantys:
1) Preliminariais vertinimais nebūtų pakankamai keleivių;
2) Riedmenų trūkumas;
3) Vilnius - Kaunas ruožas elektrifikuotas, Kaunas - Marijampolė neelektrifikuotas. Tai vadinasi tokiu maršrutu turėtų važiuoti dyzelis, kuris didžiają kelio dalį važiuotų elektrifikuotu geležinkeliu. Taigi - nelogiška.

Šiaip yra galimybė važiuoti traukiniu su persėdimu Kaune, kas gaunasi jog yra greičiau už nemažą dalį autobusų į Marijampolę, kure važiuoja 2:45 ir ilgiau. Tik tiesioginiai Marijampolės AP autobusai nuveža greičiau, kurių nėra tiek ir daug per dieną.

[Gator]

1. Ar yra poreikis? Autobusas tik vienas važiuoja, kai pvz. Vilnius - Ryga net 6 autobusai ir 4 skrydžiai.
Kauną.

Iš Kauno į Rygą yra minimum 12 autobusų per dieną ir tai skaičius tik iš man žinomų kompanijų, kurias patikrinau.

[Wintautas]

1. Ar yra poreikis? Autobusas tik vienas važiuoja, kai pvz. Vilnius - Ryga net 6 autobusai ir 4 skrydžiai.

Dvylika per dieną.
https://www.omio.com/app/search-fron.../bus?locale=en

Bet dėl Kaunas-Klaipėda irgi nesutikčiau su John. Tiesiog nekonkurencinga. Nebent vasarą galima paeksperimentuoti savaitgaliais.
Labai nedaug kad rinktųsi traukinį, kuomet autobusas 1.5h greičiau nuveža.

[Mantini]

Man keista kaip nėra Maršruto Vilnius-Marijampolė kuris laiko prasme būtų konkurencingas su autobusais. Galima važiuoti iki Marijampolės Varšuvos traukinio, bet tai neužtikrina normalaus susikiemimo

[felar]

1-am poreikis atsiras kai bus reikalas feed'inti standard gauge traukinį iš Kauno. Nemanau, kad tas įvyks anksčiau 2028-ųjų.
O kaip bus operuojamas Kaunas - Šiauliai po 2026? Ant batarkės tarp Kauno ir Jonavos? Ta atkarpa dar liks neelektrifikuota.

[Lettered]

Kad traukiniai iš Vilniaus į Rygą nestoja Kaune, tai neatrodo keistai, nes nėra patogaus užvažiavimo. Būtų pernelyg dideli laiko praradimai.

Visgi yra dalykų, kurie atrodo labai keistai, ir apie juos ne kartą esu rašęs

1. Nėra traukinio Kaunas-Ryga
2. Kaunas-Šiauliai turėtų vaikščioti bent kas porą valandų. Dabar yra DU traukiniai PER DIENĄ
3. Marijampolė-Kaunas-Jonava-Kėdainiai apskritai turėtų būti regioninis/S-Bahn servisas su krūva papildomų stotelių
4. Kaunas-Klaipėda serviso nebuvimas

1. Ar yra poreikis? Autobusas tik vienas važiuoja, kai pvz. Vilnius - Ryga net 6 autobusai ir 4 skrydžiai.
2. Tikrai keista, ypač įvertinus, kad autobusų važiuoja bent keliolika kasdien.
3. Patraukliu S-Bahn servisu niekada nebus, nes tų miestelių stotys yra užkištos kažkur miesto galuose (neaišku kodėl).
4. Nekonkurencingas maršrutas būtų laiko prasme, panašiai kaip Vilnius - Ryga/Klaipėda užsukant į Kauną.

[sleader]

Tai kad yra ta galimybė ir dabar, 7:00-7:29 Kaunas–Kaišiadorys, 7:41–11:04 Kaišiadorys–Ryga. 4:04 kelionės trukmė. Lygiai kaip iš Vilniaus.

Į Ryga yra. Kadangi žmogus rašė dėl "abiejų maršrutų", tai nors teoriškai į Klaipėda irgi galima per Kaišiadoris, bet tikslingiau būtų daugiau jungimo Kaunas - Jonava / Šiauliai ar net Kaunas - Klaipėda..

[MedinisStrazdas]

Dvi opcijos:

Moki pinigus, ir du miestai savoje valstybėje gerėja 10%
Moki tuos pačius pinigus, ir vienas miestas savoje valstybėje ir vienas miestas kitoje valstybėje gerėja 15%

Faktas kad bendrai antras variantas yra geresnis žmonėms.

Esant tokiam teoriniam pasirinkimui, aišku, kad pirmas variantas yra geresnis.

[John]

O jums visiems atrodo OK kad abu marsrutai pravaziuoja salia Kauno ir i ji net neuzsuka, paliekant visus antro didziausio Lietuvos miesto keleivius ant ledo? Viskas kas jum rupi tai pasirinkti kas brangiems vilnieciams svarbiau ir kut turi buti daugiau traukinuku?

Kad traukiniai iš Vilniaus į Rygą nestoja Kaune, tai neatrodo keistai, nes nėra patogaus užvažiavimo. Būtų pernelyg dideli laiko praradimai.

Visgi yra dalykų, kurie atrodo labai keistai, ir apie juos ne kartą esu rašęs

1. Nėra traukinio Kaunas-Ryga
2. Kaunas-Šiauliai turėtų vaikščioti bent kas porą valandų. Dabar yra DU traukiniai PER DIENĄ
3. Marijampolė-Kaunas-Jonava-Kėdainiai apskritai turėtų būti regioninis/S-Bahn servisas su krūva papildomų stotelių
4. Kaunas-Klaipėda serviso nebuvimas

[ignaloidas]

Ir pradėti reikia nuo to, kad valstybė turi remti gelžinkelius (bent jau mokėti buvusiems geležinkeliečiams 100% atlyginimo išdirbus geležinkelyje 25 metus, o už kiekvienus metus išdirbus geležinkeliuose virš šito cenzo - didinti išmoką 10% kasmet), o ne reikalauti didvidentus (2024 - 33 mln.€).

Ar teko pasižiūrėti kiek pinigų nueina į geležinkelius subsidijomis? Nes nueina, ir gerokai daugiau nei ateina dividendais. Iš 2024 metų veiklos rezultatų:

Subsidijų pajamos ataskaitiniu laikotarpiu siekė 100,3 mln. Eur (2023 m. – 94,6 mln. Eur). Valstybės biudžeto lėšos yra skiriamos LTG grupės įmonėms, vykdančioms valstybės pavestus specialiuosius įpareigojimus. Keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ 2024 m. subsidijų pajamos nuostoliams, patirtiems teikiant viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas, kompensuoti siekė 34,7 mln. Eur (2023 m. – 34,0 mln. Eur). Taip pat, reikšmingai sumažėjus krovinių vežimo apimtims, valstybės lėšos nuo 2022 m. skiriamos ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo „LTG Infra“ pajamoms ir sąnaudoms subalansuoti – 2024 m. subsidijų pajamos siekė 65,6 mln. Eur (2023 m. – 60,6 mln. Eur). Specialiųjų įpareigojimų pajamos analizuojamu laikotarpiu augo, tačiau dėl didesnio juos vykdančių Grupės įmonių sąnaudų augimo (pagrinde darbo apmokėjimui, remonto programoms vykdyti ir veikloje naudojamoms medžiagoms įsigyti) bendras subsidijų poreikis padidėjo 5,7 mln. Eur.