Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[John]

Kaip visada, primalė kažkokio nekonkretaus š. Estijoje turbūt yra daug "milijoninių" miestų, tokių kaip Tartu ar Narva, kur traukinių greitis ant esamų rusišlškos vėžės geležinkelių bus didinamas iki 160 km/h ir praktiškai visas tinklas elektrifikuotas, su normaliais taktiniais tvarkaraščiais, standartizuota stočių infrastruktūra ir šiaip civilizuotu keliavimo experience. Liūdna, kad LTG išsisukinėja ir teisina savo ir SuMin apsileidimą, ir meluoja apie realias kažko nedarymo priežastis.

[Palpatine]

„Lietuvos geležinkeliai“ atsakė, kodėl jų traukiniai tokie lėti: lenkams galima tik pavydėti?

Tačiau kodėl kelionė iš Kauno į Varšuvą kelionė trunka 7,5 val., o iš Varšuvos į Gdanską 3 val. arba iš Varšuvos į Berlyną 5,5 val., nors atstumas toks pats arba daug didesnis?

Pasak bendrovės, kelionių trukmės skirtumai vienodo atstumo atkarpose atsiranda dėl nevienodos infrastruktūros būklės. Lenkijoje esantys milijoniniai miestai generuoja didelius keleivių srautus, todėl yra pagrindas finansuoti geresnių charakteristikų geležinkelio infrastruktūrą, o Lietuvoje to nėra.

„Esama geležinkelių infrastruktūra susisiekimui tarp Lietuvos ir Lenkijos nebuvo suprojektuota taikant prioritetą keleiviniam eismui, todėl turime situaciją, kai pvz. Suvalkų stotyje reikia keisti traukinio važiavimo kryptį, tai užtrunka mažiausiai 25 minutes.

Taip pat yra daug vienkelio geležinkelio atkarpų, kuriose traukinys turi specialiai sumažinti greitį, kad prasilenktų su kitu priešpriešiniu traukiniu tarpinėse stotyse ir pan.“ – dalijosi „LTG Link“.

Bendrovė atkreipė dėmesį, kad kelionių laiką išaugina sustojimai, kurie yra organizuojami norint suteikti galimybę tarpinių miestų gyventojams keliauti traukiniais.

„Kiekvienas sustojimas lemia vidutiniškai 3 min. papildomo laiko kelionėje. Nesunku paskaičiuoti, kad važiuodami be jokių sustojimų tarp Vilniaus ir Klaipėdos galėtume sutaupyti beveik pusvalandį. Tačiau tokiu atveju nuskriausti lieka tarpinių miestų gyventojai“, – nurodė „LTG Link“.

Visgi, pasak bendrovės, ši situacija gali keistis tik kardinaliai pasikeitus Lietuvos gyventojų įpročiams – jei visuomenė pradės žymiai masiškiau naudotis viešuoju transportu, atsiras finansinis pagrindas organizuoti daugiau traukinių, kurių dalis galėtų būti ekspreso tipo, dalis stotų ir tarpiniuose sustojimuose.

„Taip susisiekimas yra organizuojamas ir kaimyninėje Lenkijoje – klientai gali rinktis, ar mokėti daugiau ir keliauti greičiau, arba važiuoti lėčiau, bet ekonomiškiau. Didesnis traukinių kiekis generuoja ir didesnes pajamas infrastruktūros valdytojui, o galutiniame rezultate – ir geresnę infrastruktūrą, taip laimi visi“, – pažymėjo keleivių vežimo paslaugas teikianti įmonė.

„LTG Link“ atkreipė dėmesį, kad geležinkelio infrastruktūros tobulinimui reikia ir laiko, ir didžiulių investicijų, todėl, startavus „Rail Baltica“ geležinkeliui, kelionių traukiniu pokytis bus milžiniškas. Pavyzdžiui, Rygą lietuviai galės pasiekti per 2 val., Taliną – per 3,5 val.

https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/...ydeti-n1424479

Net nežinau, ar juoktis ar verkti

[Konstantin]

Kur LTG kompensuoja bilietus dėl vėlavimų?

ES reglamentas

https://vvtat.lrv.lt/lt/veiklos-srit...-velavimas-98/

[bato_usai]

Mano hipotezė. Kaip, pavyzdžiui, Šveicarijoje – ten traukiniai dažniausiai važiuoja 200 km/h greičiu, nors infrastruktūra leidžia važiuoti gerokai greičiau. Tokia praktika padeda išlaikyti punktualumą: jeigu dėl kokių nors aplinkybių mašinistas pavėluoja išvykti iš stoties, jis gali „duoti gazo“ tam tikroje atkarpoje ir pasivyti grafiką bei atvykdamas į stotį sekundės tikslumu. Manau, kad tokia sistema veikia daugelyje šalių.

Tas pats galioja ir LTG. Traukinys – ne automobilis: jei jam nustatytas maksimalus greitis, pavyzdžiui, 120 km/h, jo viršyti negalima. O kiekvienas vėlavimas LTG kainuoja – tiek per bilietų kompensacijas, tiek reputacijai ir pan. Tai grafikai taip ir dėliojami. Turime gerų pvz: vasarą dėl karščių ir įkaitusių bėgių dažnai ribojami greičiai. Todėl tie 20 km/h ir yra tam tikra „amortizacija“, leidžianti išlyginti arba minimalizuoti vėlavimus.

Kur LTG kompensuoja bilietus dėl vėlavimų?

[ejs-ejs]

Piktas. Paskutinis traukinys iš Trakų pajuda prieš 21:00. Ar čia žiemos sezono tvarkaraštis?

Teko eiti iki Lentvario, gerai, kad ne nuo Trakų.

[Vinecko]

Pagiriamasis žodis LTG:
traukinio palydovas sugebėjo įtikinti kito traukinio mašinistą manęs palaukti Lentvario stotyje.
Net nežinojau, kad žemyn toje perėjoje galima saugiai(?) lipti per dvi pakopas. O aukštyn - per tris.

Manau įtikinti būtų sunku, jeigu sudaryti tvarkaraščiai neturėtų laiko rezervo. Tačiau tikrai šaunu, kad palydovai bando padėti keleiviams.

[ejs-ejs]

Pagiriamasis žodis LTG:
traukinio palydovas sugebėjo įtikinti kito traukinio mašinistą manęs palaukti Lentvario stotyje.
Net nežinojau, kad žemyn toje perėjoje galima saugiai(?) lipti per dvi pakopas. O aukštyn - per tris.

[ignaloidas]

Dar čia pastebėjau, tai, kad OpenRailwayMap atitinka ignaloidas pateiktą NTD nėra atsitiktinumas:

Pilnai neatitinka nes daugiau Vilnius-Kaišiadorys nesužiūrėjau (vien tam porą valandų užtrukau kad viską atsargiai sužiūrėti), o ir dokumentas nuo to laiko atsinaujino.

[alga]

Dar čia pastebėjau, tai, kad OpenRailwayMap atitinka ignaloidas pateiktą NTD nėra atsitiktinumas:

[alga]

Tas dokas, iš pažiūros, atitinka tai, kas yra OpenrailwayMap

Openrailwaymap tai tiesiog OSM duomenų atvaizdas. OSM duomenyse greičiuis pridėjo kažkada kažkoks veikėjas, kaip šaltinį pateikdamas būtent tuos NTD. https://www.openstreetmap.org/change...4.8446/24.6798

[Ignalina]

LINK'o keleivių informavimo sistema yra apgailėtina. Ateinu į N. Vilnios stotį, ekrane virš požeminės perėjos 663 traukinys rodomas su 16 minučių vėlavimu. Atėjus į peroną, perono ekrane tas pats traukinys nurodomas kaip atvykstantis laiku. ¯\_(ツ)_/¯

[MartynasT]

Vaizdo įrašas neveikia (nes yra YouTube žymės neteisingas naudojimas)

Vis pamirštu, kad šitas forumas yra dinozaurinis. Digital pataisė.

[DodoGTA]

Why This $27B Railway Is So Critical to NATO | WSJ Breaking Ground

Vaizdo įrašas neveikia (nes yra YouTube žymės neteisingas naudojimas)

[MartynasT]

Why This $27B Railway Is So Critical to NATO | WSJ Breaking Ground

ES ir NATO susiduria su problema: trys Baltijos šalys narės Estija, Latvija ir Lietuva turi geresnes geležinkelio jungtis su Rusija nei likusi Europa. Karinio konflikto su Maskva atveju tai galėtų tapti svarbiu karinių pajėgų atramos tašku. 27 mlrd. dolerių kainuojančia 540 mylių ilgio nauja geležinkelio linija „Rail Baltica“ siekiama spręsti NATO saugumo problemas.

WSJ nagrinėja naująją greitojo geležinkelio liniją ir finansavimo iššūkius bei statybų vėlavimus, kurie gali sužlugdyti šį svarbų projektą.

[acetonas]

1. Laikini eismo ribojimai, kurių nemažai ir apie kuriuos tu nežinai;
2. Laiko rezervas pasivyti grafiką vėlavimo atveju
3. Prasilenkimai su kitais traukiniais
4. Efektyvumas ir kuro sąnaudų mažinimas - nėra tikslo dėl minutės greitesnės kelionės spausti iki dugno, o tada stabdyti prie iešmo, stoties kreivės ar ribojimo

3-čias punktas tikrai labai aktualus. Pernai teko kelis kartus 5-10 min stovėti Šateikių ir Plungės stotyje, kad traukiniai apsilenktų. Nekarta teko matyti traukinuką Lieplaukalėje laukianti, kol pravažiuos Klaipėda-Vilnius traukinys.

[dtb]

Ir dar kartą pasikartosiu, kad kalbu ne šiaip, kodėl traukiniai nevažiuoja greičiau, taip pat nekalbu apie laikinus greičio ribojimus, bet kalbu apie tai, kodėl jie labai dažnai važiuoja apie 20 km/h lėčiau, nei toje konkrečioje atkarpoje numatytais greičio limitais? Tai, ką tu vadini "amoprtizacija" yra žinoma kaip tvarkaraščių padding'as ir tai yra normali praktika, visgi LTG atveju tai atrodo pernelyg ekstremaliai, kai mainline tarpmiestiniai dažname tarpstotyje velkasi 80-100 km/h, nors greičio limitas juose pagal LTG Infra dokumentus turėtų būti 120 km/h ar net 130-140 km/h.

1. Laikini eismo ribojimai, kurių nemažai ir apie kuriuos tu nežinai;
2. Laiko rezervas pasivyti grafiką vėlavimo atveju
3. Prasilenkimai su kitais traukiniais
4. Efektyvumas ir kuro sąnaudų mažinimas - nėra tikslo dėl minutės greitesnės kelionės spausti iki dugno, o tada stabdyti prie iešmo, stoties kreivės ar ribojimo

[Aleksio]

kalbu apie tai, kodėl jie labai dažnai važiuoja apie 20 km/h lėčiau, nei toje konkrečioje atkarpoje numatytais greičio limitais?

Nori pasakyti, kad Vilniuje tu su mašina važiuoji greičiau 40 km/h?

[John]

Mano hipotezė. Kaip, pavyzdžiui, Šveicarijoje – ten traukiniai dažniausiai važiuoja 200 km/h greičiu, nors infrastruktūra leidžia važiuoti gerokai greičiau. Tokia praktika padeda išlaikyti punktualumą: jeigu dėl kokių nors aplinkybių mašinistas pavėluoja išvykti iš stoties, jis gali „duoti gazo“ tam tikroje atkarpoje ir pasivyti grafiką bei atvykdamas į stotį sekundės tikslumu. Manau, kad tokia sistema veikia daugelyje šalių.

Tas pats galioja ir LTG. Traukinys – ne automobilis: jei jam nustatytas maksimalus greitis, pavyzdžiui, 120 km/h, jo viršyti negalima. O kiekvienas vėlavimas LTG kainuoja – tiek per bilietų kompensacijas, tiek reputacijai ir pan. Tai grafikai taip ir dėliojami. Turime gerų pvz: vasarą dėl karščių ir įkaitusių bėgių dažnai ribojami greičiai. Todėl tie 20 km/h ir yra tam tikra „amortizacija“, leidžianti išlyginti arba minimalizuoti vėlavimus.

Šveicarijoje yra tik dvi atkarpos, kur greičio limitas yra daugiau, nei 200 km/h. Ten yra visokių niuansų, susijusių su taktiniais tvarkaraščiais, triukšmu ir šiaip labai komplikuota, bet gerai sustyguota sistema. LTG tas net iš tolo negresia, tai lyginti su Šveicarija čia netinka.

Ir dar kartą pasikartosiu, kad kalbu ne šiaip, kodėl traukiniai nevažiuoja greičiau, taip pat nekalbu apie laikinus greičio ribojimus, bet kalbu apie tai, kodėl jie labai dažnai važiuoja apie 20 km/h lėčiau, nei toje konkrečioje atkarpoje numatytais greičio limitais? Tai, ką tu vadini "amoprtizacija" yra žinoma kaip tvarkaraščių padding'as ir tai yra normali praktika, visgi LTG atveju tai atrodo pernelyg ekstremaliai, kai mainline tarpmiestiniai dažname tarpstotyje velkasi 80-100 km/h, nors greičio limitas juose pagal LTG Infra dokumentus turėtų būti 120 km/h ar net 130-140 km/h.

[ignaloidas]

Mano hipotezė. Kaip, pavyzdžiui, Šveicarijoje – ten traukiniai dažniausiai važiuoja 200 km/h greičiu, nors infrastruktūra leidžia važiuoti gerokai greičiau. Tokia praktika padeda išlaikyti punktualumą: jeigu dėl kokių nors aplinkybių mašinistas pavėluoja išvykti iš stoties, jis gali „duoti gazo“ tam tikroje atkarpoje ir pasivyti grafiką bei atvykdamas į stotį sekundės tikslumu. Manau, kad tokia sistema veikia daugelyje šalių.

Tas pats galioja ir LTG. Traukinys – ne automobilis: jei jam nustatytas maksimalus greitis, pavyzdžiui, 120 km/h, jo viršyti negalima. O kiekvienas vėlavimas LTG kainuoja – tiek per bilietų kompensacijas, tiek reputacijai ir pan. Tai grafikai taip ir dėliojami. Turime gerų pvz: vasarą dėl karščių ir įkaitusių bėgių dažnai ribojami greičiai. Todėl tie 20 km/h ir yra tam tikra „amortizacija“, leidžianti išlyginti arba minimalizuoti vėlavimus.

Šiaip tai važiuoja dažnai iki pačio limito. Nelabai teko matyti užsienyje kad važiuotų lėčiau nei leidžia infrastruktūra jei max greitis iki 160km/h. Nors šioks toks rezervas yra - atsimenu atvejį kai iš Vilniaus į Kauną važiuojant dėl kažkokių priežasčių tarp Panerių ir Lentvario vienas kelias buvo uždarytas, ir teko Paneriuose pastovėti maždaug 10 minučių - į Kauną vis dėl to atvažiavo laiku.

[Konstantin]

Tiesiog kyla klausimai, kodėl traukiniai dažnai važiuoja -20 ar -30 km/h nuo LTG Infra dokumentuose nurodomų greičio limitų. Mašinistų kaltė čia turbūt mažiausiai tikėtina.

Mano hipotezė. Kaip, pavyzdžiui, Šveicarijoje – ten traukiniai dažniausiai važiuoja 200 km/h greičiu, nors infrastruktūra leidžia važiuoti gerokai greičiau. Tokia praktika padeda išlaikyti punktualumą: jeigu dėl kokių nors aplinkybių mašinistas pavėluoja išvykti iš stoties, jis gali „duoti gazo“ tam tikroje atkarpoje ir pasivyti grafiką bei atvykdamas į stotį sekundės tikslumu. Manau, kad tokia sistema veikia daugelyje šalių.

Tas pats galioja ir LTG. Traukinys – ne automobilis: jei jam nustatytas maksimalus greitis, pavyzdžiui, 120 km/h, jo viršyti negalima. O kiekvienas vėlavimas LTG kainuoja – tiek per bilietų kompensacijas, tiek reputacijai ir pan. Tai grafikai taip ir dėliojami. Turime gerų pvz: vasarą dėl karščių ir įkaitusių bėgių dažnai ribojami greičiai. Todėl tie 20 km/h ir yra tam tikra „amortizacija“, leidžianti išlyginti arba minimalizuoti vėlavimus.