Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[ignaloidas]

Aha, "finansavimo" argumentas visada metamas į trasą, kai kitaip nebeišeina. Netaikau asmeniškai, bet tenka dažnai girdėti šitą argumentą iš valdžios ar LTG lygmens. Toks biškį veidmainiškas argumentavimas, nes kai patogu, aiškinama, kad "nėra finansavimo" arba "nėra riedmenų" ir dėl to negalima daryti nieko, kad priartintų mūsų geležinkelių sistemą arčiau civilizuotos Europos, o kartais, kai irgi patogu, aiškinama, kad "geležinkeliai svarbu gynybai", ypač, kai kalba pasisuka apie Rail Balticą, kurios vienos iš svarbiausių integralių dalių - Vilniaus pajungimo - iš esmės patys atsisakėme iki "phase 2" t.y. ~2040 kaip minimum. Žodžiu, mėgstam pyragą ir suvalgyti, bet ir jį turėti, priklausomai nuo situacijos ir patogumo

Na aš nelabai suprantu kaip jūsų nuomone turėtų vykti reikalai be finansavimo iš valstybės. Kai valdžia kalba tai žinoma durnas argumentas, bet pinigai iš niekur neateina, ir viskam jų reikia. Čia yra praktiškai 100% politinė problema šiuo momentu, nes aš kažkokio tai nenoro ar "tingėjimo" kažką daryti iš pačių LTG Link tai nematau. Reikia šitais klausimais kalti politikus, o ne LTG, bet kiek matau kritiką šitais klausimais tai ji nėra nukreipta į politikus - apskritai sakyčiau politikoje traukinių klausimai kažkur devintoje eilėje sėdi.

[Vinecko]

Klausimai, kurie man kyla:
2. Kiek kasdieninių traukinių porų važiuos tarp Kauno ir Šiaulių (dabar važiuoja tik 2)?
3. Kas bus su Marcinkonimis? Kadangi krovimo laikas Varėnoje turbūt bus ne mažiau, kaip ~30 minučių, ar tai reiškia, kad kelionės trukmė į/iš Marcinkonių atitinkamai ilgės ~30 minučių (ar kiek užtruks įkrovimas Varėnoje)?

2 klausimas: Jeigu lieka 1 traukinys dirbantis - intervalas apie 4,5-5 val būtų, jeigu pridedamas 2 traukinys - intervalas mažėja iki 2-2,5 val
3 klausimas: Šiaip priklauso nuo baterijos talpos (dažniausiai Stadler naudoja 400-600kWh talpą) ir pakrovimo stotelės galios, neatsiminsiu kokia pas mus, bet skaičiavimas atliktas 1, 2, ir 2,4 MW
Sudedu Chat GPT skaičiavimus (sąlygos: atvykstant iš Vilniaus į Varėną krauti iki 60%, o iš Marcinkonio iki 100%)


Įkrovimas iki 60 %:

• 400 kWh baterija:
  • 1 MW – 7 min 44 s
  • 2 MW – 3 min 52 s
  • 2,4 MW – 3 min 13 s
• 500 kWh baterija:
  • 1 MW – 9 min 40 s
  • 2 MW – 4 min 50 s
  • 2,4 MW – 4 min 02 s
• 600 kWh baterija:
  • 1 MW – 11 min 36 s
  • 2 MW – 5 min 48 s
  • 2,4 MW – 4 min 50 s

Įkrovimas po Varėna -> Marcinkonys -> Varėna (nuo ~20 % iki 100 %):

• 400 kWh baterija:
  • 1 MW – 19 min 12 s
  • 2 MW – 9 min 36 s
  • 2,4 MW – 8 min 00 s
• 500 kWh baterija:
  • 1 MW – 24 min 00 s
  • 2 MW – 12 min 00 s
  • 2,4 MW – 10 min 00 s
• 600 kWh baterija:
  • 1 MW – 28 min 48 s
  • 2 MW – 14 min 24 s
  • 2,4 MW – 12 min 00 s

[John]

Šiaip tai realiai susidėlioti kažkaip reikės. Man pvz ne visai aišku, kas bus su Vilnius - Valčiūnai, ar jį taip ir aptarnaus dyzeliai, ar bus paleistas BEMU.

Bet iš to kas žinoma tai dabar pokyčiai atrodytų taip:
1. Vilnius - Klaipėda -> DMU nueina į Vilnius - Turmantas (Daugpilis)
2. Kaunas - Šiauliai -> DMU keičiami BEMU
3. Vilnius - Varėna -> DMU keičiami BEMU.
4(?). Vilnius - Valčiūnai -> arba seni dyzeliai keičiami į 630 Pesas, arba leidžiamas BEMU.

Klausimai, kurie man kyla:
2. Kiek kasdieninių traukinių porų važiuos tarp Kauno ir Šiaulių (dabar važiuoja tik 2)?
3. Kas bus su Marcinkonimis? Kadangi krovimo laikas Varėnoje turbūt bus ne mažiau, kaip ~30 minučių, ar tai reiškia, kad kelionės trukmė į/iš Marcinkonių atitinkamai ilgės ~30 minučių (ar kiek užtruks įkrovimas Varėnoje)?

[John]

Tam, kad kažką pirkti ir daryti rimtesnius pokyčius, reikalingas finansavimas. Dabar žinome, koks formuojamas valstybės biudžetas - prioritetas gynybai ir keliams, kitos sritys yra optimizuojamos. Bus gerai, jei bent padažnins važiavimus Vilnius-Klaipėda.

Aha, "finansavimo" argumentas visada metamas į trasą, kai kitaip nebeišeina. Netaikau asmeniškai, bet tenka dažnai girdėti šitą argumentą iš valdžios ar LTG lygmens. Toks biškį veidmainiškas argumentavimas, nes kai patogu, aiškinama, kad "nėra finansavimo" arba "nėra riedmenų" ir dėl to negalima daryti nieko, kad priartintų mūsų geležinkelių sistemą arčiau civilizuotos Europos, o kartais, kai irgi patogu, aiškinama, kad "geležinkeliai svarbu gynybai", ypač, kai kalba pasisuka apie Rail Balticą, kurios vienos iš svarbiausių integralių dalių - Vilniaus pajungimo - iš esmės patys atsisakėme iki "phase 2" t.y. ~2040 kaip minimum. Žodžiu, mėgstam pyragą ir suvalgyti, bet ir jį turėti, priklausomai nuo situacijos ir patogumo

[dtb]

Tam, kad kažką pirkti ir daryti rimtesnius pokyčius, reikalingas finansavimas. Dabar žinome, koks formuojamas valstybės biudžetas - prioritetas gynybai ir keliams, kitos sritys yra optimizuojamos. Bus gerai, jei bent padažnins važiavimus Vilnius-Klaipėda.

[Vinecko]

Šiaip, didžiausias ir svarbiausias klausimas dabar, ar LTG pasinaudos opcija pirkti papildomus Stadlerius, kas yra numatyta sutartyje. Jei bent puse opcijoje numatyto papildomo traukinių skaičiaus būtų pasinaudota, būtų galima ne tik pasiekti 10 milijonų iki 2030, bet ir šiek tiek padoriau pafutureproofinti viską iki kokių 2035.

Geriausias variantas LTG pirkti dar BEMU traukinių ir galės tada didesnį kiekį maršrutų elektrifikuoti.
Plius dar EMU traukinių reikėtų (geriausiu atveju keisti jau tas Škodas, nes jau kaip karstai ant ratų).

Tada galima būtų įgyvendinti tokius projektus kaip:
Vilniaus geležinkelis (Trakai / Grigiškės - Naujoji Vilnia)
Dažninti Vilnius - Kaunas
EMU

Vilnius - Jašiūnai pratęsiamas iki Stasylų, ir veikia kaip Vilniaus geležinkelio linija (iki Valčiūnų pvz vienas tarifas)
LTG LINK žadėtas Panevėžys - Klaipėda
BEMU

[John]

Šiaip, didžiausias ir svarbiausias klausimas dabar, ar LTG pasinaudos opcija pirkti papildomus Stadlerius, kas yra numatyta sutartyje. Jei bent puse opcijoje numatyto papildomo traukinių skaičiaus būtų pasinaudota, būtų galima ne tik pasiekti 10 milijonų iki 2030, bet ir šiek tiek padoriau pafutureproofinti viską iki kokių 2035.

[Vinecko]

Man šiaip įdomu kaip LTG veikia rezervas. Ar ten turi būti tokios pat klasės arba traukos traukinys ar absoliučiai bet ką bet kur gali leisti. 2019 m. žiemą teko matyti 630MiL ant Vilnius–Trakai, 2020 m. vasarą 620M ant Vilnius–Trakai ir visai neseniai Vilnius–Kaunas važiavo 730ML.

Joks sveiko proto žmogus neprioritizuotų apelsindėžių 620M vietoje nors bent autobuso komforto lygio 630MiL. RA2 ir 620M buvo iš ties nevykę pirkiniai ir 620M mes prisipirkome tikrai per daug. Nebent šiems traukiniams kažkokį refurbishment padarys, kad salonas būtų pritaikytas ilgesnėms kelionėms, o ne miesto tipo mikroautobuso kopija.

Kaip variantas Mažeikiai - Panevėžys ar kokie ten maršrutai bus vietoj jo daryti su Pesa 630, ten gal ir srauto bus, ir patogumo reikėtų. Suprask 5 pagal dydį miestas aptarnaujamas mikriuku ant bėgių…

[Fiberglass]

(?) Užteks jeigu bendrai kitiems dviems maršrutams skiriame 5 traukinius

Man šiaip įdomu kaip LTG veikia rezervas. Ar ten turi būti tokios pat klasės arba traukos traukinys ar absoliučiai bet ką bet kur gali leisti. 2019 m. žiemą teko matyti 630MiL ant Vilnius–Trakai, 2020 m. vasarą 620M ant Vilnius–Trakai ir visai neseniai Vilnius–Kaunas važiavo 730ML.

PESA 630 lieka kaip rezervas(?) arba naudojami jeigu dažninamas ir pratęsiamas Vilnius - Jašiūnai iki Stasylų.

Joks sveiko proto žmogus neprioritizuotų apelsindėžių 620M vietoje nors bent autobuso komforto lygio 630MiL. RA2 ir 620M buvo iš ties nevykę pirkiniai ir 620M mes prisipirkome tikrai per daug. Nebent šiems traukiniams kažkokį refurbishment padarys, kad salonas būtų pritaikytas ilgesnėms kelionėms, o ne miesto tipo mikroautobuso kopija.

[Vinecko]

„Kaip gausis“ – LTG darbuotojas Flirt 950 pristatyme.

Na kaip suprantu bus kažkas tokio:
Vilnius - Kaunas EMU Škoda
Vilnius - Trakai EMU Škoda
Vilnius - Kena EMU Škoda
Iš viso: 13 EMU Škoda

Vilnius - Turmantas (Daugpilis) DMU PESA
Vilnius - Mockava (Lenkija) DMU PESA
Vilnius - Valga (Talinas) DMU PESA
Iš viso: 7 DMU PESA 730

Vilnius - Klaipėda EMU FLIRT
Iš viso: 9 EMU FLIRT

Vilnius - Marcinkonys BEMU FLIRT
Kaunas - Šiauliai BEMU FLIRT
Vilnius - Jašiūnai BEMU FLIRT(?)
(?) Užteks jeigu bendrai kitiems dviems maršrutams skiriame 5 traukinius
Iš viso: 6 BEMU FLIRT

Kaunas - Kybartai PESA 620
Kaunas - Marijampolė PESA 620
Nežinau kaip bus nes yra noras vėl skaldyti, bet kol kas
Mažeikiai - Panevėžys PESA 620
Klaipėda - Šilutė PESA 620
Iš viso: 12 PESA 620

PESA 630 lieka kaip rezervas(?) arba naudojami jeigu dažninamas ir pratęsiamas Vilnius - Jašiūnai iki Stasylų.

[Fiberglass]

Šiaip tai realiai susidėlioti kažkaip reikės. Man pvz ne visai aišku, kas bus su Vilnius - Valčiūnai, ar jį taip ir aptarnaus dyzeliai, ar bus paleistas BEMU.

„Kaip gausis“ – LTG darbuotojas Flirt 950 pristatyme.

[Ignalina]

Jašiūnų/Valčiūnų maršrutui ar tik neužtektų 620M, jei kursavimo dažnis būtų adekvatus? Paskirtų 1x620M Oro uostui kas pusvalandį ir 1x620M Jašiūnams kas pusantros valandos ir tiek.

[Vinecko]

Idėja gera, įgyvendinimas.. prastokas.


Kam trys traukiniai į Mockavą, kai grafikas sudarytas vienam, vienas Udrius težino:
Vilnius 06:27 - Mockava 08:52; Mockava 09:09 - Vilnius 11:35;
Vilnius 12:35 - Mockava 14:52; Mockava 15:07 - Vilnius 17:25;
Vilnius 18:30 - Mockava 20:49; Mockava 21:04 - Vilnius 23:25.


Neaptarnauja. Iš 4 RA2 dirba viena, DRkių didesnė dalis trina patvorius.

Tokie straipsniai tikrai reikalingi, nes problema su riedmenimis akivaizdi, tačiau tokios pirmoko lygio klaidos tikrai bado akis.

Šiaip tai realiai susidėlioti kažkaip reikės. Man pvz ne visai aišku, kas bus su Vilnius - Valčiūnai, ar jį taip ir aptarnaus dyzeliai, ar bus paleistas BEMU.

Bet iš to kas žinoma tai dabar pokyčiai atrodytų taip:
1. Vilnius - Klaipėda -> DMU nueina į Vilnius - Turmantas (Daugpilis)
2. Kaunas - Šiauliai -> DMU keičiami BEMU
3. Vilnius - Varėna -> DMU keičiami BEMU.
4(?). Vilnius - Valčiūnai -> arba seni dyzeliai keičiami į 630 Pesas, arba leidžiamas BEMU.

[Vinecko]

Laukimo paviljonas atrodo visai gerai ir manau funkcija atliks geriau nei pas estus (kur niekas neapsaugo tave nuo vėjo ir lietaus net iš 2 pusių).
Neskaičiau visko, bet tikiuosi, kad peronai bus apšviesti, nes dabar net ne visur ta šviesa yra.

[Ignalina]

Kaip jau žadėjau anksčiau, pasidalinu informacija apie LTG pradedamą peronų modernizaciją. Taip jau sutapo, kad Udriaus straipsnyje tai irgi buvo pažymėta kaip viena iš didesnių problemų.

Spalio viduryje viešųjų pirkimų portale pasirodė pirmoji rinkos konsultacija:
14456 Panerių, Žaslių, Kaišiadorių geležinkelio stotyse ir Vokės, Karčupio, Pamierio, Rykantų ir Kaugonių geležinkelio stotelėse esančių peronų rekonstravimo techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos

Spalio pabaigoje paskelbta virtinė kitų konsultacijų ta pačia tema:
14369 Lobinių, Žeimenos, Elektrodepo 1, Elektrodepo 2, Mickūnų, Pažeimenės, Skersabalių, Pailgio geležinkelio stotelėse esančių peronų rekonstravimo techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos
14470 Pavilnio ir Pakretuonės geležinkelio stotelėse esančių peronų rekonstravimo techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos
14543 Jonavos, Kėdainių, Klaipėdos, Radviliškio geležinkelio stotyse esančių peronų rekonstravimo techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos
Lentvario ir Naujosios Vilnios geležinkelio stotyse esančių peronų rekonstravimo techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos
Telšių, Vievio, Šiaulių ir Kretingos stotyse esančių peronų rekonstravimo techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos

Šiai dienai viso - 13 stočių ir 15 stotelių.

Kas numatoma?
Turbūt svarbiausia ir aktualiausia: Perono aukštis virš bėgių – 550 mm visose stotyse ir stotelėse.
Taip pat numatomi standartizuoti paviljonai:


Patys peronai stotelėse moduliniai, pagal galimybes montuojami ant esamų peronų:


Stotyse numatomi ir papildomi darbai:

• Naujoji Vilnia - rekonstruojami trys peronai ir požeminė perėja, pritaikant/įrengiant į visus peronus po vieną laiptinę su liftu/keltuvu;
• Lentvaris - rekonstruojami keturi peronai ir pėsčiųjų tunelis, pritaikant/įrengiant į visus peronus po vieną laiptinę su liftu/keltuvu;

Džiugu, kad projektas juda į priekį.

[Ignalina]

Idėja gera, įgyvendinimas.. prastokas.

Iš turimų duomenų jau šiandien matyti, kad atsilaisvinusių PESA 730ML ir PESA 630ML traukinių (iš viso dešimt) kiekio tikrai nepakaks kitoms linijoms aptarnauti. Šiuo metu vienas PESA 730ML kasdien važiuoja maršrutu Vilnius–Ryga–Valga, o dar trys iš šių traukinių bus nukreipti į liniją Vilnius–Mockava. Likę trys PESA 730ML ir trys PESA 630ML turės aptarnauti linijas Vilnius–Turmantas, Vilnius–Oro uostas (Šalčininkai) bei Vilnius–Marcinkonys. Nurašius senesnius dyzelinius traukinius, prie šių maršrutų prisidėtų dar ir linija Kaunas–Kybartai.

Kam trys traukiniai į Mockavą, kai grafikas sudarytas vienam, vienas Udrius težino:
Vilnius 06:27 - Mockava 08:52; Mockava 09:09 - Vilnius 11:35;
Vilnius 12:35 - Mockava 14:52; Mockava 15:07 - Vilnius 17:25;
Vilnius 18:30 - Mockava 20:49; Mockava 21:04 - Vilnius 23:25.

Priminsiu, kad šiuo metu visas šias linijas aptarnauja 14 senųjų dyzelinių traukinių...

Neaptarnauja. Iš 4 RA2 dirba viena, DRkių didesnė dalis trina patvorius.

Tokie straipsniai tikrai reikalingi, nes problema su riedmenimis akivaizdi, tačiau tokios pirmoko lygio klaidos tikrai bado akis.

[John]

Tiesiog spot on Udriaus straipsnis Delfi. Ne visada ir ne dėl visko sutinku su Udrium, bet čia labai gerai viskas išdėstyta. 10 milijonų iki 2030, šiaip, imho, pasiekti įmanoma, bet tik tiek. Ir 10 milijonų nėra nei įspūdingas, nei ambicingas planas, turint omeny, koks yra realus potencialas.

Udrius Armalis. „LTG Link“: fanfaros ir realūs darbai - Delfi

Bet pažvelgus į realius skaičius, šis optimizmas ima blėsti. Traukinių turime mažiau nei reikėtų, kai kurie jau seniai perkopę 20 metų amžių, o planai nurašyti senesnius dyzelinius modelius kelia klausimą – kuo juos pakeisime? Ar tikrai 2030-aisiais geležinkeliai taps masiniu keliavimo būdu, ar tai tik dar viena graži pasaka spaudos pranešimams? Šiuo metu „LTG Link“ turi šiuos keleivinius traukinius: PESA 730ML – 7 vnt. PESA 630ML – 3 vnt. PESA 620 – 12 vnt. EJ575 (elektriniai) – 13 vnt. DR1a ir RA2 (senieji dyzeliniai) – 14 vnt. Kiek iš jų realiai važinėja, nėra viešai skelbiama. Bet net ir iš turimų duomenų matyti, kad pervežti 10 mln. keleivių 2030 m. skamba labiau kaip iliuzija nei tikrovė, ypač jei senieji traukiniai DR1a ir RA2 bus nurašyti. Žvilgtelkime, kas trukdo pasiekti iškeltus tikslus.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/pol...HacPzKLokNfIwg

[Fulgur]

Kaip tai neturi? 8 autobusas pritaikytas prie paskutiniojo traukinio, ne kartą teko pasinaudoti.

Ok. Jau padarė. Mano klaida.
Pažiūrėjau ne tą stotelę (rytų kryptimi). O keleiviui juk nesvarbu ar rytų, ar vakarų kryptimi stotelė. Svarbu veža į kur reikia.

[dtb]

Klaipėda neturi VT reisų po paskutinių dviejų Vilnius-Klaipėda traukinių. O jūs tikitės Kalvarijoje...

Kaip tai neturi? 8 autobusas pritaikytas prie paskutiniojo traukinio, ne kartą teko pasinaudoti.

[Fulgur]

Sustojimas Kalvarijoje įtrauktas į traukinių tvarkaraštį

https://www.suvalkietis.lt/2025/10/2...u-tvarkarasti/


Jei sustojimas taps populiarus gal bus galima tikėtis Kaunas-Marijampolė pratęsimo

Klaipėda neturi VT reisų po paskutinių dviejų Vilnius-Klaipėda traukinių. O jūs tikitės Kalvarijoje...