Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[ignaloidas]

O kokie tie limitai, ir ar jie atitinka tai, kas nurodyta Openrailwaymap? Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos stočių prieeigose ten nurodomi 40 km/h, kas atrodo daugiau mažiau panašu į tai, kas yra praktiškai visose Europos miestų stotyse ir jų prieeigose.
Man daugiau klausimų kyla ne dėl stočių, o dėl įvairių ruožų, kur traukiniai velkasi 80-100 km/h, nors ten kaip ir turėtų būti 120 km/h t.y. tarpstočiuose. Ar ten kelių būklė tokia prasta? Ar jie bus tvarkomi ir realiai bus daugumoje ruožų 120 km/h? Ar bus kur nors be Gaižiūnų-Livintų didinamas greitis virš 120 km/h?

Visgi, net ir prie dabartinių sąlygų, kai traukinių greitis tarpstočiuose dėl neaiškių priežasčių nuolat varijuoja tarp 80-100-120 km/h, elektriniai traukiniai turėtų neblogai pagerinti kelionės trukmę, nes dyzeliukai (galioja ir 730ML Pesoms) laaaaabai jau sunkiai bėgėjasi, pavyzdžiui, nuo 100 km/h iki 120 km/h ar nuo 120 km/h iki 140 km/h. Elektriniai Stadleriai su šitą užduotimi susitvarkys belenkaip geriau, kas turėtų išlošti laiko. Žinoma, jei tik mašinistai nebijos paduoti truputį gazo.

Nežinau kelintą kartą postinu kad greičio limitai ir kiti panašūs reikalai apie infrastruktūrą yra viešai prieinami https://ltginfra.lt/infrastruktura/ntd/

Konkrečiai dėl greičio limitų - https://doc.ltginfra.lt/lt/infrastru...2025-04-11.pdf

Nesu tikras kiek tiksliai atitinka openrailwaymap šituos duomenis. Būna kartais ir laikinų greičio apribojimų kūrių tame dokumente nėra, bet jie nebūna ilgalaikiai pagrindiniuose koridoriuose.

[Lunar]

Taip, 160km/h greitis turbūt turėtų didesnę įtaką. bet pagreitėjimas niekad nebus toks kaip kad naiviai skaičiuojant. Derint reikia viską su visu kitu eismu ir kitom aplinkybėm. Kažkada buvo dėl vaidzo Vilnius Kaunas 1 traukinys padarytas per 59 min. Pabuvo metus kitus ir dingo, nes reikia visą eismą derinti.

[Vinecko]

Perdedate jūs čia tuos laiko sutaupymus. Kelios minutės yra maximum kas bus. Stotelių Vilnius Klaipėda nėra tiek, kad būtų kokia ženkli įtaka.
Viena stotelė lyginant 0,5m/s2 akceleraciją su 1m/s2 akceleracija sutaupytų vos 33 sekundes. Vilnius Šiauliai kažkokia kelionė vasarą turėjo 6 tokias akceleracijas. Tai jei traukinys rautų ir stabdytų maksimaliai (ko nedaro ir nedarys), kelionė sutrumpėtų 3 min 20s.

Na taip, tik pagreitėjimas didesniu greičiu daug laiko nenuims, tačiau nepamirštam Gaižiunai - Kėdainiai bus 160km/h, tai vien nuo Jonavos iki Kėdainių taupoma apie 7 min jei neklystu. Tai jau 10,5 min greičiau jeigu įskaičiuojame greitesnį pagreitį.. Dar didesnę įtaką greičiui turbūt būtų, jeigu Kretinga - Klaipėda iki bent 120km/h atnaujinti, nes ten dabar max tik 80km/h.

[Lunar]

Perdedate jūs čia tuos laiko sutaupymus. Kelios minutės yra maximum kas bus. Stotelių Vilnius Klaipėda nėra tiek, kad būtų kokia ženkli įtaka.
Viena stotelė lyginant 0,5m/s2 akceleraciją su 1m/s2 akceleracija sutaupytų vos 33 sekundes. Vilnius Šiauliai kažkokia kelionė vasarą turėjo 6 tokias akceleracijas. Tai jei traukinys rautų ir stabdytų maksimaliai (ko nedaro ir nedarys), kelionė sutrumpėtų 3 min 20s.

[Vinecko]

Nepamirškime, kad visų pirma sąstatas yra ne taškinis objektas, o turi tam tikrą ilgį. Ir greičio limitai jam galioja įvažiuojant į ribojamą ruožą, o baigia galioti tik pilnai išvažiavus iš ribojamo ruožo. O čia jau dirba mašinisto patirtis arba traukinio automatika.
Antra, yra šviesoforai ir dispečeriai. Važiuojant geltonu aspektu nepaskubėsi; kai priekyje stotyje koks prekinis sąstatas dar tik susirenka savo uodegą iš pagrindinio kelio irgi nepaskubėsi. Kai trumpas didesnio leidžiamo greičio ruožas - irgi nėra prasmės įsibėgėti iki Vmax, nes teks pristabdyti.

Ir tvarkaraštis: jei ir atsirasi keliomis minutėmis anksčiau, gali atsiremti į uždarytą ruožą.

Taip, suprantama, kad jeigu yra techninis ribojimas (šviesoforo signalas, tvarkaraštis) tai nu negali išspausti visko. Tačiau tam, kad padaryti keliones greitesnėmis reikia peržiūrėti tvarkaraščius, atlikti skaičiavimus kiek laiko trunka kelionė. Blemba net kokį ChatGPT galima užklausti atlikti skaičiavimą, duodant jam traukinio max speed, ruožo max speed ir greitėjimo/stabdymo greitį.
Edit: užklausiau kiek truks traukiniui pravažiuoti ruožą 37 km ilgiu (Jonava - Kėdainiai) su max speed 160km/h, nes lygtais elektrifikacijos metu tas ruožas pritaikytas tokiam greičiui. Jeigu kam įdomu paėmiau, kad elektrinis traukinys turi pagreitį 1m/s, įsibėgėja nuo 0 pradžioje (Jonava) ir stabdo iki nulio pabaigoje (Kėdainiai). Max greitis 160km/h. Gavau rezultatą +- 15 minučių.

[Lunar]

Gal kas matėte Škodų tech dokumentaciją? Kažkaip netikiu, kad jos neturi elektrinių ašių variklių.

4 varikliai po 500kw:

[ejs-ejs]

Na kiek esu patyręs Vilniuje traukiniai nevažiuoja net tų 40 km/h prieeigose, o bent kiek įsibėgėti pradeda tik jau prie vandens(?) bokšto, o neretai ir tik prie Tūkstantmečio g. (Panerių link) / Sukilėlių g. (N.Vilnios link). Jeigu limitas prasidedant iešmais dar suprantamas, tačiau vilkimasis toliau - ne. Tikrai ne esu žinovas didelis, bet net iš keleivio pusės matosi išpūstas limitas. Tą pačią Panerių stotį traukiniai pralekia greičiau, sakyčiau žymiai.

Nepamirškime, kad visų pirma sąstatas yra ne taškinis objektas, o turi tam tikrą ilgį. Ir greičio limitai jam galioja įvažiuojant į ribojamą ruožą, o baigia galioti tik pilnai išvažiavus iš ribojamo ruožo. O čia jau dirba mašinisto patirtis arba traukinio automatika.
Antra, yra šviesoforai ir dispečeriai. Važiuojant geltonu aspektu nepaskubėsi; kai priekyje stotyje koks prekinis sąstatas dar tik susirenka savo uodegą iš pagrindinio kelio irgi nepaskubėsi. Kai trumpas didesnio leidžiamo greičio ruožas - irgi nėra prasmės įsibėgėti iki Vmax, nes teks pristabdyti.

Ir tvarkaraštis: jei ir atsirasi keliomis minutėmis anksčiau, gali atsiremti į uždarytą ruožą.

[Vinecko]

Pagal OpenRailwayMap, 100 km/h limitas maždaug ir prasideda ten kažkur ties vandens bokštu. Tiesiog ten baigiasi visi iešmai ir išsišakojimai. Anyway, reiks kada tiksliau pastebėti, kokie traukiniai kur tiksliai ima bėgėtis ir kokį greitį pasiekia kurioje atkarpoje. Gali būti, kad elektrinių bėgėjimasis pastebimas anksčiau dėl savaime suprantamų priežasčių, o dyzelinės Pesos kol išsibezda, greičio padidėjimas ima jaustis tiek ties Tūkstantmečio gatve? Tiesiog dyzeliniai traukiniai yra tragiškai lėti, lyginant su elektriniais, ir turbūt niekada nebus kitaip.

Edit: na va radau įrašą iš nesenos kelionės į Rygą su Pesa 730ML. Tai viskas taip ir yra t.y. iki maždaug vandens bokšto važiuoja ~40 km/h, o virš 40 km/h pradeda bėgėtis maždaug nuo vandens bokšto. Tada ties Tūkstantmečio g. pasiekia maždaug 65 km/h, tada bezda bezda kol šiaip taip išsibezda iki ~100 km/h jau kažkur ant to posūkio, kur matosi žymeklis skrynšote, dar biškutį toliau šiaip taip pasiekia ~110 km/h ir iškart ima lėtinti iki 100 km/h dėl Panerių stoties greičio limito. Reiktų palyginti su Ej575, nes, bent jau teoriškai, elektriniai traukiniai turėtų būtų žymiai imlesni akseleracijai tokiose vietose.

Realiai poreikis taikyti limitą 40km/h reikia tik iki Švitrigailos gatvės, toliau laisvai galima visas sultys iš traukinio spausti. Dar galiu pasakyt taip, kad dyzeliai iki Panerių važiuojant nepasiekia to 120km/h, kai tuo tarpu Škodos kelias minutes važiuoja 120km/h

[Vinecko]

Gal kas matėte Škodų tech dokumentaciją? Kažkaip netikiu, kad jos neturi elektrinių ašių variklių.

Esu važiavęs lenkišku Kaunas - Bialystokas. Sąstato dinamika labai priklausė nuo mašinistų komandos. Jei lietuviška vežė ... su pagalvojimais, tai lenkiška mygė negailėdama traukinio.

Gal mašinistai bando užsidirbti premiją už taupų valdymą. Na nes akivaizdu, kad spaudžiant visas sultys iš traukinio sunaudojama daugiau elektros ar dyzelio.

[ejs-ejs]

Na, kad ir kaip bebūtų, EJ575 iš Kauno Vilniaus stoty tai slenka, nors gal paskui įsibėgėjimas ir greitesnis nei dyzelinių. Tai visgi nemažai priklausys ir nuo LTG ar leis traukiniams daugiau gazo duoti iš stočių (ar stabdyti trumpesnį kelią bet stipriau) Klaipėdos maršrute.

Gal kas matėte Škodų tech dokumentaciją? Kažkaip netikiu, kad jos neturi elektrinių ašių variklių.

Esu važiavęs lenkišku Kaunas - Bialystokas. Sąstato dinamika labai priklausė nuo mašinistų komandos. Jei lietuviška vežė ... su pagalvojimais, tai lenkiška mygė negailėdama traukinio.

[John]

Na kiek esu patyręs Vilniuje traukiniai nevažiuoja net tų 40 km/h prieeigose, o bent kiek įsibėgėti pradeda tik jau prie vandens(?) bokšto, o neretai ir tik prie Tūkstantmečio g. (Panerių link) / Sukilėlių g. (N.Vilnios link). Jeigu limitas prasidedant iešmais dar suprantamas, tačiau vilkimasis toliau - ne. Tikrai ne esu žinovas didelis, bet net iš keleivio pusės matosi išpūstas limitas. Tą pačią Panerių stotį traukiniai pralekia greičiau, sakyčiau žymiai.

Pagal OpenRailwayMap, 100 km/h limitas maždaug ir prasideda ten kažkur ties vandens bokštu. Tiesiog ten baigiasi visi iešmai ir išsišakojimai. Anyway, reiks kada tiksliau pastebėti, kokie traukiniai kur tiksliai ima bėgėtis ir kokį greitį pasiekia kurioje atkarpoje. Gali būti, kad elektrinių bėgėjimasis pastebimas anksčiau dėl savaime suprantamų priežasčių, o dyzelinės Pesos kol išsibezda, greičio padidėjimas ima jaustis tiek ties Tūkstantmečio gatve? Tiesiog dyzeliniai traukiniai yra tragiškai lėti, lyginant su elektriniais, ir turbūt niekada nebus kitaip.

Edit: na va radau įrašą iš nesenos kelionės į Rygą su Pesa 730ML. Tai viskas taip ir yra t.y. iki maždaug vandens bokšto važiuoja ~40 km/h, o virš 40 km/h pradeda bėgėtis maždaug nuo vandens bokšto. Tada ties Tūkstantmečio g. pasiekia maždaug 65 km/h, tada bezda bezda kol šiaip taip išsibezda iki ~100 km/h jau kažkur ant to posūkio, kur matosi žymeklis skrynšote, dar biškutį toliau šiaip taip pasiekia ~110 km/h ir iškart ima lėtinti iki 100 km/h dėl Panerių stoties greičio limito. Reiktų palyginti su Ej575, nes, bent jau teoriškai, elektriniai traukiniai turėtų būtų žymiai imlesni akseleracijai tokiose vietose.

[Vinecko]

O kokie tie limitai, ir ar jie atitinka tai, kas nurodyta Openrailwaymap? Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos stočių prieeigose ten nurodomi 40 km/h, kas atrodo daugiau mažiau panašu į tai, kas yra praktiškai visose Europos miestų stotyse ir jų prieeigose.

Na kiek esu patyręs Vilniuje traukiniai nevažiuoja net tų 40 km/h prieeigose, o bent kiek įsibėgėti pradeda tik jau prie vandens(?) bokšto, o neretai ir tik prie Tūkstantmečio g. (Panerių link) / Sukilėlių g. (N.Vilnios link). Jeigu limitas prasidedant iešmais dar suprantamas, tačiau vilkimasis toliau - ne. Tikrai ne esu žinovas didelis, bet net iš keleivio pusės matosi išpūstas limitas. Tą pačią Panerių stotį traukiniai pralekia greičiau, sakyčiau žymiai.

[John]

Pagal info internete perkami traukiniai turi 0,9-1,2m/s įsibėgėjimo greitį. Kas yra 2 kartus daugiau negu dyzelis. Kaip bus realiai nežinome, nes kaip Vilniaus, taip ir Klaipėdos stočių prieigos turi neadekvačiai žemus greičio limitus. Galbūt tai liečia apskritai visas didesnes stotis Lietuvoje. Bet idealioje situacijoje ilgiausias važiavimo laikas be naujų stotelių pridėjimo užtruks maždaug 20 minučių mažiau. Dalis to laiko atitektų ruožui su limitu 160km/h, o kita dalis greitesnis įsibėgėjimas ir stabdymas.

O kokie tie limitai, ir ar jie atitinka tai, kas nurodyta Openrailwaymap? Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos stočių prieeigose ten nurodomi 40 km/h, kas atrodo daugiau mažiau panašu į tai, kas yra praktiškai visose Europos miestų stotyse ir jų prieeigose.
Man daugiau klausimų kyla ne dėl stočių, o dėl įvairių ruožų, kur traukiniai velkasi 80-100 km/h, nors ten kaip ir turėtų būti 120 km/h t.y. tarpstočiuose. Ar ten kelių būklė tokia prasta? Ar jie bus tvarkomi ir realiai bus daugumoje ruožų 120 km/h? Ar bus kur nors be Gaižiūnų-Livintų didinamas greitis virš 120 km/h?

Visgi, net ir prie dabartinių sąlygų, kai traukinių greitis tarpstočiuose dėl neaiškių priežasčių nuolat varijuoja tarp 80-100-120 km/h, elektriniai traukiniai turėtų neblogai pagerinti kelionės trukmę, nes dyzeliukai (galioja ir 730ML Pesoms) laaaaabai jau sunkiai bėgėjasi, pavyzdžiui, nuo 100 km/h iki 120 km/h ar nuo 120 km/h iki 140 km/h. Elektriniai Stadleriai su šitą užduotimi susitvarkys belenkaip geriau, kas turėtų išlošti laiko. Žinoma, jei tik mašinistai nebijos paduoti truputį gazo.

[Vinecko]

Na, kad ir kaip bebūtų, EJ575 iš Kauno Vilniaus stoty tai slenka, nors gal paskui įsibėgėjimas ir greitesnis nei dyzelinių. Tai visgi nemažai priklausys ir nuo LTG ar leis traukiniams daugiau gazo duoti iš stočių (ar stabdyti trumpesnį kelią bet stipriau) Klaipėdos maršrute.

Pagal info internete perkami traukiniai turi 0,9-1,2m/s įsibėgėjimo greitį. Kas yra 2 kartus daugiau negu dyzelis. Kaip bus realiai nežinome, nes kaip Vilniaus, taip ir Klaipėdos stočių prieigos turi neadekvačiai žemus greičio limitus. Galbūt tai liečia apskritai visas didesnes stotis Lietuvoje. Bet idealioje situacijoje ilgiausias važiavimo laikas be naujų stotelių pridėjimo užtruks maždaug 20 minučių mažiau. Dalis to laiko atitektų ruožui su limitu 160km/h, o kita dalis greitesnis įsibėgėjimas ir stabdymas.

[Vilniaus gyventojas]

Na, elektriniai traukiniai gali pasigirti iš principo kita dinamika. Tai sakyti, kad įtaka bus tik kelios minutės, nesiryžčiau.

Na, kad ir kaip bebūtų, EJ575 iš Kauno Vilniaus stoty tai slenka, nors gal paskui įsibėgėjimas ir greitesnis nei dyzelinių. Tai visgi nemažai priklausys ir nuo LTG ar leis traukiniams daugiau gazo duoti iš stočių (ar stabdyti trumpesnį kelią bet stipriau) Klaipėdos maršrute.

[DKL]

Tai kaip suprantu max ką tikėtis tai reikės važiuoti keliom minutėm mažiau arba atsiras koks dar vienas sustojimas su nepakitusiu laiku?

Na, elektriniai traukiniai gali pasigirti iš principo kita dinamika. Tai sakyti, kad įtaka bus tik kelios minutės, nesiryžčiau.

[Lunar]

10 vagonų į Klaipėdą būtų labai stipru.

Nieko ypatingo. Jau dabar kai 6 vagonai su lokomotyvu suskaičiuoju ~350vietų. Stadler vagonai mažesni matyt, tai bus 400, vos ~15% daugiau

[Vinecko]

NIEKADA neklausyk, ką sako LTG oficialūs asmenys.

Na mes visi suprantame, kad tai yra preliminarios datos tai pirma. O dėl maršruto tai buvo pasakyta, kad jeigu bus priimtas sprendimas daryti, tai įvyks po to, kai gaus jau traukinius.

[Visdarlietus]

Įmanoma, kažkur buvau skaitęs, kad Stadleriai bus jungiami populiaresniems reisams.
Apsisukti galinėje stotyje labai neskubant realu per 20 min.

Man atrodo geležinkeliuose apsisukimo laikas yra reglamentuotas kažkokiose jų vidinėse taisyklėse.

[Aleksio]

Pirkimas bendras 9 paprasti elektriniai ir 6 bateriniai. Atvažiuos turbūt dar šiais metais, o važiuoti pradės kitais. Jeigu gerai supratau LTG atstovą tai antras 2026 ketvirtis. (Remiuosi į maršrutą Panevėžys - Klaipėda, kur buvo minėtas šitas dalykas)

NIEKADA neklausyk, ką sako LTG oficialūs asmenys.