Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[felar]

1-am poreikis atsiras kai bus reikalas feed'inti standard gauge traukinį iš Kauno. Nemanau, kad tas įvyks anksčiau 2028-ųjų.
O kaip bus operuojamas Kaunas - Šiauliai po 2026? Ant batarkės tarp Kauno ir Jonavos? Ta atkarpa dar liks neelektrifikuota.

[Lettered]

Kad traukiniai iš Vilniaus į Rygą nestoja Kaune, tai neatrodo keistai, nes nėra patogaus užvažiavimo. Būtų pernelyg dideli laiko praradimai.

Visgi yra dalykų, kurie atrodo labai keistai, ir apie juos ne kartą esu rašęs

1. Nėra traukinio Kaunas-Ryga
2. Kaunas-Šiauliai turėtų vaikščioti bent kas porą valandų. Dabar yra DU traukiniai PER DIENĄ
3. Marijampolė-Kaunas-Jonava-Kėdainiai apskritai turėtų būti regioninis/S-Bahn servisas su krūva papildomų stotelių
4. Kaunas-Klaipėda serviso nebuvimas

1. Ar yra poreikis? Autobusas tik vienas važiuoja, kai pvz. Vilnius - Ryga net 6 autobusai ir 4 skrydžiai.
2. Tikrai keista, ypač įvertinus, kad autobusų važiuoja bent keliolika kasdien.
3. Patraukliu S-Bahn servisu niekada nebus, nes tų miestelių stotys yra užkištos kažkur miesto galuose (neaišku kodėl).
4. Nekonkurencingas maršrutas būtų laiko prasme, panašiai kaip Vilnius - Ryga/Klaipėda užsukant į Kauną.

[sleader]

Tai kad yra ta galimybė ir dabar, 7:00-7:29 Kaunas–Kaišiadorys, 7:41–11:04 Kaišiadorys–Ryga. 4:04 kelionės trukmė. Lygiai kaip iš Vilniaus.

Į Ryga yra. Kadangi žmogus rašė dėl "abiejų maršrutų", tai nors teoriškai į Klaipėda irgi galima per Kaišiadoris, bet tikslingiau būtų daugiau jungimo Kaunas - Jonava / Šiauliai ar net Kaunas - Klaipėda..

[MedinisStrazdas]

Dvi opcijos:

Moki pinigus, ir du miestai savoje valstybėje gerėja 10%
Moki tuos pačius pinigus, ir vienas miestas savoje valstybėje ir vienas miestas kitoje valstybėje gerėja 15%

Faktas kad bendrai antras variantas yra geresnis žmonėms.

Esant tokiam teoriniam pasirinkimui, aišku, kad pirmas variantas yra geresnis.

[John]

O jums visiems atrodo OK kad abu marsrutai pravaziuoja salia Kauno ir i ji net neuzsuka, paliekant visus antro didziausio Lietuvos miesto keleivius ant ledo? Viskas kas jum rupi tai pasirinkti kas brangiems vilnieciams svarbiau ir kut turi buti daugiau traukinuku?

Kad traukiniai iš Vilniaus į Rygą nestoja Kaune, tai neatrodo keistai, nes nėra patogaus užvažiavimo. Būtų pernelyg dideli laiko praradimai.

Visgi yra dalykų, kurie atrodo labai keistai, ir apie juos ne kartą esu rašęs

1. Nėra traukinio Kaunas-Ryga
2. Kaunas-Šiauliai turėtų vaikščioti bent kas porą valandų. Dabar yra DU traukiniai PER DIENĄ
3. Marijampolė-Kaunas-Jonava-Kėdainiai apskritai turėtų būti regioninis/S-Bahn servisas su krūva papildomų stotelių
4. Kaunas-Klaipėda serviso nebuvimas

[ignaloidas]

Ir pradėti reikia nuo to, kad valstybė turi remti gelžinkelius (bent jau mokėti buvusiems geležinkeliečiams 100% atlyginimo išdirbus geležinkelyje 25 metus, o už kiekvienus metus išdirbus geležinkeliuose virš šito cenzo - didinti išmoką 10% kasmet), o ne reikalauti didvidentus (2024 - 33 mln.€).

Ar teko pasižiūrėti kiek pinigų nueina į geležinkelius subsidijomis? Nes nueina, ir gerokai daugiau nei ateina dividendais. Iš 2024 metų veiklos rezultatų:

Subsidijų pajamos ataskaitiniu laikotarpiu siekė 100,3 mln. Eur (2023 m. – 94,6 mln. Eur). Valstybės biudžeto lėšos yra skiriamos LTG grupės įmonėms, vykdančioms valstybės pavestus specialiuosius įpareigojimus. Keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ 2024 m. subsidijų pajamos nuostoliams, patirtiems teikiant viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas, kompensuoti siekė 34,7 mln. Eur (2023 m. – 34,0 mln. Eur). Taip pat, reikšmingai sumažėjus krovinių vežimo apimtims, valstybės lėšos nuo 2022 m. skiriamos ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo „LTG Infra“ pajamoms ir sąnaudoms subalansuoti – 2024 m. subsidijų pajamos siekė 65,6 mln. Eur (2023 m. – 60,6 mln. Eur). Specialiųjų įpareigojimų pajamos analizuojamu laikotarpiu augo, tačiau dėl didesnio juos vykdančių Grupės įmonių sąnaudų augimo (pagrinde darbo apmokėjimui, remonto programoms vykdyti ir veikloje naudojamoms medžiagoms įsigyti) bendras subsidijų poreikis padidėjo 5,7 mln. Eur.

[Aleksio]

Tiesa. Ir tai reiktų keisti. Ne privatizuoti, žinoma, o tieisog įvaldyti geresnius veiklos metodus.

Ir pradėti reikia nuo to, kad valstybė turi remti gelžinkelius (bent jau mokėti buvusiems geležinkeliečiams 100% atlyginimo išdirbus geležinkelyje 25 metus, o už kiekvienus metus išdirbus geležinkeliuose virš šito cenzo - didinti išmoką 10% kasmet), o ne reikalauti didvidentus (2024 - 33 mln.€).

[alga]

Neatrodo OK, bet nėra bėgių per Kauną ta kryptimi. Kaip jie turėtų važiuoti pro Kauną?
Ar čia įsivaizduojama, kad +1 val kelionės įvažiuojant į Kauną kaip akligatvį ir važiuojant atgal, kažkam pridės naudos? Iš Kauno tiesiog reikia patogių jungčių su galimybe persėsti.

Tai kad yra ta galimybė ir dabar, 7:00-7:29 Kaunas–Kaišiadorys, 7:41–11:04 Kaišiadorys–Ryga. 4:04 kelionės trukmė. Lygiai kaip iš Vilniaus.

[sleader]

O jums visiems atrodo OK kad abu marsrutai pravaziuoja salia Kauno ir i ji net neuzsuka, paliekant visus antro didziausio Lietuvos miesto keleivius ant ledo? Viskas kas jum rupi tai pasirinkti kas brangiems vilnieciams svarbiau ir kut turi buti daugiau traukinuku?

Neatrodo OK, bet nėra bėgių per Kauną ta kryptimi. Kaip jie turėtų važiuoti pro Kauną?
Ar čia įsivaizduojama, kad +1 val kelionės įvažiuojant į Kauną kaip akligatvį ir važiuojant atgal, kažkam pridės naudos? Iš Kauno tiesiog reikia patogių jungčių su galimybe persėsti.

[vital7777]

Man keistas šitas noras kažkodėl "vietinį" susisiekimą laikyti prioritetu virš "tarptautinio" - realistiškai, potencialas ir reikalingumas tarp Vilniaus ir Rygos yra daug, daug, daug didesnis nei tarp Vilniaus ir Klaipėdos - apimamas daug didesnis gyventojų skaičius, daug daugiau verslo keleivių potencialo, gerokai mažesnis atstumas ir pan. Jei nebūtų durno knisinėjimosi dėl "kas kiek subsidijuoja", čia senų seniausiai galėjo būtį 6k/dieną reisas, stipriai lenkiantis Vilnius-Klaipėda apimtis, visame kelyje važiuojantis bent 120km/h ir pan.

Bet yra siena, prasideda visokie nacionalizmai ir niekas neįvyksta. Panašiai kaip dabar tarp savivaldybių nesugeba suorganizuoti autobusų maršrutų.

O jums visiems atrodo OK kad abu marsrutai pravaziuoja salia Kauno ir i ji net neuzsuka, paliekant visus antro didziausio Lietuvos miesto keleivius ant ledo? Viskas kas jum rupi tai pasirinkti kas brangiems vilnieciams svarbiau ir kut turi buti daugiau traukinuku?

[ignaloidas]

Nieko keisto. Valstybinės institucijos kurių tikslas yra didinti gerovę valstybėje turėtu teikti pirmenybę gerovės valstybėje didinimui, o ne užsienyje.

Dvi opcijos:

Moki pinigus, ir du miestai savoje valstybėje gerėja 10%
Moki tuos pačius pinigus, ir vienas miestas savoje valstybėje ir vienas miestas kitoje valstybėje gerėja 15%

Faktas kad bendrai antras variantas yra geresnis žmonėms. Jei valstybės dar susimestų, gautų kiekviena daugiau naudos per pinigą palyginus su pirma opcija. Bet kadangi "kokio velnio mano pinigai turi padėti kažkam kitam", šaunam sau į koją ir nevystom varianto kuris yra žymiai geresnis? Vis dėl to artimos šalys, abi EU yra, ir dėl tokio paprasto reikalo nesugebama bendradarbiauti? Idiotizmas.

[John]

Jeigu keleivių vežimu užsiimtų privati bendrovė, tas ir būtų daroma. Bet kadangi daro valstybinė, tai atitinkamai ir paslauga tampa politizuota.

Tiesa. Ir tai reiktų keisti. Ne privatizuoti, žinoma, o tieisog įvaldyti geresnius veiklos metodus. Yra iš ko mokytis Europoje, kad ir tas pats ÖBB.

[Lettered]

Viskas, ką jie turėtų daryti, tai stengtis patenkinti paklausą ir potencialą ir gerinti efektyvesnių ir tvarinių transporto rūšių modal share, o ne užsiimti nacionalizmu transporte.

Jeigu keleivių vežimu užsiimtų privati bendrovė, tas ir būtų daroma. Bet kadangi daro valstybinė, tai atitinkamai ir paslauga tampa politizuota.

[John]

Man keistas šitas noras kažkodėl "vietinį" susisiekimą laikyti prioritetu virš "tarptautinio" - realistiškai, potencialas ir reikalingumas tarp Vilniaus ir Rygos yra daug, daug, daug didesnis nei tarp Vilniaus ir Klaipėdos - apimamas daug didesnis gyventojų skaičius, daug daugiau verslo keleivių potencialo, gerokai mažesnis atstumas ir pan. Jei nebūtų durno knisinėjimosi dėl "kas kiek subsidijuoja", čia senų seniausiai galėjo būtį 6k/dieną reisas, stipriai lenkiantis Vilnius-Klaipėda apimtis, visame kelyje važiuojantis bent 120km/h ir pan.

Bet yra siena, prasideda visokie nacionalizmai ir niekas neįvyksta. Panašiai kaip dabar tarp savivaldybių nesugeba suorganizuoti autobusų maršrutų.

Labai sutinku. Paguoda (bet tik paguoda, ne pasiteisinimas) nebent ta, kad panašūs dalykai vyksta praktiškai visoje Europoje. Kai buki nacionaliniai principai, tarnaujantys tik patiems principams, dedami prieš keleivių interesus. Nu niekaip manęs neįtikins niekas, kad man svarbiau traukiniu važiuoti į Klaipėdą, nei į Rygą. Tai apskritai nėra kažkas, ką geležinkelių bendrovė, ar net nacionalinė valdžia, gali kaip nors sužinoti, nes mano kelionės svarba priklauso nuo mano asmeninių faktorių, o ne nuo to, ar mano keluonės tikslas yra Lietuvoje ar Latvijoje. Viskas, ką jie turėtų daryti, tai stengtis patenkinti paklausą ir potencialą ir gerinti efektyvesnių ir tvarinių transporto rūšių modal share, o ne užsiimti nacionalizmu transporte.

[MedinisStrazdas]

Man keistas šitas noras kažkodėl "vietinį" susisiekimą laikyti prioritetu virš "tarptautinio" - realistiškai, potencialas ir reikalingumas tarp Vilniaus ir Rygos yra daug, daug, daug didesnis nei tarp Vilniaus ir Klaipėdos - apimamas daug didesnis gyventojų skaičius, daug daugiau verslo keleivių potencialo, gerokai mažesnis atstumas ir pan. Jei nebūtų durno knisinėjimosi dėl "kas kiek subsidijuoja", čia senų seniausiai galėjo būtį 6k/dieną reisas, stipriai lenkiantis Vilnius-Klaipėda apimtis, visame kelyje važiuojantis bent 120km/h ir pan.

Bet yra siena, prasideda visokie nacionalizmai ir niekas neįvyksta. Panašiai kaip dabar tarp savivaldybių nesugeba suorganizuoti autobusų maršrutų.

Nieko keisto. Valstybinės institucijos kurių tikslas yra didinti gerovę valstybėje turėtu teikti pirmenybę gerovės valstybėje didinimui, o ne užsienyje.

[ignaloidas]

Man keistas šitas noras kažkodėl "vietinį" susisiekimą laikyti prioritetu virš "tarptautinio" - realistiškai, potencialas ir reikalingumas tarp Vilniaus ir Rygos yra daug, daug, daug didesnis nei tarp Vilniaus ir Klaipėdos - apimamas daug didesnis gyventojų skaičius, daug daugiau verslo keleivių potencialo, gerokai mažesnis atstumas ir pan. Jei nebūtų durno knisinėjimosi dėl "kas kiek subsidijuoja", čia senų seniausiai galėjo būtį 6k/dieną reisas, stipriai lenkiantis Vilnius-Klaipėda apimtis, visame kelyje važiuojantis bent 120km/h ir pan.

Bet yra siena, prasideda visokie nacionalizmai ir niekas neįvyksta. Panašiai kaip dabar tarp savivaldybių nesugeba suorganizuoti autobusų maršrutų.

[Gator]

Nu ir koks gi tas skirtumas? Tik tuo, "ką žmonės galvoja"? Kuo skiriasi kelionė, kai važiuoju į Klaipėdą ir kai važiuoju į Rygą?

Jo mintis, kad jei abiem trūksta vietų, bet gali pataisyti tik vieną, tai prioritetas turi būti vietiniam susisiekimui.

[Aleksio]

Nu ir koks gi tas skirtumas? Tik tuo, "ką žmonės galvoja"? Kuo skiriasi kelionė, kai važiuoju į Klaipėdą ir kai važiuoju į Rygą?

Bilietas į Rygą kainuoja trečdaliu pigiau nei bilietas į Klaipėdą.

[Visdarlietus]

Čia ir kyla klausimas ar prailginus sąstatą tas ėjimas į minusą nevirstų ėjimu į pliusą?

[John]

Dar ir koks skirtumas, kai į minusą einantis keleivių vežimas yra užsienio rinkos aptarnavimui. BT su Gausu geras pavyzdys ką žmonės galvoja, kai užsienio rinkos patapo svarbiau už vietinę.

Nu ir koks gi tas skirtumas? Tik tuo, "ką žmonės galvoja"? Kuo skiriasi kelionė, kai važiuoju į Klaipėdą ir kai važiuoju į Rygą?