Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[ignaloidas]

Nedengtų. Nes aukštų peronų kraštas yra toliau nuo bėgio krašto (geležinkelio kelio ašies). Pagal tarybinį standartą nuo kelio ašies aukšto perono kraštas yra 1920 mm atstumu. EJ 575 be laiptelio plotis yra 2820 mm. Gaunasi 51 cm tarpas tarp perono ir vagono. Kokio pločio laiptelio reikėtų jį uždengti?

Nelabai tikiu kad EJ 575 yra tik 2820mm pločio. Žemi peronai įrengiami 1745 mm atstumu nuo kelio ašies, gautusi kad dabar tarpas turėtų būti apie 30 cm, ko tikrai nėra, galima laisvai tai matyti. Kažkur bus bloga informacija apie EJ 575 atsiradusi.

[Al1]

Ok, sorry, taip - elektriniuose jis neišvažiuoja, o tiesiog yra. Bet lygiai taip pat dengtų tarpą iki perono, kaip ir išvažiuojantis.

Nedengtų. Nes aukštų peronų kraštas yra toliau nuo bėgio krašto (geležinkelio kelio ašies). Pagal tarybinį standartą nuo kelio ašies aukšto perono kraštas yra 1920 mm atstumu. EJ 575 be laiptelio plotis yra 2820 mm. Gaunasi 51 cm tarpas tarp perono ir vagono. Kokio pločio laiptelio reikėtų jį uždengti?

[taccido]

Elektriniai neturi jokio išvažiuojančio laiptelio. Jis ten kietai prisuktas.

Tai galima sumontuoti besisukantį laiptelį.

[Ignalina]

Elektriniai neturi jokio išvažiuojančio laiptelio. Jis ten kietai prisuktas.

Ok, sorry, taip - elektriniuose jis neišvažiuoja, o tiesiog yra. Bet lygiai taip pat dengtų tarpą iki perono, kaip ir išvažiuojantis.

[Al1]

Taigi visi mūsų traukiniai turi išvažiuojantį laiptelį. Jokio tarpo neliks.

Elektriniai neturi jokio išvažiuojančio laiptelio. Jis ten kietai prisuktas.

[Ignalina]

Peronus paaukštinti galima, bet tarp vagono ir perono liks tarpas, kurio sumažinti, nekeičiant gabarito, negalima.

Taigi visi mūsų traukiniai turi išvažiuojantį laiptelį. Jokio tarpo neliks.

[Al1]

Peronus paaukštinti galima, bet tarp vagono ir perono liks tarpas, kurio sumažinti, nekeičiant gabarito, negalima.
EJ575 neturi išsikišančio laiptelio. Esamas laiptelis yra aukščiau perono. Paaukštinus peronus, tektų nuimti tą laiptelį, nes jis užeina virš perono. Liks tarpas, nes vagonas siauresnio gabarito už rusiškus.

Kas dėl Estijos. Tai Stadleriai yra irgi, o siaube, rusiško gabarito (bent jau plotis). Todėl estai ir latviai gali, o mes negalime.

Įdomu, kokio gabarito užsakė LTG?

O kuo susijęs rusiškas tranzitas ir perono aukštis? Tranzitas ir taip be įlaipinimo išlaipinimo.

Vagonai turi pravažiuoti keliu pro tokį peroną. Ne tik keleiviniai, bet ir krovininiai vagonai, ir, kas svarbiausia, lokomotyvai.

[taccido]

Kiek suprantu, problema yra zooparkas ir interoperabilumas. Padarysim visur 550 mm, o pas latvius ir lenkus bus 760, bus blogai tarptautiniams maršrutams. Jei padarys 760, tai žemagrindžiams traukiniams nebus bepakopio įėjimo. Jei, tarkime, Rusija ir Baltarusija taps kada nors normaliom valstybėm, reiks interoperabilumo su jų standartais. Bet koks "padarykim visur 550" turi riziką tapti dar vienais į vėją išmestais 360 milijonų, kurie užkerta kažkurias galimybes.

Pas latvius 550 mm, pas estus irgi. Prie lenkų nereikia taikytis, nes rusiška vėžė į Lenkiją neina.

Visa RailBaltica bus 760 mm.

Išvada: visas platformas rusiškoje vėžėje reikia pakelti į 550 mm, europietiškoje vėžėje bet kokiu atveju bus 760 mm.

LTG atsakymas iš esmės yra: bla bla bla, taip kažkaip, gal taip, o gal kitaip, vienužodžiu, tikriausiai nieko nedarysim.

Šiaip, niekas ir neturi iliuzijų, kad peronai galėtų būti idealiame aukštyje visiems traukiniams ar realiai 100% accessible. Niekur Europoje taip realiai nėra ir turbūt niekada nebus, bet visgi tie standartiniai aukščiai (konkrečiai 550 mm) tam ir yra, kad būtų galima nustatyti kažkokį baseline vienodą aukštį visose stotyse ir daugmaž visiems traukiniams tas aukštis būtų geras. Na tikrai geresnis, negu dabartiniai ~250-300mm (ar koks jis?). Ypač apgailėtinai atrodo turint omeny, kad ne tiek jau daug stočių turim, investicijos tikrai nebūtų kažin kokios baisingai didelės. Net latviai pasidarė, kas savaime nemažai pasako, turint omeny, kad jų transporto sektorius yra arguably dar labiau apsišikęs, nei Lietuvos.

Tikrai gali būti 100 % accessible: tiesiog visi peronai europietiškoje vėžėje turi būti 760 mm, rusiškoje 550 mm.
Aišku, gaila, kad europietiškoje pasirinko 760 mm, nes dviaukščių traukinių naudojimas tampa nelabai įmanomas. Bet taikėsi prie Lenkijos ir Vokietijos.

Tai man ir galva neišneša, kodėl negalima esamų rusiškos vėžės platformų paaukštinti iki 550 mm, kaip jau prieš ~10 metų padaryta Estijoje ir jau keletą metų daroma Latvijoje. Rekonstruoji 20 platformų pagrindiniuose miestuose ir efektas iškart pasijaus. Čia tikrai nedidelės sumos.

[Visdarlietus]

Be to Rusijos tranzitas niekur nedings. O jei dings, tai skaityk - karas.

O kuo susijęs rusiškas tranzitas ir perono aukštis? Tranzitas ir taip be įlaipinimo išlaipinimo.

[Ignalina]

Todėl ir negalima nes reikia suderinti tarybinį ir kažkokį tai europinį (realiai tokio nėra) gabarito standartą. Latviams daug paprasčiau, nes nauji elektriniai traukiniai tarybinio gabarito, o aukštį galima daryti ir didesnį, tai tarybinis gabaritas neriboja, nes grynai tarybinis aukšto perono standartas dar aukštesnius peronus leidžia.



Zooparkai visoje Europoje yra. Anksčiau nebuvo žemagrindžių traukinių. Paskutinius du dešimtmečius jau tokie randasi. Dviaukščams vagonams įlaipinimas irgi įvairiai realizuojamas - į vienus įlipama į pirmą aukštą ir tai yra žemas įlipimas, o į kitus įlipama į 1,5 aukšto dalį ir ten aukštis jau didesnis. Daugybė eksploatuojamų vagonų, kurie pagaminti 70-aisiais metais. Nors jie rekonstruojami, bet pagrindinio nešančio kėbulo neperdarysi ir žemesnio įlipimo padaryti neišeina...

Be to Rusijos tranzitas niekur nedings. O jei dings, tai skaityk - karas.

1520mm gabaritas bet kuriuo atveju platesnis nei europinis. Kaip ir sakiau - darai peroną pagal jį, 550mm aukščio, ir problemų nebelieka. Mažesnio gabarito traukinys išleidžia papildomą pakopą.

[Al1]

O tai visgi kokios priežastys, kad negalim visur padaryti, tarkim, 550 mm standartinių platformų aukščio? Vėl koks nors reljefas, klimatas ar dar ten koks nors super-duper-ultra sudėtingas ir komplikuotas dalykas, kurį supranta tik geležynkelių specelystai, ir dėl ko negalim nieko padaryti, kad geležinkelių infrastruktūra bent kažkiek paprogresuotų nuo sovietmečio standartų?

Todėl ir negalima nes reikia suderinti tarybinį ir kažkokį tai europinį (realiai tokio nėra) gabarito standartą. Latviams daug paprasčiau, nes nauji elektriniai traukiniai tarybinio gabarito, o aukštį galima daryti ir didesnį, tai tarybinis gabaritas neriboja, nes grynai tarybinis aukšto perono standartas dar aukštesnius peronus leidžia.

Kiek suprantu, problema yra zooparkas ir interoperabilumas. Padarysim visur 550 mm, o pas latvius ir lenkus bus 760, bus blogai tarptautiniams maršrutams. Jei padarys 760, tai žemagrindžiams traukiniams nebus bepakopio įėjimo. Jei, tarkime, Rusija ir Baltarusija taps kada nors normaliom valstybėm, reiks interoperabilumo su jų standartais. Bet koks "padarykim visur 550" turi riziką tapti dar vienais į vėją išmestais 360 milijonų, kurie užkerta kažkurias galimybes.

Zooparkai visoje Europoje yra. Anksčiau nebuvo žemagrindžių traukinių. Paskutinius du dešimtmečius jau tokie randasi. Dviaukščams vagonams įlaipinimas irgi įvairiai realizuojamas - į vienus įlipama į pirmą aukštą ir tai yra žemas įlipimas, o į kitus įlipama į 1,5 aukšto dalį ir ten aukštis jau didesnis. Daugybė eksploatuojamų vagonų, kurie pagaminti 70-aisiais metais. Nors jie rekonstruojami, bet pagrindinio nešančio kėbulo neperdarysi ir žemesnio įlipimo padaryti neišeina...

Be to Rusijos tranzitas niekur nedings. O jei dings, tai skaityk - karas.

[John]

Kiek suprantu, problema yra zooparkas ir interoperabilumas. Padarysim visur 550 mm, o pas latvius ir lenkus bus 760, bus blogai tarptautiniams maršrutams. Jei padarys 760, tai žemagrindžiams traukiniams nebus bepakopio įėjimo. Jei, tarkime, Rusija ir Baltarusija taps kada nors normaliom valstybėm, reiks interoperabilumo su jų standartais. Bet koks "padarykim visur 550" turi riziką tapti dar vienais į vėją išmestais 360 milijonų, kurie užkerta kažkurias galimybes.

Pas latvius 760 mm? Ne 550 mm jie dabar darosi visur?

[John]

FB teko užmatyt panašų klausimą apie peronus po vienu iš LTG postu apie naujus traukinius.

LTG atsakymas iš esmės yra: bla bla bla, taip kažkaip, gal taip, o gal kitaip, vienužodžiu, tikriausiai nieko nedarysim.

Šiaip, niekas ir neturi iliuzijų, kad peronai galėtų būti idealiame aukštyje visiems traukiniams ar realiai 100% accessible. Niekur Europoje taip realiai nėra ir turbūt niekada nebus, bet visgi tie standartiniai aukščiai (konkrečiai 550 mm) tam ir yra, kad būtų galima nustatyti kažkokį baseline vienodą aukštį visose stotyse ir daugmaž visiems traukiniams tas aukštis būtų geras. Na tikrai geresnis, negu dabartiniai ~250-300mm (ar koks jis?). Ypač apgailėtinai atrodo turint omeny, kad ne tiek jau daug stočių turim, investicijos tikrai nebūtų kažin kokios baisingai didelės. Net latviai pasidarė, kas savaime nemažai pasako, turint omeny, kad jų transporto sektorius yra arguably dar labiau apsišikęs, nei Lietuvos.

[alga]

O tai visgi kokios priežastys, kad negalim visur padaryti, tarkim, 550 mm standartinių platformų aukščio? Vėl koks nors reljefas, klimatas ar dar ten koks nors super-duper-ultra sudėtingas ir komplikuotas dalykas, kurį supranta tik geležynkelių specelystai, ir dėl ko negalim nieko padaryti, kad geležinkelių infrastruktūra bent kažkiek paprogresuotų nuo sovietmečio standartų?

Kiek suprantu, problema yra zooparkas ir interoperabilumas. Padarysim visur 550 mm, o pas latvius ir lenkus bus 760, bus blogai tarptautiniams maršrutams. Jei padarys 760, tai žemagrindžiams traukiniams nebus bepakopio įėjimo. Jei, tarkime, Rusija ir Baltarusija taps kada nors normaliom valstybėm, reiks interoperabilumo su jų standartais. Bet koks "padarykim visur 550" turi riziką tapti dar vienais į vėją išmestais 360 milijonų, kurie užkerta kažkurias galimybes.

[Konstantin]

O tai visgi kokios priežastys, kad negalim visur padaryti, tarkim, 550 mm standartinių platformų aukščio? Vėl koks nors reljefas, klimatas ar dar ten koks nors super-duper-ultra sudėtingas ir komplikuotas dalykas, kurį supranta tik geležynkelių specelystai, ir dėl ko negalim nieko padaryti, kad geležinkelių infrastruktūra bent kažkiek paprogresuotų nuo sovietmečio standartų?

FB teko užmatyt panašų klausimą apie peronus po vienu iš LTG postu apie naujus traukinius.

[DeSadas]

O tai visgi kokios priežastys, kad negalim visur padaryti, tarkim, 550 mm standartinių platformų aukščio? Vėl koks nors reljefas, klimatas ar dar ten koks nors super-duper-ultra sudėtingas ir komplikuotas dalykas, kurį supranta tik geležynkelių specelystai, ir dėl ko negalim nieko padaryti, kad geležinkelių infrastruktūra bent kažkiek paprogresuotų nuo sovietmečio standartų?

na as itariu imasi lengvesniu projektu... vagonu interjerai, vilniaus gelezinkelio stoties vidine rekonstrukcija, nauju traukiniu pirkimas.

[DeSadas]

Jei ES davė elektrifikacijai, tai nereiškia, kad duos tuo pat metu ir kitiems stambiems projektams. Kišenė gi ne begalinė. Ir pati LTG turi prisidėti, o dabar su finansais irgi įtempta padėtis. Tuo tarpu latviai jokių grandiozinių projektų šiuo metu neturi. RailBaltica nesiskaito, nes ji ir pas mus.

Apie iš viso kalba? LTG nesugeba eksploatuoti turimų rampų ir keltuvų 13 elektrinių traukinių. Ir ne peronuose čia problema.

Latviams dekinga padetis, daug elektrifikuotiliniju kaip ir lenkai turejo po sovietmecio.

Priminkit kazkas ar ne LT turi maziausiai elektrifikavimo gelezinkeliuose es?

[John]

O tai visgi kokios priežastys, kad negalim visur padaryti, tarkim, 550 mm standartinių platformų aukščio? Vėl koks nors reljefas, klimatas ar dar ten koks nors super-duper-ultra sudėtingas ir komplikuotas dalykas, kurį supranta tik geležynkelių specelystai, ir dėl ko negalim nieko padaryti, kad geležinkelių infrastruktūra bent kažkiek paprogresuotų nuo sovietmečio standartų?

[taccido]

Tikrai reikia rekonstruoti platformas, kad sutaptų platformos ir traukinio grindų aukštis. Nebūtina gi visko padaryti iš karto, galima etapais, kaip tą latviai ir daro. Kad ir po 10 platformų per metus, iš pradžių nors svarbiausiose stotyse. Turint omeny Lietuvos geležinkelių apimtį, jau greitai pasijustų efektas.
Bet esminis dalykas: pirmiausia turi būti bendras standartas, kur numatytas informacijos pateikimas, pritaikymo neįgaliesiems sprendimai ir kt. Latviai pasidarė tą universalaus dizaino standartą geležinkeliui ir dabar po truputį įgyvendina. Lietuvoje iki šiol visur chaosas, tep lep, ir absoliučiai jokių kalbų apie kažkokį pokytį.

[Al1]

Jei ES davė elektrifikacijai, tai nereiškia, kad duos tuo pat metu ir kitiems stambiems projektams. Kišenė gi ne begalinė. Ir pati LTG turi prisidėti, o dabar su finansais irgi įtempta padėtis. Tuo tarpu latviai jokių grandiozinių projektų šiuo metu neturi. RailBaltica nesiskaito, nes ji ir pas mus.

Apie iš viso kalba? LTG nesugeba eksploatuoti turimų rampų ir keltuvų 13 elektrinių traukinių. Ir ne peronuose čia problema.