Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[Gator]

Nes viskas kainuoja pinigus, jau paaiškino praeitam poste.

Paaiškino apie tai, kad 40m senumo kainuoja daug, nes kiti standartai, dar ir neįgaliųjų pritaikymo nėra.
Nepaaiškino apie sąlyginai naujų pesų situaciją.

[Garbanius]

Nes viskas kainuoja pinigus, jau paaiškino praeitam poste.

[John]

Klausimas ar verta. Vienintelis kandidatas būtų DR1, kurie jau vieną kartą renovuoti, ir kurių rėmai jau skaičiuoja arti 40 metų. Juos reiktų gana stipriai pakeisti kad juos atitempti iki dabartinių reikalavimų - vien neįgaliesiems pritaikyti reiktų gana rimtų pokyčių. Nuo tam tikro taško labiau apsimoka siusti juos į metalo laužą ir pirkti naujus.

Bet vėlgi, riedmenų trūkumas yra labiau simptomas nei giluminė problema - jei iš valstybės būtų įsipareigojimas mokėti subsidijas kad padidinti traukinių reisų dažnį/kryptis, ir tai užtikrinama bent kokiems 10 metų, tada gauti paskolą kad daugiau traukinių nusipirkti problemų nebūtų, ir jiems suorganizuotų pirkimą gana greitai (ar išnaudotų esamą).

Na kad LTG ir gerokai naujesnių traukinių nelabai nori ne tik renovuoti, bet ir atlikti elementaraus maintenance ir kapitalinių remontų. Net nebepamenu, kada paskutinį kartą veikė, pavyzdžiui, Pesa 730ML keleivių informacinė sistema ir švieslentės (tiek viduje, tiek išorėje). EJ575 švieslentės irgi pusiau neveikiančios, vėdinimo sistemos genda, tas pats su modernizuotais vagonais (kad i tuo fancy 1st class), kur sumontuota įranga, bet ji neveikia. Ar čia nėra labiau ne apsimoka vs neapsimoka dalykas, o apsileidimas ir negebėjimas/nenoras prižiūrėti riedmenų ir atlikti savailaikį maintenance ir kapitalinius remontus? Sąlyginai naujus Pesa 730ML traukinius pradėjo kanibalizuoti (wtf???), ko pasekoje vienas traukinys stovėjo patvoryje pusiau išardytas kelis metus. Su EJ575, kaip suprantu, kažkas panašaus nutiko. Žodžiu, kažkoks chaotiškas ir 3rd world šalims būdingas požiuūris į riedmenų priežiūrą. Susidaro įspūdis, kad nėra aiškių procesų ir logikos. Aišku, man, kaip keleiviui, kaip ir dzin, kokie ten pas juos procesai, bet kai atsakymas į bet kokį klausimą bus "trūksta riedmenų", tai tiesiog įdomu, kodėl LTG neprioritetizuoja riedmenų išsaugojimo ir jų priežiūros, o juos tiesiog nurašinėja ir po to gieda savo "trūksta riedmenų" giesmelę.

[ignaloidas]

Ar nebūtų logiškiau ne pirkti naudotus, o renovuoti jau turimus užuot juos išsiuntus į metalo laužą?

Klausimas ar verta. Vienintelis kandidatas būtų DR1, kurie jau vieną kartą renovuoti, ir kurių rėmai jau skaičiuoja arti 40 metų. Juos reiktų gana stipriai pakeisti kad juos atitempti iki dabartinių reikalavimų - vien neįgaliesiems pritaikyti reiktų gana rimtų pokyčių. Nuo tam tikro taško labiau apsimoka siusti juos į metalo laužą ir pirkti naujus.

Bet vėlgi, riedmenų trūkumas yra labiau simptomas nei giluminė problema - jei iš valstybės būtų įsipareigojimas mokėti subsidijas kad padidinti traukinių reisų dažnį/kryptis, ir tai užtikrinama bent kokiems 10 metų, tada gauti paskolą kad daugiau traukinių nusipirkti problemų nebūtų, ir jiems suorganizuotų pirkimą gana greitai (ar išnaudotų esamą).

[John]

Ar nebūtų logiškiau ne pirkti naudotus, o renovuoti jau turimus užuot juos išsiuntus į metalo laužą?

[MedinisStrazdas]

O suomiai bent pardavinėja naudotus? Egzistuoja tokia rinka?

[Kitas Džiugas]

suomių?

[ejs-ejs]

Įdomu, kodėl lietuviai neperka naudotų traukinių?

Iš ko juos pirkti? Ukrainos ar baltarusų?

[eigh]

Lenkijoje keleivių, keliaujančių geležinkeliais, skaičiau augimas gerokai pranoko prognozes. Šiemet bus pervežta tiek keleivių, kiek buvo planuota pervežti 2030 m. Dėl to PKP skubiai nusipirko 50 naudotų keleivinių vagonų iš DB, kad bent kiek suvaldytti deficitą .

Poland buys used rail carriages from Deutsche Bahn, prompting opposition criticism of “German scrap”

Įdomu, kodėl lietuviai neperka naudotų traukinių? Naudoti autobusai Vilniuje juk važinėja. Ar "nėra riedmenų" tik atmazas? Ir apskritai - kodėl Lietuva perka tik integruotus traukinius, o ne elektrinus lokomotyvus, prie kurių galima jau bet ką prikabinti? Lenkų variantas visai atrodo logiškas: jei trūksta riedmenų, perki vagonus ir prikabini juos prie egzistuojančių lokomotyvų.

[Gator]

miesto geležinkelis turėtų būti įrengiamas ir plečiamas pagal rečiausiai ar dažniausiai kursuojančių autobusų maršrutus?

Ne. Tiesiog sakiau, kad 10 min sbanh intervalai būtų geras dalykas, nes tai būtų daug dažniau nei dauguma dabartinių maršrutų.

daugiau naudos iš metro važiuojančio kas 4 minutes ir turinčio stoteles Tarandėje, Perkūnkiemyje, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Šeškinėje, prie stadiono ar iš sbahn važiuojančio kas 15 minučių ir turinčio stoteles Tarandėje, Pašilaičiuose, Šeškinėje?

metro stotų dvigubai dažniau bet vidutinis greitis būtų vos mažesnis nes metro traukiniai greičiau įsibegėja ir grečiau lėtėja.

Kuri sistema būtų populiaresnė ir pervežtų daugiau keleivių?

Čia rimtai klausi? Tai aišku, kad kas 4 geriau nei kas 15.
Kaip ir kas 8 geriau nei kas 15, kaip ir kas 14 geriau nei kas 15.

[Konstantin]

Gal ką girdėt dėl traukinio pratęsimo iki Stasylų ir naujų stotelių įrengimą? Turėjo startuot praeitą ketvirtį, bet jokių žinių...

https://www.vz.lt/logistika-ir-trans...iki-salcininku

[jan]

Atsakymas yra gana paprastas. Apie 30 min. Dažniau nereikia. Rečiau (kas valandą) galbūt savaitgaliais ir švenčių dienomis.

Kol nebus galimybės stotyje nusileisti laiptais vienu aukštu žemyn ir persėsti į metro kuris patogiai per kelias minutes nuvežtų iki oro uosto, nmc ir būsimo stadiono tol nelabai kas naudosis tokiu traukiniu nesvarbu kaip dažnai jis kursuotų. Čia būtų varnelės uždėjimas ir apsimetimas kad Vilnius turi miesto geležinkelį.

turint metro liniją šiaurė pietūs būtų galima galvoti kaip keliones iš priemiesčių autobusu ir mašinom pakeisti bėgiais pridedant sbahn vakarai rytai bet kad tai būtų patrauklu vis tiek reiktų investicijų.

N.Vilnioje pakelti ar pakasti bėgiai turėtų būti atvesti iki mikrorajono centro, tas pats Trakuose, Grigiškėse.

Kažkas rašė apie autobusus iš Nemenčinės iki bėgių- nebūtų populiaru, bet bėgius galima atvesti iki Nemenčinės jeigu būtų ilgalaikė strategija ten plėsti Vilniaus aglomeraciją ir statyti daugiabučius žmonėms kurie norėtų dirbti Vilniuje bet gyventi apsupti miškų

[jan]

Pagal mūsų standartus (autobusų grafikai būna ir retesni) toks intervalas miesto susisiekimui tiktų puikiai.

miesto geležinkelis turėtų būti įrengiamas ir plečiamas pagal rečiausiai ar dažniausiai kursuojančių autobusų maršrutus?

daugiau naudos iš metro važiuojančio kas 4 minutes ir turinčio stoteles Tarandėje, Perkūnkiemyje, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Šeškinėje, prie stadiono ar iš sbahn važiuojančio kas 15 minučių ir turinčio stoteles Tarandėje, Pašilaičiuose, Šeškinėje?

metro stotų dvigubai dažniau bet vidutinis greitis būtų vos mažesnis nes metro traukiniai greičiau įsibegėja ir grečiau lėtėja.

Kuri sistema būtų populiaresnė ir pervežtų daugiau keleivių?

[Visdarlietus]

Atsakymas yra gana paprastas. Apie 30 min. Dažniau nereikia. Rečiau (kas valandą) galbūt savaitgaliais ir švenčių dienomis.

Tai ir gaunasi miesto traukinys +30 min. Greitasis + 10 min. į Marcinkonis + 10 min miesto. Intervalas 50 min.

[John]

Pralaidumo galimybių nepasakysiu, tiesiog pamąstymui. Koks turi būti intervalas tarp miesto traukinio ir po jo išvykstančio greitojo traukinio iš Vilniaus stoties? Ypač jeigu siūloma padaryti papildomų sustojimų tarp Vilniaus ir Panerių. Ir kokie intervalai gaunasi jeigu į Kauną greitieji traukiniai važiuotų bent kartą per valandą ir dar plius Klaipėdos traukiniai. Priemiestiniai į Kauną ir Marcinkonių kryptimi galėtų važiuoti gal ir 5 min. intervale. Bet net dabar berods tarp traukinių link Panerių daroma ne mažiau 15 min. intervalas.
Čia buvo rašyta apie Berlyną, tai neesu apvažiavęs visų Berlyno s-bahn trasų, bet kiek važiavau tai jiems šalia geležinkelio visur nutiesti atskiri dvikeliai bėgiai.
Panaudoti privežamuosius pramoninio geležinkelio kelius pro gamyklas tarp Vilniaus ir Panerių. Tai ten visų pirma vienkelis. Be to tektų pertvarkyti visą kelyno signalizaciją. Kiek mačiau ten daugumoje manevriniai šviesoforai arba šviesoforai valdomi nuo šviesoforo stulpo.

Atsakymas yra gana paprastas. Apie 30 min. Dažniau nereikia. Rečiau (kas valandą) galbūt savaitgaliais ir švenčių dienomis.

[udrius]

Šiaip labai jau neteisingai mąstote. Reikia mąstyti ne apie technines galimybes, o apie srautų sukūrimą. Kaip ir rašiau anksčiau, miestas vystosi stotis - šiaurė, bet ne stotis - rytai vakarai, stotis - pietūs. O šiuose regionuose kad atsirastų nauji rajonai - per daug sudėtinga - kalvota, blogas įvaizdis, saugomos teritorijos. Tad kol nebus srautų - nieko ir nebus.

[Visdarlietus]

Ar tikrai? Koks yra dvikelio geležinkelio capacity ir kiek jis dabar realiai panaudojamas? Realiai traukiniai viena kryptimi gali važiuoti kas ~5 minutes. Žinoma, yra prekinių traukinių faktorius, bet visvien kalba turbūt neina apie intervalą "kas 1 valandą" dėl capacity problemų.

Pralaidumo galimybių nepasakysiu, tiesiog pamąstymui. Koks turi būti intervalas tarp miesto traukinio ir po jo išvykstančio greitojo traukinio iš Vilniaus stoties? Ypač jeigu siūloma padaryti papildomų sustojimų tarp Vilniaus ir Panerių. Ir kokie intervalai gaunasi jeigu į Kauną greitieji traukiniai važiuotų bent kartą per valandą ir dar plius Klaipėdos traukiniai. Priemiestiniai į Kauną ir Marcinkonių kryptimi galėtų važiuoti gal ir 5 min. intervale. Bet net dabar berods tarp traukinių link Panerių daroma ne mažiau 15 min. intervalas.
Čia buvo rašyta apie Berlyną, tai neesu apvažiavęs visų Berlyno s-bahn trasų, bet kiek važiavau tai jiems šalia geležinkelio visur nutiesti atskiri dvikeliai bėgiai.
Panaudoti privežamuosius pramoninio geležinkelio kelius pro gamyklas tarp Vilniaus ir Panerių. Tai ten visų pirma vienkelis. Be to tektų pertvarkyti visą kelyno signalizaciją. Kiek mačiau ten daugumoje manevriniai šviesoforai arba šviesoforai valdomi nuo šviesoforo stulpo.

[ignaloidas]

Juk Vilnius–Paneriai krovininis eismas praktiškai eliminuotas, kroviniai tvarkomi Vaidotuose.

Pagrinde taip, bet krovininiai traukiniai iš Turmanto(Daugpilio) vis dar važiuoja pro Vilnių, nes nėra kaip patogiai Naujosios Vilnies stotyje kaip jų nusukti Vaidotų link - reiktų apsukinėti sąstatą. Kažkada buvo nusukimas, ir jį pastatyti būtų galima, bet dabar nėra.

[alga]

Juk Vilnius–Paneriai krovininis eismas praktiškai eliminuotas, kroviniai tvarkomi Vaidotuose.

[ignaloidas]

Ar tikrai? Koks yra dvikelio geležinkelio capacity ir kiek jis dabar realiai panaudojamas? Realiai traukiniai viena kryptimi gali važiuoti kas ~5 minutes. Žinoma, yra prekinių traukinių faktorius, bet visvien kalba turbūt neina apie intervalą "kas 1 valandą" dėl capacity problemų.

Vilnius - Paneriai yra paskaičiuotas pralaidumas ~150 krovininių traukinių per dieną kiekvienai krypčiai. Tai maždaug vienas 4000 tonų traukinys kas 10 minučių. Jei dedikuoti tik keleiviniams traukiniams, tikrai galėtų būti traukiniai kas kokias 5 minutes.