Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[alga]

Ne nuo 2004 metų.

[vectron]

Mūsų turimos DR1A nuo 2004 metų irgi modernizuotos Rygoje.

[Ignalina]

Latvijoj važinėja tiek originalai, tiek DR1AC - pačių latvių modernizuoti traukiniai, kurie turi perdarytą kabiną, duris, saloną.

[Vilniaus gyventojas]

O Latvijoje seni drakonai važinėja dar (elektriniai lyg pakeisti, bet dėl dyzelinių nežinau)? Įdomu ar pas juos yra kokia nors modernizacijos patirtis.

[Garbanius]

O kaip su pritaikymu neįgaliems? Ten keliskart pratęstas būtinas reikalavimas, kiek randu spaudoj iki 2024 galo jau turėjo būt, gal vėl pratęstas? Bet vargu ar jie liftus įrenginės, nors šiaip galėtų ir klasikiniuose Klaipėdos vagonuose. Darant po vieną vagoną nebūtų kosminės investicijos tokiai įmonei.

[Ignalina]

Kaip manote, kada paskutinis Rīgas Vagonbūves Rūpnīca traukinys nustos važiavęs Lietuvoje?

„Dabar yra tokie planai (dėl sovietinių riedmenų visiško atsisakymo nuo 2026-ųjų – VŽ). Tačiau, svarstome visokias alternatyvas ir skaičiuojame, kiek kainuotų modernizuoti tuos senus traukinius – ar turime pakankamai detalių iš tinkamų šalių, ar galime įrengti atsiperkančią kondicionavimo sistemą ir t. t. Todėl gali būti, kad sprendimai gali kisti, jeigu matysime, kad galime komfortą savo klientams ir senesniuose riedmenyse pasiūlyti už, pvz., pigesnę kainą“, – kalbėjo ji.

K. Meidė: yra planų, kad po poros metų Lietuvoje nebeliks sovietinių keleivinių traukinių - Verslo žinios

Matant, kad pradėjo mini investicijas į geriausios būklės DR1A, panašu, kad pasirinko antrąjį variantą - palikti kelis važiuojančius vienetus ir vežti už 3 klasės kainą.

[CloudmakerLT]

Šiandien FB reelsai išmetė video su traukinio išvykimu. Atkreipiau dėmesį, kad Visagino stotyje atnaujintas peronas:

Džiugu, nes prieš tai buvęs asfaltuotas peronas atrodė labai prastai. Bet kodėl nesugėbėta tvarkymo metu įrengti 550mm perono?

Kaip manote, kada paskutinis Rīgas Vagonbūves Rūpnīca traukinys nustos važiavęs Lietuvoje?

[Ignalina]

Šiandien FB reelsai išmetė video su traukinio išvykimu. Atkreipiau dėmesį, kad Visagino stotyje atnaujintas peronas:

Džiugu, nes prieš tai buvęs asfaltuotas peronas atrodė labai prastai. Bet kodėl nesugėbėta tvarkymo metu įrengti 550mm perono?

[ejs-ejs]

Maloniai nustebino link Ignalinos važiuojančiame dyzeliniame traukinyje atsiradę patogumai

Jie kol kas veikia.
Pamenu analogiškus Klaipėdos maršrutuose ...

[Valdemar]

Maloniai nustebino link Ignalinos važiuojančiame dyzeliniame traukinyje atsiradę patogumai

[vectron]

Kažkada iki bano gavimo forumietis Aleksio tvirtino, kad pesos su viršridomis. Mano stebėjimai ir šiandienos patirtis rodo, kad ne viskas gerai su riedmenų priežiūra ir greičiausiai ne tik su pesomis.
Šiandien teko važiuoti traukiniu dukart: 630M ir EJ575. Pesoje kaip ir nieko labai pastebimo iš trūkumų, išsskyrus neveikiantį pirmają laiptelį, kuris tiesiog neišlindo. Koks keleivis gali skradžiai žemę prasmegti tarp perono ir traukinio. O EJ575 iš Trakų buvo su neveikiančiu kondicionieriumi, dviejuose vagonuose pradarytos visos orlaidės, kas labai reta pamatyti. O tarp vagonų neveikia durys, tai teko pačiam ranka atsistumti.
iš bendrų pastebėjimų galima išskirti pačių traukinių, ypatingai elektrinių, estetinę blogą būklę: išblukę, ant stogo didžiausi atsilupusių dažų plėmai, taip pat elektrinių traukinių sąstatai labai dažnai važinėja hibridais. T.y. viename sąstate skirtingų traukinių vagonai būna sukabinti, kartais net skirtingo dažymo.
"Moderniausias riedmenų parkas rytų Europoje", vadinasi.

[John]

Šiaip jeigu nepastebėjote dar, tai visas SuMin’o dėmesys dabar eina keliams ir žvyrkeliams, tad apie kažkokią rimtesnę geležinkelių plėtrą teks bent laikinai pamiršti. LTG bandė diplomatiškai išsisukti, bet nelabai sėkmingai.

Deja, tiesos yra. Chroniškas under-investmentas į praktiškai visą transporto infrastruktūrą nuo automobilių kelių iki dviračių takų su geležinkeliais inbetween. Ir ta skylė vis didėja ir didėja, ir šiuo metu, iš akies sakyčiau, kokie 10 mlrd. Eur ir toliau sparčiai didėja. Bėda ta, kad vos tik pasigirdus kalboms apie bet kokio mokesčio didinimą (kas yra absoliučiai neišvengiama ir būtina), pasipila visokių verslo konfederacijų ir bankų "ekonomistų" klykimas, kaip paklėlus mokesčius bent 0.1% iškart ateis pasaulio pabaiga ir visi pabėgs kitur (spiler alert, nepabėgs). O ta skylė ir toliau didėja, keliai toliau blogėja, geležinkeliai toliau negauna investicijų, dviračiu kur nors nuvažiuoti toliau už miesto neįmanoma ir t.t. Liūdnokos perspektyvos, jeigu taip ir toliau.

[sleader]

Dėl milijoninių miestų Lenkijoje, tai galima pritempti, Katovicų algomeracija virš 3 mil. Trimiestis (Gdanskas, Gdynia ir Sopotas plius priemiesčiai) apie milijoną gyventojų, Krokuva su priemiesčiai irgi netoli milijono. Dar aišku Lodzė kažkada turėjo virš 900 tks tai su priemiesčiais irgi netoli milijono buvo.

Bet ne tik milijonuose gyventojų esmė. Jeigu tarkime Vilnius būtų milijoninis miestas, su tokiu geležinkelio tinklu ir pasiekiamumu kaip yra dabar, tai iš tų papildomų gyventojų neatsirastų gausybės keleivių, nes turime tik vieną stotį ir ji yra viename miesto pakraštyje. Ir ne tik Vilniuje ta problema, kad miestai yra išsiplėtę tolyn nuo geležinkelio, o geležinkelis pro tas naujas teritorijas nėra nutiestas.
Kad ir kaip faina būtų važiuoti traukiniu, bet net paėmus tokią kelionę kaip Vilnius - Kaunas, tai ji patraukti tik neturint galimybės važiuoti automobiliu, ar tik išskirtinai pramoginiais tikslais. Nes iš daugelio miesto vietų, vien iki stoties nusigauti reikia bent 40-50 minučių. T.y. prieš lipant į traukinį, turi namus palikti kažkur prieš 1 valandą. Tada dar pridėjus kelionės trukmę, kuri minimum yra 1:15 val., bei nusigavimą nuo stoties iki galutinio taško, kas sudarys dar 20-30 min (pėsčiomis iki centro ar VT kur kitur), tai iš viso kelionė sudarys bent 2:40 val. Kas kelionei į miestą esantį už 100 km yra kosmiškai daug. Kai automobiliu tokią kelionę atliksi minimum 2x greičiau.
Lygiai tiek pat laiko užtruktų pvz. Lenkijoje nuvažiuoti nuo Balstogės pakraštyje esančio gyv. rajono, iki Varšuvos senamiesčio. Kas atstumo prasme yra 2x ilgesnė kelionė.

P.S. kas įdomiausia, tai pvz. iš Pašilaičių Vilniuje bandant susiplanuoti kelionę į Kauno senamiestį, kelionės traukiniu nėra tarp jokio siūlomo pasirinkimo Google mapsuose (jeigu nepasirenki, kad būtent traukinius rodytų).

[dtb]

Šiaip jeigu nepastebėjote dar, tai visas SuMin’o dėmesys dabar eina keliams ir žvyrkeliams, tad apie kažkokią rimtesnę geležinkelių plėtrą teks bent laikinai pamiršti. LTG bandė diplomatiškai išsisukti, bet nelabai sėkmingai.

[John]

Vyksta projektai ir pagal finansinį pagrindą, ir dar visai rimtai, e.g. Japonijoj visas Maglev'o projektas yra grynai finansiniu pagrindu vykdomas, su 0 finansinės pagalbos iš vyriausybės, Amerikoje Brightline dirba grynai finansiniu pagrindu, šiaip grynai visa USA geležinkelių pradinė plėtra visa buvo finansiniu pagrindu. Tam sąlygos tikrai gali susidaryti ir susidaro. O jei kalbėti apie pačią Rail Baltica, tai visgi yra darytos analizės - koks atsipirkimas finansiniu ir ne finansiniu pagrindu, ir finansiniu pagrindu tai yra gyli, 21.5 milijardo duobė. Vien tik visuomeniniu pagrindu šis projektas apsimoka. Patiems LTG jų maršrutų finansinis pagrindas yra tame kad SuMin'as jiems už juos moka - o jau būtent SuMin'as žiūri į visuomeninį pagrindą skirdamas finansavimą (nors nežinau ar jie turį kažkokią rimtesnę analizę pasidarę dėl to - jei būtų, gal daugiau finansuotų). Čia aišku galima kaltis be galo kaip kas, bet jei tau atrodo kad geriausias būdas LTG kalbėti su žurnalistais yra arba sakyti kad niekas negerės, arba sakyti kad čia visos problemos dėl SuMin'o neveiklos, tai nemanau kad vertą tėsti.



Na tikrai ne visi. Vis dėl to yra ir privačių operatorių dirbančių Lenkijoje, kaip pvz. Leo Express, kurie (mano supratimu) be valstybės finansavimo vykdo reisus tarp miestų ir šalių, ir jie tai vertina grynai per finansų prizmę. Faktas kad yra ir daug fokuso iš ministerijos, bet sakyti kad finansinio pagrindo visai nėra nemanau kad logiška.

Really? Maglevas? Leo Express? Brightline? Jeigu jau reikia ieškoti tokių ekstremaliai egzosiškų pavyzdžių, kad pagrįsti "finansinio pagrindimo" poreikį infrastruktūros priežiūrai ir modernizavimui, tai ką aš žinau. Ir kokią gi geležinkelių infrastruktūrą stato ar modernizuoja Leo Express Lenkijoje?

[Visdarlietus]

Dėl milijoninių miestų Lenkijoje, tai galima pritempti, Katovicų algomeracija virš 3 mil. Trimiestis (Gdanskas, Gdynia ir Sopotas plius priemiesčiai) apie milijoną gyventojų, Krokuva su priemiesčiai irgi netoli milijono. Dar aišku Lodzė kažkada turėjo virš 900 tks tai su priemiesčiais irgi netoli milijono buvo.

[ignaloidas]

Kam rūpi "finansinis pagrindas", jei tai yra absoliučiai irrlevant ir joks normalus transporto projektas nėra kuriamas tam, kad atlieptų buhalterinį "finansinį pagrindą"? Koks Rail Balticos finansinis pagrindas? Koks praktiškai visų LTG keleivinių maršrutų finansinis pagrindas? Biškiuką lame užsiiminėti semantinaiis išvedžiojimais ir kabinėtis prie vieno termino, bandant teisinti tiek pačių LTG, tiek SuMin apsileidimą ir melavimą.

Vyksta projektai ir pagal finansinį pagrindą, ir dar visai rimtai, e.g. Japonijoj visas Maglev'o projektas yra grynai finansiniu pagrindu vykdomas, su 0 finansinės pagalbos iš vyriausybės, Amerikoje Brightline dirba grynai finansiniu pagrindu, šiaip grynai visa USA geležinkelių pradinė plėtra visa buvo finansiniu pagrindu. Tam sąlygos tikrai gali susidaryti ir susidaro. O jei kalbėti apie pačią Rail Baltica, tai visgi yra darytos analizės - koks atsipirkimas finansiniu ir ne finansiniu pagrindu, ir finansiniu pagrindu tai yra gyli, 21.5 milijardo duobė. Vien tik visuomeniniu pagrindu šis projektas apsimoka. Patiems LTG jų maršrutų finansinis pagrindas yra tame kad SuMin'as jiems už juos moka - o jau būtent SuMin'as žiūri į visuomeninį pagrindą skirdamas finansavimą (nors nežinau ar jie turį kažkokią rimtesnę analizę pasidarę dėl to - jei būtų, gal daugiau finansuotų). Čia aišku galima kaltis be galo kaip kas, bet jei tau atrodo kad geriausias būdas LTG kalbėti su žurnalistais yra arba sakyti kad niekas negerės, arba sakyti kad čia visos problemos dėl SuMin'o neveiklos, tai nemanau kad vertą tėsti.

Kitas dalykas, kad kur jau kur, bet Lenkijoje tokie projektai irgi įgyvendinami tikrai ne dėl "finansinio pagrindo", o tam, kad užtikrintų keleivių ir prekių judėjimą ir tai vertinama ne per buhalterinę finansų, o bendros naudos
prizmę, taigi LTG ir apie tai meluoja. Šiaip, PKP ir Lenkijos SuMin vietoje turbūt duočiau velnių už tokį Lenkijos minėjimą ir išgalvotų pezalų rašymą viešumoje

Na tikrai ne visi. Vis dėl to yra ir privačių operatorių dirbančių Lenkijoje, kaip pvz. Leo Express, kurie (mano supratimu) be valstybės finansavimo vykdo reisus tarp miestų ir šalių, ir jie tai vertina grynai per finansų prizmę. Faktas kad yra ir daug fokuso iš ministerijos, bet sakyti kad finansinio pagrindo visai nėra nemanau kad logiška.

[John]

Pasakyti priežasčių kodėl "neinvestuojama" nėra įmanoma, galima pasakyti tik kodėl vienu ar kitu pagrindu investuoti neapsimoka. Ir LTG kaba grynai apie finansinį pagrindą (padariau taip kad negalėtum dar kartą ignoruoti). Ir kadangi finansinio pagrindo nėra, tai tuo pagrindu ir nėra investuojama. Žinoma, būtų galima kitais pagrindais būtų galima investuoti, bet LTG galioje tėra investicijos finansiniu pagrindu, ir jie apie tai ir tekalba.

O dėl milijoninių miestų tai pražiūrėjau, faktas, ten kiek nusišnekėta.

Kam rūpi "finansinis pagrindas", jei tai yra absoliučiai irrlevant ir joks normalus transporto projektas nėra kuriamas tam, kad atlieptų buhalterinį "finansinį pagrindą"? Koks Rail Balticos finansinis pagrindas? Koks praktiškai visų LTG keleivinių maršrutų finansinis pagrindas? Biškiuką lame užsiiminėti semantinaiis išvedžiojimais ir kabinėtis prie vieno termino, bandant teisinti tiek pačių LTG, tiek SuMin apsileidimą ir melavimą.

Kitas dalykas, kad kur jau kur, bet Lenkijoje tokie projektai irgi įgyvendinami tikrai ne dėl "finansinio pagrindo", o tam, kad užtikrintų keleivių ir prekių judėjimą ir tai vertinama ne per buhalterinę finansų, o bendros naudos prizmę, taigi LTG ir apie tai meluoja. Šiaip, PKP ir Lenkijos SuMin vietoje turbūt duočiau velnių už tokį Lenkijos minėjimą ir išgalvotų pezalų rašymą viešumoje

[ignaloidas]

Tai nėra tiesa, nes ne todėl Lietuvoje neinvestuojama į infrastruktūrą. Taip pat, Lenkijoje yra tik vienas milijoninis miestas - Varšuva. Kiti miestai ne jokie milijoniniai. Tai LTG meluoja ne tik apie tariamas neinvestavimo priežastis, bet ir apie Lenkijos geografiją

Pasakyti priežasčių kodėl "neinvestuojama" nėra įmanoma, galima pasakyti tik kodėl vienu ar kitu pagrindu investuoti neapsimoka. Ir LTG kaba grynai apie finansinį pagrindą (padariau taip kad negalėtum dar kartą ignoruoti). Ir kadangi finansinio pagrindo nėra, tai tuo pagrindu ir nėra investuojama. Žinoma, būtų galima kitais pagrindais būtų galima investuoti, bet LTG galioje tėra investicijos finansiniu pagrindu, ir jie apie tai ir tekalba.

O dėl milijoninių miestų tai pražiūrėjau, faktas, ten kiek nusišnekėta.

[John]

Ir gauti antraštes "Lietuvos Geležinkeliai - niekas negerės"? Čia sakyčiau pusėtina žalos kontrolės taktika kai - pateikti priežasčių dėl kūrių jie patys iš nulio negali imti ir pagerinti visko, nutylint tai kad jei kažkas labai norėtų, tai pasikeistų. Meluot nemelavo - finansinio pagrindo daug kažką gerinti nėra - jei būtų, tai gal kažkas ir privačiai jau būtų suorganizavęs. Bet visuomeninis pagrindas tikrai yra, bet dėl investicijų šiuo pagrindu atsakinga Susisiekimo Ministerija. LTG bando kaip nors tai pakeisti - visos marketingo kampanijos ir pan. yra visų pirmą skirtos padidinti traukinių transporto dalį, kuriai padidėjus didėtų finansinis pagrindas investuoti daugiau, bet reikalai greitai nejudės be daugiau investicijų visuomeniniu pagrindu. RB gal kažkiek padės, bet nebus panacėja, ir tikrai reikės rimtesnio fokuso iš vyriausybės į geležinkelius.

Na taip, jeigu "žala" laikoma tik blogas PR LTG esamai vadovybei, tada sutinku. Visgi, mano nuomone, žala yra tolesnis nieko nedarymas ir geležinkelių potencialo neišnaudojimas. LTG koncentruojasi būtent į tai t.y. nieko nedarymo teisinimą ir maskavimą. O meluoti visgi melavo, ir Palpatine savo poste tas konkrečias vietas netgi paryškino, tai keista, kad jų nepamatei. Aš jas dar kartą čia pacituosiu ir dar padidinsiu, jeigu netyčia vėl nepamatytum:

Pasak bendrovės, kelionių trukmės skirtumai vienodo atstumo atkarpose atsiranda dėl nevienodos infrastruktūros būklės. Lenkijoje esantys milijoniniai miestai generuoja didelius keleivių srautus, todėl yra pagrindas finansuoti geresnių charakteristikų geležinkelio infrastruktūrą, o Lietuvoje to nėra.

Visgi, pasak bendrovės, ši situacija gali keistis tik kardinaliai pasikeitus Lietuvos gyventojų įpročiams – jei visuomenė pradės žymiai masiškiau naudotis viešuoju transportu, atsiras finansinis pagrindas organizuoti daugiau traukinių, kurių dalis galėtų būti ekspreso tipo, dalis stotų ir tarpiniuose sustojimuose.

Tai nėra tiesa, nes ne todėl Lietuvoje neinvestuojama į infrastruktūrą. Taip pat, Lenkijoje yra tik vienas milijoninis miestas - Varšuva. Kiti miestai ne jokie milijoniniai. Tai LTG meluoja ne tik apie tariamas neinvestavimo priežastis, bet ir apie Lenkijos geografiją