Rail Baltica II

[sleader]

Įdomūs požiūris, kad Latviai VISKA perleidę tarptautiniam rangovui yra super protingi,o mes ta patį padarę su tiltu - liurbiai ir nevykėliai.
Su dideliais taptautiniais rangovais dirbti yra nemaža specifiką. Ten jeigu biudžete turi rezervų ir visokios deviacijos nekelia streso - viskas judės, bet jei bus suvaržyti griežtuose rėmuose - bus sunku.
Kitas dalykas, kad jeigu iškils kokių problemų iš statytojo pusės (kokie techniniai projektai, leidimai, derinimai ar pan.), tai net ir labai labai geri rangovai nieko nebus verti, nes jie vis vien nieko nedirbs.
Nežinau iš kur ištraukta "lietuviai tiesia bėgius". Nes nei vieni nei kiti jokių bėgių netiesia ir iki jų tiesimo dar toli toli.
Man tik fokusas į vietinius rangovus ir maksimalus jų pajėgumų išnaudojimas tiesiogiai yra sveikintinas dalykas.
Jeigu viską statyti ant prielaidos, kad piniginis resursas yra neribotas ir pinigų bus tiek kiek reikės yra viena, o jei logiškai skirstyti biudžetą - kiek kitoks vaizdas ir kitoks planavimas. Net jei yra pinigai iš ES skiriami, tai būna tokių atveju, kad perkančiosios organizacijos dėl kokių procedūriniu klaidų ar pan., turi vėliau tą finansavimą grąžinti.

[VLR]

Aš ten klausiau žmogaus, kuris rašė jog latviai tiek pasistūmėję, kad kažkur miškuose (kur niekas nemato) jau net bėgius kloja.
O tamsta parašėte lygiai tą patį, ką ir aš cituojamame pranešime: Rygos ir RIX stotys - visas šiandieninis progresas. Net jei tos stotys ir super super kietos, sudėtingos ir BRANGIOS - tai nereiškia ženklaus pačio RB geležinkelio tiesimo, nes tai taškiniai objektai. Juo labiau aptariamame finansavimo trūkumo kontekste, tai dar labiau reiškia maža progresą, nes jei tokie objektai suvalgys didžiąją dalį biudžeto, tuomet ir dėl likusios dalies progreso bus labai daug klaustukų.

Ir nėra ko čia lygintis bei matuotis.
Man logiskesnis variantas, turint ribotus resursus, yra fokusuotis į pačio geležinkelio tiesimą su inžineriniais statiniais, nei taškinių objektų statybą. Turint bėgius galima įlipti į traukinį ir nuo medinės laikinos platformos, o turint stotį be viso geležinkelio - nieko nenuveiksi.

Pabandom dar kartą:
- Nei lietuviai, nei latviai neturi nusitiesę praktiškai nieko turint omeny visą projekto šiose šalyse mastą, tad šio forumo požiūris, kad 'latviai stato stotis, o lietuviai tiesia bėgius' nėra teisingas ir kvepia buku nacionalizmu ir realybės ignoravimu.
- Latviai turi paskelbę kontraktą ir laimėtoją visai RB Latvijos daliai, lietuviai to padarę neturi. Latvijos nusamdytos kompanijos yra tarptautinės ir itin geros, tad viskas ten, panašu, bus gerai. Kaip bus su Lietuva - neaišku. Su tiltu, panašu, susikniso. Su Panevėžio 'loop' - irgi. Yra ir daugiau klaustukų.
- Latvių požiūris, kad pirma reikia pasistatyti stotis yra racionalus ES finansavimo klausimu. Kaip kažkas jau minėjo, ES akcentuoja, kad jiems svarbiausia yra TEN-T trasa Talinas - Varšuva. Latvijos ir Lietuvos kontekste tai reiškia, kad ES yra svarbiausi keliai laukuose, užsukimai į Rygą ar Vilnių jiems nėra per daug įdomus, jie yra detalės. Būtent dėl to sukalti Vokietijos lygio transporto mazgą už projekto pinigus pačioje pradžioje buvo racionalu - tai yra rizikingiausia dalis, kurią lengviausia išmesti. Dabartinėje stadijoje (ypač turint omeny infliaciją) tokio projekto jau niekas prastūmęs tikrai nebūtų. Tuo tarpu trasą laukuose ES vis tiek prafinansuos, nes be jos nėra ir TEN-T jungties, o TEN-T jungtys yra ES prioritetas.
- Nėra taip, kad yra fiksuotos sumos šitiems dalykams, gaus viską ir latviai, net jei reikės ir pasispausti pradžioje. Latvijoje ir Estijoje (skirtingai nei Kauno tunelyje) yra tokių ruožų, kur bus galima pagyventi ir su vienkeliu laikinai, nors esu praktiškai tikras, kad ir to greičiausiai neprireiks. Tačiau latviai turės tokį mazgą ir stotį, kokio Lietuva nepasistatys, greičiausiai, niekada, ar bent jau ne per ateinantį pusšimtį metų.

[sleader]

Latviai:

Aš ten klausiau žmogaus, kuris rašė jog latviai tiek pasistūmėję, kad kažkur miškuose (kur niekas nemato) jau net bėgius kloja.
O tamsta parašėte lygiai tą patį, ką ir aš cituojamame pranešime: Rygos ir RIX stotys - visas šiandieninis progresas. Net jei tos stotys ir super super kietos, sudėtingos ir BRANGIOS - tai nereiškia ženklaus pačio RB geležinkelio tiesimo, nes tai taškiniai objektai. Juo labiau aptariamame finansavimo trūkumo kontekste, tai dar labiau reiškia maža progresą, nes jei tokie objektai suvalgys didžiąją dalį biudžeto, tuomet ir dėl likusios dalies progreso bus labai daug klaustukų.

Ir nėra ko čia lygintis bei matuotis.
Man logiskesnis variantas, turint ribotus resursus, yra fokusuotis į pačio geležinkelio tiesimą su inžineriniais statiniais, nei taškinių objektų statybą. Turint bėgius galima įlipti į traukinį ir nuo medinės laikinos platformos, o turint stotį be viso geležinkelio - nieko nenuveiksi.

[ejs-ejs]

Va galima palyginti polių įrengimo procesą palyginant užvakarykštę foto su praėjusio ~spalio galo stopkadru iš Rail Balticos Youtube kanalo filmuko. Per 5 mėnesius su polių įrengimu pasistūmėjo per kelis tilto atramų taurus. Aišku buvo žiema , technologinės pertraukos ir bla bla bla, bet nuo "kapsulės įkasimo" ceremonijos už 4 mėnesių bus du metai. Tuo tarpu Kaune per gerus metus autostrados tiltas buvo nugriautas ir šiuo metu jau per Nerį perstūmtos ir krantus jungia pagrindinės naujų tiltų (2-jų tiltų) santvaros.

Primink, kiek atramų tas Didysis Kauno Tiltas? Ir kiek ten žemės darbų buvo?

[ejs-ejs]

Stotys gali atrodyti kaip nedaug ('tik Rygos stotis') iš Lietuviškos perspektyvos, t.y. žiūrint iš šalies, kurioje nėra kieto transporto tradicijos, o stotys dažniausiai būna už ES pinigus perdažytos daržinės šalia bėgių kažkur laukuose ar prie miestų. Tačiau didelių transporto projektų rimtuose ES miestuose (koks Vilnius nėra dėl savo apleisto transporto) brangiausios dalys dažnai būtent ir būna stotys ir latviškas progresas stočių statyme yra milžiniškas dalykas. Neabejoju, kad likusi projekto dalis jiems eisis puikiai žinant kokias kompanijas jai jie nusamdė.

O ką RB yra pasiekę lietuviai? Čia nereikėjo statyti stočių, nes kaimietiški geležinkeliai neina į miestus, tik šalia jų. Turint tai omeny ir latvių progresą stotyse, turėjome seniausiai turėti bent 100 km. bėgių. Buvo kažkas pakrapštyta keliolikoje kilometrų, turime užstrigusį tiltą su keliais įkaltais poliais, gal kažkiek darbo Kauno mazge. Čia kažkas, kuo mes didžiuojamės?

Kurioje vietoje (tik cenzūrinė leksika,prašome) yra latvių progresas statant stotis?
Gal vistik verta prisiminti termino "stotis" reikšmę geležinkelyje.

Ir šiap, laikas būtų nulipti nuo fotelio ir imti į rankas šiūpelį. Žiema baigės.

[VLR]

Tai kad latviai jau kosėja ir patys sako kad paskubėjo su stotimis.

Kur jie taip sako?

Aš tik bijau kad latviai su estais per daug nesumažintų greitį ir jei išvis nebaigs laiku, gali strigti vėžė į Klaipėdą.

Jei latviai su estais nespėja, stringa nesusijęs TEN-T projektas Lietuvos teritorijoje? Kurio dar net nėra ir jis egzistuoja tik brėžiniuose? O Utenos kelio rekonstrukcija nestrigs dėl vėluojančio Kalifornijos HSR?

[VLR]

O gal galima plačiau su info kur jau latviai ženkliai pasistumėję? Nes kiek būdavo visokių RB konferencijų, ar šiaip info oficialiame puslapyje, tai iš Latvijos vaizdeliuose būdavo rodoma tik Rygos stotis su prieigomis ir RIX stoties pamatai.

Latviai:
- pasistatė didelę dalį vienintelio tikro Baltijos šalių centrinio transporto mazgo, kuris buvo neretai minimas kaip sudėtingiausia viso projekto dalis
- pasistatė didelę dalį kiečiausios ir geriausiai integruotos Baltijos šalių oro uosto stoties
- pilnai bėgiams paruošė vieną brangiausių viso projekto kelynų dalių (neskaičiuojant tiltų) - apie pusę kilometro nuo Daugavos iki stoties, kur reikėjo išpirkti pastatus, įskaitant didelį prekybos centrą
- pasirašė kontraktą su kietomis užsienio kompanijomis dėl viso projekto (išskyrus Rygos mazgą) tiesimo Latvijoje

Stotys gali atrodyti kaip nedaug ('tik Rygos stotis') iš Lietuviškos perspektyvos, t.y. žiūrint iš šalies, kurioje nėra kieto transporto tradicijos, o stotys dažniausiai būna už ES pinigus perdažytos daržinės šalia bėgių kažkur laukuose ar prie miestų. Tačiau didelių transporto projektų rimtuose ES miestuose (koks Vilnius nėra dėl savo apleisto transporto) brangiausios dalys dažnai būtent ir būna stotys ir latviškas progresas stočių statyme yra milžiniškas dalykas. Neabejoju, kad likusi projekto dalis jiems eisis puikiai žinant kokias kompanijas jai jie nusamdė.

O ką RB yra pasiekę lietuviai? Čia nereikėjo statyti stočių, nes kaimietiški geležinkeliai neina į miestus, tik šalia jų. Turint tai omeny ir latvių progresą stotyse, turėjome seniausiai turėti bent 100 km. bėgių. Buvo kažkas pakrapštyta keliolikoje kilometrų, turime užstrigusį tiltą su keliais įkaltais poliais, gal kažkiek darbo Kauno mazge. Čia kažkas, kuo mes didžiuojamės?

[Lašas]

Va galima palyginti polių įrengimo procesą palyginant užvakarykštę foto su praėjusio ~spalio galo stopkadru iš Rail Balticos Youtube kanalo filmuko. Per 5 mėnesius su polių įrengimu pasistūmėjo per kelis tilto atramų taurus. Aišku buvo žiema , technologinės pertraukos ir bla bla bla, bet nuo "kapsulės įkasimo" ceremonijos už 4 mėnesių bus du metai. Tuo tarpu Kaune per gerus metus autostrados tiltas buvo nugriautas ir šiuo metu jau per Nerį perstūmtos ir krantus jungia pagrindinės naujų tiltų (2-jų tiltų) santvaros.

[John]

„Latvija ragina Baltijos šalis pasirašyti susitarimą dėl „Rail Baltica“ traukinių pirkimo“

Plačiau: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...ukiniu-pirkimo

Keistas prašymas. Taigi visi "žino", kad RB bus (jei išvis bus, that is) atviras visiems ir jau laukia eilė operatorių norinčių aptarnauti visus maršrutus. Be to, juk pilna traukinių antrinėje rinkoje.

O jei rimtai, geras move ir toliau delsti matyt nereiktų.

[TomasK]

„Latvija ragina Baltijos šalis pasirašyti susitarimą dėl „Rail Baltica“ traukinių pirkimo“

Plačiau: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...ukiniu-pirkimo

[iPhone]

Kad ir lėtai tuos polius ten daro, turėtų ir kiti darbai lygiagrečiai vykti. Kaip ir sakiau, nebūtina užbaigti vieną etapą 100 proc., kad pradėti kitą. Dabar ne vienas tauras nepradėtas statyti. Ramtai irgi nejuda. Na jeigu dabar kažkiek sujudėtų, tai metus paslinkus pabaigos datą (iš 2024 m. gruodžio į 2025 m. gruodį), gal ir būtų galima patikėti terminais. Pastatyti klojinius ir supilti >70 tūkst. m3 betono greitai nesigaus

O gal pagal Itališkas technologijas jie kitaip nemoka? Aišku juokauju.

[sleader]

Man regis tiesiog lėtai darbai vyksta dėl to kad tik su vienu grąžtu dirba. Kodėl tik vienas tai man neaišku, bet ~160 polių išgrežti su vienu kai tik vieną-du polius jei geras oras per dieną iškasa tai suprantamai ilgai užtrūksta.

Kad ir lėtai tuos polius ten daro, turėtų ir kiti darbai lygiagrečiai vykti. Kaip ir sakiau, nebūtina užbaigti vieną etapą 100 proc., kad pradėti kitą. Dabar ne vienas tauras nepradėtas statyti. Ramtai irgi nejuda. Na jeigu dabar kažkiek sujudėtų, tai metus paslinkus pabaigos datą (iš 2024 m. gruodžio į 2025 m. gruodį), gal ir būtų galima patikėti terminais. Pastatyti klojinius ir supilti >70 tūkst. m3 betono greitai nesigaus

[ignaloidas]

O bendrai dėl šio tilto, tai įdomu kokios realios priežastys, kad darbai nevyksta. Projektas? Nes vargu ar italai ims ir tiesiog sėdės nieko neveikdami, bei rizikuodami savo pateiktomis garantijomis.

Man regis tiesiog lėtai darbai vyksta dėl to kad tik su vienu grąžtu dirba. Kodėl tik vienas tai man neaišku, bet ~160 polių išgrežti su vienu kai tik vieną-du polius jei geras oras per dieną iškasa tai suprantamai ilgai užtrūksta.

[John]

Priklausomai nuo galvenų altitudės. Jeigu galvenos žemai, tai gali būti jog siekiant apsaugoti nuo pažeidimų, taip pat užtikrinant technikos judėjimą, viskas pilnai užpilta.
Šiaip dar 2023 m. pabaigoje straipsniuose dėl vykdomų darbų, buvo nuotraukos su grąžtu, apsauginiais vamzdžiais ir armatūros karkasais. Tai kažkas jau tikrai turėjo būti įrengta.

O bendrai dėl šio tilto, tai įdomu kokios realios priežastys, kad darbai nevyksta. Projektas? Nes vargu ar italai ims ir tiesiog sėdės nieko neveikdami, bei rizikuodami savo pateiktomis garantijomis.

Turint omeny, kad tiek SuMin, tiek LTG Infra slepia vėlavimo priežastis ir tepateikia labai aptakų priežasčių apibūdinimą "dėl projekto kompleksiškumo ir sudėtingumo", manau galima tai išversti į "kažkur susifakapinom ir turim taisyti". Nes jei visgi būtų susifakapinę italai, tai būtų vienokia ar kitokia forma iškomunikuota.

[sleader]

O armatūrų nebūna išsikišę į viršų?

Priklausomai nuo galvenų altitudės. Jeigu galvenos žemai, tai gali būti jog siekiant apsaugoti nuo pažeidimų, taip pat užtikrinant technikos judėjimą, viskas pilnai užpilta.
Šiaip dar 2023 m. pabaigoje straipsniuose dėl vykdomų darbų, buvo nuotraukos su grąžtu, apsauginiais vamzdžiais ir armatūros karkasais. Tai kažkas jau tikrai turėjo būti įrengta.

O bendrai dėl šio tilto, tai įdomu kokios realios priežastys, kad darbai nevyksta. Projektas? Nes vargu ar italai ims ir tiesiog sėdės nieko neveikdami, bei rizikuodami savo pateiktomis garantijomis.

[John]

Metrinių polių niekas nekala. Pagal projektą, dauguma polių yra 1.2m skersmens, jiems gręžiama žemė, sudedamas armavimas ir užpildoma su betonu. Grąžtas nuotraukose gerai matomas. Polių aukštis siekia tik žemės lygi, tame taške sujungiami liejant betono plokšte, ant kurios jau bus statomos atramos.

O armatūrų nebūna išsikišę į viršų?

[sleader]

Nu čia tie "nematomieji" polių įrengimo darbai apie kuriuos kalbėjo ir berods minėjo, kad jie juda link pabaigos ir bus galima "lipti į darbų viršutinę dalį". Bet pagal mane tų polių šiuo metu įrengta/įrenginėjama kokiame ketvirtadalyje atkarpos iš viso bendro 1,5 km ilgio.

Labai įdomu, kad pradėti bent vieno tauro statybą, reikia įrengti 100 proc. polių Kažkaip visada galvojau, kad užtenka įrengti tiek polių, kiek jų yra po viena atrama (tauru).

[ignaloidas]

Ar tikrai tie poliai buvo jau anksčiau įrenginėjami? Ar gali būti, kad polius tik dabar pradėjo daryti? Nes nu kai poliai būna gręžiami statybvietėse, tai 1) jie matosi ir 2) matosi juos darančios poliakalės.

Metrinių polių niekas nekala. Pagal projektą, dauguma polių yra 1.5m skersmens, jiems gręžiama žemė, sudedamas armavimas ir užpildoma su betonu. Grąžtas nuotraukose gerai matomas. Polių aukštis siekia tik žemės lygi, tame taške sujungiami liejant betono plokšte, ant kurios jau bus statomos atramos.

[John]

Nu čia tie "nematomieji" polių įrengimo darbai apie kuriuos kalbėjo ir berods minėjo, kad jie juda link pabaigos ir bus galima "lipti į darbų viršutinę dalį". Bet pagal mane tų polių šiuo metu įrengta/įrenginėjama kokiame ketvirtadalyje atkarpos iš viso bendro 1,5 km ilgio.

Ar tikrai tie poliai buvo jau anksčiau įrenginėjami? Ar gali būti, kad polius tik dabar pradėjo daryti? Nes nu kai poliai būna gręžiami statybvietėse, tai 1) jie matosi ir 2) matosi juos darančios poliakalės.

[Romas]

Truputis vakarykščių vaizdų iš rečiau fotografuojamos RB Neries tilto statybvietės pusės. Nuo kairiojo Neries slėnio šlaito Žeimių pusės link. Vyksta vyksta kažkas bet ne taip kaip norėtųsi...

Ačiū už atnaujinimą.
Antra nuotrauka (ir ne tik) labai gerai pavyko.