Rail Baltica II

[Ignalina]

Apie tai rašiau turbūt jau prieš porą metų. Būtų galima gal ir cielas 2 valandas nulupti nuo kelionės laiko ant dabartinės infrastruktūros su sąlyga, kad RB1 turės signalizaciją ir traukinys iš Lenkijos pusės eis iki Kauno, o ne Mockavos. Tokių traukinių PKP, kiek žinau, neturi arba tikrai neturi laisvų. Klausimas, kodėl jų net neplanuoja turėti LTG Link?

Traukiniai šiaip važiuoja, o ne vaikšto. Nebent, aišku, didelę laiko dalį leidi ruskijmyre.

[Arunasx]

Europos Audito Rūmai: „Rail Baltica“ statyba nebus baigta 2030 metais, galutinio termino nėra https://www.vz.lt

Europos Audito Rūmai pareiškė, kad smarkiai vėluojantis ir pabrangęs europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektas nebus baigtas 2030 metais, kaip buvo numatyta anksčiau, o galutinio jo įgyvendinimo termino apskritai nėra.
„Dėl „Rail Baltica“, kurią kažkada tikėtasi užbaigti iki 2030 metų, situacija dar neaiškesnė. Dabar 2030 metai yra numatyta data užbaigti tik pirmąjį etapą, o viso projekto įgyvendinimo termino nėra“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Europos Audito Rūmų narė Annemie Turtelboom
Anot auditorių, projekto išlaidos per pastaruosius šešerius metus išsipūtė 2,6 karto, arba beveik keturis kartus daugiau, nei numatyta pradinėje sąmatoje, ir siekia 23,8 mlrd. Eur.
Pasak A. Turtelboom, problemų su „Rail Baltica“ kyla dėl projekto brandos trūkumo, apimties pasikeitimo ir projekto dizaino pokyčio, kuris išaugino ir sąnaudas: „Be to, dabar vietoje vieno etapo yra du etapai, o tai, kad tam tikru momentu projektas padalinamas į dvi dalis, taip pat turi įtakos“.
A. Turtelboom teigimu, jau nebepasiekiamas tikslas iki 2030 metų užbaigti ir pagrindinio ES transporto tinklo (TEN-T) statybą, jo perspektyva prastėja.
„2030 metų terminas užbaigti Europos TEN-T pagrindinį tinklą nebus pasiektas. 2020 metais pranešėme apie vidutinį 11 metų vėlavimą aštuoniems mūsų nagrinėtiems mega projektams. Dabar daugumos jų situacija pablogėjo“, – kalbėjo A. Turtelboom.
Ji pastebėjo, kad bendros visų aštuonių vertintų europinių projektų išlaidos per šešerius metus padidėjo 24%, tam labiausiai įtakos turėjo Liono–Turino geležinkelio jungtis bei „Rail Baltica“.
2020 metais ES auditoriai nurodė, kad bendras aštuonių tikrintų didelio masto projektų išlaidų padidėjimas, palyginti su pradine sąmata, siekė 47%, o šiuo metu skirtumas yra beveik du kartus didesnis – 82%.
„Turiu pasakyti, kad Europa negali sau leisti daugiau dešimtmečius trunkančių vėlavimų dėl ypatingos svarbos transporto jungčių. Šios infrastruktūros yra būtinos mobilumui, bendrajai rinkai, konkurencingumui ir taip pat Europos atsparumui“, – teigė A. Turtelboom.
ES auditoriai vertino keturis geležinkelių projektus („Rail Baltica“, Liono–Turino geležinkelio jungtį, Brenerio pagrindinį tunelį ir „Basque Y“), vieną vandens kelio projektą (Senos–Šeldės jungtis), vieną greitkelio projektą (greitkelis A1 Rumunijoje) ir du daugiarūšio transporto jungčių projektus (Fėmarno juostos kelių ir geležinkelių jungties ir geležinkelių jungties E59 su Lenkijos uostais).
2013 metais ES valstybės narės susitarė, kad iki 2030 metų turi būti sukurtas pagrindinis TEN-T tinklas.

[John]

Būtų labai gerai jei dabartiniu Mockava - Varšuva geležinkelio maršrutu važiuotų dual mode ir push-pull traukiniai, kad nereikėtų keisti lokomytovo ir jo kryptį Balstogėje ir Suvalkuose. Vien tai užtrunka apie 50min, tai pakankamai nesunkus būdas beveik valanda sutrumpinti keliones nuo Lenkijos iki Lietuvos. Ar PKP intercity turi push-pull traukinių tai nežinau, bet PESA tikrai gamina ( arba planuoja gaminti artimuou metu ) tokius lokomytvus.

Apie tai rašiau turbūt jau prieš porą metų. Būtų galima gal ir cielas 2 valandas nulupti nuo kelionės laiko ant dabartinės infrastruktūros su sąlyga, kad RB1 turės signalizaciją ir traukinys iš Lenkijos pusės eis iki Kauno, o ne Mockavos. Tokių traukinių PKP, kiek žinau, neturi arba tikrai neturi laisvų. Klausimas, kodėl jų net neplanuoja turėti LTG Link?

[John]

Čia visi terminų prognozavimai, neturint aiškių duomenų apie finansavimą, jo sumas ir terminus, yra grynas būrimas. Planą ir jo gaires visi turbūt matėme, tik didžiausias neaiškumas yra finansavimas. Dėl išbrangimo ir besikeičiančių finansavimo periodų, šiam momentui reikalingos sumos nėra skirtos ir turbūt nėra konkretaus dokumento, kur būtų matoma kokios ir kada jos bus. Nebus reikiamo finansavimo - nebus ir siekiamo fizinio rezultato.

Koks neaiškumas? Su finansavimu kaip tik bene mažiausiai neaiškumų turėtų būti. Juk yra valstybės biudžetas, ES parama, viskas viešai matoma, ar ne? Juk be finansavimo negali būti ir darbų. Anyway, priežasčių yra ne viena, bet tai nekeičia ypač didelės tikimybės, bet be ~2040 nei RB2 iki Lenkijos, nei į viršų nuo Panevėžio tikriausiai nebus.

[ne robotas]

Būtų labai gerai jei dabartiniu Mockava - Varšuva geležinkelio maršrutu važiuotų dual mode ir push-pull traukiniai, kad nereikėtų keisti lokomytovo ir jo kryptį Balstogėje ir Suvalkuose. Vien tai užtrunka apie 50min, tai pakankamai nesunkus būdas beveik valanda sutrumpinti keliones nuo Lenkijos iki Lietuvos. Ar PKP intercity turi push-pull traukinių tai nežinau, bet PESA tikrai gamina ( arba planuoja gaminti artimuou metu ) tokius lokomytvus.

[sleader]

Čia visi terminų prognozavimai, neturint aiškių duomenų apie finansavimą, jo sumas ir terminus, yra grynas būrimas. Planą ir jo gaires visi turbūt matėme, tik didžiausias neaiškumas yra finansavimas. Dėl išbrangimo ir besikeičiančių finansavimo periodų, šiam momentui reikalingos sumos nėra skirtos ir turbūt nėra konkretaus dokumento, kur būtų matoma kokios ir kada jos bus. Nebus reikiamo finansavimo - nebus ir siekiamo fizinio rezultato.

[John]

Tavo galva A5 buvo "kaip iš pypkės"? Aš tikiuosi, kad bus "kaip visada", o ne "kaip iš pypkės". Kad tikriausiai pora metų 2030 deadlainą prapūs.

Labai noriu tikėti, kad taip ir bus. Nes laukti dar 10 ar daugiau metų patogesnių kelionių į Varšuvą neturiu daug noro. Visgi istorija rodo, kad tie dalykai nepriklauso nuo mūsų norų.

[John]

Geriau užseivink savo ir VLR myžimą į batą.

Pakalbėsim ta tema 2030 Gruodžio 31.

[Tomas]

Ok, tai "nuo šiol bus viskas kaip iš pypkės" variantas. Na žiūrėsim ir lauksim. Užsiseivinam šitų pranešimų screenshotus ateičiai

Geriau užseivink savo ir VLR myžimą į batą.

[Tomas]

O kokios specifinės priežastys leistų galvoti, kad darbai nuo šiol vyks keliskart sklandžiau ir greičiau, nei iki šiol? Na nes visgi kalba eina apie didelius darbus, pradedant dar neužbaigtu žemės išpirkimu ir projektavimu, baigiant elektrifikacija ir riedmenų sertifikavimu. O ir šiuo metu realiai statom ruožui į viršų nuo Jonavos dar labai labai toki iki užbaigimo. Iš kur toks optimizmas galvoti, kad viskas staiga apsivers aukštyn kojom ir ims vykti žaibo greičiu, o ne taip, kaip vyko iki šiol?

Viskas paprasta. Iki 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Geležinkeliai iš esmės dirbo Maskvai ir RB projektas jiems tebuvo nepageidaujama našta (tik tiek, kad buvo galima papildomai pinigų įsisavinti).
Po 2022 m. vasario 24 d. apkapojus Lietuvos Geležinkelius su Maskva jungiančias bambagysles, jie (gal ir dėl kadrų vadovybėje pakeitimo) ėmėsi RB rimčiau, nes RB statyba tapo pagrindiniu LG bizniu. Čia viena reikalo pusė.

Kita - pats tokios infrastruktūros planavimo, projektavimo ir statybos procesas. Primenu, kad Lietuva ne Kinijos Liaudies Respublika, čia žemė daugeliu atveju privati, ji negali būti tiesiog nusavinta, o jos buvę savininkai išvaryti. LT turi parengtus, suderintus ir patvirtintus specialiuosius planus visai RB trasai nuo PL iki LV, suprojektuotus ir (bent jau Kaunas - LV) išpirktus žemės sklypus. Jei nepatingėtum pasinagrinėti SP sprendinius (pvz. https://swecolietuva.maps.arcgis.com...a9f1e7b6f8e8c1 ), pamatytum, kad jų sprendiniai gana detalūs, numatyti ir privažiavimo keliai, ir viadukai ir kita infrastruktūra. Patys techniniai-darbo projektai po tokio SP - mechaninis darbas, išskyrus tokius objektus kaip Neries tiltas. Lygiai taip pat ir statyba - geležinkelis yra didelės apimties, bet ne itin sudėtingas statinys. Kažkur nukasti, kažkur supilti, kažkiek sutrombuoti, kažkiek dapilti, sudėti pabėgius ir bėgius. Greičiau ir paprasčiau nei normalų kelią pastatyt.

[alga]

Ok, tai "nuo šiol bus viskas kaip iš pypkės" variantas. Na žiūrėsim ir lauksim. Užsiseivinam šitų pranešimų screenshotus ateičiai

Tavo galva A5 buvo "kaip iš pypkės"? Aš tikiuosi, kad bus "kaip visada", o ne "kaip iš pypkės". Kad tikriausiai pora metų 2030 deadlainą prapūs.

[John]

Ok, tai "nuo šiol bus viskas kaip iš pypkės" variantas. Na žiūrėsim ir lauksim. Užsiseivinam šitų pranešimų screenshotus ateičiai

[alga]

O kokios specifinės priežastys leistų galvoti, kad darbai nuo šiol vyks keliskart sklandžiau ir greičiau, nei iki šiol? Na nes visgi kalba eina apie didelius darbus, pradedant dar neužbaigtu žemės išpirkimu ir projektavimu, baigiant elektrifikacija ir riedmenų sertifikavimu. O ir šiuo metu realiai statom ruožui į viršų nuo Jonavos dar labai labai toki iki užbaigimo. Iš kur toks optimizmas galvoti, kad viskas staiga apsivers aukštyn kojom ir ims vykti žaibo greičiu, o ne taip, kaip vyko iki šiol?

Man toks įspūdis, kad darbai įsibėgėja ir apimtys vis didės. Tas 2030 m. terminas turi kažkokį mobilizuojantį efektą, stakeholderiai pasirašė po EK tvarkaraštuku. Jau prieš porą metų girdėjosi verkšlenimai, kad labiausiai trūksta projektavimo pajėgumų, ir dabar vis dar ieško 54 km ruožui už Panevežio projektuotojo. Bet čia jau lengvasis trečdalis trasos nuo Kauno iki Latvijos, nei gamtinių kliūčių, nei tankiai gyvenamų teritorijų, nei kažkokių sudėtingų transporto mazgų. Galim prisiminti, kaip A5 paskutinis ruožas vėlavo dėl projektuotojų – užsimetė metai nuo "iki 2025" į "iki 2025 galo" ir pastatė. RB1 statybos darbai užtruko porą-trejetą metų, panašiai kaip A5 nuo Marijampolės iki Lenkijos. Paskutinio 12 km gabalo rangos darbai sutilpo į du metus, nuo 2023 lapkričio iki 2025 gruodžio.

Traukos posistemės projektavimą ir įrengimą (kaip ir eismo valdymą) pirks ir diegs RB Rail centralizuotai. Beje, jį galima laikyti fait accompli, kaip jūs su VLR vertinot panašios stadijos estų viso geležinkelio projektavimą ir statybą: https://rail-baltica.lt/trys-baltijo...cijos-sutarti/

Riedmenų sertifikavimas man neskamba kaip didelė kliūtis. Stadlerius 2023 vidury užsakė, 2025 gale gavo bandymams, o šiais metais bus patiekti visi traukiniai ir eis į trasą.

[John]

Mano prognozė 2032 ±2 metai su kokių 90% pasitikėjimu.

Dideli infrastruktūros projektai, kurie baigiami laiku ir biudžete yra reta išimtis, skirtingais vertinimais nuo 15% iki 0.5% projektų:

https://www.businessinsider.com/why-...ts-fail-2025-6

https://www.newcivilengineer.com/lat...ic-12-01-2022/

https://www.washingtonpost.com/trans...s-time-budget/

O kokios specifinės priežastys leistų galvoti, kad darbai nuo šiol vyks keliskart sklandžiau ir greičiau, nei iki šiol? Na nes visgi kalba eina apie didelius darbus, pradedant dar neužbaigtu žemės išpirkimu ir projektavimu, baigiant elektrifikacija ir riedmenų sertifikavimu. O ir šiuo metu realiai statom ruožui į viršų nuo Jonavos dar labai labai toki iki užbaigimo. Iš kur toks optimizmas galvoti, kad viskas staiga apsivers aukštyn kojom ir ims vykti žaibo greičiu, o ne taip, kaip vyko iki šiol?

[alga]

O kaip pats prognozuotum? Kada tas ruožas galėtų būti užbaigtas? Manai iki 2030 spės viską užbaigti tiek Kaunas-Latvija, tiek Kaunas-Lenkija greitąjį ruožą? Ar gali būti, kad šiek tiek vėluos?

Mano prognozė 2032 ±2 metai su kokių 90% pasitikėjimu.

Dideli infrastruktūros projektai, kurie baigiami laiku ir biudžete yra reta išimtis, skirtingais vertinimais nuo 15% iki 0.5% projektų:

https://www.businessinsider.com/why-...ts-fail-2025-6

https://www.newcivilengineer.com/lat...ic-12-01-2022/

https://www.washingtonpost.com/trans...s-time-budget/

[John]

Ne iki 2030, o iki 2030 gruodžio 31 d.

Pagal nutylėjimą "iki" šitoje diskusijoje reiškia iki tų metų galo, tai viskas ok, kalba eina apie 2030 pabaigą, o ne pradžią.

[Tomas]

Ne iki 2030, o iki 2030 gruodžio 31 d.

[John]

Kažkaip per daug paprastų klausimų keli, kaip žinovui, kuris mato dešimtmečius į priekį.

O kaip pats prognozuotum? Kada tas ruožas galėtų būti užbaigtas? Manai iki 2030 spės viską užbaigti tiek Kaunas-Latvija, tiek Kaunas-Lenkija greitąjį ruožą? Ar gali būti, kad šiek tiek vėluos?

[alga]

O kada bus užbaigtas Panevėžys-LT/LV siena ruožas? Ar jau pilnai užbaigtas jo projektavimas? Kiek laiko truks statybos darbai?

Kažkaip per daug paprastų klausimų keli, kaip žinovui, kuris mato dešimtmečius į priekį.

[Scharas]

Kas leidžia manyti, kad estai nenusities pas save linijos nuo Talino iki sienos su Latvija?

Ilgametė patirtis