Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rail Baltica II
Collapse
X
-
Su tokiu šaržavimu atsargiai, nes pradės daugintis "specialistai", kurie išties vertins bėgių tiesumą šioje stadijojeParašė Tomas Rodyti pranešimąNeginkluota akimi matosi, kad bėgiai kreivi šleivi, nėra kuo didžiuotis.
- 8 patinka
Komentuoti:
-
Neginkluota akimi matosi, kad bėgiai kreivi šleivi, nėra kuo didžiuotis.
- 10 patinka
Komentuoti:
-
Na ir palyginot, bėgius tiest tai ne stočių vaiduoklius statyt, didelio proto nereikia...
- 8 patinka
Komentuoti:
-
Labiausiai viskame atsiliekantys lietuviai, pirmieji patiesė pirmuosius HSR bėgius viso projekto apimtyje?
- 21 patinka
Komentuoti:
-
-
Labai įdomi mintis, kai jau yra beveik 2025 m. pabaigaParašė dr. Rodyti pranešimąVisas Rygos stoties pastatas bus baigtas ne anksčiau kaip 2026 m., tačiau jei finansavimas bus atidėtas, statybų pabaiga gali būti atidėta.
Ypač žinant, kad kol kas pastatyti tik pusės stoties griaučiai ir apie pilną statybą artimiausiame laikotarpyje net nekalbama. Bei tai, kad pilnai stočiai pastatyti (pagal visos apimties projektą) reikėtų dar bent 2-3 metų.
Gaila, kad straipsnis tik prenumeratoriams.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Visas Rygos stoties pastatas bus baigtas ne anksčiau kaip 2026 m., tačiau jei finansavimas bus atidėtas, statybų pabaiga gali būti atidėta.
Tačiau „Rail Baltica“ traukiniai pro ją nevažiuos. Pirminis planas pasirodė esąs per brangus ir sudėtingas. Todėl sprendimas buvo pakeistas: tarptautiniai traukiniai vietoj to sustos naujoje Salaspilio stotyje, esančioje Rygos pakraštyje. Keleiviams tai reiškia, kad keliaudami „Rail Baltica“ traukiniais, jie turės persėsti į vietinį traukinį, kad pasiektų Rygą.
Plačiau: https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2025...-estija-573691
Komentuoti:
-
Ten įdomi situacija.Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Rigas Satiksme neteisūs pagal lietuvišką VPĮ, nes nurodė konkretų gamintoją, o ne reikiamas savybes ar standartus. Nežinau kaip atrodo atitinkamas latvių įstatymas, bet nuostatos turėtų būti panašios.
Tas dalis gamina tik vienas konkretus gamintojas.
DLRC tai nepatiko. Nuėjo pas tą gamintoją paprašė brėžinių, tipo jūs duokit nemokamai, o mes čia patys.
Gamintojas brėžinių aišku, kad nedavė. Na ir prasidėjo.
Komentuoti:
-
Rigas Satiksme neteisūs pagal lietuvišką VPĮ, nes nurodė konkretų gamintoją, o ne reikiamas savybes ar standartus. Nežinau kaip atrodo atitinkamas latvių įstatymas, bet nuostatos turėtų būti panašios.Parašė Vinecko Rodyti pranešimą
“Jeigu man neatiteks, neatiteks niekam”
Šiaip tokios “istorijos” Latvijoje tikrai yra.
Neseniai pasirodė straipsnis, kad Daugpilio lokomotyvų remonto centras ar kaip jis ten vadinasi, pateikė skundą nes esą “Rigas satiksme” sudarė tokias konkurso sąlygas, kad jie negali dalyvauti.
Komentuoti:
-
“Jeigu man neatiteks, neatiteks niekam”Parašė Palpatine Rodyti pranešimąKokie latviai šaunuoliai, ne tik kad sabotuoja RB pas save, bet jau ir pas mus. Matyt reikėjo ir mum stočių griaučius statyt
Šiaip tokios “istorijos” Latvijoje tikrai yra.
Neseniai pasirodė straipsnis, kad Daugpilio lokomotyvų remonto centras ar kaip jis ten vadinasi, pateikė skundą nes esą “Rigas satiksme” sudarė tokias konkurso sąlygas, kad jie negali dalyvauti. Poto dar rašė apie tai, kad prašė detalių brėžinių iš gamintojo (kuris turi laimėti nes tik jis gamina tokias detales).
Straipsnis rusų kalba, bet per vertėją galima paskaityti.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Kokie latviai šaunuoliai, ne tik kad sabotuoja RB pas save, bet jau ir pas mus. Matyt reikėjo ir mum stočių griaučius statyt
- 11 patinka
Komentuoti:
-
Teismas: „LTG Infra“ negali pasirašyti 100 mln. eurų vertės signalizacijos modernizavimo sutarties
Teismas laikinai uždraudė valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės infrastruktūros bendrovei „LTG Infra“ pasirašyti daugiau nei 100 mln. eurų vertės sutartį su signalizacijos modernizavimo geležinkelio ruože tarp Kauno ir Lenkijos sienos konkurso laimėtojomis – įmonėmis „Fima“ bei Čekijos „AŽD Praha“.
Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 4 dieną patenkino Latvijos įmonių „Alstom Baltics“ ir „Belam-Riga“ prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Šių įmonių pasiūlymą konkurse „LTG Infra“ atmetė, todėl tokį liepos 30 dienos pastarosios sprendimą jos siekia pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.
„Pirkimo procedūrų sustabdymas ir draudimas sudaryti bei vykdyti pirkimo sutartį šioje pirkimo stadijoje atitiktų šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovams būtų užtikrinta galimybė grįžti į pirkimo stadiją“, – BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
LTG atstovas Domas Jurevičius BNS teigė, kad būsimas rangovas turės modernizuoti ruožą jau įrengtą europinio standarto liniją – įdiegti signalizacijos bei su jais susijusias sistemas pagerinant jos saugumą ir galimybes.
„Šiuo metu ši geležinkelio linija yra vienintelė tarptautinė jungtis su Lenkija, todėl jos modernizavimas yra strateginės svarbos norint užtikrinti augančius civilinio bei karinio mobilumo poreikius, kurie kritiškai svarbūs geopolitinių grėsmių kontekste“, – komentare BNS sakė D. Jurevičius.
Jo teigimu, šiuo metu jau paskelbtas konkurso laimėtojas – „Fimos“ bei „AŽD Praha“ konsorciumas, tačiau dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutartis su juo nepasirašyta.
Beveik 100 kilometrų ilgio ruožas nuo Kauno (Jiesios) iki Lenkijos sienos yra europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ dalis.
2015 metais nutiesta linija bus modernizuojama, kad atitiktų europinius standartus – antrajį jos ruožą projektuosi Vokietijos „Deutsche Bahn“ grupės įmonė „Deutsche Bahn Engineering & Consulting“ – ji ir bendra trijų Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ ir „LTG Infra“ rugpjūtį pasirašė 38,3 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį.
15min informacija (stripsnis matomas prenumeratoriams).
- 6 patinka
Komentuoti:
-
Nenoriu per daug pizdelinti bet regis man gan greitai teks dalyvauti siame projekte, kaip ir uzbaigiant Vilnius-Klaipeda elektrifikacija (railway SFC)Parašė ignaloidas Rodyti pranešimąTruputi daugiau info pačios RB puslapyje: https://www.railbaltica.org/news/rai...tion-contract/
- 10 patinka
Komentuoti:
-
Na o kaip kitaip suprasti repliką pašiepiančią tai kad mes dirbame prie sekcijų kurios svarbios tarptautiniu mastu o ne prie tų kurios svarbios sostinei?Parašė John Rodyti pranešimąOj oj kiek šiaudinių baidyklių. Iš kur tas noras taip kišti kitiems į burną dalykus, kurių jie nesakė? Jei galima, daugiau nedaryk taip, nes ne tu vienas taip moki
Na man regis jūs kažkaip kitaip tada progresą matuojate, ir žiūrite ne į tai kiek pastatyta bendro projekto, o į tai kiek pastatyta to kas jums rūpi.Parašė John Rodyti pranešimąTen buvo mano replika į tai, kad kažkas kažkur neva sakė, kad Lietuva "pirmauja". Kadangi Lietuvos sostinė ir didžiausias Baltijos šalių miestas nebus pajungtas prie RB, tai bet kokios kalbos apie pirmavimą iš principo yra nusišnekėjimas.
Na jei Estai labai pirmauja ir viską užsibaigs, tai su PL-Kaunas mums neturėtų būti problemų - vis dėl to mes teritorinį planavimą dar 2023 užbaigėme, kai Estijoje sekcijos į pietus nuo Parnu teritorinis planavimas tik šiais metais patvirtintas https://www.rbestonia.ee/valmis-rail...si-planeering/Parašė John Rodyti pranešimąDėl siūlymų, kuriuos aš iš tikrųjų darau, tai prioritetizuoti Lenkija-Kaunas greitąją liniją ir Kauno mazgą - svarbiausius Lietuvai su RB susijusius darbus šiuo metu - o ne laukus tarp Jonavos ir Panevėžio. Taip pat visomis įmanomomis priemonėmis (kiek tai leistų, kaip sakai "negadinti" santykių) stumti Lietuvai antrą svarbiausią RB sekciją Kaunas-Vilnius. Dabar viskas daroma nuo mažiausiai Lietuvai aktualios sekcijos ir, imho, taip neturėtų būti.
Nors konkursą statyti estai paskelbė dar metai iki teritorinio planavimo užbaigimo https://www.railbaltica.org/news/rai...-rail-network/
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Neturiu duomenų apie konkrečią žemės sklypų planavimo ir išpirkimo stadiją, bet LT kadastro (žemės sklypų ribų) žemėlapyje aiškiai matosi RB trasa tarp Kauno ir PL sienos. Panašus vaizdas šviečia ir Estijos kadastro žemėlapyje tarp Talino ir Raplos - t.y. dauguma sklypų perplanuoti, galimai išpirkti, bet dar nesujungti į ištisinius geležinkelio sklypus kaip padaryta LT tarp Kauno iki LV sienos.Parašė John Rodyti pranešimą
Oficiali pozicija vs realybė Lietuvos atveju skiriasi itin smarkiai. Akivaizdu, kad projektas nei iki 2030, nei iki 2035 Lietuvoje baigtas nebus, nes Lenkija-Kaunas net žemės ir planavimo procedūros nebaigtos.
Bet Piarnu apskrityje sklypai geležinkeliui tiesti iki šiol atidalinti tik fragmentiškai, nors proestiškose legendose pasakojama, kad "darbai vyksta visame ruože" ...
- 5 patinka
Komentuoti:
-
Tikslas, kiek pamenu, nėra šiaip "europinė vėžė", bet veikiantis elektrifikuotas dvikelis geležinkelis, o ne tai parodija, kuri yra dabar jau nuo 2016Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Su Lenkija ir dabar yra sujungta europine vėže, tai prioritetas dabar prie europinės vėžės prijungti Rygą su Talinu.
Kaip jau išsiaiškinom, RB1 net nesirengiama elekteifikuoti, o greitoji linija iki 2030 pastatyta irgi tikrai nebus. Ir tikriausiai 2035 būtų itin optimistiška data.
Komentuoti:
-
Su Lenkija ir dabar yra sujungta europine vėže, tai prioritetas dabar prie europinės vėžės prijungti Rygą su Talinu. O greita atšaka iki PL sienos, dvikelis visame ruože, atšaka į Vilnių, Rygą čia jau max planas ateičiai paliekamas.Parašė John Rodyti pranešimą
O tai projekto iki 2030 tikslas nėra sujungti Baltijos šalis su Lenkija (=likusia Europa)?
- 2 patinka
Komentuoti:
-
O tai projekto iki 2030 tikslas nėra sujungti Baltijos šalis su Lenkija (=likusia Europa)?Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Kaip suprantu niekas ir nežada, kad bus linija iki Lenkijos sienos, o iki 2030/2035 planuojama baigti liniją tarp Kauno ir Talino.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Kaip suprantu niekas ir nežada, kad bus linija iki Lenkijos sienos, o iki 2030/2035 planuojama baigti liniją tarp Kauno ir Talino.Parašė John Rodyti pranešimą
Oficiali pozicija vs realybė Lietuvos atveju skiriasi itin smarkiai. Akivaizdu, kad projektas nei iki 2030, nei iki 2035 Lietuvoje baigtas nebus, nes Lenkija-Kaunas net žemės ir planavimo procedūros nebaigtos. Tai ta "oficiali pozicija" turėtų mažiausiai rūpėti tiek tau, tiek man. Likus porai metų iki 2025 oficiali pozicija juk irgi buvo, kad projektas "bus baigtas" iki 2025. Čia, imho, prisideda ir išskirtinai žemas Lietuvos žiniasklaidos ir žurnalistikos lygis bei visuomenės nesusigaudymas ir nesirūpinimas didžiausiu šalies istorijoje projektu.
Komentuoti:
Komentuoti: