Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • alga
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Euronews reportažas apie Rail Baltica.
    Ich freue mich, dass ich diesen ganzen Bericht verstehen kann, sans lire les sous-titres. Such European, much wow.

    Komentuoti:


  • acetonas
    replied
    Parašė evvt Rodyti pranešimą

    Net Ryga turės tik stotelę?! Siūlau pas mus išvis nedaryt nė vienos stotelės(nekalbant apie stotis) Lietuvoj kad neduok Diev neišleist EUR perniek o geriau patriūbyt kad pats ilgiausias(o tai lygu DIDŽIAŪSIAS!) tarpstotis pasaulyje!
    Teisingai jokių stočių nereikia. Svarbiausia bėgiai laukuose.

    Komentuoti:


  • evvt
    replied
    Parašė alga Rodyti pranešimą

    Na, kai Ryga turės tik priemiestinę stotelę, nėr ko tikėtis Panevežio integracijos nuo pirmos dienos.
    Net Ryga turės tik stotelę?! Siūlau pas mus išvis nedaryt nė vienos stotelės(nekalbant apie stotis) Lietuvoj kad neduok Diev neišleist EUR perniek o geriau patriūbyt kad pats ilgiausias(o tai lygu DIDŽIAŪSIAS!) tarpstotis pasaulyje!

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė Rijikas Rodyti pranešimą
    Va labai įdomų aspektą paėmė, kad GALI BŪTI tarp valstybių skirtingas reguliavimas statybų srityje. Pvz., man įdomu, kaip nuo 2024 lapkričio įsigaliojęs statybų įstatymas Lietuvoje paveiks RBII eigą, nes net neabejoju, kad pagal senąjį statybos įstatymą tik mažesnė dalis projekto turėjo išduotus statybos leidimus. Ir toms atkarpoms, kur neturėjo statybos leidimo, jau keliaus pagal naują tvarką, pagal kurią projektuotojo rolė bus atskirta nuo rangovo rolės. T.y. negali paskelbti konkurso, kuriame laimėtojas ir parengs techninį darbo projektą, ir užsiims ranga. Ir bet kokios projektuotojo klaidos rangovas pataisyti/padaryti nukrypstant nuo TDP nebegalės Gal yra kokių insaiderių ir nori pakomentuoti šioje vietoje?
    Ne viskas taip paprasta ir kartu taip sudėtinga.
    Klaidas taisyti bus galima, bet jos kainuos gerokai daugiau.

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Tai ir dabar iš Panevėžio galima būtų važiuoti, bet nėra traukinio.
    Traukinys yra, bet jis link Kauno neveža.
    Ir nežinia kas trukdo jį padaryti. Taip, Radviliškyje ar Šiauliuose tektų keisti važiavimo kryptį; bet tai nėra neįmanoma.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    O kas tiksliai trukdo kad ir šiandien paleisti Marijampolė-Šiauliai per Kauną? Ar tie trukdžiai išnyks pastačius RB bėgius, tik Šiaulius pakeitus Panevėžiu?
    Tai ir dabar iš Panevėžio galima būtų važiuoti, bet nėra traukinio.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    O kas tiksliai trukdo kad ir šiandien paleisti Marijampolė-Šiauliai per Kauną? Ar tie trukdžiai išnyks pastačius RB bėgius, tik Šiaulius pakeitus Panevėžiu?

    Komentuoti:


  • alga
    replied
    Parašė acetonas Rodyti pranešimą
    Traukinio Panevėžys-Kaunas-Marijampolė? paleidimas jau būtu didelis pasiekimas. Tačiau, kaip su Panėvežio stotimi? Jei ji bus laukuose, dabar statomas ruožas bus bevertis dar ilgai.
    Na, kai Ryga turės tik priemiestinę stotelę, nėr ko tikėtis Panevežio integracijos nuo pirmos dienos.

    Komentuoti:


  • ignaloidas
    replied
    Parašė Rijikas Rodyti pranešimą
    Va labai įdomų aspektą paėmė, kad GALI BŪTI tarp valstybių skirtingas reguliavimas statybų srityje.
    Šiaip ne vien gali o ir yra - pvz. Latvijoje žemės paįmimas valstybės reikmėms nėra įmanomas iki kol projektas nėra 100% užbaigtas (maždaug kad paimtų tik absoliučiai minimumą kiek reikia).

    Komentuoti:


  • Rijikas
    replied
    Va labai įdomų aspektą paėmė, kad GALI BŪTI tarp valstybių skirtingas reguliavimas statybų srityje. Pvz., man įdomu, kaip nuo 2024 lapkričio įsigaliojęs statybų įstatymas Lietuvoje paveiks RBII eigą, nes net neabejoju, kad pagal senąjį statybos įstatymą tik mažesnė dalis projekto turėjo išduotus statybos leidimus. Ir toms atkarpoms, kur neturėjo statybos leidimo, jau keliaus pagal naują tvarką, pagal kurią projektuotojo rolė bus atskirta nuo rangovo rolės. T.y. negali paskelbti konkurso, kuriame laimėtojas ir parengs techninį darbo projektą, ir užsiims ranga. Ir bet kokios projektuotojo klaidos rangovas pataisyti/padaryti nukrypstant nuo TDP nebegalės Gal yra kokių insaiderių ir nori pakomentuoti šioje vietoje?

    Komentuoti:


  • ignaloidas
    replied
    Parašė sleader Rodyti pranešimą
    O pas estus nėra taip, kad sutartis su rangovu apima ir projektavimo darbus? Nes jeigu viską reguliavo bendra įmonė ir viską dabar išsidalino kiekvienos šalies valdytojai, tai negali būti, kad kitose šalyse dar ne visi projektai yra, o estai sugebėjo per pusmetį projektus visai linijai išsikepti ir pagal jį padaryti konkursą. Tiesiog tokią apimtį per tiek įvykdyti nelabai realistiška.
    Todėl viešinimo schemutėje viskas gražiai atrodo, kad visa linija "darbai vyksta" nors nemažai daliai dar rengiami projektai, o pvz. pas mus niekas neatvaizduojama, nes ten nėra projektavimo eigos žymėjimo, tik "statybos" progresas. Todėl realiai turint tolygia vykdymo stadiją, atvaizdavimas gerokai skiriasi.
    Išsidalinta jei neklystų nuo 2024 ar 2023 pradžios, Lietuvių ir Estų iniciatyva (Latviai nematė nieko blogo su tuo?).

    Estijoje projektai irgi dar ne visur užbaigti yra (tik pernai rudenį buvo finalizuota trasa tarp Parnu ir Latvijos sienos) tai darbai nemažoje dalyje Estijos trasos kol kas tėra medžių pravalymas ir tiek, kažkokių didesnių darbų iš palydovo matosi tik arčiau Talino. Nors statybų kontraktus turi. Nėra man pilnai aišku ar kontraktai "design and build" tipo, ar tiesiog neturint pilno projekto pasirašė kontraktus.

    O kas Latvijoje dedasi tai išvis neaišku.

    Komentuoti:


  • sleader
    replied
    O pas estus nėra taip, kad sutartis su rangovu apima ir projektavimo darbus? Nes jeigu viską reguliavo bendra įmonė ir viską dabar išsidalino kiekvienos šalies valdytojai, tai negali būti, kad kitose šalyse dar ne visi projektai yra, o estai sugebėjo per pusmetį projektus visai linijai išsikepti ir pagal jį padaryti konkursą. Tiesiog tokią apimtį per tiek įvykdyti nelabai realistiška.
    Todėl viešinimo schemutėje viskas gražiai atrodo, kad visa linija "darbai vyksta" nors nemažai daliai dar rengiami projektai, o pvz. pas mus niekas neatvaizduojama, nes ten nėra projektavimo eigos žymėjimo, tik "statybos" progresas. Todėl realiai turint tolygia vykdymo stadiją, atvaizdavimas gerokai skiriasi.

    Komentuoti:


  • acetonas
    replied
    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą

    Estai paleis Talinas-Piarnu, lietuviai Kaunas-Panevėžys ir pirmas etapas bus įgyvendintas su juostelių perkirpimu.
    Traukinio Panevėžys-Kaunas-Marijampolė? paleidimas jau būtu didelis pasiekimas. Tačiau, kaip su Panėvežio stotimi? Jei ji bus laukuose, dabar statomas ruožas bus bevertis dar ilgai.

    Komentuoti:


  • DKL
    replied
    Tai kad ne bendra įmonė įgyvendina, o vietiniai. Bendra įmonė tik nominaliai daro "supervision" (panašu, kad nelabai tai daro). Lietuvoje įgyvendinimą daro LTG Infra, Estijoje Rail Baltic Estonia OÜ. Tikėtina, kad šuo čia ir pakastas t.y. estai turi kur kas geresnį projekto valdymą, kai mūsiškiai stringa visuose žingsniuose, nes nelabai supranta, ką ir kodėl daro.
    Iš tikro bendra įmonė iki labai nesenai buvo atsakinga už visus projektavimo darbus, kol totaliai šios užduoties nepra...ko. Būtent dėl projektavimo darbų vėlavimo (primenu pagal konkursų sąlygas turėjo būti baigti 2022 m., o nėra baigti iki šiol), visas projektas nusikėlė ne mažiau 3-4 metus. Prie to galim dar pridėti porą metų kai pirmoji tos įmonės direktorė vietoj to, kad dirbtų darbą, kuriam buvo pasamdyta, užsiiminėjo politikavimu siekdama, kad visa RailBaltica infrastruktūra visose šalyse būtų valdoma jos įmonės iš Rygos.
    Paskutinis taisė DKL; 2025.07.01, 13:18.

    Komentuoti:


  • Visdarlietus
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą

    Nėra net menkiausių šansų pajungti Rygą (taigi ir Taliną) prie Kauno iki 2030. Beveik garantuotai ir iki 2033 taip nenutiks. Estai manau gali kažkur iki 2033 paleisti Parnu-Talinas servisą, bet matant dabartinius Lietuvos (ir Latvijos) tempus ir strigimą kiekvienoje lygioje vietoje, jokių šansų, kad iki 2033 iki Latvijos dasikrapštysim. Latviai su oagrindine linija turbūt irgi nieko neprikrapštys be kokių 2035-2038.
    Estai paleis Talinas-Piarnu, lietuviai Kaunas-Panevėžys ir pirmas etapas bus įgyvendintas su juostelių perkirpimu.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė karolis1993 Rodyti pranešimą
    Blogiausiai,kad jei yra bendra įmonė,kodėl taip skriasi projekto įgyvendinimo progresas šalyse? Ir estai jau perka traukinius?
    Tai kad ne bendra įmonė įgyvendina, o vietiniai. Bendra įmonė tik nominaliai daro "supervision" (panašu, kad nelabai tai daro). Lietuvoje įgyvendinimą daro LTG Infra, Estijoje Rail Baltic Estonia OÜ. Tikėtina, kad šuo čia ir pakastas t.y. estai turi kur kas geresnį projekto valdymą, kai mūsiškiai stringa visuose žingsniuose, nes nelabai supranta, ką ir kodėl daro.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė karolis1993 Rodyti pranešimą
    Blogiausiai,kad jei yra bendra įmonė,kodėl taip skriasi projekto įgyvendinimo progresas šalyse? Ir estai jau perka traukinius?
    Estų traukiniai jau nupirkti, jei LT ir LV būtų bėgiai, tai jau galėtų ir atvežti, bet dabar turbūt laivais turės plukdyti

    Komentuoti:


  • karolis1993
    replied
    Blogiausiai,kad jei yra bendra įmonė,kodėl taip skriasi projekto įgyvendinimo progresas šalyse? Ir estai jau perka traukinius?

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Taigi jau žinoma, kad Latvijos ruožą ties estai, nes jie jau praktiškai pabaigę RB ruožą Estijoje nebeturi ką veikti.

    Vienintelė kliūtis RB projekte liko Lietuva, kuri vargano 2 km ilgio 50 m aukščio tiltelio lygioj vietoj išbetonuot nesugeba, tai kas bus sudėtingesniuose ruožuose?

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė alga Rodyti pranešimą

    Taliną ir Rygą prijungt prie Palemono jau būtų pasiekimas. RB1 damušti, kad tiktų reguliariam susisiekimui yra visai kito masto uždavinys, nei naujos linijos nutiesimas.
    Nėra net menkiausių šansų pajungti Rygą (taigi ir Taliną) prie Kauno iki 2030. Beveik garantuotai ir iki 2033 taip nenutiks. Estai manau gali kažkur iki 2033 paleisti Parnu-Talinas servisą, bet matant dabartinius Lietuvos (ir Latvijos) tempus ir strigimą kiekvienoje lygioje vietoje, jokių šansų, kad iki 2033 iki Latvijos dasikrapštysim. Latviai su oagrindine linija turbūt irgi nieko neprikrapštys be kokių 2035-2038.

    Komentuoti:

Working...
X