Rail Baltica II

[alga]

Su komandžiokais vakar treniravomės kelionei iš Vilniaus iki jūros per vieną dieną ir pasirinkom maršrutą iki Jonavos ir Rail Baltica statybos ir atgal.



Pravažiavom pabaigtą viaduką 1505 keliu tarp Rimkų ir Čičinų. Vienas komandžiokas yra geologas, papasakojo istoriją, kad ten tilto per Nerį šiauriniam krante kai pradėjo kasti tą įgilinimą, iš šlaitų ėmė veržtis gruntiniai vandenys, tai jo darbovietė gavo daryti geologinius tyrimus, darė gręžinius, modeliavo gelmes ir įgyvendino sprendimą su siurbliais, kurie tuos vandenis nusiurbinėja.



Dar aplankėm labiausiai PR'inį geležinkelio viaduką virš kelio KK144 Jonava–Kėdainiai ir 1520 mm vėžės geležinkelio, kurį prieš metus ar du rodė per kiekvieną spaudos pranešimą apie RB. Viadukas atrodo baigtas, bet hektarų ploto statybų aikštelė dar pilna.



Taip pat pravažiavom šalia statomo viaduko RK1513 Žeimiai–Liepiai. Neturiu foto, ten nebuvo daug įdomaus. Tiesiog lygiam lauke rampos ir betoninis viadukas virš geležinkelio, bet paties geležinkelio sankasos formų dar nelabai matosi.

[MedinisStrazdas]

Mes kalbame apie infrastruktūrą Suvalkų koridoriuje. Iš jos ir ją bandančių remontuoti liks faršas greičiau.

Realiam karui prasidėjus koeningsbergo sritis bus paima NATO ir koridoriaus nebeliks.

[geriantis]

Nereikia būti ekspertu, kad suprastum, jog rusijos užduotis Nr. 1 bus atkirsti visais būdais Baltijos šalis nuo vakarų (kris geležinkeliai, automagistralės, jūrų ir oro uostai). Labai lengva lyginti su Ukraina, bet pamirštam, kad pas juos frontas išsidėstęs labai plačia linija ir turi ganėtinai didelį operacinį gylį. Mūsu atveju RB bus pasiekiama tiek artilerija, tiek dronais, tiek balistinėm raketom ir tai bus tik vienas iš kelių esminių taškų kuriuos reikia sunakinti, o ne vienas iš kelių šimtų Ukrainos atveju. Ir nepamirškim fakto, kad pirmą smūgį duos būtent rusija (NATO tikrai nepuls pirma), tad iš to ir kyla logiški samprotavimai, kad RB bus naudinga tik iki karo.

Tai vis tik esi karo ekspertas . Viskas, aš dingstu

[Effka]

Neapsimesk karo ekspertu. Kaip ir kas ten bus niekas nežino. Gal iš kalingrado srities liks faršas

Nereikia būti ekspertu, kad suprastum, jog rusijos užduotis Nr. 1 bus atkirsti visais būdais Baltijos šalis nuo vakarų (kris geležinkeliai, automagistralės, jūrų ir oro uostai). Labai lengva lyginti su Ukraina, bet pamirštam, kad pas juos frontas išsidėstęs labai plačia linija ir turi ganėtinai didelį operacinį gylį. Mūsu atveju RB bus pasiekiama tiek artilerija, tiek dronais, tiek balistinėm raketom ir tai bus tik vienas iš kelių esminių taškų kuriuos reikia sunakinti, o ne vienas iš kelių šimtų Ukrainos atveju. Ir nepamirškim fakto, kad pirmą smūgį duos būtent rusija (NATO tikrai nepuls pirma), tad iš to ir kyla logiški samprotavimai, kad RB bus naudinga tik iki karo.

[Sula]

Šiaip jau Ukrainos pavyzdžiai rodo geležinkelių santykinai didesnį patvarumą.
Rokadiniai geležinkleliai tam ir statomi, kad nebūtų paprasta pralaužti tokias vietas kaip Suvalkų koridorius.
Aišklu, dabartinio karo patirtys jau keičiasi, bet esminiai principai lieka.
Tai tose vietose nepatrukdytų dar vienas dubliuojantis RB II prie esamo "lėtaeigio" RB I ir rusiškos vėžės.

[geriantis]

Mes kalbame apie infrastruktūrą Suvalkų koridoriuje. Iš jos ir ją bandančių remontuoti liks faršas greičiau.

Neapsimesk karo ekspertu. Kaip ir kas ten bus niekas nežino. Gal iš kalingrado srities liks faršas

[Effka]

traukinių infrastruktūra yra labai svarbi karo logistikai (gal tik US doktrinoje ne), o geležinkeliai yra gana greitai ir pigiau remontuojami po priešo atakos. Tą matome Ukrainoje. Traukiniu vėžė kuri atitinka europinius logistinius poreikis būtų labai naudinga ir karine prasme.

Mes kalbame apie infrastruktūrą Suvalkų koridoriuje. Iš jos ir ją bandančių remontuoti liks faršas greičiau.

[MedinisStrazdas]

Labai paprasta, jau dabar yra esamas geležinkelis. Šiek tiek modernizavus galima naudotis. Tiesiant papildomai naują geležinkelį (nukertant esamo kampus ir išgaunant didesnį greitį) biurokratai gali paprieštarauti ir nueiti pigesniu keliu - pradžiai kad ir lėčiau važiuos traukinys, bet bent jau bus Europinė jungtis.
O kodėl šitas variantas patrauklesnis? Dabar visiems ginklai aktualūs, o ne infrastruktūra, kuri pirmosiomis karo dienomis bus pažeista/sunaikinta ir nebepanaudojama.

traukinių infrastruktūra yra labai svarbi karo logistikai (gal tik US doktrinoje ne), o geležinkeliai yra gana greitai ir pigiau remontuojami po priešo atakos. Tą matome Ukrainoje. Traukiniu vėžė kuri atitinka europinius logistinius poreikis būtų labai naudinga ir karine prasme.

[DeSadas]

labai paprasta ... Lietuva nesugebejo igyvendinti nei vieno didelio infrastrukturinio projekto.. via baltika stena 10 metu nuo kauno iki pl sienos, per silpni k..... . Tai tiek. europa mato, skundai juk eina..

[John]

Na, aš galvoju apie dvi priežastis. Pirma, pasikeitus geopolitinei situacijai, keičiasi ir prioritetai finansuose. Railbaltic gal ir galima pakišti po kariniu mobilumu, bet jos nauda bus tik iki karo, tad ginklai ir ginybos elemenatai yra naudingesnė investicija šiai dienai. Sekantis dalykas, Briuselis mato kaip sunkiai sekasi valdyti projekto finansus Baltijos valstybėms (bent jau LT ir LV), tad nebeskiria papildomų pinigų daugiau nei minimaliam projekto išpildymui (mažinama kartelė projektiniam greičiui). Iš čia atsiranda visokie taupymai, tad logiškai atrodytų ir Kaunas - Lenkijos siena atkarpos pilno įgyvendinimo nukėlimas.

Lietuvos politika dėl RB ir iki karo buvo identiška t.y. gumos tempimas ir nieko nedarymas. "Geopolitinės situacijos" argumentas neatrodo įtikinamai. Juo labiau, kad Estijoje, kuri, be kita ko, išleido ir išleidžia daugiau pinigų gynybai, nei Lietuva, Rail Baltica, panašu, bus pastatyta greičiausiai, be didelių nukrypimų ir pernelyg nevėluojant. Tai ne "geopolitinėje situacijoje" čia problema. Kur kas panašiau į gana ekstremalią nekompetenciją ir negebėjimą įgyvendinti tokio pobūdžio didelių projektų. O jei dar trumpiau: elementarus projekto mismanagementas.

[Effka]

Ar tikrai ES "nenori skirti"? Ar Lietuva tiesiog jų nepanaudoja? Ar ne Skuodis (ar tai Šimonytė?) aiškino, kad pinigų yra, bet mes jų nepanaudojame. Lietuva RB (neskaitant RB1) panaudojo kiek pinigų bendroje sumoje? Kokius 300 mln? Gal 400, jei skaičiuosim šių metų planuoijamus kontraktus? Lenkija-Kaunas-Latvija kainuos, grubiai jamant, apie 6 mlrd. Eur. Net Kaunas-Latvija (grubiai 200km) kainuos apie 4 mlrd. Tai kažkaip keistai atrodo tas "ES nenori skirti pinigų". Ar nebus taip, kad ne ES, o LIetuva stall'ina, nes tiesiog nenori skirti savo 15% dalies ir tempia gumą?

Na, aš galvoju apie dvi priežastis. Pirma, pasikeitus geopolitinei situacijai, keičiasi ir prioritetai finansuose. Railbaltic gal ir galima pakišti po kariniu mobilumu, bet jos nauda bus tik iki karo, tad ginklai ir ginybos elemenatai yra naudingesnė investicija šiai dienai. Sekantis dalykas, Briuselis mato kaip sunkiai sekasi valdyti projekto finansus Baltijos valstybėms (bent jau LT ir LV), tad nebeskiria papildomų pinigų daugiau nei minimaliam projekto išpildymui (mažinama kartelė projektiniam greičiui). Iš čia atsiranda visokie taupymai, tad logiškai atrodytų ir Kaunas - Lenkijos siena atkarpos pilno įgyvendinimo nukėlimas.

[John]

Kaunas - Lenkijos siena atkarpa spėju tokioje pat aklavietėje, kaip ir atkarpa Kaunas - Vilnius. ES nenori skirti pinigų besidubliuojančiai linijai. Tad nenustebčiau, kad Kaunas - Lenkijos siena atkarpa bus įgyvendinta sekančiu etapu, o galbūt kartu su atkarpa Kaunas - Vilnius.

Ar tikrai ES "nenori skirti"? Ar Lietuva tiesiog jų nepanaudoja? Ar ne Skuodis (ar tai Šimonytė?) aiškino, kad pinigų yra, bet mes jų nepanaudojame. Lietuva RB (neskaitant RB1) panaudojo kiek pinigų bendroje sumoje? Kokius 300 mln? Gal 400, jei skaičiuosim šių metų planuoijamus kontraktus? Lenkija-Kaunas-Latvija kainuos, grubiai jamant, apie 6 mlrd. Eur. Net Kaunas-Latvija (grubiai 200km) kainuos apie 4 mlrd. Tai kažkaip keistai atrodo tas "ES nenori skirti pinigų". Ar nebus taip, kad ne ES, o LIetuva stall'ina, nes tiesiog nenori skirti savo 15% dalies ir tempia gumą?

[Effka]

Gal gali pagrįsti šitą savo teiginį? Man rodos, kad visiems aišku, kad linija nėra besidubliuojanti, ir ES nori duoti jai pinigų, bet negali. Tiesiog visai Rail Balticai yra numatytas konkretus skaičius milijardų ir numatytas tikslas: geležinkelio susisiekimas nuo Talino iki Varšuvos. Ar prijungti Rygos oro uostą, ar Vilnių, ar reusinti RB1 yra taktiniai sprendimai, daugiausia priklausantys nuo projekto įgyvendintojų. Kol neateis nauja CEF perspektyva arba nebus rasta kitų finansavimo šaltinių iš kitų fondų, ES tiesiog neturi iš kur skirti pinigų.

Labai paprasta, jau dabar yra esamas geležinkelis. Šiek tiek modernizavus galima naudotis. Tiesiant papildomai naują geležinkelį (nukertant esamo kampus ir išgaunant didesnį greitį) biurokratai gali paprieštarauti ir nueiti pigesniu keliu - pradžiai kad ir lėčiau važiuos traukinys, bet bent jau bus Europinė jungtis.
O kodėl šitas variantas patrauklesnis? Dabar visiems ginklai aktualūs, o ne infrastruktūra, kuri pirmosiomis karo dienomis bus pažeista/sunaikinta ir nebepanaudojama.

[Sula]

)

Kaunas - Lenkijos siena atkarpa spėju tokioje pat aklavietėje, kaip ir atkarpa Kaunas - Vilnius. ES nenori skirti pinigų besidubliuojančiai linijai. Tad nenustebčiau, kad Kaunas - Lenkijos siena atkarpa bus įgyvendinta sekančiu etapu, o galbūt kartu su atkarpa Kaunas - Vilnius.

Tai greitasis traukinys bus tik: Kaunas-Rygos priemestis-Talinas (be elektros, vienkelis, be stočių)?
Kažkaip mažai prasmės tame, išskyrus gal karines reikmes.

[alga]

Kaunas - Lenkijos siena atkarpa spėju tokioje pat aklavietėje, kaip ir atkarpa Kaunas - Vilnius. ES nenori skirti pinigų besidubliuojančiai linijai.

Gal gali pagrįsti šitą savo teiginį? Man rodos, kad visiems aišku, kad linija nėra besidubliuojanti, ir ES nori duoti jai pinigų, bet negali. Tiesiog visai Rail Balticai yra numatytas konkretus skaičius milijardų ir numatytas tikslas: geležinkelio susisiekimas nuo Talino iki Varšuvos. Ar prijungti Rygos oro uostą, ar Vilnių, ar reusinti RB1 yra taktiniai sprendimai, daugiausia priklausantys nuo projekto įgyvendintojų. Kol neateis nauja CEF perspektyva arba nebus rasta kitų finansavimo šaltinių iš kitų fondų, ES tiesiog neturi iš kur skirti pinigų.

[Effka]

Kas žiauriausia, tai, kad "pinigų nėra" juk ir Kaunas-Lenkija normaliai atkarpai. Jokie darbai nepradėti. Kaip suprantu, net žemė neišpirkta dar? So much prioritetas bėgiams, bet ne stotims. Neturėsim nei to, nei ano.

Kaunas - Lenkijos siena atkarpa spėju tokioje pat aklavietėje, kaip ir atkarpa Kaunas - Vilnius. ES nenori skirti pinigų besidubliuojančiai linijai. Tad nenustebčiau, kad Kaunas - Lenkijos siena atkarpa bus įgyvendinta sekančiu etapu, o galbūt kartu su atkarpa Kaunas - Vilnius.

[John]

Kas žiauriausia, tai, kad "pinigų nėra" juk ir Kaunas-Lenkija normaliai atkarpai. Jokie darbai nepradėti. Kaip suprantu, net žemė neišpirkta dar? So much prioritetas bėgiams, bet ne stotims. Neturėsim nei to, nei ano.

[ignaloidas]

Panašu, kad pirma kolona priartėjo prie projektinio aukščio ir greitai matysime perdengtą pirmą tarpatramį.

Šiaip tikriausiai apie antrą koloną kalbi, pirma kolona projektinį aukštį prieš kokį mėnesį pasiekė pagal OroPatrulis nuotrauką prieš mėnesį, ji tiesiog dabar tiek pastoliais apkrauta kad jos iš šono nesimato

[Tomas]

Panašu, kad pirma kolona priartėjo prie projektinio aukščio ir greitai matysime perdengtą pirmą tarpatramį.

[Lašas]

Kelios foto iš vakarykščio pasivaikščiojimo kairiuoju Neries šlaitu. Šiaip vaizdingoje vietoje tiltas kirs Neries slėnį, Jonavos rajonui vertėtų pagalvoti apie tilto išnaudojimą turizmo tikslams