Rail Baltica II

[John]

Šiaip įdomu, kaip numatytas eismas tunelio remonto metu? Aplink per Drobės fabriką? Ten kol kas nėra trečio bėgio europinei vėžei.

Tunelio remonto matyt greitu metu neplanuojama, bet kai ateis laikas daryti normelesnį remontą, nejau jie planuoja tiesiog uždaryti viską, kaip praėjusį kartą, įskaitant visą tarptautinių traukinių trafficą? Čia šiaip gana svarbus dalykas ir netgi esminis argumentas, kodėl buvo būtina statyti antrą tunelį.

[ifl]

Vienas reikalas yra statyti sudėtingą infrastruktūra be kurios neapseisi dėl geografinių sąlygų, kitas reikalas yra statyti sudėtingą infrastruktūrą nes biurokratija neleidžia pakeisti egzistuojančios. Reikalingumas tilto Rygoje didelis - kitaip nebus kaip traukiniams važiuoti, egzistuojantis gana stipriai apkrautas tiltas negali pasiūlyti vieno kelio, ir jei jau statai naują tiltą, kainos skirtumas tarp vienkelio ir dvikelio yra pernelyg mažas kad vertėtų taupyti dabar.

Tuo tarpu, ne vien kad reikėtų sudėtingų nestandartinių sprendimų norint įrengti papildomus portalus, tunelio platinimas nėra paprastas, ir kainos prasme reikšmingai nesiskiria nuo naujo tunelio statybos. Kaip pavyzdys, UK vieną tunelį tiesiog užpildė lengvu betonu ir iš naujo iškasė, nes buvo paprasčiausias variantas praplatinti vienkelį į dvikelį https://www.murphygroup.com/ie/proje...rnworth-tunnel. Naujas kilometrinis tunelis, su žmonėmis gyvenančiais virš jo, yra tikrai brangus projektas. Pakankamai brangus, kad kol skaičiavimai rodo kad galima be to apsieiti, nors ir vos vos, tol bandomas išvengti.

Tai kainavo tik 20 mln. Lietuvoje visokias bibliotekas ir muziejus už pusę tos kainos stato (arba arenas už 2.5x). Be to, jie galėjo ir nukast ir pastatyt viaduką, nes virš ten tik gatvė.

[Lettered]

Skamba daugmaž realistiškai. Čia net nekalbant apie tokius dalykus, kaip remonto darbai (tiem emergency, tiek planiniai), kuriuos daryti vienkelyje yra belenkaip sudėtingiau, nei dvikelyje.

Šiaip įdomu, kaip numatytas eismas tunelio remonto metu? Aplink per Drobės fabriką? Ten kol kas nėra trečio bėgio europinei vėžei.

[John]

~10 traukinių per valandą. ~5 iš jų kaip minimum RB su egzistuojančiais planais (kartą per valandą greitasis iš/į Vilnių, kas dvi valandas greitasis iš/į Rygą, ir dar pora regioninių)

Skamba daugmaž realistiškai. Čia net nekalbant apie tokius dalykus, kaip remonto darbai (tiem emergency, tiek planiniai), kuriuos daryti vienkelyje yra belenkaip sudėtingiau, nei dvikelyje.

[ignaloidas]

O koks tunelio pralaidumas, 1 traukinys kas kelias valandas?

~10 traukinių per valandą. ~5 iš jų kaip minimum RB su egzistuojančiais planais (kartą per valandą greitasis iš/į Vilnių, kas dvi valandas greitasis iš/į Rygą, ir dar pora regioninių)

[ignaloidas]

Kauno tunelio liesti matyt nelabai buvo galima, nes, kaip bebūtų, tai yra visiškai unikalus ir vienintelis naudojamas geležinkelio tunelis Baltijos šalyse. Carinė architektūra ir visa kita. Tai nei portalai, nei pats tunelis negali būti ir matyt niekada nebus ardomi, perstatomi ar kaip nors kitaip modifikuojami.

Vienintelis realus variantas būtų atskiro tunelio kasimas greta esančio ir šita proga, panašu, jau yra praleista.

Atskiro tunelio kasimas greta esančio problematiškas jei norime išlaikyti portalus kaip yra, nes nelabai yra kur naują portalą dėti kaip jau minėjau. Manau vos ne logiškiau būtų tokiu atveju bandyti iš viso nauju keliu daryti iškarto dvikeli tunelį nuo stoties pusės pradedant anksčiau ir lendant kažkur po Prancūzų g. sutrumpinant atstumą.

[Lettered]

Na nebus, nes neužteks tunelio pralaidumo

O koks tunelio pralaidumas, 1 traukinys kas kelias valandas?

[John]

Negu net su planuojama plėtra bus toks eismas intensyvus, kad neužtektų vienbėgio tunelio? Juolab atkarpa gaunasi labai trumpa.

Na nebus, nes neužteks tunelio pralaidumo

[Lettered]

Su "skaičiavimais" ir tariamu esamo tunelio adekvatumu būsimam eismui būtų kaip ir ok, bet problema, kad skaičiavimai daromi ant klaidingų premises t.y. visiškai ignoruojama tai, kad ateityje tukriausiai vyks kur kas intensyvesnis priemiestinių traukinių eismas 1520mm vėže, bei tarpmiestinis eismas tarp Kauno ir Šiaulių. Na arba nevyks, "argumentuojant", you guessed it, nepakankamu tunelio pralaidumu

Negu net su planuojama plėtra bus toks eismas intensyvus, kad neužtektų vienbėgio tunelio? Juolab atkarpa gaunasi labai trumpa.

[John]

Rygos tilto niuansas dar būtų tas, kad susikirstų skirtingi elektrifikacijos standartai.

Latviai planuoja viską perdaryti į 25kV lyg ir? Nes būtų idiotizmas turėti 3kV ir 25kV tokioje mažoje šalyje.

[John]

Kauno tunelio liesti matyt nelabai buvo galima, nes, kaip bebūtų, tai yra visiškai unikalus ir vienintelis naudojamas geležinkelio tunelis Baltijos šalyse. Carinė architektūra ir visa kita. Tai nei portalai, nei pats tunelis negali būti ir matyt niekada nebus ardomi, perstatomi ar kaip nors kitaip modifikuojami.

Vienintelis realus variantas būtų atskiro tunelio kasimas greta esančio ir šita proga, panašu, jau yra praleista.

Su "skaičiavimais" ir tariamu esamo tunelio adekvatumu būsimam eismui būtų kaip ir ok, bet problema, kad skaičiavimai daromi ant klaidingų premises t.y. visiškai ignoruojama tai, kad ateityje tukriausiai vyks kur kas intensyvesnis priemiestinių traukinių eismas 1520mm vėže, bei tarpmiestinis eismas tarp Kauno ir Šiaulių. Na arba nevyks, "argumentuojant", you guessed it, nepakankamu tunelio pralaidumu

[ignaloidas]

Nesu tokių statybų ekspertas, bet, paviršutiniškai žiūrint, man tai neatrodo kaip per sudėtingas projektas, turint omeny, kontekstą. O kontekstas yra tas, kad iš to paties projekto biudžeto Rygoje yra finansuojamas naujas tiltas, kur jo reikalingumas yra mažesnis nei nauji sprendimai Kauno tunelyje. Tokie nauji portalai ir platinimas viduje tikrai nebūtų kainavę reikšmingai daugiau - spėčiau, kad greičiau reikšmingai pigiau.

Vienas reikalas yra statyti sudėtingą infrastruktūra be kurios neapseisi dėl geografinių sąlygų, kitas reikalas yra statyti sudėtingą infrastruktūrą nes biurokratija neleidžia pakeisti egzistuojančios. Reikalingumas tilto Rygoje didelis - kitaip nebus kaip traukiniams važiuoti, egzistuojantis gana stipriai apkrautas tiltas negali pasiūlyti vieno kelio, ir jei jau statai naują tiltą, kainos skirtumas tarp vienkelio ir dvikelio yra pernelyg mažas kad vertėtų taupyti dabar.

Tuo tarpu, ne vien kad reikėtų sudėtingų nestandartinių sprendimų norint įrengti papildomus portalus, tunelio platinimas nėra paprastas, ir kainos prasme reikšmingai nesiskiria nuo naujo tunelio statybos. Kaip pavyzdys, UK vieną tunelį tiesiog užpildė lengvu betonu ir iš naujo iškasė, nes buvo paprasčiausias variantas praplatinti vienkelį į dvikelį https://www.murphygroup.com/ie/proje...rnworth-tunnel. Naujas kilometrinis tunelis, su žmonėmis gyvenančiais virš jo, yra tikrai brangus projektas. Pakankamai brangus, kad kol skaičiavimai rodo kad galima be to apsieiti, nors ir vos vos, tol bandomas išvengti.

[kotofeich1]

Rygos tilto niuansas dar būtų tas, kad susikirstų skirtingi elektrifikacijos standartai.

[VLR]

Kurti atskirus portalus nelabai realus variantas mano manymu - rytinėje pusėje kaip ir išeitų, bet vakarinėje nelabai yra tam vietos, nuo pietų tiesiog kalnas, su jau egzistuojančia gana aukšta atramine sienele, turėtų portalas būti labai nuožulniu kampu įrengiamas kas bent jau man skamba kaip gana sudėtingai, iš šiaurės nemanau kad tarp Tunelio gatvės ir egzistuojančio portalo pakankamai vietos yra atlikti reikalingam posūkiui kad įsilieti į tunelį iki Kaišiadorių g. galo (po kuria eina tunelis).

Nesu tokių statybų ekspertas, bet, paviršutiniškai žiūrint, man tai neatrodo kaip per sudėtingas projektas, turint omeny, kontekstą. O kontekstas yra tas, kad iš to paties projekto biudžeto Rygoje yra finansuojamas naujas tiltas, kur jo reikalingumas yra mažesnis nei nauji sprendimai Kauno tunelyje. Tokie nauji portalai ir platinimas viduje tikrai nebūtų kainavę reikšmingai daugiau - spėčiau, kad greičiau reikšmingai pigiau.

[ignaloidas]

Man tai juokinga kaip Lietuvoje labai cia madinga dengtis zodziu "paveldas" kad nieko nereiketu daryti. Kaip puse Lietuvos paveldo yra ties subirejimo ribos, balkonai senamiesciuose trupa ir apdengti visokiais tinklais ir paremti mediniais riestais, belekas ir belekaip sau langus keiciasi. balkonus issistiklina "kulturos paveldo objiektuose". visokius papildomus stoglangius sau isirengineja, o ten tai varpa atsiprasant dejo ant paveldo, o va cia kazka rimto reikia suprojektuoti ir dirbti, tai jau "oops sorriukas, nieko nepadarysi, paveldas". Apgailetina.

Man tai atvirai pasakius visa šita situacija tai durna, daugmaž ekvivalenti sakymui "žvirkelis turi išlikti žvirkeliu, paveldas gi". Tai kad rašau kodėl kažkas nevyksta, nereiškia kad aš sutinku su tos priežasties teisingumu.

Infrastruktūra turi atlikti šių laikų reikalavimus, ir jeigu neatitinka, tai ją reikia keisti. Tunelis neatitinka šių laikų reikalavimų, tai jį ir reikia keisti. Bet kažkoks durnas prisirišimas prie praeities Lietuvoje yra be galo populiarus, tarsi visas nacionalinis identitetas būtų prarastas jeigu nežiūrėsim į praeitį. Gal kai pradės realiai skaudėti dėl tokių durnybių, pasikeis požiūriai į šitas temas.

[avs]

Tunelis pastatytas 19 a. antroje pusėje. Tikrai nesvaikite, nes niekas jo iš paveldo neišims. Panašiai ir stalininis Vilniaus aerouosto pastatas saugomas. Tunelis po nesenos rekonstrukcijos nebyra ir yra geroje būklėje. Balkonai - visai kita tema. Berods, šiame forume buvo tema, skirta Kauno tuneliui ir ten buvo aptarta, kodėl vietoje dvikelio jis tapo vienkeliu.
Štai ir radau: https://www.miestai.net/forumas/foru...nkelio-tunelis

[MindesAcc]

Mano supratimu pagrindinis trūkdis yra tai kad tunelis yra kultūros vertybių registre ir bet kokie pokyčiai susiję su vertingosiomis savybėmis ("Bendra įvažiavimų kompozicija sudaro monumentalaus išbaigtos formos statinio įspūdį.") yra praktiškai neįmanomi. Iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, 19 straipsnio 4 dalies, "4. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: [...], padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, [...]". Realistiškai kad būtų galima didinti pralaidumą toje atkarpoje, reikėtų išmesti jį iš kultūros vertybių registro, kas nėra paprasta, arba pridėti išimtį valstybinės svarbos projektams į įstatymą.

Beje, pastebėsiu kad tai kad išvis centrinėje stotyje važiuos traukiniai yra progresas - iš 2011 studijos: "At Kaunas the route will not serve the Central Station directly but will use Palemonas station as the transfer connection to the existing 1520mm gauge line to link to the Central Station and a transfer location for shuttle service to the airport via bus or 1520 mm rail".

Man tai juokinga kaip Lietuvoje labai cia madinga dengtis zodziu "paveldas" kad nieko nereiketu daryti. Kaip puse Lietuvos paveldo yra ties subirejimo ribos, balkonai senamiesciuose trupa ir apdengti visokiais tinklais ir paremti mediniais riestais, belekas ir belekaip sau langus keiciasi. balkonus issistiklina "kulturos paveldo objiektuose". visokius papildomus stoglangius sau isirengineja, o ten tai varpa atsiprasant dejo ant paveldo, o va cia kazka rimto reikia suprojektuoti ir dirbti, tai jau "oops sorriukas, nieko nepadarysi, paveldas". Apgailetina.

[ejs-ejs]

Įdomu tai, kad šalia esantis (senas) Rygos tiltas yra dvikelis. Tad, net jei latviai būtų tiesiog įrengę dvigubos vėžės kelius ant senojo tilto (t.y. tiesiog pridėję po trečią bėgį kiekviename iš kelių, kas būtų kainavę centus), vis tiek į Rygos centrą eitų dvigubai daugiau kelių, nei bus Kauno tunelyje.

Trečias bėgis tokioje vėžių pločių kombinacijoje netelpa. Reikia keturių.

[Visdarlietus]

O jeigu visgi atsikvošėtų? Kas tada?

Kaip tame anekdote, fantastikos skyrius trečiame aukšte.

[John]

Manau norėjote parašyti apie 2130 metus... Ar žinote Lietuvoje maršrutą kur per paskutinius 10 metų traukinių būtų padaugėję tiek, kad važiuotų dažniau nei 1 per valandą? Todėl nemanau, kad kažkaip stebuklingai iš Kauno į Šiaulius, o tuo labiau į Kėdainius ar Jonavą jų labai padaugėtų. O jei pridės po kokius 2-3 per dieną tai nelabai ką pakeis.

O jeigu visgi atsikvošėtų? Kas tada?