Rail Baltica II

[ignaloidas]

Nesu tokių statybų ekspertas, bet, paviršutiniškai žiūrint, man tai neatrodo kaip per sudėtingas projektas, turint omeny, kontekstą. O kontekstas yra tas, kad iš to paties projekto biudžeto Rygoje yra finansuojamas naujas tiltas, kur jo reikalingumas yra mažesnis nei nauji sprendimai Kauno tunelyje. Tokie nauji portalai ir platinimas viduje tikrai nebūtų kainavę reikšmingai daugiau - spėčiau, kad greičiau reikšmingai pigiau.

Vienas reikalas yra statyti sudėtingą infrastruktūra be kurios neapseisi dėl geografinių sąlygų, kitas reikalas yra statyti sudėtingą infrastruktūrą nes biurokratija neleidžia pakeisti egzistuojančios. Reikalingumas tilto Rygoje didelis - kitaip nebus kaip traukiniams važiuoti, egzistuojantis gana stipriai apkrautas tiltas negali pasiūlyti vieno kelio, ir jei jau statai naują tiltą, kainos skirtumas tarp vienkelio ir dvikelio yra pernelyg mažas kad vertėtų taupyti dabar.

Tuo tarpu, ne vien kad reikėtų sudėtingų nestandartinių sprendimų norint įrengti papildomus portalus, tunelio platinimas nėra paprastas, ir kainos prasme reikšmingai nesiskiria nuo naujo tunelio statybos. Kaip pavyzdys, UK vieną tunelį tiesiog užpildė lengvu betonu ir iš naujo iškasė, nes buvo paprasčiausias variantas praplatinti vienkelį į dvikelį https://www.murphygroup.com/ie/proje...rnworth-tunnel. Naujas kilometrinis tunelis, su žmonėmis gyvenančiais virš jo, yra tikrai brangus projektas. Pakankamai brangus, kad kol skaičiavimai rodo kad galima be to apsieiti, nors ir vos vos, tol bandomas išvengti.

[kotofeich1]

Rygos tilto niuansas dar būtų tas, kad susikirstų skirtingi elektrifikacijos standartai.

[VLR]

Kurti atskirus portalus nelabai realus variantas mano manymu - rytinėje pusėje kaip ir išeitų, bet vakarinėje nelabai yra tam vietos, nuo pietų tiesiog kalnas, su jau egzistuojančia gana aukšta atramine sienele, turėtų portalas būti labai nuožulniu kampu įrengiamas kas bent jau man skamba kaip gana sudėtingai, iš šiaurės nemanau kad tarp Tunelio gatvės ir egzistuojančio portalo pakankamai vietos yra atlikti reikalingam posūkiui kad įsilieti į tunelį iki Kaišiadorių g. galo (po kuria eina tunelis).

Nesu tokių statybų ekspertas, bet, paviršutiniškai žiūrint, man tai neatrodo kaip per sudėtingas projektas, turint omeny, kontekstą. O kontekstas yra tas, kad iš to paties projekto biudžeto Rygoje yra finansuojamas naujas tiltas, kur jo reikalingumas yra mažesnis nei nauji sprendimai Kauno tunelyje. Tokie nauji portalai ir platinimas viduje tikrai nebūtų kainavę reikšmingai daugiau - spėčiau, kad greičiau reikšmingai pigiau.

[ignaloidas]

Man tai juokinga kaip Lietuvoje labai cia madinga dengtis zodziu "paveldas" kad nieko nereiketu daryti. Kaip puse Lietuvos paveldo yra ties subirejimo ribos, balkonai senamiesciuose trupa ir apdengti visokiais tinklais ir paremti mediniais riestais, belekas ir belekaip sau langus keiciasi. balkonus issistiklina "kulturos paveldo objiektuose". visokius papildomus stoglangius sau isirengineja, o ten tai varpa atsiprasant dejo ant paveldo, o va cia kazka rimto reikia suprojektuoti ir dirbti, tai jau "oops sorriukas, nieko nepadarysi, paveldas". Apgailetina.

Man tai atvirai pasakius visa šita situacija tai durna, daugmaž ekvivalenti sakymui "žvirkelis turi išlikti žvirkeliu, paveldas gi". Tai kad rašau kodėl kažkas nevyksta, nereiškia kad aš sutinku su tos priežasties teisingumu.

Infrastruktūra turi atlikti šių laikų reikalavimus, ir jeigu neatitinka, tai ją reikia keisti. Tunelis neatitinka šių laikų reikalavimų, tai jį ir reikia keisti. Bet kažkoks durnas prisirišimas prie praeities Lietuvoje yra be galo populiarus, tarsi visas nacionalinis identitetas būtų prarastas jeigu nežiūrėsim į praeitį. Gal kai pradės realiai skaudėti dėl tokių durnybių, pasikeis požiūriai į šitas temas.

[avs]

Tunelis pastatytas 19 a. antroje pusėje. Tikrai nesvaikite, nes niekas jo iš paveldo neišims. Panašiai ir stalininis Vilniaus aerouosto pastatas saugomas. Tunelis po nesenos rekonstrukcijos nebyra ir yra geroje būklėje. Balkonai - visai kita tema. Berods, šiame forume buvo tema, skirta Kauno tuneliui ir ten buvo aptarta, kodėl vietoje dvikelio jis tapo vienkeliu.
Štai ir radau: https://www.miestai.net/forumas/foru...nkelio-tunelis

[MindesAcc]

Mano supratimu pagrindinis trūkdis yra tai kad tunelis yra kultūros vertybių registre ir bet kokie pokyčiai susiję su vertingosiomis savybėmis ("Bendra įvažiavimų kompozicija sudaro monumentalaus išbaigtos formos statinio įspūdį.") yra praktiškai neįmanomi. Iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, 19 straipsnio 4 dalies, "4. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: [...], padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, [...]". Realistiškai kad būtų galima didinti pralaidumą toje atkarpoje, reikėtų išmesti jį iš kultūros vertybių registro, kas nėra paprasta, arba pridėti išimtį valstybinės svarbos projektams į įstatymą.

Beje, pastebėsiu kad tai kad išvis centrinėje stotyje važiuos traukiniai yra progresas - iš 2011 studijos: "At Kaunas the route will not serve the Central Station directly but will use Palemonas station as the transfer connection to the existing 1520mm gauge line to link to the Central Station and a transfer location for shuttle service to the airport via bus or 1520 mm rail".

Man tai juokinga kaip Lietuvoje labai cia madinga dengtis zodziu "paveldas" kad nieko nereiketu daryti. Kaip puse Lietuvos paveldo yra ties subirejimo ribos, balkonai senamiesciuose trupa ir apdengti visokiais tinklais ir paremti mediniais riestais, belekas ir belekaip sau langus keiciasi. balkonus issistiklina "kulturos paveldo objiektuose". visokius papildomus stoglangius sau isirengineja, o ten tai varpa atsiprasant dejo ant paveldo, o va cia kazka rimto reikia suprojektuoti ir dirbti, tai jau "oops sorriukas, nieko nepadarysi, paveldas". Apgailetina.

[ejs-ejs]

Įdomu tai, kad šalia esantis (senas) Rygos tiltas yra dvikelis. Tad, net jei latviai būtų tiesiog įrengę dvigubos vėžės kelius ant senojo tilto (t.y. tiesiog pridėję po trečią bėgį kiekviename iš kelių, kas būtų kainavę centus), vis tiek į Rygos centrą eitų dvigubai daugiau kelių, nei bus Kauno tunelyje.

Trečias bėgis tokioje vėžių pločių kombinacijoje netelpa. Reikia keturių.

[Visdarlietus]

O jeigu visgi atsikvošėtų? Kas tada?

Kaip tame anekdote, fantastikos skyrius trečiame aukšte.

[John]

Manau norėjote parašyti apie 2130 metus... Ar žinote Lietuvoje maršrutą kur per paskutinius 10 metų traukinių būtų padaugėję tiek, kad važiuotų dažniau nei 1 per valandą? Todėl nemanau, kad kažkaip stebuklingai iš Kauno į Šiaulius, o tuo labiau į Kėdainius ar Jonavą jų labai padaugėtų. O jei pridės po kokius 2-3 per dieną tai nelabai ką pakeis.

O jeigu visgi atsikvošėtų? Kas tada?

[Visdarlietus]

O jei kada nors, apie 2030, bus atsikvošėta ir nuspręsta paleisti reikiamą traukinių skaičių Kaunas-Šiauliai ar priemiestinį Kaunas-Jonava/Kėdainiai? Ar šita "studija" tokius dalykus įtraukia kaip galimus būsimus faktorius dėl eismo intensyvumo ir tunelio capacity? Ar jie ir toliau tomis kryptimis assumina 1 traukinį per dieną?

Manau norėjote parašyti apie 2130 metus... Ar žinote Lietuvoje maršrutą kur per paskutinius 10 metų traukinių būtų padaugėję tiek, kad važiuotų dažniau nei 1 per valandą? Todėl nemanau, kad kažkaip stebuklingai iš Kauno į Šiaulius, o tuo labiau į Kėdainius ar Jonavą jų labai padaugėtų. O jei pridės po kokius 2-3 per dieną tai nelabai ką pakeis.

[ignaloidas]

O jei kada nors, apie 2030, bus atsikvošėta ir nuspręsta paleisti reikiamą traukinių skaičių Kaunas-Šiauliai ar priemiestinį Kaunas-Jonava/Kėdainiai? Ar šita "studija" tokius dalykus įtraukia kaip galimus būsimus faktorius dėl eismo intensyvumo ir tunelio capacity? Ar jie ir toliau tomis kryptimis assumina 1 traukinį per dieną?

Studija žiūrėjo tik į RB traukinius. Vien iš RB būtų ~32% užimtumas piko metu, tarptautiškai rekomenduojamas maksimumas yra ~70%. Cituojant visą sekciją iš studijos:

Utilisation of single track lines Palemonas – Kaunas – Jiesia has already been addressed in the previous chapter. Overall, line capacity will be sufficient to handle expected amount of traffic up to the end of the forecasting period (2056). Remaining question is how many additional 1520 mm traffic can be handled on the tunnel section.

To answer this question, UIC 406 capacity utilisation was calculated for the line section from Kaunas Central station to Kaunas tunnel. According to calculation results for the peak hour (14.00 – 18.00) the trains occupy the track section 31, 4% of the time, equivalent to 24 trains passing the tunnel during this four hour period. To occupy the track to maximum line capacity approx. 33 more trains could be operated before maximum capacity would be reached. This indicates that there will be still a lot of spare capacity to be utilised.

The results indicate that there will be at least three to four slots per hour still available which could be used for 1520mm trains. This would mean the tunnel will be passed by 9 to 10 trains per hour passing the tunnel. However, the whole timetable system will then be even more prone to propagation of delays within 1435 mm system as well as between the systems (1435 mm and 1520 mm). Such a high level of utilisation can only be reached if there are not too many additional operational constraints in the surrounding area.

[alga]

O jei kada nors, apie 2030, bus atsikvošėta ir nuspręsta paleisti reikiamą traukinių skaičių Kaunas-Šiauliai ar priemiestinį Kaunas-Jonava/Kėdainiai? Ar šita "studija" tokius dalykus įtraukia kaip galimus būsimus faktorius dėl eismo intensyvumo ir tunelio capacity? Ar jie ir toliau tomis kryptimis assumina 1 traukinį per dieną?

Na, kai per Kauną cirkuliuos kelios dešimtys traukinių per valandą, teks iškasti šalia dar vieną tunelį.

[John]

O jei kada nors, apie 2030, bus atsikvošėta ir nuspręsta paleisti reikiamą traukinių skaičių Kaunas-Šiauliai ar priemiestinį Kaunas-Jonava/Kėdainiai? Ar šita "studija" tokius dalykus įtraukia kaip galimus būsimus faktorius dėl eismo intensyvumo ir tunelio capacity? Ar jie ir toliau tomis kryptimis assumina 1 traukinį per dieną?

[Visdarlietus]

Kiek suprantu tunelio ilgis mažiau nei 1,5 km. tai čia tik minutės klausimas. Manau su normalia signalizacija ir šviesoforų sistema tas iki 2 min. užlaikymas nelabai ką įtakos visada bus galima prisivyti.

[ignaloidas]

Prieš lendant į svarstymus kodėl nedaroma, neplanuojama ir t.t., koks yra realus poreikis papildomo kelio (tuo pačiu ir tunelio) įrengimui lygiagrečiai? Vienkelė atkarpa yra gana trumpa. Vargu ar kažkurioje ateityje, ten bus taip, kad traukiniai ta kryptimi važinės kas 10 min. Dabar yra du traukiniai išvykstantys iš Kauno link Vilniaus su 6 min intervalu, taigi tikėtina, jog įmanoma eismą ten leisti kas 5 min. Todėl beveik esu įsitikinęs, kad įvertinus realius poreikius ir maksimalų įmanoma traukinių skaičių, visi jie gali pravažiuoti per esamą tunelį ir milžiniškų sumų investuoti tame taške nėra poreikio.

Iš pralaidumo klausimo - nėra, operacinėje studijoje skaičiuota kad su visais europinės vėžės traukiniais piko laiku per valandą sutilptų dar kažkur 5 rusiškos vėžės traukiniai. Bet dėl vėlavimo klausimo yra, nes vėluojantis traukinys iš vienos pusės gali užgaišinti traukinį važiuojantį į kitą pusę, labai gera iliustracija iš tos pačios operacinės studijos:

[sleader]

Prieš lendant į svarstymus kodėl nedaroma, neplanuojama ir t.t., koks yra realus poreikis papildomo kelio (tuo pačiu ir tunelio) įrengimui lygiagrečiai? Vienkelė atkarpa yra gana trumpa. Vargu ar kažkurioje ateityje, ten bus taip, kad traukiniai ta kryptimi važinės kas 10 min. Dabar yra du traukiniai išvykstantys iš Kauno link Vilniaus su 6 min intervalu, taigi tikėtina, jog įmanoma eismą ten leisti kas 5 min. Todėl beveik esu įsitikinęs, kad įvertinus realius poreikius ir maksimalų įmanoma traukinių skaičių, visi jie gali pravažiuoti per esamą tunelį ir milžiniškų sumų investuoti tame taške nėra poreikio.

[ifl]

Nors tunelis buvo statytas kaip dvikelis, gabaritas dviems keliams nebuvo užtikrintas dėl ko įvyko avarija. Bet nežinau ar gabaritas yra pakankamas ties įvažiavimais ar ne - gal ir yra pakankamas, ir užtektų kiek praplatinti tunelį - bet tokiu atveju man keista kad tai nebuvo daryta per ankstesnius tvarkymus.

Man irgi buvo keista, bet argumentas tada (2009) buvo, kad labai daug kainuoja, ir vėl nepriimtas ilgalaikis, į ateitį nukreiptas sprendimas, nors jau seniai buvo žinoma apie RB.

[ignaloidas]

Norite pasakyti, kad kai tunelis buvo dvikelis, jau tada portalas buvo vienkelis?

Nors tunelis buvo statytas kaip dvikelis, gabaritas dviems keliams nebuvo užtikrintas dėl ko įvyko avarija. Bet nežinau ar gabaritas yra pakankamas ties įvažiavimais ar ne - gal ir yra pakankamas, ir užtektų kiek praplatinti tunelį - bet tokiu atveju man keista kad tai nebuvo daryta per ankstesnius tvarkymus.

[ifl]

Kurti atskirus portalus nelabai realus variantas mano manymu - rytinėje pusėje kaip ir išeitų, bet vakarinėje nelabai yra tam vietos, nuo pietų tiesiog kalnas, su jau egzistuojančia gana aukšta atramine sienele, turėtų portalas būti labai nuožulniu kampu įrengiamas kas bent jau man skamba kaip gana sudėtingai, iš šiaurės nemanau kad tarp Tunelio gatvės ir egzistuojančio portalo pakankamai vietos yra atlikti reikalingam posūkiui kad įsilieti į tunelį iki Kaišiadorių g. galo (po kuria eina tunelis).

Manau realistiškai, jei dėl šito kils vėlavimai, tiesiog bus šitas reikalas iškeltas į platesnę diskusiją ir portalai iš KPD anksčiau ar vėliau bus išimti nes kitos opcijos tiesiog nereikalingai brangios ir sudėtingos. Manau iš visuomenės ateitų spaudimas tam jei matytųsi jog alternatyvos tiesiog gana kvailos vien dėl to kad reikia apeidinėti KPD.

Norite pasakyti, kad kai tunelis buvo dvikelis, jau tada portalas buvo vienkelis?

[ignaloidas]

Įvažiavimo KPD iš paveldo neišims, tad kompromisinis variantas būtų daryti po atskirą įvažiavimą abejose pusėse, kuriuose bėgiai už keliolikos metrų susilietų su senąja trasa. Viduje tunelio platinimas galėjo praeiti KPD - tunelis jau anksčiau yra buvęs dvikeliu, tad jo naudojimas grįžtų į originalią būseną. Buvo galima bent pabandyti. bet, kiek žinau, tokių variantų niekas nesiūlė.

Kurti atskirus portalus nelabai realus variantas mano manymu - rytinėje pusėje kaip ir išeitų, bet vakarinėje nelabai yra tam vietos, nuo pietų tiesiog kalnas, su jau egzistuojančia gana aukšta atramine sienele, turėtų portalas būti labai nuožulniu kampu įrengiamas kas bent jau man skamba kaip gana sudėtingai, iš šiaurės nemanau kad tarp Tunelio gatvės ir egzistuojančio portalo pakankamai vietos yra atlikti reikalingam posūkiui kad įsilieti į tunelį iki Kaišiadorių g. galo (po kuria eina tunelis).

Manau realistiškai, jei dėl šito kils vėlavimai, tiesiog bus šitas reikalas iškeltas į platesnę diskusiją ir portalai iš KPD anksčiau ar vėliau bus išimti nes kitos opcijos tiesiog nereikalingai brangios ir sudėtingos. Manau iš visuomenės ateitų spaudimas tam jei matytųsi jog alternatyvos tiesiog gana kvailos vien dėl to kad reikia apeidinėti KPD.