Kaip ir planuota tiltas planuojamas baigti 2026 m pabaigoje. Vieni iš sudėtingiausių etapų kurie greitu metu laukia tai A formos tilto atramos pamato pado betonavimo darbai (foto su armatūros mišku), ten turės būti išpilta 2K m2 betono nenutrūkstamu darbu, planuojama, kad apie parą laiko truks ištisinis pilimas betono. Taip pat po 2K betono sueis ir į didžiųjų tilto atramų pamatų padus esančius prie Neries vagos. Šliaužianti klojinių sistema turėtų pradėti judėti šio mėnesio antroje pusėje-gale, kai pradės ji judėti, tada toliau perdangos betonavimas turėtų vykti palyginus sparčiai. Vienos standartinės tilto atramos etapas-žingsnis (~6 m) užpilus betonu, pastovi 3 paras, tada klojiniai nuiminėjami ir kylama aukštyn. Didelis iššūkis-gruntiniai vandenys, šalia karjeras ir pati Neris, gruntas smėlingas, į visas pamatų duobes sunkiasi vandenys. Tai į visas duobes įleidžiami 2-3 galingi vandens siurbliai (vieno pajėgumas iki 80 m2 vandens per valandą) ir vyksta nenutrūkstamas vandens siurbimas. Tilto atramų duobių berods 28 vnt. bet aišku ne visos vienu metu iškastos. Darbuotojų maximumas statybvietėje šiuo metu yra apie 150 žmonių (čia su visais dirbančiais ir pačioje statybvietėje ir gretimai vagonėliuose prie popieriaus). Kai pradės judėti perdangos klojinys, darbuotojų maximumas bus ~250. Šiuo metu žmonių statybvietėje dirba iš ~10 šalių
Esmė yra ta, kad čia daug kas teigė, kad Rygoje bus stočių vaiduoklių ir, kad nėra finansavimo oro uosto atšakai. Tačiau Rygoje yra finansavimas oro uosto atšakai, stočių vaiduoklių nebus, o kaip atrodo pasaulinio lygio oro uosto ir geležinkelio integracija ir centrinis transporto mazgas galėsite pamatyti jau 2027, atvažiavę iš Kupiškio, Jelgavos, Vilniaus ar kitų miestų, kuriems tokių dalykų ‘nereikia’
O be tirados apie užtikrintą finansavimą, kurį latviai bet kurią minutę gali sugalvot nukreipt (nebūtų pirmas kartas), nesigauna atsakyt? Kur Rygos - Oro uosto atkarpoje yra nutiesti RB bėgiai? 1520mm caro laikų geležinkelis nesiskaito.
Vilniui ar Kaunui tokio dalyko nereikia? Juk ne kažkoks kosmosas turėti vėžę per Vilniaus oro uostą (kad ir sena vaga). O į KUN įmanomas akligatvis, arba vežė į Klaipėdą per KUN. Reikalingas bent vienas iš šių variantų tam kad būtų kažkokia konkurencija su RIX. O ne palikti taip, kad vos ne visai Lietuvai patogiausia važiuoti į RIX vietoje VNO arba KUN.
Na jau nereikia čia, kad nepatogu.
Vilniuje reikalinga tik gan maža investicija į dabartinės stotelės (galite vadinti ir stotimi) atgaivinimą. Užtektų tiesiog uždengti peroną, na gal dar geriau būtų jį paaukštinti, bet esmė tame, kad investicijos į šią vietą nebūtų didelės.
Kaune taip, sustojimas prie oro uosto reikalingas.
Papildomai prisidėtų potencialūs keleiviai atvažiuojantys iš Lietuvos ar Estijos artimesnių miestų ir persėdantys iš RB traukinių. Dėl to jiems ir geležinkelio linijos įrengimas yra gerokai reikšmingesnis dalykas.
Vilniui ar Kaunui tokio dalyko nereikia? Juk ne kažkoks kosmosas turėti vėžę per Vilniaus oro uostą (kad ir sena vaga). O į KUN įmanomas akligatvis, arba vežė į Klaipėdą per KUN. Reikalingas bent vienas iš šių variantų tam kad būtų kažkokia konkurencija su RIX. O ne palikti taip, kad vos ne visai Lietuvai patogiausia važiuoti į RIX vietoje VNO arba KUN.
Esmė yra ta, kad čia daug kas teigė, kad Rygoje bus stočių vaiduoklių ir, kad nėra finansavimo oro uosto atšakai. Tačiau Rygoje yra finansavimas oro uosto atšakai, stočių vaiduoklių nebus, o kaip atrodo pasaulinio lygio oro uosto ir geležinkelio integracija ir centrinis transporto mazgas galėsite pamatyti jau 2027, atvažiavę iš Kupiškio, Jelgavos, Vilniaus ar kitų miestų, kuriems tokių dalykų ‘nereikia’
Na, vienu atveju ‘likę’ yra keli kilometrai, kurių didelė dalis jau yra nutiesta
Čia apie kokius bėgius kalbama? Apie tuos, kurie nutiesti prieš keletą dešimtmečių ir yra 1520mm vėžė? Sunku susigaudyti kai vis minima jog jau kažkas padaryta, yra ir t.t. Nors RB statybos dar tik eigoje.
Jeigu taip, tai kodėl iš vis tie senų seniausiai pakloti bėgiai minimi Rail Baltica temoje?
Na, vienu atveju ‘likę’ yra keli kilometrai, kurių didelė dalis jau yra nutiesta, o visai atkarpėlei yra gautas finansavimas ir ten aktyviai vyksta darbai. Kitu atveju ‘likę’ yra šimtai kilometrų. Tad ne, tai nėra ‘panašiai’.
Darbų likę nemažai, bet progresas matosi nemažas. Bet kokiu atveju, mes nieko panašaus ne tik nestatom šalia VNO ar KUN, bet turbūt niekada net ir nepasistatysim.
Stotelę netoli KUN statys. Aišku tai nebus atitinkamo lygio darbai, nes ir oro uosto reikšmė, keleivių skaičius ar bet koks parametras, kuris parodytų investicijų naudą, KUN neatitiktų tokio lygio investicijų.
Kažkaip "patogiai ir naudingai" vis pamirštama, kad prie VNO mes ir dabar turime geležinkelio liniją su stotele. Apskritai ne stoties išvaizdą, jos gigantiškumas ar investuotų milijonų kiekis, apsprendžia kokią naudą gaus keleiviai ir kaip tai bus išnaudojama. Atstumas nuo VNO iki esamos geležinkelio stoties yra praktiškai toks pats koks RIX nuo terminalo iki naujos stoties. Išvis išleidžiant gerokai mažiau pinigų, būtų galima esamą stotelę patubulinti uždengiant peroną, įrengiant nediduką terminalą. Tik realiai traukinys važiuojantis tik maršrutu Vilniaus stotis - VNO neturi perspektyvos dėl pernelyg mažo atstumo ir šiaip gerai išplėtoto susisiekimo su oro uostu. Būtent dėl to, nutiesti 1435 mm į VNO yra totalus absurdas. Susisiekimas su VNO geležinkeliu gali būti rentabilus ir priimtinas, jei tiesiog miesto/priemiesčio traukiniai stotų pravažiuodami pro oro uostą. Bet tam automatiškai reikia naudoti 1520 mm vėžę, kuri yra aplink Vilnių.
RIX turi didesnį potencialą panaudoti geležinkelio liniją, nes bent jau dabar susisiekimas viešuoju su oro uostu yra pakankamai prastas (vien dėl didesnio atstumo nuo miesto). Papildomai prisidėtų potencialūs keleiviai atvažiuojantys iš Lietuvos ar Estijos artimesnių miestų ir persėdantys iš RB traukinių. Dėl to jiems ir geležinkelio linijos įrengimas yra gerokai reikšmingesnis dalykas.
Darbų likę nemažai, bet progresas matosi nemažas. Bet kokiu atveju, mes nieko panašaus ne tik nestatom šalia VNO ar KUN, bet turbūt niekada net ir nepasistatysim.
As asmeniskai del to dziaugiuosi. Nenoreciau kaskokiu uzsaldytu griuvesiu desimtmeciams miesto centre - tiek Kaune tiek Vilniuje. Tokius dalykus galima daryti tik pilnai uztikrinus finansavima, o ne kaip latviai - gal kaip nors is kur nors sukrapstysim, biski cia visus apgausim is kitur paimsism, vistiek paskui dar pinigu duos. Yra absoliutus faktas kad Latvijoje jie ziauriai nepatenkinti visu tuo savo stociu balaganu ir iesko kaltu. O kad pora keistu latvijos PR atsovu bando cia juoda nupiesti balta, yra tiesiog apgailetina.
Rygos oro uoste bėgių tikrai nėra nė kvapo. Apart monolito su išleista armatūra kai kuriose vietose, ten nėra visiškai nieko. Nebent kažkas būtų kranu įkėlęs ir tiesiog įmetęs ten kokių 100 metrų bėgių
Ir dar daug darbų ten likę iki to, kad tie bėgiai atsirastų.
Darbų likę nemažai, bet progresas matosi nemažas. Bet kokiu atveju, mes nieko panašaus ne tik nestatom šalia VNO ar KUN, bet turbūt niekada net ir nepasistatysim.
Yra bėgiai ir yra finansavimas bėgiams (su latviais ir tai ne faktas ar nesugalvos nukreipt kažkur kitur) gan skirtingi dalykai, ne? Kam klaidinti forumiečius?
Turėti gražias stotis aišku būtų smagu, bet kam kišti pinigus jei nėra aišku ar bus finansavimas bėgiams.
Jungtis (bėgiai) į RIX yra tiesiama kartu su stoties statyba ir viskam yra finansavimas, tad tokios situacijos nebus. Visi supratome, ką turėjau omeny, bet, kai neturi ką gero pasakyti, pradedi kabinėtis prie žodžių
Komentuoti: