Rail Baltica II

[VLR]

Haha. Skirtumas tas, kad visi pranešimai, kuriuos parašiau, buvo teisingi ir juos parašyčiau dar kartą. Skirtingai nei RB gynėjų bet kokia kaina pranešimai, kurie keičiasi pagal vėjo kryptį ir kiekvieną pastatytą koloną prie Jonavos. Kad estai lyderiauja projekte esu minėjęs bent kelis kartus per paskutinis kelis mėnesius, t.y. nuo to laiko, kai jie pradėjo lyderiauti projekte. O apie latvius rašiau dažnai dėl to, kad ant jų srutos buvo pilamos ne tik čia, bet ir iš Lietuvos politikų (pramiegojusių dešimtmetį krentančių pinigų) lūpų - mano pranešimai buvo atsakas į nesąmoningus teiginius. Tuo tarpu jūs:

- teigėte, kad latviai atšauks projektą, nes nebeturi pinigų
- teigėte, kad latviams bus skiriamos milijardinės baudos
- teigėte, kad Rygos miesto centro infrastruktūra bus nenaudojama
- teigėte, kad oro uosto atšakos latviams nepavyks panaudoti dėl skirtingos įtampos
- ignaloidas parašė milžinišką pranešimą, kuriame mane išvadino melagiu dėl to, kad pasakiau, kad greičiausiai pirmoje projekto dalyje Rail Baltica bus tiesiama pro HESą, o ne Kauno centrą
- vadinote mane negražiais vardais, kai kalbėjau apie Vilniaus dalies atšaukimą pirmoje projekto dalyje ir teigėte, kad Lietuva pasistatys ruožą į Klaipėdą iš RB fondų

ir tt. ir pan.

Visur buvote neteisūs, tai kabinėjatės prie šūdniekių ir tai yra apgailėtina

[Ignalina]

Argi?

Beje, VLR, vis dar laukiu foto su RB bėgiais tarp Rygos ir RIX.

[ignaloidas]

Šiaip jau 'Uch estai', kaip visada ir sakiau. Latvija neatrodo labai gerai, bet išlošė smarkiai projekte pradėdami daryti darbus anksti ir įsisavinę milijardines investicijas mieste ir dėl to nieko nepraradę. Kaip seksis jiems pagrindinėje linijoje - pamatysime. Šiuo metu latviai yra per patį vidury. Tarp viską daugiau mažiau gerai darančių estų, ir prasčiausią projektą turinčių ir mažiausiai pinigų įsisavinusių lietuvių.

Argi?

Latviai statosi naują geležinkelio tiltą į miesto patį centrą ir toliau plečią ir taip kietą transporto mazgą kai pas mus ir A juostą centre nutiesti yra ‘kosmosas’ ir (realių) planų užbaigti A juostų tinklą centre nėra. Ko daugiau tikėtis kaimiečių (ir mikrorajoninių kaimiečių) šaly? Na bet svarbu tą bevertį kaštoną (ar ką ten) išsaugoti dabar, visa kita - palauks.

Kol mikrorajoniniai kaimiečiai džiaugiasi naujai išasfaltuotais keliais (pagal sovietinius standartus), Ryga plečia ir taip kiečiausia centrinį transporto mazgą regione. Ši plėtra yra technologiškai sudėtingiausia viso projekto dalis:

http://www.baltictimes.com/new_miles...lation_begins/

Daugiau nuotraukų galima rasti Rail Baltica FB puslapyje.

Pinigų ‘nebėra’ ne dėl to, kad latviai jais ‘taškėsi’, o dėl to, kad pabrango statybos darbai. Lygiai taip pat pabrango ir stočių statymas, vertingų pastatų griovimas ir bėgių integracija į miesto mazgus, t.y. darbai, kurių didelę dalį latviai jau pasidarė. Tad darbų eiliškumas nėra toks jau ir svarbus bendrai projekto kainai. Jei Lietuva būtų pasistačiusi stotis prieš tiesdama bėgius, ji lygiai taip pat dėl infliacijos būtų išlošusi stočių statyboje, bet pralošusi bėgių tiesime laukuose. Apie bėgių integraciją į centrinį mazgą (didesnė jau išleistų pinigų dalis Latvijoje) Vilniuje net nekalbu, nes čia nebus centrinės stoties, tik de facto priemiestinė, tad situacija nėra lygintina.

Apskritai tai, kalbant apie pasiekimus projekte, latviai, kiek žinau, jau baigė daug labai esminių darbų centriniame mazge, kurie buvo sudėtingiausi visame projekte. Kas gero yra nuveikta Lietuvoje? Kiek kilometrų bėgių nutiesta? Ar, geriau paanalizavę, nesužinosime, kad latviai mums krauna malkų?

Esmė ta, kad kol kas rezultatai yra tokie:
- latviai pasidarė daugybę itin brangių darbų miesto centre (apie kokius Lietuvoje nesvajojam) ir nutiesė 0 km naujos RB2 trasos
- lietuviai nusitiesė nereikalingą ir per lėtą ruožą (RB1), modernizavo bėgius aplink Kauną ir nutiesė 0 km naujos RB2 trasos

Bandymai pateikti viską taip, lyg latviams sekasi labai blogai, o lietuviai jau vos ne baigė tiesti bėgius vien dėl kažkokio straipsnio atrodo kiek apgailėtinai. O kiek brangs projektas ir kokius kompromisus reikės daryti Lietuvoje dar sužinosime. Visiškai nenustebsiu jei Vilnius - Kaunas sekcija irgi bus perkelta į kitą fazę.

Latviai daro kompromisus ne dėl to, kad yra suinvestavę į stotis, o dėl infliacijos. Nėra taip, kad yra fiksuota suma pinigų - viskas daroma pagal projektus ir kiek jie kainuoja, tiek kainuoja. Suprantu, kad nori nuskinti Lietuvai pergalę, bet ne taip veikia projekto finansavimas. Be to, jei kompromisai būtų daromi dėl jau suinvestuotų pinigų, tai Lietuvai reiktų daryti kompromisus tiek stotyse, tiek keliuose, nes Lietuva yra suinvestavus panašius pinigus (įskaičiavus infliaciją) į nereikalingą infrastruktūrą, kuri nebus naudojama nei ten, nei ten.

Dėl logikos - pats sakai, kad bėgių tiesimas nėra sudėtingiausia dalis ir esi teisus, sudėtingiausia dalis yra bėgių integraciją į miesto centro mazgus, kur reikia net griauti vertingus miesto centro pastatus. Tad kaip galima, tai žinant, prieiti prie išvados, kad Lietuvai sekasi geriau, kai latviai didesnę dalį tų sudėtingų darbų jau yra pasidarę, o Lietuva nėra pasidarius nieko: nei nutiesus naujų trasų, nei susitvarkius stočių? Lietuvai reikės nutiesti bent kokį 100km naujos trasos, kad galetu lygintis pagal padarytų naudingų darbų projektui vertę su latviais (kai latviai pabaigs darbus Rygos stotyje).

Kalbant apie kompromisus - vienas minėtas Rygoje yra lyg europinės vėžės įrengimas per dabartinį tiltą per Daugavą (pilnai nesigilinau). Ne idealu, bet vis tiek geriau nei situacija Kauno tunelyje. Lengva nedaryti kompromisų projekte, kai tavo projekto dalis ir taip yra kompromisinė ir prastai paruošta.

Apskritai tai man patinka žiūrėti į tokius dalykus pagal rezultatus, o ne gandus. Pabrangimas nėra smagu, aišku, bet jis garantuotai galios ir Lietuvos teritorijoje naujoms sekcijoms, kitaip negali būti - operuojame toje pačioje rinkoje. Kiek žinau, jau dabar yra problemų su apmokėjimais. Tad palauksim ir pamatysim.

Solidžios kompanijos, rimtas ėjimas. Latviai pasidarė geresnį projektą su geresne oro uosto ir miesto centro integracija, tada sukalė didesnę dalį darbų centriniame mazge (Lietuvoje tokių darbų neprireikė, nes Lietuvoje nėra centrinių mazgų, tik priemiestinės stotys). Dabar nenustebsiu jei ir užmiesčio dalį pasidarys greičiau.

Latviai baiginėja sudėtingiausią projekto dalį (centrinį Rygos mazgą), esantį pačiame miesto centre, o dabar prijungs centrą prie regiono nauju tiltu ir pasistatys tikrą oro uosto jungtį su kieta stotimi. Vilniuje mieste, tuo tarpu, investicijų su Rail Baltica projektu praktiškai nebus. Ir taip jau šviesmečiais (infrastruktūros prasme) nuo Rygos atsilikęs Vilnius atsiliks dar bent keliais dešimtmečiais. Čia nekalbant jau apie tai, kad Ryga turi dvigubai didesnį metinį transporto biudžetą (neseniai jis buvo keturis kartus didesnis) bei aktyviai naudoja ES fondus visokiems multimodaliniams dalykams ir tolsta nuo Vilniaus ne vien dėl Rail Balticos.

Bet ai pala, Benkunskas sakė, kad pirma išnaudosim autobusus ir gal nupieš kelis kilometrus A juostų per dešimt metų. Mano klaida.

Rygoje, tuo tarpu, bėgiai buvo atvesti iki pat tikrojo centrinio transporto mazgo, kuris yra tikrąjame miesto centre ir kuriame kertasi visos tramvajaus linijos, autobusai ir visas kitas vietinis, tarpmiestinis ir tarptautinis transportas. Jame yra itin mažai vietos, dėl to tose vietovėse reikėjo griauti pastatus (pavyzdžiui šitą prekybos centrą):
https://maps.app.goo.gl/atQQoyJAYrkKbD4Y8

Koks to rezultatas? To rezultatas yra tas, kad Ryga turės tą vakarų europietišką galingo transporto mazgo variantą, kai mūsų stotis (ar jos dizainas bus darytas Zaha Hadid, ar ne) tėra priemiestinė stotelė prie geležinkelio, statyto siekiant sujungti gerokai svarbesnius, tikrus miestus.

Kalbi apie Zaha Hadid naująją stotį - latviai savąją jau baiginėja, liko tik pats pastatas (lengvoji dalis). Vilnius Connect projektas, tuo tarpu, yra popierinis, niekas ten realiai nevyksta. Be to, jis yra darytas ne transportui, o vizualiniam efektui. Rimtų transporto sprendimų ten nebus, autobusams situacija net suprastės. Didžiausia problema, aišku, lieka ta, kad tas projektas yra per toli nuo tikrojo miesto centro (upės) kad galėtų būti vietinio transporto mazgu. Vietinio transporto mazgas yra ties Žaliuoju tiltu. Rygoje, norint nuvažiuoti į Varšuvą, iš bet kurios miesto vietos galėsi atvažiuoti traukiniu (pilnu prioritetu) ar tramvajumi (geru prioritetu) į centrinį mazgą ir važiuoti pasikeitęs vos vieną kartą. Vilniuje, tuo tarpu, dažnai reikės keistis du kartus ir trenktis su minimaliu prioritetu iš bet kur. Na arba imti taksi. Tai yra skirtumas tarp kieto miesto ir post sovietinio užkampio.

Apie Estus panašiu laiku replikų neradau.

[Perfect]

Vėluoja 2 metus jau, šiaip.

O kada padaryti paskutiniai pakeitimai projekte jau pasirašius statybos darbų sutartį?

[Lašas]

Gal papasakojo arba žinote kaip tai bus daroma? Kaip ta visa konstrukcija laikysis, šlaito pusėje, kol pasieks koloną?

Kaip supratau visas šliaužiantis klojinys bus gerokai ilgesnis nei tarpatramis nuo kolonos iki kolonos ir taip pasieks vis kitą koloną, kaip čia taisyklingiau pasakius, tikriausiai pusiausvyros būdu. Bet čia ne 100 proc., bet taip lyg supratau kai aiškino

[Ignalina]

Šiaip jau 'Uch estai', kaip visada ir sakiau. Latvija neatrodo labai gerai, bet išlošė smarkiai projekte pradėdami daryti darbus anksti ir įsisavinę milijardines investicijas mieste ir dėl to nieko nepraradę. Kaip seksis jiems pagrindinėje linijoje - pamatysime. Šiuo metu latviai yra per patį vidury. Tarp viską daugiau mažiau gerai darančių estų, ir prasčiausią projektą turinčių ir mažiausiai pinigų įsisavinusių lietuvių.

Estai, dėl latvių retardiško sprendimo pirmiausia statytis bėgius ir stotis (kurioms dabar rankioja centus iš savo biudžeto, much win), labai smagiai riedės Rail Baltica iki LV sienos ir atgal, arba geriausiu atveju iki tupiko prie Daugavos Salaspilse. Antru variantu bent jau galės persėsti į nemodernizuotą DR1A (kuris vis dar be vakuuminio tūliko tręšia Latvijos geležinkelius) ir taip pasiekti Rygos stoties griaučius, gal net ir oro uostą.

Latviai tikriausi šaunuoliai, visus išdūrė ir iš projekto gavo daugiausiai. /s

[alga]

Dėl šito vėluojančio tilto Jonavoje, tai latviai jau seniai būtų išmetę per bortą už jo statybą atsakingus žmones, lygiai taip pat, kaip praspyrė savo transporto ministrą.

Ar mes apie tą pačią šalį kalbam? Latviai tiems atsakingiems žmonėms iš Rizzani de Eccher užuot išmetę per bortą patikėjo virš 186 tiltų ir viadukų statybą už 3 milijardus. https://rde.it/en/projects/rail-balt...n-line-latvia/

[VLR]

Šiaip jau 'Uch estai', kaip visada ir sakiau. Latvija neatrodo labai gerai, bet išlošė smarkiai projekte pradėdami daryti darbus anksti ir įsisavinę milijardines investicijas mieste ir dėl to nieko nepraradę. Kaip seksis jiems pagrindinėje linijoje - pamatysime. Šiuo metu latviai yra per patį vidury. Tarp viską daugiau mažiau gerai darančių estų, ir prasčiausią projektą turinčių ir mažiausiai pinigų įsisavinusių lietuvių.

[digital]

Uch, latviai!

[VLR]

Panašu, kad be Latvijos šiame forume - nei minutės. Jokios nuostabos, nepilnavertiškumo kompleksas turėtų smarkiai daužyti žiūrint į smarkiai vėluojantį tiltą Lietuvoje, kai Latvijoje yra jau pastatyta dešimtis kartų brangesnė ir sudėtingesnė infrastruktūra miesto centre. Darbai intensyviai vyksta ir sudėtingiausiame centriniame mazge, kokio Lietuvoje niekada nebuvo ir nebus, ir oro uosto naujojoje jungtyje. Daugavos tiltas mieste nėra užstrigęs, jis yra atidėtas dėl pasikeitusių finansavimo taisyklių, taip pat kaip yra ir atidėti Vilnius - Kaunas ir galimai Kaunas - Lenkija ruožai.

Dėl šito vėluojančio tilto Jonavoje, tai latviai jau seniai būtų išmetę per bortą už jo statybą atsakingus žmones, lygiai taip pat, kaip praspyrė savo transporto ministrą. Turime gana paprastą kelią ant polių, kurio kaina yra vos 3-4 kartus didesnė už tipinį HSR geležinkelį (tokių kelių ant polių kaina paprastai yra 3-10 kartų didesnė priklausomai nuo sudėtingumo). Tiltas toliau vėluoja, toliau rodomos tos pačios polių nuotraukos, priežasčių vėlavimo nėra pateikta - niekam neįdomu. Gruntas smėlingas - taip, tai buvo žinoma ir prieš statybas, prieš perkant tokias paslaugas reikėjo gruntą išsitirti ir atitinkamai susidėlioti terminus. Akivaizdu, kad buvo susimauta, bet Lietuvos visuomenė nelabai sugeba tokių dalykų prafiltruoti ir triumfuoja po kiekvieno įmerkto polio. Apgailėtinas vaizdas.

[Rimas_OK]

<...> Šliaužianti klojinių sistema turėtų pradėti judėti šio mėnesio antroje pusėje-gale, kai pradės ji judėti, tada toliau perdangos betonavimas turėtų vykti palyginus sparčiai.<...>

Gal papasakojo arba žinote kaip tai bus daroma? Kaip ta visa konstrukcija laikysis, šlaito pusėje, kol pasieks koloną?

[digital]

Užtat Latvijoje per Dauguvą jau pastatytas!

[John]

Akivaizdu, kad tiltas yra beviltiškai įstrigęs, nes yra Lietuvoje. Jei būtų Latvijoje, juo jau poryt galėtų važiuoti traukiniai.

Vėluoja 2 metus jau, šiaip.

[Ignalina]

Akivaizdu, kad tiltas yra beviltiškai įstrigęs, nes yra Lietuvoje. Jei būtų Latvijoje, juo jau poryt galėtų važiuoti traukiniai.

[Lašas]

O ką nors papasakojo apie statybų eigą?

Kaip ir planuota tiltas planuojamas baigti 2026 m pabaigoje. Vieni iš sudėtingiausių etapų kurie greitu metu laukia tai A formos tilto atramos pamato pado betonavimo darbai (foto su armatūros mišku), ten turės būti išpilta 2K m2 betono nenutrūkstamu darbu, planuojama, kad apie parą laiko truks ištisinis pilimas betono. Taip pat po 2K betono sueis ir į didžiųjų tilto atramų pamatų padus esančius prie Neries vagos. Šliaužianti klojinių sistema turėtų pradėti judėti šio mėnesio antroje pusėje-gale, kai pradės ji judėti, tada toliau perdangos betonavimas turėtų vykti palyginus sparčiai. Vienos standartinės tilto atramos etapas-žingsnis (~6 m) užpilus betonu, pastovi 3 paras, tada klojiniai nuiminėjami ir kylama aukštyn. Didelis iššūkis-gruntiniai vandenys, šalia karjeras ir pati Neris, gruntas smėlingas, į visas pamatų duobes sunkiasi vandenys. Tai į visas duobes įleidžiami 2-3 galingi vandens siurbliai (vieno pajėgumas iki 80 m2 vandens per valandą) ir vyksta nenutrūkstamas vandens siurbimas. Tilto atramų duobių berods 28 vnt. bet aišku ne visos vienu metu iškastos. Darbuotojų maximumas statybvietėje šiuo metu yra apie 150 žmonių (čia su visais dirbančiais ir pačioje statybvietėje ir gretimai vagonėliuose prie popieriaus). Kai pradės judėti perdangos klojinys, darbuotojų maximumas bus ~250. Šiuo metu žmonių statybvietėje dirba iš ~10 šalių

[Perfect]

Vakar Neries tilto statybų teritorijoje vyko atvirų durų diena, foto iš jos:

O ką nors papasakojo apie statybų eigą?

[Lašas]

II foto dalis

[Lašas]

Vakar Neries tilto statybų teritorijoje vyko atvirų durų diena, foto iš jos:

[Ignalina]

Esmė yra ta, kad čia daug kas teigė, kad Rygoje bus stočių vaiduoklių ir, kad nėra finansavimo oro uosto atšakai. Tačiau Rygoje yra finansavimas oro uosto atšakai, stočių vaiduoklių nebus, o kaip atrodo pasaulinio lygio oro uosto ir geležinkelio integracija ir centrinis transporto mazgas galėsite pamatyti jau 2027, atvažiavę iš Kupiškio, Jelgavos, Vilniaus ar kitų miestų, kuriems tokių dalykų ‘nereikia’

O be tirados apie užtikrintą finansavimą, kurį latviai bet kurią minutę gali sugalvot nukreipt (nebūtų pirmas kartas), nesigauna atsakyt? Kur Rygos - Oro uosto atkarpoje yra nutiesti RB bėgiai? 1520mm caro laikų geležinkelis nesiskaito.

[Vinecko]

Vilniui ar Kaunui tokio dalyko nereikia? Juk ne kažkoks kosmosas turėti vėžę per Vilniaus oro uostą (kad ir sena vaga). O į KUN įmanomas akligatvis, arba vežė į Klaipėdą per KUN. Reikalingas bent vienas iš šių variantų tam kad būtų kažkokia konkurencija su RIX. O ne palikti taip, kad vos ne visai Lietuvai patogiausia važiuoti į RIX vietoje VNO arba KUN.

Na jau nereikia čia, kad nepatogu.
Vilniuje reikalinga tik gan maža investicija į dabartinės stotelės (galite vadinti ir stotimi) atgaivinimą. Užtektų tiesiog uždengti peroną, na gal dar geriau būtų jį paaukštinti, bet esmė tame, kad investicijos į šią vietą nebūtų didelės.
Kaune taip, sustojimas prie oro uosto reikalingas.