Rail Baltica II

[VLR]

Kas čia tiksliai yra tas 5 metrų pavaizduotas plotis? Maksimalus traukinio plotis su kažkokia nustatyta minimalia apsaugos zona?

[ignaloidas]

Europinės vėžės gabaritas yra mažesnis už rusiškos. Ar nebūtų tilpę tunelyje du keliai - vienas 1435mm, kitas 1520mm?

Be šansų, iškarpa iš 2015 pirkimo dokumentų kai dėjo europinę vėžę tunelyje - raudonas europinis, mėlynas rusiškas:

[Gator]

Kodėl nebus? Kodėl Kaunas turėtų būti absoliučiai unikalus miestas visoje Europoje, kur toks įprastas dalykas, kaip priemiestiniai traukiniai yra kažkoks stebuklas ar fanatstika?

Todėl, kad imamt sumoje traukinius bei autobusus Lietuvoje maršrutų kiekis ir dažnumas tik mažėja, tai padažnėjimas 14 ar 20 ar kiek tem kartų gaunasi, atrodo kosmosas.
Ta prasme vien padažnėjimas visų traukinio reisų sumoje kokį 1.5 karto jau būtų sutiktas su absoliučiomis džiaugsmo ašaromis forume, o kalbi apie padažnėjimą 10 ar 20 kartų... Man tai nesuvokiami skaičiai.

[Aleksio]

Ar tikrai mažesnis? Labiau priklauso nuo konkretaus traukinio modelio, nei nuo vėžės pločio gal?

Riedmenų gamintojas gamina riedmenis pagal užsakomą gabaritą.

[John]

Europinės vėžės gabaritas yra mažesnis už rusiškos. Ar nebūtų tilpę tunelyje du keliai - vienas 1435mm, kitas 1520mm?

Ar tikrai mažesnis? Labiau priklauso nuo konkretaus traukinio modelio, nei nuo vėžės pločio gal?

[Ignalina]

Europinės vėžės gabaritas yra mažesnis už rusiškos. Ar nebūtų tilpę tunelyje du keliai - vienas 1435mm, kitas 1520mm?

[John]

Turėtų... Nesuodu nė 10 proc, kad tokie dažnumai bus per artimiauius 10 metų..
Nebent bus ypač ekstra politika dėl automobilių dalinio uždraudimo (pvz neleidžiama važiuoti automobiliu į kitą miestą jei ten važiuoja traukinys panašiu metu)

Kodėl nebus? Kodėl Kaunas turėtų būti absoliučiai unikalus miestas visoje Europoje, kur toks įprastas dalykas, kaip priemiestiniai traukiniai yra kažkoks stebuklas ar fanatstika?

[Gator]

Kaunas-Šiauliai turėtų vaikščioti kas porą valandų. Kaunas-Jonava-Kėdainiai, grubiai jamant, kas valandą. Daugink viską iš dviejų (nes vienkelis). Tada visas Kaunas-Vilnius ir tarptautinis Varšuva-Kaunas-Ryga ir Varšuva-Kaunas-Vilnius trafficas. Akivaizdu, kad tunelis, nutikus net menkaiusiam nesklandumui, taps ypač jautriu butelio kakleliu.

Turėtų... Nesuodu nė 10 proc, kad tokie dažnumai bus per artimiauius 10 metų..
Nebent bus ypač ekstra politika dėl automobilių dalinio uždraudimo (pvz neleidžiama važiuoti automobiliu į kitą miestą jei ten važiuoja traukinys panašiu metu)

[VLR]

Vienas reikalas yra statyti sudėtingą infrastruktūra be kurios neapseisi dėl geografinių sąlygų, kitas reikalas yra statyti sudėtingą infrastruktūrą nes biurokratija neleidžia pakeisti egzistuojančios. Reikalingumas tilto Rygoje didelis - kitaip nebus kaip traukiniams važiuoti, egzistuojantis gana stipriai apkrautas tiltas negali pasiūlyti vieno kelio, ir jei jau statai naują tiltą, kainos skirtumas tarp vienkelio ir dvikelio yra pernelyg mažas kad vertėtų taupyti dabar.

Tuo tarpu, ne vien kad reikėtų sudėtingų nestandartinių sprendimų norint įrengti papildomus portalus, tunelio platinimas nėra paprastas, ir kainos prasme reikšmingai nesiskiria nuo naujo tunelio statybos. Kaip pavyzdys, UK vieną tunelį tiesiog užpildė lengvu betonu ir iš naujo iškasė, nes buvo paprasčiausias variantas praplatinti vienkelį į dvikelį https://www.murphygroup.com/ie/proje...rnworth-tunnel. Naujas kilometrinis tunelis, su žmonėmis gyvenančiais virš jo, yra tikrai brangus projektas. Pakankamai brangus, kad kol skaičiavimai rodo kad galima be to apsieiti, nors ir vos vos, tol bandomas išvengti.

Matau bandai pateisinti Lietuvos apsileidimą šiame projekte bet kokia kaina. Manęs, asmeniškai, tikrai neįtikinai.
- Biurokratija trukdo tik keisti portalų išvaizdą - Kauno tunelio vidus nėra saugomas.
- Instaliuoti du papildomus portalus šalia nebūtų buvę visiškai jokių problemų (ypač lyginant su kitais projekto darbais, kaip milžiniškų pastatų griovimas toje pačioje Rygoje). Tose Kauno vietose nėra nei tankios statybos nei dar ko nors, toks jausmas, kad kalbam ne apie tą patį miestą.
- Tuneliai yra platinami dažnai, pvz. Vokietijoje pradėjo platinti du tunelius vos prieš porą savaičių. Tam jų užpilti ir perstatyti tikrai nereikėjo, metodas yra aprašomas detaliau šiame straipsnyje: https://www.tunnelsonline.info/news/...ences-11485832
- Kauno tunelis jau yra buvęs dvikeliu ir platinti jo smarkiai nereiktų. Randu panašaus pločio tunelių, kurie yra vis dar dvikeliai, dar klausimas ar nebuvo kitokio (pigesnio) techninio sprendimo.
- Rygoje suvedus visą eismą ant dabartinio dvikelio tilto (net ir su kroviniais), sprendimas vis tiek būtų buvęs žymiai geresnis nei palikimas Kauno tunelio vienkeliu, bet latviams geresnis sprendimas už lietuvišką nieko nereiškia, jie pasidarė taip, kaip reikia.

Suvesti europinės vėžės eismą ir vietinį eismą į dvikelį jau yra nelabai kas (ką parodė latviai). Suvesti viską į vienkelį net nebandant kažko keisti yra tiesiog apsileidimas, nieko nedaugiau. Kauno tunelio palikimą vienkeliu galėsim dėti prie Kauno oro uosto integravimo, Elektrėnų stoties, centrinių stočių projektų ir kitų įvarčių į savo vartus, kurie mums kainuos milžiniškus pinigus ateityje.

[John]

Derybų detalių neturime ir turbūt niekada neturėsime, bet:
1. Vilniaus prijungimas keičia maršrutus ir jų matematiką.
2. Vilniaus prijungimas gerokai didina Lietuvos RB procentinę dalį mūsų kaimynų sąskaita. Prieš pajungiant Vilnių derėtis dėl naujo tunelio būtų buvę lengviau, nes vėžė į Vilnių yra gerokai brangesnė.

Prie ko čia "kaimynų sąskaita"? Kiekvienas finansuoja savo dalį. Vilniaus prijungimas absoliučiai niekaip neįtakoja Latvijos ir Estijos projekto dalių ir jų "sąskaitų".

[John]

Kiek tų traukinių į Šiaulius turi būti, kad nebetilptų per tunelį?
Keli per valandą?
Aš nustebćiau jei per mano gyvenimą būtų kadanors bent 1 per valandą. Jau koks 1 kas 2 valandas būtų neįtikėtina.

Kaunas-Šiauliai turėtų vaikščioti kas porą valandų. Kaunas-Jonava-Kėdainiai, grubiai jamant, kas valandą. Daugink viską iš dviejų (nes vienkelis). Tada visas Kaunas-Vilnius ir tarptautinis Varšuva-Kaunas-Ryga ir Varšuva-Kaunas-Vilnius trafficas. Akivaizdu, kad tunelis, nutikus net menkaiusiam nesklandumui, taps ypač jautriu butelio kakleliu.

[B.S.]

Prie ko čia Vilnius? Kaunas visada buvo RB dalimi ir viską, įskaitant normalų tunelį, buvo galima ramiai ir neskubant padaryti nuo pat pradžių.

Derybų detalių neturime ir turbūt niekada neturėsime, bet:
1. Vilniaus prijungimas keičia maršrutus ir jų matematiką.
2. Vilniaus prijungimas gerokai didina Lietuvos RB procentinę dalį mūsų kaimynų sąskaita. Prieš pajungiant Vilnių derėtis dėl naujo tunelio būtų buvę lengviau, nes vėžė į Vilnių yra gerokai brangesnė.

[Gator]

Nereikia priemiestinių traukinių 300K dydžio miestui ir dažnesnio, nei 1 per dieną, traukinio į Šiaulius? Really? Kas ir kur čia tokius skaičiavimus daro?

Kiek tų traukinių į Šiaulius turi būti, kad nebetilptų per tunelį?
Keli per valandą?
Aš nustebćiau jei per mano gyvenimą būtų kadanors bent 1 per valandą. Jau koks 1 kas 2 valandas būtų neįtikėtina.

[Gator]

Kauno tunelio liesti matyt nelabai buvo galima, nes, kaip bebūtų, tai yra visiškai unikalus ir vienintelis naudojamas geležinkelio tunelis Baltijos šalyse. Carinė architektūra ir visa kita. Tai nei portalai, nei pats tunelis negali būti ir matyt niekada nebus ardomi, perstatomi ar kaip nors kitaip modifikuojami.

Vienintelis realus variantas būtų atskiro tunelio kasimas greta esančio ir šita proga, panašu, jau yra praleista.

Su "skaičiavimais" ir tariamu esamo tunelio adekvatumu būsimam eismui būtų kaip ir ok, bet problema, kad skaičiavimai daromi ant klaidingų premises t.y. visiškai ignoruojama tai, kad ateityje tukriausiai vyks kur kas intensyvesnis priemiestinių traukinių eismas 1520mm vėže, bei tarpmiestinis eismas tarp Kauno ir Šiaulių. Na arba nevyks, "argumentuojant", you guessed it, nepakankamu tunelio pralaidumu

Jei jau atsitiks toks fantastiškas scenarijus, kad traukinių bus tiek, kad artės prie tunelio pralaidimo ribos, tai nebus problemų investuoti į papildomą, nes bus kažkoks infrastruktūrinis ir ekonomihis stebuklas įvykęs.

[John]

Aš eilinį kartą priminsiu, kad Vilnius buvo "prijungtas" paskutinę minutę. Žinau, kai kuriem būtų buvę geriau duoti ultimatumus kaimynams ir nužudyti visą projektą, nei kad imti tai ką galima padaryti šiandien ir tuo naudotis iš karto, prie viso to tobulininant projektą ateityje.

Prie ko čia Vilnius? Kaunas visada buvo RB dalimi ir viską, įskaitant normalų tunelį, buvo galima ramiai ir neskubant padaryti nuo pat pradžių.

[B.S.]

Aš eilinį kartą priminsiu, kad Vilnius buvo "prijungtas" paskutinę minutę. Žinau, kai kuriem būtų buvę geriau duoti ultimatumus kaimynams ir nužudyti visą projektą, nei kad imti tai ką galima padaryti šiandien ir tuo naudotis iš karto, prie viso to tobulininant projektą ateityje.

[John]

Kaunas ne Ryga, ir net ne Vilnius. Srautai visai kiti. Ir jei paskaičiavo kad kol kas nereikia, tai gal ir nereikia. First things first.
Gal iškas dar vieną tunelį su vėže į Klaipėdą, jei ji eis per Kauną. Ir tikrai nekainuos 20mln. Gal gal užteks 100mln.

Nereikia priemiestinių traukinių 300K dydžio miestui ir dažnesnio, nei 1 per dieną, traukinio į Šiaulius? Really? Kas ir kur čia tokius skaičiavimus daro?

[B.S.]

Kaunas ne Ryga, ir net ne Vilnius. Srautai visai kiti. Ir jei paskaičiavo kad kol kas nereikia, tai gal ir nereikia. First things first.
Gal iškas dar vieną tunelį su vėže į Klaipėdą, jei ji eis per Kauną. Ir tikrai nekainuos 20mln. Gal gal užteks 100mln.

[John]

Manau kai pribręs intensyvus eismas maršrutais į Jonavą, Kėdainius ir net Šiaulius, tai pastatys naują priemiestinę stotį kur nors prie Amalių arba iš vis Palemonę. Kol kas net aplinkui Vilnių nėra intensyvaus priemiestinio judėjimo tai apie Kauną jo tuo labiau nebus.

Žinoma, kad nėra, nes nu nevažiuoja traukiniai. Panašiai, kaip ir per Nerį Vilniuje nėra intensyvaus eismo ties Litexpo, nes, guess what, nei mašinos, nei žmonės per upę paprastai neplaukia

Ir statyti stotį Amaliuose ar Palemone priemiestiniam eismui? Whut? Kas čia per paistalai?

[alga]

Kauno tunelio liesti matyt nelabai buvo galima, nes, kaip bebūtų, tai yra visiškai unikalus ir vienintelis naudojamas geležinkelio tunelis Baltijos šalyse. Carinė architektūra ir visa kita. Tai nei portalai, nei pats tunelis negali būti ir matyt niekada nebus ardomi, perstatomi ar kaip nors kitaip modifikuojami.

Per antrą pasaulinį kartą sprogdintas, sovietmečiu atstatytas, vėl įgriuvęs ir vėl remontuotas. Per praeitą rekonstrukciją vėl sutvirtintas beonuojant iš vidaus. Nėra taip, kad čia XIX a. statinys, kurio negalima niekaip keisti.

Vienintelis realus variantas būtų atskiro tunelio kasimas greta esančio ir šita proga, panašu, jau yra praleista.

Na, taip, Vakarų civilizacijos nuopolis, Europa bus nebepaėjgi kasti tunelių. /s

Jei bus poreikis, tie patys fondai, kurie finansuoja Rail Baltica, pafinansuos ir naują tunelį, nėra čia jokios prarastos progos. Motyvacija bus tokia pati: butelio kaklelis TEN-T koridoriuje, ES narių junglumas. Atskirai projektas bus daug suvaldomesnis, nei 800 km HSR ar gal net standartinė vėžė nuo Kauno iki Šeštokų už 360 milijonų.