Rail Baltica II

[John]

O antra kas bus?

Pernelyg close call, bet visgi statyčiau už Latviją, nes niekur jie nedings visko nepastatę. Rygą turės pajungti, kaip ir iki Lietuvos ir Estijos turės geležinkelį nutiesti. O vat mūsiškiai gali ir pabandyti numuilinti Kaunas-Vilnius, įdarbine klasikinius "neatsipirks" ir panašius pseudoargumentus.Kaunas-Lenkija matyčiau panašią grėsmę.

Anyway, man nelabai įdomu, kas bus antras/trečias, nes čia ne kažkokios lenktynės ir tai, imho, nėra svarbus klausiimas. Visgi faktas, kad nebūsim pirmi, nes pirmi bus estai. RB man svarbiausia (esu tikras, kad turėtų būti ir tau) kaip šiuolaikinis civilizuotas geležinkelio maršrutas iš Vilniaus (ir Kauno) į Varšuvą, leidžiantis pasiekti šitą miestą per 3-4 valandas be persėdimų, kratymosi ir aukštame komforto lygyje. Kol kas matau, kad link šito tikslo iš esmės nejudame ir darome velniai žino ką, be aiškių prioritetų, strategijos, taškom pinigus nesąmonėms ir tai kelia grėsmę esminiam RB tikslui - priartėti prie Lenkijos ir ypač Varšuvos.

[Tomizmas]

O tamstos kompetencijos tokiam projektui per aukštos?

Norėčiau žinoti paties patirtį statybos projektų valdyme, statybos darbų organizavime ir tiltų bei kelių projektavime.

Ne man skirta, bet negalėjau ramiai praeiti pro tokią nesąmonę. Na aš tai pavyzdžiui puikiai žinau, kad neturiu kompetencijų tokių projektų valdymui, organizavimui, projektavimui, tai matyt dėl to manęs tuose procesuose ir nėra. Tačiau iš žmonių, kurie visa tai daro, pagrįstai tikimės kai ko kito.

Jeigu kas nors pasiskųstų neskaniai padarytu kebabu kebabinėje, irgi viską suvestumėte į "Ką, nepatinka? O pats ar moki?"

[digital]

O antra kas bus?

[John]

O tavo manymu, kurioje šalyje bus užbaigta anksčiausiai - Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje?

Šiaip jau daug kartų esu rašęs, tai keista, kad klausi. Na bet pasikartosiu - vienareikšmiškai Estijoje. Kol kas panašu, kad estai turės ir stotis, ir liniją, ir su biudžetu neturės tokių didelių problemų, kaip mes, ir su riedmenimis jau juda į priekį, ir su užbaigimo datomis pernelyg į ateitį nenukeliaus. 2033 Estijoje, imho, visai realistiška data, kai viskas bus daugiau mažiau užbaigta ir visa linija galės vaikščioti traukiniai. Žinoma, tik iki Latvijos sienos, kur iki 2033 tikrai nebus niekas užbaigta tarp Estijos ir Rygos.

O Lietuvai anksčiau 2040-2045 vargu ar gresia kas nors panašaus, kaip Estijai. Nors, imho, labiausiai tikėtina, kad ir 2040 neturėsim nei Kaunas-Vilnius, nei Kaunas-Lenkija greitosios linijos. Nebent nutiktų kas nors visai neįtikėtino, kaip dosnus papildomas finansavimas ir projekto valdymą perimtų ES, kas turbūt nelabai įmanoma.

[digital]

O tavo manymu, kurioje šalyje bus užbaigta anksčiausiai - Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje?

[John]

"Projektas sustojęs neribotam laikui" yra tuomet, kai reikia 2025 metais kažkaip užbaigti 2012 metais pradėtus ir gal sustabdytus statybos darbus.

Taigi, detaliau: tamstos projektai ir atsakomybės. Atestato numerio nereikia, užsakovo PV juos ne visuomet turi.

Kada, tavo manymu, bus pilnai užbaigta Rail Baltica Lietuvoje? Tikslios datos nereikia, užteks metų.

[ejs-ejs]

O šiaip, mano patirtis, kaip matom, yra pakankama, kad pavyktų suprasti, jog projektas yra nuvažiavęs į griovį ir iš esmės sustojęs neribotam laikui.

"Projektas sustojęs neribotam laikui" yra tuomet, kai reikia 2025 metais kažkaip užbaigti 2012 metais pradėtus ir gal sustabdytus statybos darbus.

Taigi, detaliau: tamstos projektai ir atsakomybės. Atestato numerio nereikia, užsakovo PV juos ne visuomet turi.

[John]

tiltas cia bus maziausia problema... tiesiog neturesim i kur vaziuot su ta rail baltika, latvijoje begiu juk jokiu nera ir labai stipriai veluos.

Kaunas-panevezys .. va

O koks Kauno mazgo progresas? Kokie statybos darbai ten dabar vyksta, kad traukiniai galėtų važiuoti, kaip sakai "Kaunas-Panevėžys"? O jei rimtai, tai, imho, būtų milžiniškas proveržis, jei iki 2033 išties turėtume realiai pastatytą (bent jau su signalizacija ir kita infrastruktūra, tegul ir be elektrifikacijos) Kunas-Panevėžys atkarpą.

[John]

O tamstos kompetencijos tokiam projektui per aukštos?

Norėčiau žinoti paties patirtį statybos projektų valdyme, statybos darbų organizavime ir tiltų bei kelių projektavime.

Hahaha, šachas ir matas, paklausei apie akivaizdžius dalykus konstatuojančio "patirtį" toje srityje. Well done, gauni aukščiausios prabos molinį medalį už argumentavimo ir klausimų gudrumą

O šiaip, mano patirtis, kaip matom, yra pakankama, kad pavyktų suprasti, jog projektas yra nuvažiavęs į griovį ir iš esmės sustojęs neribotam laikui. Aš tik priminsiu, kad visas RB projektas turėjo būti užbaigtas iki 2025. Po to iki 2030, po to iki 2030 turės būti užbaigta tik "antra fazė" (iš kur šita atsirado?), tada galbūt jau ir tik 2033 ta "antra fazė" galėtų būti užbaigta ir t.t. it pan. Finansavimo šaltinių kol kas nėra, darbai šiuo metu vyksta tik ~10-12% visos Lietuvoje turėsiančios būti RB trasos. Čia nereikia turėti labai didelės patirties statybos projektų valdyme. Pakanka nebūti visiškam moliui, norint suprasti, kad projektas Lietuvoje yra, vaizdžiai tariant, off the rails.

[ejs-ejs]

Tiltas turėjo būti užbaigtas dar 2024. Koks dabar tilto statusas, matai nuotraukose t.y. net nepradėjo kilti laikančios tilto atramos. Beviltiška todėl, kad projektas yra užstrigęs dėl visiškos projekto valdytojų nekompetencijos ir nesugebėjimo vykdyti tokio tipo ir dydžio projektų.

O tamstos kompetencijos tokiam projektui per aukštos?

Norėčiau žinoti paties patirtį statybos projektų valdyme, statybos darbų organizavime ir tiltų bei kelių projektavime.

[John]

Papasakok, prašau, daugiau apie tiltą. Kas konkrečiai ten užstrigę ir kodėl tai beviltiška.

Tiltas turėjo būti užbaigtas dar 2024. Koks dabar tilto statusas, matai nuotraukose t.y. net nepradėjo kilti laikančios tilto atramos. Beviltiška todėl, kad projektas yra užstrigęs dėl visiškos projekto valdytojų nekompetencijos ir nesugebėjimo vykdyti tokio tipo ir dydžio projektų.

[DeSadas]

tiltas cia bus maziausia problema... tiesiog neturesim i kur vaziuot su ta rail baltika, latvijoje begiu juk jokiu nera ir labai stipriai veluos.

Kaunas-panevezys .. va

[alga]

Tiltas, kuris jau kokius metus yra "sparčiai statomas" yra toliau beviltiškai užstrigęs

Papasakok, prašau, daugiau apie tiltą. Kas konkrečiai ten užstrigę ir kodėl tai beviltiška.

[felar]

Na to be fair susisiekimui į PL dabar elektrifikuoti RB1 nelabai yra prasmės, nes PL dalis nuo Trakiškių iki Elko bus elektrifikuota geriausiu atveju irgi tik 2030. Tikiuosi, kad bent jau pradėtų 2028 iki Kauno kursuoti dyzelinis PL traukinys, ką turbūt ir turėjo omeny tas confused ministras.

PKP prieš 3 metus užsakė 16 hibridinių lokomotyvų Pesa 111DE, kurie moka seamlessly persijungt tarp 3kV elektros ir dyzelio. Galima būtų dar pusvalandį nuskusti nuo kelionės laiko tokiais. Tiesa kol kas jie planuoja naudoti juos tik PL viduje.

[John]

Planai su terminais yra vieši (atnaujinta 2024 gruodžio 6):
https://lrv.lt/public/canonical/1733...utrumpinta.pdf
https://lrv.lt/lt/apie-vyriausybe/xv...altica-pletra/

Iki 2028 geriausiu atveju bus RB1 signalizacija.

Kažkodėl norėčiau lažintis, kad 2028 tikrai nebus jokios signalizacijos

O kaip dėl elektrifikacijos RB1? Ji išvis neplanuojama ten?

[felar]

Planai su terminais yra vieši (atnaujinta 2024 gruodžio 6):
https://lrv.lt/public/canonical/1733...utrumpinta.pdf
https://lrv.lt/lt/apie-vyriausybe/xv...altica-pletra/

Iki 2028 geriausiu atveju bus RB1 signalizacija.

[sleader]

Čia gerai pasimato du dalykai.
1. Ministras arba visiškai nesusigaudo arba meluoja tyčia. Bet kuris variantas yra labai blogas.

Čia ministras daro ministro dalykus, kai tiesiog kažkokias abstrakcijas kalba. Ar pas mus buvo daug politikų, kurie ne kažką paistytų ir kalbėtų ne neapibrėžtus dalykus, o dėliotų viską konkrečiai?

Jeigu ministras pasakytų, kad iki 2030 m. nebus, tai jam būtų du variantai:
a) pateikti konkretų planą kaip ir kada bus.
b) pasitraukti iš posto, nes yra nekompetetingas atlikti šį darbą.

Kadangi a) variantui jis negali nieko pasakyti. Iš esmės viską stabdo finansų nepakankamumas ir totalus trypčiojimas iš kur ir kaip gauti. Tai nieko ir nesako, kad nereikėtų vykdyti b).

[John]

Šita dalis tokia depressing:

"Ministras tikisi, kad nuo Kauno iki Latvijos vėžė bus baigta 2030-aisiais, kaip suplanuota. O ar pavyks 2028-aisiais turėti greitąją vėžę nuo Kauno iki Lenkijos, kaip suplanuota – vis dar neaišku."

Čia gerai pasimato du dalykai.
1. Ministras arba visiškai nesusigaudo arba meluoja tyčia. Bet kuris variantas yra labai blogas.
2. Straipsnius rašantys žurnalistai neraukia absoliučiai nieko apie projektą ir iš esmės tik perrašo tai, ką pamato pranešimams spaudai arba ministro interviu, net kai ten yra teigiamos visiškos nesąmonės arba jau n-ąjį kartą kartojami nuvalkioti pezalai apie tai kaip reikia "spartinti" projektą.

Realybė ta, kad iki 2030 nebus nei vėžės nuo Kauno iki Latvijos, nei, juo labiau, nuo Kauno iki Lenkijos. Ir tai dabartinėje stadijoje yra daugiau, nei akivaizdu, kai vienintelis kažkiek krutantis dalykas yra sankasos formavimas į Šiaurę nuo Neries ties Jonava. Tiltas, kuris jau kokius metus yra "sparčiai statomas" yra toliau beviltiškai užstrigęs, Kaune išvis niekas nevyksta, apie Panevėžio bent vienos iš stočių statybą nieko net negirdėti, apie į Šiaurę nuo Panevėžio išvis nieko, apie riedmenų pirkimą išvis nieko, elektrofikaciją išvis nieko ir t.t. Realiai viskas stovi, rodoma ta pati jau 5 metus kapstoma atkarpa (minus pastrigęs tiltas) o jis, blemba, "tikisi", kad "bus baigta iki 2030". Nu blemba blemba.

[digital]

Vėluojanti „Rail Baltica“ jau erzina ir Briuselį – Latvijoje dėl to atleistas susisiekimo ministras

Amžiaus projektui, europinei geležinkelio vėžei „Rail Balticai“ trūksta net 11 milijardų eurų. Bet pinigų nėra ir neaišku, kada bus. Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad viskas vyksta pernelyg lėtai, o latviai jau pradėjo erzinti ir Briuselį, iš kurio Baltijos šalys ir prašo trūkstamų milijardų. Pačioje Latvijoje premjerė jau atleido ir susisiekimo ministrą.

Panaši situacija šiuo metu yra Latvijoje, Rygoje. Nors sprogimų nebuvo, bet pernai iškilmingai pradėtos naujo geležinkelio tilto statybos, „Rail Balticos“ dalis. Tačiau metai praėjo, tilto kontūrai išryškėjo ir panašu, kad viskas įstrigo. Tiltas turi kainuoti apie 100 mln., bet statybos prasidėjo latviams turint tik 20 mln. Likusių latviai tikėjosi iš Briuselio, bet jis pinigų nedavė. Todėl dabar pradėtas statybas latviams teks konservuoti ir laukti, kol kas nors duos 75 mln. statyboms užbaigti.

Trūksta 11 milijardų

Tiesa, bėdos su „Rail Baltica“ statybomis kamuoja ne vien latvius. Pinigų trūksta ir Lietuvoje, ir Estijoje.

„Rail Baltica“ yra stipriai vėluojantis projektas, dėl tų pačių priežasčių, dėl vėlavimo ir išaugusių kainų, išpūtė kaštus. Tai šiandien trūksta visam projektui apie 11 milijardų eurų, tokie pinigai tikrai nesimėto net ES koridoriuose“, – kalbėjo premjeras Gintautas Paluckas.

Pernai paaiškėjo, kad Baltijos šalims visos statybos kainuos beveik 24 milijardus eurų. Bet pinigų patys neturime, todėl vis dairomės į Briuselį. O ten dirbančius biurokratus pinigų prašymai jau pradėjo erzinti.

„Tam tikri žingsniai daromi paskubinti projekto įgyvendinimą, nes jeigu nematys Europos Komisija progreso, ypač to progreso šiandien trūksta Latvijoje, kai yra pastatytos stotys, o nėra vėžės, nėra bėgių, na, tai iš tikrųjų erzina ir Briuselį. Tai tada tikėtis palankaus sprendimo dėl finansavimo bus labai sunku“, – teigė G. Paluckas.

Latviai taip suerzino Briuselį, o susierzinusi Latvijos premjerė prieš porą mėnesių net atleido susisiekimo ministrą.

„Pas mus padėtis yra panaši, bet pas mus problemų daug mažiau. Kadangi vien šiais metais bus vykdoma apie 114 km ruožuose įvairūs statybos darbai, tolesniems metams taip pat numatyta, ką ir kur mes darysime, problemos kyla dar ir iš prastesnio koordinavimo“, – paaiškino susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Siūlo skolintis

Šiuo metu Lietuvoje vėžė tiesiama Jonavos rajone – statybininkai dirba maždaug 50-ies km ruože. Iš viso Lietuvoje reikia pakloti beveik 400 km vėžės, o politikai ir valdininkai tikisi, kad metų pabaigoje statybos prasidės ir ties Kaunu bei Panevėžiu.

„Mes siūlome ieškoti lanksčių schemų ir lanksčių sistemų. Ir netgi mes, pavyzdžiui, galvojame apie tai, kad galėtume skolintis su garantija, kad iš sekančio finansavimo galima būtų grąžinti, kaip paskolą“, – dėstė E. Sabutis.

Nors prie projekto Baltijos šalyse dirba daugybė biurokratų bei vadovų, bet jų darbo kokybė, panašu, kad valstybių vadovų netenkina.

„Šiandien yra sutarta 3 ministrų pirmininkų, Lietuvos, Latvijos ir Estijos lygyje, pertvarkyti ir valdymo bendrovę, spartinti įgyvendinimą ir pradėti kalbėti apie galimus alternatyvius finansavimo šaltinius, jeigu tam tikros finansavimo dalies trūktų iš naujosios Europos finansinės perspektyvos“, – kalbėjo G. Paluckas.

O susisiekimo ministro E. Sabučio, netenkina ir nubraižyti projektai, kurie numato, kaip ir kur turi būti tiesiama europinė vėžė.

„Pavyzdžiui, nuvažiavus į tą pačią Kauno stotį, nuvažiavus prie hidroelektrinės, mes matome, kad kai kuriose vietose minimaliai koreguojant projektą, mes galime sutaupyti kai kur netgi šimtais kartų daugiau pinigų, negu prieš tai buvo pradiniame projekte numatyta“, – tikino jis.

E. Sabutis sako, kad reikia tiesti bėgius ir kuo greičiau bei kuo pigiau.

„Tam nereikia didžiulių stočių, tam nereikia kažkokių milžiniškų išlaidų ir panašiai, tam reikia įvertinti, ką šiandien turime ir ką galime padaryti“, – įsitikinęs susisiekimo ministras.

Ministras tikisi, kad nuo Kauno iki Latvijos vėžė bus baigta 2030-aisiais, kaip suplanuota. O ar pavyks 2028-aisiais turėti greitąją vėžę nuo Kauno iki Lenkijos, kaip suplanuota – vis dar neaišku.

[OroPatrulis]

Mažas atnaujinimas. Panašu į pirmą kolonos betonavimą šiaurinėje (Jonavos) Neries pusėje.
P.S nuotraukų įkėlimas, kad būtų iš eilės yra "cancer" čia