Praėjusiais metais „LTG Cargo“ iš Ukrainos į Klaipėdos jūrų uostą per Lenkiją pervežė beveik 36 tūkst. t krovinių, dar apie 251 tūkst. t krovinių buvo išgabenta į Ukrainą per Lenkiją – daugiausiai naftos ir jos produktų (233 tūkst. t).
Tarptautinių pervežimų stuburų tapusiu intermodalinių krovinių gabenimo maršrutu į Duisburgą Vokietijoje iš viso iki gruodžio mėn. pabaigos buvo pervežta 11 018 TEU. Praėjusiais metais startavusiu maršrutu Kaunas–Slavkovas pervežta 2770 TEU (TEU – dvidešimties pėdų vieneto ekvivalentas).
O kaip nesunkiai skaičiuojant įvertinsite naudą eismo dalyviams dėl panaikintų pervažų pvz. Amaliuose: Kaunas, Kaunas County - Google Maps
Arba Marijampolėje: 39 A16 - Google Maps
Ar nauda, kai patogu, skaičiuojasi tik nuo pravažiuojančių standartinės vėžės traukinių, nors didžioji lėšų dalis buvo išleista siekiant pagerinti susisiekimą kitiems eismo dalyviams, taip pat ir aplinkinių gyventojų patogumui (triukšmo užtvaros prie 1520 ir 1435 geležinkelio kelių)?
Visvien įdomu, kiek traukinių pravažiuoja RB1. Juk geriau žinoti, nei nežinoti. Ar tai kažkokia paslaptis?
Realiai dėl ko ji ir yra suplanuota gerokai toliau miesto. T.y. klaida vadinamas sprendinys, kuris yra kompromisas kaip geriausiai patenkinti visų poreikį.
Vienas iš tų poreikių buvo užtikrinti latvius ir estus, kad pagrindinė linija bus. Užtat visi sprendimai neambicingi ir pragmatiški.
Gal yra bent apytikslės statistikos, kiek traukinių važiuoja RB1, tarkim, per mėnesį? Būtų nesunku paskaičiuoti kiekvieno traukinio kaštus nuo investuotos sumos.
O kaip nesunkiai skaičiuojant įvertinsite naudą eismo dalyviams dėl panaikintų pervažų pvz. Amaliuose: Kaunas, Kaunas County - Google Maps
Arba Marijampolėje: 39 A16 - Google Maps
Ar nauda, kai patogu, skaičiuojasi tik nuo pravažiuojančių standartinės vėžės traukinių, nors didžioji lėšų dalis buvo išleista siekiant pagerinti susisiekimą kitiems eismo dalyviams, taip pat ir aplinkinių gyventojų patogumui (triukšmo užtvaros prie 1520 ir 1435 geležinkelio kelių)?
RB1 veikia ir yra naudojama. Jau kuris laikas turim europinę vėžę iki pat Lietuvos vidurio, kas yra labai svarbu šiuo metu, kol dar neturim RBII.
O tą LV vs LT diskusiją siūlau užšaldyti pusmečiui ir tada paanalizuot kokia situacija bus. Nes šiuo momentu yra įvykę pirkimai ir daug kur darbai dar tik prasideda.
Gal yra bent apytikslės statistikos, kiek traukinių važiuoja RB1, tarkim, per mėnesį? Būtų nesunku paskaičiuoti kiekvieno traukinio kaštus nuo investuotos sumos.
Taip, statyti dešimtis kilometrų papildomo HSR šiaurės Lietuvos laukuose yra geriausias būdas pastatyti krovininę stotį
Šis ruožas arčiau centro buvo įtrauktas į projektą tik gerokai vėliau, atsibudus, kad šimtatūkstantinis miestas buvo neįtrauktas į projektą visiškai originalių planuotojų.
Supratau. Bet ar jis bus I-me etape?
Keistoka, kad dėl Panevėžio buvo toks sprendimas. Kai planuose regioninės smulkesnės stotys irgi pajungtos atskirtomis atšakomis.
<...>
pusės milijardo eurų vertės susiknisimu su nenaudojamu RB1 <...>
RB1 veikia ir yra naudojama. Jau kuris laikas turim europinę vėžę iki pat Lietuvos vidurio, kas yra labai svarbu šiuo metu, kol dar neturim RBII.
O tą LV vs LT diskusiją siūlau užšaldyti pusmečiui ir tada paanalizuot kokia situacija bus. Nes šiuo momentu yra įvykę pirkimai ir daug kur darbai dar tik prasideda.
Šis ruožas arčiau centro buvo įtrauktas į projektą tik gerokai vėliau, atsibudus, kad šimtatūkstantinis miestas buvo neįtrauktas į projektą visiškai originalių planuotojų. Jo kaina bus tarp 400 ir 500 milijonų (esu dalinęsis šaltiniu). Panašu, kad originalaus ruožo nesugebėjo atšaukti dėl jau įvykusių žemės išpirkimų tai prigalvojo jam visokių papildomų funkcijų, kurioms būtų užtekę dešimtis kartų trumpesnių papildomų bėgių.
Pusė miljardo prie Panevėžio bus išleista papildomai taisant kažkokias klaidas? Nes ten kol kas nedaug investuota, kiek suprantu tik projektavimui ir išpirkimui.
Tik patogiai nutylima, kad lankste pro Gustonis numatyta ir krovininė stotis, krovinių terminalas, infrastruktūros depai - kas realiai atrimesnėje atšakoje prie miesto netilptų, arba tai iššauktų dar didesnį pasipriešinimą nei buvo dabar (dėl žymiai didesnio poreikio paimti žemę visuomenės poreikiams, iškelti gyventojus ir t.t.) ir tai sutrukdytų tos geležinkelio atšakos per miesto pakraštį atsiradimui. Realiai dėl ko ji ir yra suplanuota gerokai toliau miesto. T.y. klaida vadinamas sprendinys, kuris yra kompromisas kaip geriausiai patenkinti visų poreikį.
Pusė miljardo prie Panevėžio bus išleista papildomai taisant kažkokias klaidas? Nes ten kol kas nedaug investuota, kiek suprantu tik projektavimui ir išpirkimui.
Kiek kainavo jau atlikti darbai Rygoje?
Klausiu kaip nelabai susigaudantis.
P.S. beje, geležinkelio jungtis ir stotis RIX buvo planuojama dar iki realių RB planų, ankstyvais 2000-aisiais (o gal ir dar anksčiau).
Akivaizdu, kad Rygos temos paleisti niekas nenori ir toliau yra rašinėjami keisti dalykai. Dėl temos eskalavimo liksiu kaltas aš, bet vis tik, kaip jau sakiau:
- Ši dviračių tilto dalis yra pastatyta per anksti, kartu su maža dalimi tilto per Daugavą. Taip ji atrodys dar kokį, sakyčiau, 10 metų.
- Ši infrastruktūra kainavo apie 20 milijonų eurų (vos 1km tipinio HSR ruožo kaina), o tai tėra lašas jūroje lyginant su sėkmingai padarytais ar daromais milžiniškais darbais Rygoje .
- Ši per anksti pastatyta infrastruktūra neturi nieko bendro su pusės milijardo eurų vertės susiknisimu prie Panevėžio, pusės milijardo eurų vertės susiknisimu su nenaudojamu RB1 ar beviltiškai vėluojančiu vieninteliu rimtesniu infrastruktūros objektu, prie kurio buvo prisiliesta Lietuvoje.
- Tai nepasikeis nepriklausomai nuo to, kiek kartų tiltas bus paminėtas ar parodyta jo nuotrauka šioje temoje.
Turiu fainą Rygos Rail Baltica dviračių viaduko fotkę, for your viewing pleasure, 2024 sausio 14 d.
Geriausia dalis, kad tas viadukas ir šiandien atrodo taip pat. Tačiau tokio infrastruktūros stebuklo nepalyginti su beviltiškai įstrigusiu tiltu Lietuvoje.
kaitalioja argumentus priklausomai nuo vėjo krypties su mintimi pateisinti viską, kas daroma Lietuvoje.
Man atrodo priešingai, 2 forumo nariai varto argumentus, kad sumenkintų bet ką, kas daroma Lietuvoje: beviltiškai įstrigę, apgailėtina, nebus net pradėta iki 2040 m.
Iš esmės +- taip. Be ‘Jonelio’ čia yra gal 2-3 žmonės, kurie rašo kažką įdomaus ir racionalaus. Kiti tik kaitalioja argumentus priklausomai nuo vėjo krypties su mintimi pateisinti viską, kas daroma Lietuvoje. Grynai kaip Baltarusijos ir Rusijos forumuose.
O kiek dar yra latvių priešų, kurie nerašo, bet laikina argumentų kaitaliotojų pranešimus!
Komentuoti: