Rail Baltica II

[ifl]

Vietinių yra apie 350 tūkst. Yra galimybių pajungti Palangą ir Kuršių Neriją. Bet taip vietiniu nėra. ejs-ejs teisingai sakė

Ne žmonių vietinių, o vietinių maršrutų. Koks poreikis važiuoti iš Klaipėdos į tą patį Kauną ar Panevėžį ir koks į Rygą?

[Romas]

Yra galimybių pajungti Palangą ir Kuršių Neriją.

Ar čia tikrai tema apie Rail Balticą?

[acetonas]

Koks dar Klaipėda - Ryga, kai elementaraus Kaunas - Klaipėda nėra? Gal baikit kurti maršrutus, kurie neaktualūs arba mažiau aktualūs nei vietiniai, kurių irgi nėra.

Vietinių yra apie 350 tūkst. Yra galimybių pajungti Palangą ir Kuršių Neriją. Bet taip vietiniu nėra. ejs-ejs teisingai sakė

Įvedus minimalų gyvenvietės dydžio cenzą stočįai ties tarkim 400k gyventojų, traukinių apskritai Lietuvoje nereiktų.

[ifl]

Tai žinoma, kad kai pradedama apie Vilnių dainelė iškarto pasikeičia.

Šiauliai - Latvijos siena ruožą buvo galima modernizuoti dar prieš 10 metų. Matant RB2 statybos tempus, atšakos į Klaipėdą neverta tikėtis artimiausius 30 metų. Gaunam, kad Šiauliai - Latvijos siena ruožas Klaipėda-Ryga maršrutui tarnautu 40 metų. Visai Lietuvai šis ruožas, kaip pagrindinė jungtis su Latvija, tarnautu apie 20 metų (iki RB užbaigimo dar daug metų praeis). Taip, dabar Klaipėda-Ryga maršruto nėra, bet gal modernizavus Šiauliai - Latvijos siena ruožą jis būtu atnaujinatas. Vietoj to gavom menkai naudojama RB1.

Koks dar Klaipėda - Ryga, kai elementaraus Kaunas - Klaipėda nėra? Gal baikit kurti maršrutus, kurie neaktualūs arba mažiau aktualūs nei vietiniai, kurių irgi nėra.

[acetonas]

Gal nelyginam pagrindinio šalies miesto su ketvirtu pagal dydį, ir bent 6x mažiau turinčio gyventojų? Be to, jei bus RB į Klaipėdą per Panevėžį-Šiaulius, tai nereikės ir persėdimo, manyčiau bus traukinių Klaipėda-Ryga.

Tai žinoma, kad kai pradedama apie Vilnių dainelė iškarto pasikeičia.

Šiauliai - Latvijos siena ruožą buvo galima modernizuoti dar prieš 10 metų. Matant RB2 statybos tempus, atšakos į Klaipėdą neverta tikėtis artimiausius 30 metų. Gaunam, kad Šiauliai - Latvijos siena ruožas Klaipėda-Ryga maršrutui tarnautu 40 metų. Visai Lietuvai šis ruožas, kaip pagrindinė jungtis su Latvija, tarnautu apie 20 metų (iki RB užbaigimo dar daug metų praeis). Taip, dabar Klaipėda-Ryga maršruto nėra, bet gal modernizavus Šiauliai - Latvijos siena ruožą jis būtu atnaujinatas. Vietoj to gavom menkai naudojama RB1.

[sleader]

Nors jau daug daugiau prirašyta per šį savaitgali šia tema, bet vis vien į porą vietų noriu sureaguoti:

Minėjau tik tai, kad latviai turi pasirašę kontraktus visam ruožui (išskyrus Rygos kelyną) kai lietuviai - ne. Lietuvoje, panašu, iki kontraktų pasirašinėjimo kai kuriuose ruožuose dar yra labai toli, tad šioje srityje esame atsilikę nuo latvių.

Pats sutarties pasirašymas yra abejotinas rodiklis progreso vertinime, jeigu tikėti kaip kažkas rašė komentare, kad pas latvius irgi visos žemės nepaimtos, projektavimas neatliktas. Čia būtų pasiekimas, jeigu daryti prielaidą, kad vėliau bus sudėtinga tą sutartį pasirašyti ir nebebus rangovų teikiančių pasiūlymus. Bet abejoju tokios situacijos susidarymu, taigi vargu ar pirkimai ir sutarčių pasirašymas bus lemiantis veiksnys visame statybos procese. Problemos kyla kitose vietose.

Vis tik tai yra didžiulis ES projektas ir samdyti kiečiausias didžiųjų ES šalių kompanijas su patirtimi, žiniomis ir kontaktais atrodo kaip geresnė idėja nei terliojimasis su mažais vietiniais, kurie kitą dieną gali tiesiog paskelbti bankrotą.

Kartais reikia žiūrėti šiek tiek globaliau ir per valstybinių interesų prizmę. Jeigu vertinti per PMO prizmę, tai aišku geriau viską atiduoti į vienas didelio rangovo ar konsorciumo rankas ir tik dėlioti parašus ant akto didelei sumai. Bet tie didieji Prancūzijos, Lenkijos, Italijos ar Ispanijos rangovai ir išaugo, bei pasisėmė patirties, nes gaudavo visų pirma vietinius užsakymus, o vėliau keliavo į tarptautinę rinką. Manau visapusiškai valstybės interesams geriau išsiauginti gebančias, technologiškai apsirūpinusias vietines įmones, kurios galėtų kokybiškai dirbti ne tik šiame, bet ir kituose projektuose, taip kurdami pridėtinę vertę.
Juo labiau, kaip jau ir minėjau, išskirtinis know-how poreikis visoje šioje RB statyboje yra tik keliuose etapuose / statybos procesuose. Pastatyti viadukus, supilti sankasą, nutiesti privažiuojamuosius kelius, sumūryti ir įstiklinti stočių pastatus - turime eilę vietinių rangovų.

Lietuviai objektyviai padarė mažiau. Latviai įpusėjo su labai rimtomis stotimis (apie kokias Lietuvoje net nesvajojame), kai lietuviai šitoje srityje nepadarė nieko. [...] o keliuose/sankasose - daugiau mažiau lygiosios.

Čia plačios diskusijos klausimas, ar realiai tokios, tokių apimčių stotys reikalingos.
Kitas dalykas, kad pas mus dar buvo daug derinimų dėl pačių trasų ir stočių vietų, tai realistiškai galėjo būti dirbama tik Kauno stotyje, nes tai konkrečiai aiškus objektas. Realiai joje reikėtų tik peronų sutvarkymo ir uždengimo (kaip pvz. Balstogėje). Daugiau kažko pompastiško nelabai ir reikia, nes pats pastatas nėra mažas ir visiškai neišnaudojamas - reikia jo įveiklinimo. Bet čia sutiksiu, kad bent jau dėl šios stoties padaryta pernelyg mažai ir visiškai neaiški perspektyva šiam momentui.

Na, Rizzani de Eccher yra tik viena kompanija iš trijų, kurios dirbs Latvijoje. Tačiau, jei paskaitytum mano pranešimus, aš niekada jų nekaltinau dėl tilto vėlavimo. Dėl tilto vėlavimo yra kalčiausi Lietuvos politikai. Jei rangovas nėra tinkamas, jis turi būti diskvalifikuojamas jau konkurso metu. Diskvalifikuoti rangovą jau paskelbus nugalėtojus yra neprofesionalu, nes jokios naujos informacijos dėl laimėtojų priklausymo ar nepriklausymo vienos ar kitos šalies kompanijai per tą laiką neatsirado. Gali būti, kad šis paskutinis vėlavimas yra jų kaltė, bet kol kas tokios informacijos neturime.

Ten mano komentaras dėl italų buvo skirtas daugiau kitam prelegentui, kuris sakė, kad latviai pasamdė rimtus rangovus, o ne kažkokius italus
Nežinau kaip čia pritempti politikus, nes ne jie atlieka vykdomąjį darbą. Kaip jau buvau rašęs, kad kažką vertinti ir daryti išvadas, visų pirma reikia žinoti priežastis, kodėl darbai nejuda. Nes manau jog viskas stovi dėl perkančiosios organizacijos kaltės (techninis projektas pvz. irgi perkančiosios organizacijos atsakomybė), tai čia rangovo mesti per bortą nelabai ir įmanoma.

[B.S.]

Jeigu taip mąstyti, tai kam ta jungtis į Vilnių, kai yra traukiniai iš Vilniaus į Kauną kur bus galima persėsti, laikas juk tas pats.

Gal nelyginam pagrindinio šalies miesto su ketvirtu pagal dydį, ir bent 6x mažiau turinčio gyventojų? Be to, jei bus RB į Klaipėdą per Panevėžį-Šiaulius, tai nereikės ir persėdimo, manyčiau bus traukinių Klaipėda-Ryga.

[Visdarlietus]

Jeigu taip mąstyti, tai kam ta jungtis į Vilnių, kai yra traukiniai iš Vilniaus į Kauną kur bus galima persėsti, laikas juk tas pats.

[ignaloidas]

Šiaip tai reikia prisiminti jog Radviliškis-Panevėžys ruožas yra planuojamas modernizuoti elektrifikuojant ir pakeliant greitį iki 160km/h, tai įvykdžius, kelionės laikas iš Šiaulių iki Rygos tampa gana panašus.

[ifl]

Automobiliu.
Iš Šiaulių į Rygą tokių sprendimų dėka vėl važiuoji automobiliu.

Na taip. Kaip ir iš Kauno į Klaipėdą...

[ejs-ejs]

Šiaulių maršrutui tas neaktualu, kai bus galima persėsti tiek Kaune, tiek Panevėžyje (žiūrint į kurią pusę važiuoji).

Automobiliu.
Iš Šiaulių į Rygą tokių sprendimų dėka vėl važiuoji automobiliu.

[ifl]

Tai kad nelabai užtikrina, juk Vilniaus jungtis bus (jei bus) įgyvendinta tik kažkur pabaigoje.

Šiaulių maršrutui tas neaktualu, kai bus galima persėsti tiek Kaune, tiek Panevėžyje (žiūrint į kurią pusę važiuoji).

[ifl]

Šiuos maršrutus gali užtikrinti taip pat oro linijos or automobilių keliai.
Pagal šią logiką, reikia skubiai tiesti geležinkelį Ryga - Stokholmas.

Kada nors. Pirma pabaigs Fehmarn Belt, po to Taliną - Helsinkį, po to gal ir toks galės atsirast kokiais 2200.

[John]

Maršrutai tarp narių valstybių sostinių aktualūs politiškai. Tą ir užtikrina RB.

Tai kad nelabai užtikrina, juk Vilniaus jungtis bus (jei bus) įgyvendinta tik kažkur pabaigoje.

[ejs-ejs]

Maršrutai tarp narių valstybių sostinių aktualūs politiškai. Tą ir užtikrina RB.

Šiuos maršrutus gali užtikrinti taip pat oro linijos or automobilių keliai.
Pagal šią logiką, reikia skubiai tiesti geležinkelį Ryga - Stokholmas.

[ifl]

Iš tikro, lėkti 100 km/h greičiu tolyn nuo kelionės tikslo yra žymiai geriau nei vilktis 80 km/h greičiu link jo.

T.y. nelėkti niekur 20 ar kiek metų. Kodėl nenorima gilintis, kodėl tas reisas buvo uždarytas.

[ejs-ejs]

It LTG Link tvarkaraščio gal? Yra keturi traukiniai per parą dabar. Panevežio RB keleivinės stoties projekte yra 1520 mm atšakos į abi puses. https://tyrens.maps.arcgis.com/apps/...721050b027e04a

Iš tikro, lėkti 100 km/h greičiu tolyn nuo kelionės tikslo yra žymiai geriau nei vilktis 80 km/h greičiu link jo.

[ifl]

Tai ir RB gal nereikia, nes nu nebuvo juk anksčiau? Kažkokia tokia logika, ar ne?

Maršrutai tarp narių valstybių sostinių aktualūs politiškai. Tą ir užtikrina RB.

[John]

Taip, kaip ilgą laiką nebuvo, nebus ir vėl.

Tai ir RB gal nereikia, nes nu nebuvo juk anksčiau? Kažkokia tokia logika, ar ne?

[ifl]

Kodėl turėtų nebūti? Kaip su ES žaliuoju kursu, CO2 mažinimu ir to paties SuMin ir LTG sustainability, greem ir panašiomis deklaracijomis? Imsime naikinti jau egzistuojančius maršrutus tarp pagrindinių miestų ir "atiduoti" srautus automobiliams ir kitam kelių transportui?

Taip, kaip ilgą laiką nebuvo, nebus ir vėl.