Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rail Baltica II
Collapse
X
-
Manau, kad 2030 būtų realu turėti trasą Elk-Daugava ir turėti bent du 250 km/val traukinius, bet tam reikia pastovaus spaudimo lenkams, latviams ir LTG. Varšuva-Elk jau yra kiti traukiniai, kurių greitis iki 200 km/val. Na o nuo Daugavos iki Rygos ir autobusu netoli.
-
Ar čia mėtaisi užuominom, kad latviai galimai 2030 m. pabaigoje dar neturės bėgių?
Komentuoti:
-
Konkursu bus samdomas vežėjas regioniniams traukiniams iš Kauno į Panevėžį, kuomet LTG liks nuošaly, nepirks riedmenų ir net nedalyvaus visame procese, nors viskas "bus" baigta 2030? Kažkaip labai abejotinas toks scenarijus. Realybėje tikriausiai jokie traukiniai niekur į Šiaurę nuo Kauno 2030 nevažiuos ir be kokių 2036-2038 jokio judesio ten nematysim, nes elementariai nebus užbaigta pati infrastruktūra. Atitinkamai, neskubama ir su riedmenimis, nes, skirtingai, nei, pavyzdžiui, Estija, jokio serviso be 2036-2038 toje dalyje niekas ir neplanuoja.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Jei būti tiksliems, liko beveik 5 metai, nes statybų, elektrifikacijos ir signalizavimo sistemų diegimo užbaigimas numatytas 2030 m. pabaigoje, tai operavimas iš esmės galėtų prasidėti 2031 m.Parašė John Rodyti pranešimą
Na kad juos gauti liko 4 metai, neskaitant sertifikavimo, testavimo ir pan. Tai jau kaip ir laikas būtų tai daryti. Tas faktas, kad nieko panašaus nėra daroma, suponuoja, kad niekas net neplanuoja 2030 leisti jokių traukinių.
Kitas dalykas, kad nėra informacijos, kuri leistų sakyti jog niekas nėra daroma ir nėra jokio plano. Iš esmės dar įmanoma ne tik, kad nupirkti savus riedmenis, bet kartu galima net konkursu samdyti kokį vežėją, kuris operuotų linijas ir jam būtų mokama už km.
Pastaram veiksmui (konkursui) dar pernelyg anksti ir niekas nesirašytų kontraktų, kol viso projekto įgyvendinimas turi daug klaustukų (pagrinde - finansavimas po 2027 m.). Tai čia galima piešti įvarius variantus, sakyti daroma/nedaroma, bet realus vaizdas ką bus galima padaryti ir kaip viskas dėliosis, bus tik tada kai bus garantuotos reikiamos finansavimo sumos.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Man atrodos, kad planuojama Žeimių regioninė stotis turėtų būti netoli Rail baltica ir Vilnius-Klaipėda geležinkelių sankirtos, gal kas nors galėtų surasti šios stoties išplanavimo brėžinius?
Jei ši stotis bus tik Žeimių gyventojam, ( kas gali būti, kiek prisimenu, ši stotis planuojama būti gana tolokai nuo geležinkelių sankirtos, ir neatrodė lyg būtų jokios integracijos su kita stotimi Vilnius-Klaipėda geležinkelyje, nors jos planų apksritai nėra) tai būtų praleista didžiulė proga patogiai sujungti trečdalį šalies gyventojų su Rail Baltica ir būtų dar vienas iš daugelių keistų ir tiesą sakant, durnų sprendimų šiame projekte.
Be to, gerai, kad minima Jonavos geležinkelio stotis, kuri šiuo metu yra, na, biški durnoje vietoje, ir, kad yra gera ir žymiai patogesnė vieta naujai stočiai.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Nepamenu ar buvo čia diskutuota dovanokit jei kartojuosi, bet kodėl nuspręsta Jonavos stotį daryti šalia tilto, Rimkuose? Ar negeriau padaryti tik dviaukštę stotį kur kertasi 1520mm geležinkelis, tuo pačiu ten sukuriant hubą kuriame stotų traukiniai Vilnius-Klaipėda, Kaunas-Šiauliai, tarpmiestiniai autobusai, būtų patogiau didelei daliai savivaldybės, Kėdainių gyventojams, kursuotų vietiniai autobusiukai iki pačios Jonavos? (nes bet kurioje vietoje HSR stotis ar taip, ar taip ne walking distance nuo miesto).
Pačioje Jonavoje esama stotis irgi nevykusioje vietoje, būtų galima gana nesunkiai perkelti ją arčiau miesto centro įrengiant paprasčiausią Gdansko S-bahn lygio stotį ties Basanavičiaus gatve nuo kur būtų pėsčiomis pasiekiamas centras ir tankiausi rajonai.
Tada 1520mm traukiniai stotų ir Jonava centrinė ir Jonava HSR stotyse, atrodo logiškesnis infrastruktūros išnaudojimas būtų. Kaip pvz. Aix-en-Provence TGV stotis Prancūzijoje yra 13km nuo Aix miesto, ten stoja greitieji traukiniai ir gausybė regioninių autobusųPaskutinis taisė JuliusVNO; 2026.02.17, 16:05.
- 8 patinka
Komentuoti:
-
Gal privačių vežėjų prisikvies, buvo nesenai čekų planai nuo Vilniaus iki Splito lyg važiuot. Koks PKP gal pratęs maršrutus iki Kauno.
Komentuoti:
-
Juk rašo, jog vėžė gali būti naudojama nuo 2030 metų, o ne kad ja jau de facto važinės traukiniai. Bus pastatyta, ja bus galima naudotis, tik niekas nesinaudos.Parašė John Rodyti pranešimą
Na kad juos gauti liko 4 metai, neskaitant sertifikavimo, testavimo ir pan. Tai jau kaip ir laikas būtų tai daryti. Tas faktas, kad nieko panašaus nėra daroma, suponuoja, kad niekas net neplanuoja 2030 leisti jokių traukinių.
/s
Komentuoti:
-
O ne LTG žadėjo su Elron pirkti regioninius traukinius Rail Balticai? Įdomu, koks to pirkimo statusas dabar? Vis dar perka ar jau nebeperka?
Komentuoti:
-
O be riedmenų neracionalu ir bėgius tiesti. Būtina tik liuteroniškas stotis pasistatyti.Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Būtent - racionalieji latviai nieko ir nedaro, nes trūksta riedmenų. Vis tiek liuteroniškos galvos kitaip veikia.
- 10 patinka
Komentuoti:
-
Na kad juos gauti liko 4 metai, neskaitant sertifikavimo, testavimo ir pan. Tai jau kaip ir laikas būtų tai daryti. Tas faktas, kad nieko panašaus nėra daroma, suponuoja, kad niekas net neplanuoja 2030 leisti jokių traukinių.Parašė sleader Rodyti pranešimą
Yra įvairių modelių gauti riedmenis operavimui. Čia pas mus tik įprasta, kad naudojamas nuosavas transportas. Yra ne vienas nuomos (operational lease, dry lease) paslaugų tiekėjas, kuris teikia tokias paslaugas. Kiek atsimenu yra tarkim tokia Beacon kompanija, kurios lokomotyvai tampo DB traukinius. Jie siūlo ir EMU, DMU riedmenis. Manau tokių kompanijų tikrai yra pakankamai nemažai. Taigi visada galima pasitelkti tokį modelį. Kas įprasta aviacijoje, lygiai taip pat taikoma ir geležinkeliuose.
Pas mus aišku tas nematytą, nes turbūt 1520mm vėžei tokių paslaugų ir nėra, bet standartinei vėžei visai kitaip veikia rinka.
Komentuoti:
-
Būtent - racionalieji latviai nieko ir nedaro, nes trūksta riedmenų. Vis tiek liuteroniškos galvos kitaip veikia.Parašė John Rodyti pranešimąĮdomu, iš ko tie keleiviai išlips? Pėsti bėgiais eis ar kaip?
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Jau galima pradėt skelbimuose ieškotParašė John Rodyti pranešimąĮdomu, iš ko tie keleiviai išlips? Pėsti bėgiais eis ar kaip?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Yra įvairių modelių gauti riedmenis operavimui. Čia pas mus tik įprasta, kad naudojamas nuosavas transportas. Yra ne vienas nuomos (operational lease, dry lease) paslaugų tiekėjas, kuris teikia tokias paslaugas. Kiek atsimenu yra tarkim tokia Beacon kompanija, kurios lokomotyvai tampo DB traukinius. Jie siūlo ir EMU, DMU riedmenis. Manau tokių kompanijų tikrai yra pakankamai nemažai. Taigi visada galima pasitelkti tokį modelį. Kas įprasta aviacijoje, lygiai taip pat taikoma ir geležinkeliuose.Parašė John Rodyti pranešimąĮdomu, iš ko tie keleiviai išlips? Pėsti bėgiais eis ar kaip?
Pas mus aišku tas nematytą, nes turbūt 1520mm vėžei tokių paslaugų ir nėra, bet standartinei vėžei visai kitaip veikia rinka.
- 5 patinka
Komentuoti:
-
Lietuva turi datą, kada traukiniai judės „Rail Baltica“, bet latviai atviri: „Nė milimetro nepasistūmėjome“
Iškirstos proskynos ir ruošiamas gruntas būsimai „Rail Baltic“ vėžei – Estijoje realūs darbai ant žemės vyksta jau daugiau nei šimto kilometrų ruože. Lietuvoje tarp Kauno ir Panevėžio darbai irgi pradėti 114 kilometrų ruože. O dar pernai buvo nutiesti ir pirmieji europinės vėžės bėgiai.
„Pagal pirmojo etapo sprendinius ir visus planus, ir strateginiuose dokumentuose užfiksuotas datas, Lietuvoje Pietų ir Šiaurės vėžė turėtų pradėti operuoti 2030 metais“, – sako R. Žiobakas.
Tačiau jau dabar neabejojama, kad 2030-aisiais, jeigu Lietuvoje ir bus bėgiai, keleiviai turės išlipti ties pasieniu su Latvija. Mat latviams šis projektas sekasi sunkiausiai.
Latviai pradėjo statyti stotis Rygoje, tiltus per Dauguvos upę. Bet pasibaigus pinigams, statybos sustojo. O už Rygos laukia dar didesni iššūkiai. Tad Estijos premjeras neseniai viešai pareiškė, kad estai tvarkosi geriausiai, o didžiausias iššūkis – spausti latvius.
„Mes nė milimetro nepasistūmėjome į priekį pagrindiniame maršrute, kaip ir su tiltu per hidroelektrinę. Tiltu per hidroelektrinės baseiną Dauguvos upėje. Tai brangiausias ir sudėtingiausias elementas, tokio nėra nei Estijoje, nei Lietuvoje“, – sako Saeimos Ekonomikos komiteto narys Andrius Kulbergis.
Baltijos šalims trūksta pinigų, nes projektas išbrango
Latviai įstrigo, nes baigėsi pinigai. Jiems trūksta 3–4 milijardų, kad vėžė būtų nutiesta. Problemos egzistuoja, net ir po to, kai Baltijos šalys nusprendė visą projektą skaidyti dalimis – dabar tiesti tik vieną bėgių kelią vietoj dviejų, atsisakyti kai kurių naujų stočių statybų. Bet net ir toks gerokai pigesnis pirmas etapas kainuos daug. Lietuvoje virš 5, Latvijoje – virš 6 milijardų eurų, tik Estijoje kiek daugiau nei 3 mlrd. eurų.
„Lietuva yra užsitikrinusi per europinį finansavimą 1,6 mlrd. Sutarčių šiuo metu yra pasirašyta už 800 milijonų“, – sako R. Žiobakas.
Papildomų milijardų Baltijos šalys tikisi iš Europos Sąjungos biudžeto, bet dėl jo šiuo metu deramasi, o pinigai gali būti skirti ne anksčiau 2028-ųjų. Didžioji dilema – iš kur iki to laiko gauti pinigų, kad statybos tęstųsi. Lietuva nusprendė – naudos biudžeto lėšas, skolinsis ir „Lietuvos geležinkeliai“.
Būtent 2028 m. Lietuva planuoja, kad statybos turi būti įsibėgėjusios visuose ruožuose – tiesiamos naujos vėžės tiek nuo Kauno iki Lenkijos, tiek nuo Panevėžio iki Latvijos. Maža to, turi vykti darbai ir pačiuose Kauno bei Panevėžio geležinkelio mazguose.
„Manau, ta reali galimybė, kad iki 2030 metų jau traukiniai galėtų operuoti šita vėže, yra pakankamai realūs. Lietuvos teritorijoje“, – komentuoja susisiekimo viceministras.
Dvejonės, kad 2030 m. pradės kursuoti pirmieji traukiniai „Rail Baltica“ vėže, apėmusios ir Europos audito rūmų specialistus. Jie aiškiai nurodo, jog tai – labai maža tikimybė. Patys latviai svarsto, kad darbai pas juos gali užtrukti iki 2035 m.
- 11 patinka
Komentuoti:
-
" У лучшЫх домов ЛанДона и ПорЫжу"
Komentuoti:
-
Ties "fūristų" vadinamomis kartuvėmis. O tiksliau nuo Kauno pusės pravažiavus svarstykles.Parašė ZYKLON-B Rodyti pranešimąKatroje ten vietoje? Siandien kaip tik nuo Kauno i Jonava vaziavau. Per 144 kelia bei gelezinkeli KNS-KLP salia Martyniskiu , Karaliunu viadukas tai jau senokai pastatytas
Komentuoti:
-
Katroje ten vietoje? Siandien kaip tik nuo Kauno i Jonava vaziavau. Per 144 kelia bei gelezinkeli KNS-KLP salia Martyniskiu , Karaliunu viadukas tai jau senokai pastatytasParašė Tomas Rodyti pranešimąA6 kelyje važiuojant nuo Jonavos, ten kur jį kirs RB, jau sumontuoti laikini eismą reguliuojantys ženklai (kol kas suvynioti plėvelėn) ir pastatytas apie būsimus darbus informuojantis stendas. Matyt kiek atšilus prasidės ir darbai.
Komentuoti:
Komentuoti: