Rail Baltica II

[eigh]

Niekas netrukdė, bet pasirinktas kitoks modelis, kad samdyti vietinius rangovus mažesnėms atkarpoms. Šiaip sakyčiau šis modelis geresnis, nes yra pigesnis ir lengviau valdomas.
Bet kokia sutartis be patvirtinto biudžeto nepradedama vykdyti, nes negali vykdyti, kai neturi lėšų apmokėjimui. Todėl spėčiau ir estų sutartis yra išskirstyta etapais iš kurių vykdomas tik tas, kuriam jau patvirtintas finansavimas.

Logiška. Kita vertus, sudarius vieną sutartį ir vykdant ją etapais mažiau rizikos, kad procesas užstrigs viešųjų pirkimų peripetijose ir teismuose. Bet kokiu atveju, pretenduoju tik į sofos ekspertus, tik šiaip pasidarė įdomu.

[sleader]

Logiška. Kita vertus, sudarius vieną sutartį ir vykdant ją etapais mažiau rizikos, kad procesas užstrigs viešųjų pirkimų peripetijose ir teismuose. Bet kokiu atveju, pretenduoju tik į sofos ekspertus, tik šiaip pasidarė įdomu.

Turbūt didžiausia nauda ir yra, kad turi vieną, jau galiojančią sutartį, kuri nebestrigs atskiruose konkursuose, apskundimuose ir t.t. Bet tai ateina su savo kaina, nes esi visiems darbams prisirišęs prie vieno rangovo, kuriam gali tekti mokėti papildomai, jeigu iš užsakovo pusės bus kažkokie delsimai, nukėlimai ar pakeitimai. Kitas dalykas, kad pas mus nėra vietinių rangovų, kurie galėtų įgyvendinti milijardinius kontraktus. Taigi iš esmės su tokiu kontraktu gauni didelio užsienio rangovo ar jų konsorciumo vardą ir jų maržą, nes vis vien didžiąjai daliai darbų bus samdomi vietiniai ar kt. subrangovai, kurie tiesiogiai galėtų pasiūlyti mažesnes kainas.

[John]

In the meantime, kaip sakant, yra oficialus Rail Baltica žemėlapis su atnaujinama informacija čia: https://info.railbaltica.org/lt/interaktyvus-zemelapis

Kaip matom, jis rodo kiek kitą situaciją negu tas iš žiniasklaidos.

Nelabai kitokią. Iš tikrųjų geriausiai situaciją rodo pasirašytų kontraktų ar bent jau tenderių vertė. Lietuvos atveju tas skaičius šiuo metu yra kažkur apie 400 milijonai Eur, je ne mažiau. Labai labai far cry nuo ~4-5 mlrd. Eur reikalingų vien Kaunas-LT/LV siena ruožui, norint ten turėti pilnai įrengtą geležinkelį.

[Tomas]

Bet viešųjų ryšių prasme, estų variantas žymiai geresnis.

[ejs-ejs]

Bet viešųjų ryšių prasme, estų variantas žymiai geresnis.

Ne vien PR projektas gyvas.
Įvykdymo užtikrinimas, rizika užsilenkus rangovui, garantijos reikalai ir tt.

[alga]

Euronews reportažas apie Rail Baltica. Nieko naujo, tas pats, jau gerai žinomas, bla bla bla. Kažkokia EU ponia reportažo pabaigoje paklausta, "ar traukiniai važiuos 2030" atsako "taip", kas, be abejo, nėra tiesa. Nebent užskaitysime RB1 važiuojančius traukinius, kas jau galiojo ir 2017

Taliną ir Rygą prijungt prie Palemono jau būtų pasiekimas. RB1 damušti, kad tiktų reguliariam susisiekimui yra visai kito masto uždavinys, nei naujos linijos nutiesimas.

[John]

Taliną ir Rygą prijungt prie Palemono jau būtų pasiekimas. RB1 damušti, kad tiktų reguliariam susisiekimui yra visai kito masto uždavinys, nei naujos linijos nutiesimas.

Nėra net menkiausių šansų pajungti Rygą (taigi ir Taliną) prie Kauno iki 2030. Beveik garantuotai ir iki 2033 taip nenutiks. Estai manau gali kažkur iki 2033 paleisti Parnu-Talinas servisą, bet matant dabartinius Lietuvos (ir Latvijos) tempus ir strigimą kiekvienoje lygioje vietoje, jokių šansų, kad iki 2033 iki Latvijos dasikrapštysim. Latviai su oagrindine linija turbūt irgi nieko neprikrapštys be kokių 2035-2038.

[Tomas]

Taigi jau žinoma, kad Latvijos ruožą ties estai, nes jie jau praktiškai pabaigę RB ruožą Estijoje nebeturi ką veikti.

Vienintelė kliūtis RB projekte liko Lietuva, kuri vargano 2 km ilgio 50 m aukščio tiltelio lygioj vietoj išbetonuot nesugeba, tai kas bus sudėtingesniuose ruožuose?

[karolis1993]

Blogiausiai,kad jei yra bendra įmonė,kodėl taip skriasi projekto įgyvendinimo progresas šalyse? Ir estai jau perka traukinius?

[Tomas]

Blogiausiai,kad jei yra bendra įmonė,kodėl taip skriasi projekto įgyvendinimo progresas šalyse? Ir estai jau perka traukinius?

Estų traukiniai jau nupirkti, jei LT ir LV būtų bėgiai, tai jau galėtų ir atvežti, bet dabar turbūt laivais turės plukdyti

[John]

Blogiausiai,kad jei yra bendra įmonė,kodėl taip skriasi projekto įgyvendinimo progresas šalyse? Ir estai jau perka traukinius?

Tai kad ne bendra įmonė įgyvendina, o vietiniai. Bendra įmonė tik nominaliai daro "supervision" (panašu, kad nelabai tai daro). Lietuvoje įgyvendinimą daro LTG Infra, Estijoje Rail Baltic Estonia OÜ. Tikėtina, kad šuo čia ir pakastas t.y. estai turi kur kas geresnį projekto valdymą, kai mūsiškiai stringa visuose žingsniuose, nes nelabai supranta, ką ir kodėl daro.

[Visdarlietus]

Nėra net menkiausių šansų pajungti Rygą (taigi ir Taliną) prie Kauno iki 2030. Beveik garantuotai ir iki 2033 taip nenutiks. Estai manau gali kažkur iki 2033 paleisti Parnu-Talinas servisą, bet matant dabartinius Lietuvos (ir Latvijos) tempus ir strigimą kiekvienoje lygioje vietoje, jokių šansų, kad iki 2033 iki Latvijos dasikrapštysim. Latviai su oagrindine linija turbūt irgi nieko neprikrapštys be kokių 2035-2038.

Estai paleis Talinas-Piarnu, lietuviai Kaunas-Panevėžys ir pirmas etapas bus įgyvendintas su juostelių perkirpimu.

[DKL]

Tai kad ne bendra įmonė įgyvendina, o vietiniai. Bendra įmonė tik nominaliai daro "supervision" (panašu, kad nelabai tai daro). Lietuvoje įgyvendinimą daro LTG Infra, Estijoje Rail Baltic Estonia OÜ. Tikėtina, kad šuo čia ir pakastas t.y. estai turi kur kas geresnį projekto valdymą, kai mūsiškiai stringa visuose žingsniuose, nes nelabai supranta, ką ir kodėl daro.

Iš tikro bendra įmonė iki labai nesenai buvo atsakinga už visus projektavimo darbus, kol totaliai šios užduoties nepra...ko. Būtent dėl projektavimo darbų vėlavimo (primenu pagal konkursų sąlygas turėjo būti baigti 2022 m., o nėra baigti iki šiol), visas projektas nusikėlė ne mažiau 3-4 metus. Prie to galim dar pridėti porą metų kai pirmoji tos įmonės direktorė vietoj to, kad dirbtų darbą, kuriam buvo pasamdyta, užsiiminėjo politikavimu siekdama, kad visa RailBaltica infrastruktūra visose šalyse būtų valdoma jos įmonės iš Rygos.

[acetonas]

Estai paleis Talinas-Piarnu, lietuviai Kaunas-Panevėžys ir pirmas etapas bus įgyvendintas su juostelių perkirpimu.

Traukinio Panevėžys-Kaunas-Marijampolė? paleidimas jau būtu didelis pasiekimas. Tačiau, kaip su Panėvežio stotimi? Jei ji bus laukuose, dabar statomas ruožas bus bevertis dar ilgai.

[sleader]

O pas estus nėra taip, kad sutartis su rangovu apima ir projektavimo darbus? Nes jeigu viską reguliavo bendra įmonė ir viską dabar išsidalino kiekvienos šalies valdytojai, tai negali būti, kad kitose šalyse dar ne visi projektai yra, o estai sugebėjo per pusmetį projektus visai linijai išsikepti ir pagal jį padaryti konkursą. Tiesiog tokią apimtį per tiek įvykdyti nelabai realistiška.
Todėl viešinimo schemutėje viskas gražiai atrodo, kad visa linija "darbai vyksta" nors nemažai daliai dar rengiami projektai, o pvz. pas mus niekas neatvaizduojama, nes ten nėra projektavimo eigos žymėjimo, tik "statybos" progresas. Todėl realiai turint tolygia vykdymo stadiją, atvaizdavimas gerokai skiriasi.

[ignaloidas]

O pas estus nėra taip, kad sutartis su rangovu apima ir projektavimo darbus? Nes jeigu viską reguliavo bendra įmonė ir viską dabar išsidalino kiekvienos šalies valdytojai, tai negali būti, kad kitose šalyse dar ne visi projektai yra, o estai sugebėjo per pusmetį projektus visai linijai išsikepti ir pagal jį padaryti konkursą. Tiesiog tokią apimtį per tiek įvykdyti nelabai realistiška.
Todėl viešinimo schemutėje viskas gražiai atrodo, kad visa linija "darbai vyksta" nors nemažai daliai dar rengiami projektai, o pvz. pas mus niekas neatvaizduojama, nes ten nėra projektavimo eigos žymėjimo, tik "statybos" progresas. Todėl realiai turint tolygia vykdymo stadiją, atvaizdavimas gerokai skiriasi.

Išsidalinta jei neklystų nuo 2024 ar 2023 pradžios, Lietuvių ir Estų iniciatyva (Latviai nematė nieko blogo su tuo?).

Estijoje projektai irgi dar ne visur užbaigti yra (tik pernai rudenį buvo finalizuota trasa tarp Parnu ir Latvijos sienos) tai darbai nemažoje dalyje Estijos trasos kol kas tėra medžių pravalymas ir tiek, kažkokių didesnių darbų iš palydovo matosi tik arčiau Talino. Nors statybų kontraktus turi. Nėra man pilnai aišku ar kontraktai "design and build" tipo, ar tiesiog neturint pilno projekto pasirašė kontraktus.

O kas Latvijoje dedasi tai išvis neaišku.

[Rijikas]

Va labai įdomų aspektą paėmė, kad GALI BŪTI tarp valstybių skirtingas reguliavimas statybų srityje. Pvz., man įdomu, kaip nuo 2024 lapkričio įsigaliojęs statybų įstatymas Lietuvoje paveiks RBII eigą, nes net neabejoju, kad pagal senąjį statybos įstatymą tik mažesnė dalis projekto turėjo išduotus statybos leidimus. Ir toms atkarpoms, kur neturėjo statybos leidimo, jau keliaus pagal naują tvarką, pagal kurią projektuotojo rolė bus atskirta nuo rangovo rolės. T.y. negali paskelbti konkurso, kuriame laimėtojas ir parengs techninį darbo projektą, ir užsiims ranga. Ir bet kokios projektuotojo klaidos rangovas pataisyti/padaryti nukrypstant nuo TDP nebegalės Gal yra kokių insaiderių ir nori pakomentuoti šioje vietoje?

[ignaloidas]

Va labai įdomų aspektą paėmė, kad GALI BŪTI tarp valstybių skirtingas reguliavimas statybų srityje.

Šiaip ne vien gali o ir yra - pvz. Latvijoje žemės paįmimas valstybės reikmėms nėra įmanomas iki kol projektas nėra 100% užbaigtas (maždaug kad paimtų tik absoliučiai minimumą kiek reikia).

[alga]

Traukinio Panevėžys-Kaunas-Marijampolė? paleidimas jau būtu didelis pasiekimas. Tačiau, kaip su Panėvežio stotimi? Jei ji bus laukuose, dabar statomas ruožas bus bevertis dar ilgai.

Na, kai Ryga turės tik priemiestinę stotelę, nėr ko tikėtis Panevežio integracijos nuo pirmos dienos.

[John]

O kas tiksliai trukdo kad ir šiandien paleisti Marijampolė-Šiauliai per Kauną? Ar tie trukdžiai išnyks pastačius RB bėgius, tik Šiaulius pakeitus Panevėžiu?