Rail Baltica II

[digital]

O estai jau seniai važinės ir 2030 jau jiems reikės kapitalinio remonto.

[John]

O iš kur tokie 12-13 metų terminai? Turi pavyzdžių, skaičiavimų? Manai, darys dabartiniais tempais, po 30 km ruožą kas du metus?

Jau rašiau. Iš track record. Taip pat, kol kas nėra net menkiausių požymių, kad projekto sparta didės. Tai rodo tiek faktinė situacija planuojamo geležinkelio trasoje, tiek skiriamas arba patvirtintas finansavimas, kuris kol kas neperkopė ~400 mln. Eur.

Manau, sankasos statybos tempus galima lyginti su greitkelių statyba. Technologijos panašios, ir net rangovai tie patys.

Tai kodėl sankasa statoma ~25 km ilgio atkarpoje iš ~300 km? Kada bus statoma likusi ~270 km atkarpa? Kokia yra statybų pradžios ir pabaigos data tiems likusiems kilometrams? Koks finansavimas tam skirtas? Kokia kontraktų vertė?

Man nerimą kelia, kad dabar vykstantis Vilnius–Klaipėda geležinkelio elektrifikavimas yra 9 metų projektas.

Va būtent. Jei toks projektėlis trunka 9 metus, kokia tikimybė, kad ×10 kartų didesnės apimties projektas bus užbaigtas per 4 metus, kai projektą įgyvendina ta pati organizacija - LTG Infra?

Skirkim ambicingus tikslus nuo melavimo. Ar visi, kas per naujuosius metus pasižada pradėt sportuot ir sveikai maitintis, o po to neišgali, meluoja?

Kliedesių ir nesąmonių pezėjimas, tegul irinterviu metu, nėra "ambicingi tikslai". Jeigu kažkas teigia, kad padarys dalykus, kurių dėl akivaizdžių priežasčių nėra įmanoma padaryti ir tai yra visiškai akivaizdu bet kam su IQ virš 50, tai yra melavimas ir klaidinimas, o ne ambicingi tikslai.

[B.S.]

Šiaip tai nėra pinigų ir tiek. Iš 15 reikalingų milijardų vėžei be Rygos ir be Vilniaus kiek viso bus skirta? 4 ar 5 milijardai. Na tai gal ir pastatys pylimus ar, geriausiu atveju, nuties vienkelį nuo Kauno iki Latvijos be sistemų, mažai kam naudotiną. Latviai net to nesugebės, nes išleido pinigus stotims.

[John]

Šiaip tai nėra pinigų ir tiek. Iš 15 reikalingų milijardų vėžei be Rygos ir be Vilniaus kiek viso bus skirta? 4 ar 5 milijardai. Na tai gal ir pastatys pylimus ar, geriausiu atveju, nuties vienkelį nuo Kauno iki Latvijos be sistemų, mažai kam naudotiną. Latviai net to nesugebės, nes išleido pinigus stotims.

O kokios vertės finansavimo iš ES paraiškų yra pateikusi Lietuva (ar visos Baltijos šalys)? Ar tikrai ES neduoda pinigų? Ar nėra taip, kad mes patys nesam ypač entuziastingi rasti tuos 15% (~1mlrd. Eur, be Vilniaus) iš ne ES šaltinių? Ir ar ne Skuodis kalbėjo, kad "ne pinigai problema", o darbų sparta ar kažkas tokio? Ar pinigų trūkumas sąlygoja tai, kad Lenkija-Kaunas RB2 trasoje dar net neužbaigtas žemės išpirkimas? Ir kokiu būdu "nėra pinigų" argumentas negalioja Estijai, kuri sėkmingai statosi tiek stotis, tiek, panašu, pirmi pasistatys (jau yra užkontraktavę) visą RB trasą, tegul ir vienkelį? Kažkaip man biškį sketchy atrodo "nėra pinigų" argumentas. Gal ir tiesa, bet norėtųsi daugiau konkrečių faktų, o ne racionalizavimo bet kokiais argumentais, kurie gali būti teisingi, bet nebūtinai tokie yra.

[digital]

Išrinktas naujo „Rail Baltica“ 83 mln. Eur vertės ruožo rangovas

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruože Šėta–Ramygala (II dalis), kurio ilgis 12,1 km, sankasą įrengs infrastruktūros statybos AB HISK.
Bendrovė darbus atliks už 83,36 mln. Eur (be PVM), pirmadienį skelbia už projekto Lietuvoje įgyvendinimą atsakinga AB Lietuvos geležinkeliai (LTG) antrinė infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“.

[B.S.]

Jei jau estai tokie protingi, ir yra pinigų, tai ko nesistato dvigubos vėžės? O tai kad jie užkontraktavo dar nereiškia kad jie pasistūmėjo į priekį. Gal pasistūmėjo, o gal paprasčiausiai skiriasi procesai Lietuvoje ir Estijoje.

[felar]

Šiek tiek informacijos yra jau ne kartą pasidalintoje LT/LV/EE valstybės kontrolės audito ataskaitoje darytoje prieš metus:
https://www.valstybeskontrole.lt/LT/...kto-vertinimas



Vėlavimo priežastys:

43. Pagrindinė projekto vėlavimo priežastis, kaip nurodyta apklausose ir
audituojamų subjektų dokumentuose, yra vėlavimas parengti detalųjį techninį
projektą (DTD), už kurį atsakinga RBR. Pagal Europos Komisijos įgyvendinimo
sprendimą Lietuvoje ir Estijoje detaliųjų techninių projektų baigimo
terminas buvo 2020 m. pabaiga, o Latvijoje – 2021 m. pabaiga, tačiau iki 2024
m. vasario mėn. projektai vis dar nebaigti rengti.

44. Pagal dabartinį grafiką detalieji techniniai projektai Lietuvoje turėtų būti
baigti iki 2026 m. birželio pabaigos, Estijoje – iki 2026 m. rugsėjo pabaigos, o
Latvijoje – iki 2027 m. pabaigos.

45. Projektavimo proceso ir teritorijų planavimo vėlavimas taip pat yra
pagrindinė priežastis, dėl kurios užtruko žemės įsigijimas. Nepaisant to, kad
pagal Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimą žemės įsigijimas turėjo būti
baigtas iki 2021 m. pabaigos, iki 2024 m. vasario mėn. šalys nėra net
įpusėjusios darbų.

46. Nagrinėtuose dokumentuose nurodyta, kad vėlavimo užbaigti detaliuosius
techninius projektus priežastys – konsultantų negebėjimas užtikrinti visapusį
projektų techninių reikalavimų laikymąsi ir nepakankamai tiksliai įvertintas
projekto sudėtingumas.

47. Projekto šalys taip pat teigė, kad projektai vėlavo dėl daugkartinių
projektavimo gairių atnaujinimų, pakeitusių apimtį, COVID-19 pandemijos
apribojimų ir nepakankamų RBR išteklių peržiūroms. Nepaisant to, 2020–2023
m. darbuotojų skaičius padidėjo.

[B.S.]

Neįsivaizduoju ką darys latviai su tokiu trūkumu. Latvijos BVP vos ne identiškas Estijos, o trūkumas 5 Milijardais didesnis. Estija užkontraktavo, bet koks skirtumas jei trūksta 3 Milijardų, ir techninis projektas bus baigtas tik už metų. Ten tos vienos linijos statymas vietoj dviejų sutaupo šimtus milijonų, o ne milijardus.

[Ignalina]

Neįsivaizduoju ką darys latviai su tokiu trūkumu.

Geriausiu atveju konservuos čia taip išgirtų stočių statybą ir atsibudę pradės tiest bėgius.

[Creatium]

Iš aukščiau Verslo žinių straipsnio apibendrinimas dėl atkarpų.

Dabar pasirašytos sutartys arba jau vyksta darbai:
- Tiltas per Nerį - 64 mln. Eur - 1,5 km
- Šveicarija - Žeimiai - 88 mln. Eur - 12,2 km
- Žeimiai - Šėta - 77 mln. Eur - 17,7 km
- Šėta - Ramygala (1 dalis) - 98 mln. Eur - 17,1 km
- Šėta - Ramygala (2 dalis) - 83 mln. Eur - 12,1 km

Viso 410 mln. Eur - 60,6 km

Šiemet dar turėtų pasirašyti (vyksta konkursai):
- Kaunas - Šveicarija - 19,4 km
- Ramygala - Berčiūnai - 24,5 km
- Berčiūnai - Joniškėlis - 24,5 km

Viso 68,4 km

Tai jeigu tos likusios atkarpos praeis gerai pirkimus, šiemet turėsim sutarčių už bent ~800 mln. Eur - 129 km

[John]

Skaičiai teisingi, tik čia kalba eina ne apie pilną geležinkelio kainą, o, kaip suprantu, sankasos ir pagrindinių inžinerinių objektų (tiltų, pralaidų ir pan.) statybą.
800 mln. Eur ir 129 km gaunasi apie 6,2 mln. Eur/km, kas nėra šiuolaikinio geležinkelio kaina už 1 km. Turint omeny, kad užbaigto geležinkelio kaina turėtų būti kažkur arčiau 20 ar net 25 mln. Eur/km, tai piniginiu požiūriu toms atkarpoms dar turės būti išleista apie porą mlrd. Eur. virš tų numatomų 800 mln.

[Lettered]

Šaltinis?

ChatGTP:

Iki liepos 2025 Lietuva yra užsitikrinusi bei įsipareigojusi ~€947 mln. ES dotacijų Rail Baltica projektui, o kartu su valstybinio kofinansavimo įsipareigojimais – bendra suma siekia apie €1,15–1,2 mlrd.

https://sumin.lrv.lt/en/news/europea...ce=chatgpt.com

https://www.railbaltica.org/european...ce=chatgpt.com

[John]

ChatGTP:


https://sumin.lrv.lt/en/news/europea...ce=chatgpt.com

https://www.railbaltica.org/european...ce=chatgpt.com

Ne to gi klausiau. Anyway, Creatium jau kaip ir atsakė - ~400 mln. Eur (ką aš jau anksčiau rašiau) ir dar 64 km, kas turbūt bus sutarčių už dar kokius ~100-200 mln. (tikrai ne 400).

[alga]

Va būtent. Jei toks projektėlis trunka 9 metus, kokia tikimybė, kad ×10 kartų didesnės apimties projektas bus užbaigtas per 4 metus, kai projektą įgyvendina ta pati organizacija - LTG Infra?

Iš kur ištraukei, kad įgyvendins LTG Infra?

[ignaloidas]

Iš kur ištraukei, kad įgyvendins LTG Infra?

Nelabai suprantu kodėl tau atrodo kad kažkas kitas įgyvendins? Yra dalys kurias "valdo" RB Rail centrinė organizacija, bet galutinis įgyvendinimas tai galų gale vis tiek didesne ar mažesne dalimi nukris į LTG Infra rankas.

[alga]

Nelabai suprantu kodėl tau atrodo kad kažkas kitas įgyvendins? Yra dalys kurias "valdo" RB Rail centrinė organizacija, bet galutinis įgyvendinimas tai galų gale vis tiek didesne ar mažesne dalimi nukris į LTG Infra rankas.

Na, planuojama, kad eketrifikaciją ir valdymą pirks bendrai viskam RB Rail. Klaipėdos elektrifikacijos projektavimo ir įrengimo rangovas ne LTG Infra, o ispanų Elecnor ir Instalaciones Inabensa koncernas.

[ignaloidas]

Na, planuojama, kad eketrifikaciją ir valdymą pirks bendrai viskam RB Rail. Klaipėdos elektrifikacijos projektavimo ir įrengimo rangovas ne LTG Infra, o ispanų Elecnor ir Instalaciones Inabensa koncernas.

O tai ne LTG Infra perka? Rangovai rangovais, jei aš pasamdau rangovą kad pastatytų man namą, ar ne aš šitą organizuoju? Tai gal tada sakom kad čia žinai koks Tadas su ekskavatorium yra RB įgyvendintojas, nes jis sankasą pylė.

Dėl elektrifikacijos ir valdymo, 99% šansas kad bus daromas tarp LTG Infra ir RB Rail kontraktas kad RB Rail ir jos subkontraktoriai įrengtų elektrifikaciją/signalizaciją LTG Infra valdomoje Rail Baltica dalyje - vis dėl to, LTG Infra yra infrastruktūros savininkė, ir be jos noro/žinios/koordinacijos prie tos infrastruktūros niekas nebus pridėta.

[sleader]

Elektrifikacijos atveju vis vien statytojas bus LTG Infra. Pagal mūsų teisę negali būti kitas statytojas, nei sklypo, kuriame vykdoma statyba savininkas/valdytojas. Galės jie būti ir ne perkančioji organizacija, bet formaliai vis vien turės vykdyti statytojo pareigas.

[Eidvis]

800 mln. Eur ir 129 km gaunasi apie 6,2 mln. Eur/km, kas nėra šiuolaikinio geležinkelio kaina už 1 km. Turint omeny, kad užbaigto geležinkelio kaina turėtų būti kažkur arčiau 20 ar net 25 mln. Eur/km, tai piniginiu požiūriu toms atkarpoms dar turės būti išleista apie porą mlrd. Eur. virš tų numatomų 800 mln.

Prieš tai irgi buvo padarytos tam tikros investicijos, visgi visokie tyrimai ir projektavimai nėra nemokami , o žemės išpirkimas galėjo visai nepigiai kainuoti, visą tai irgi turėtų įeiti į bendrą RB kainą.

[John]

Prieš tai irgi buvo padarytos tam tikros investicijos, visgi visokie tyrimai ir projektavimai nėra nemokami , o žemės išpirkimas galėjo visai nepigiai kainuoti, visą tai irgi turėtų įeiti į bendrą RB kainą.

Tai kainavo, bet tos sumos nėra labai reikšmingos bendrai sumai. Keli %.