Gali būti, kad Talinas tiesiog pateikia tankumą labai smulkiose gardelėse, o Vilniaus ir Rygos duomenys didesniuose kvadratuose, kur ekstremumai išsilygina. Nes tankumas gali skirtis daug kartų priklausomai nuo kvadrato dydžio.
Gali būti, kad Talinas tiesiog pateikia tankumą labai smulkiose gardelėse, o Vilniaus ir Rygos duomenys didesniuose kvadratuose, kur ekstremumai išsilygina. Nes tankumas gali skirtis daug kartų priklausomai nuo kvadrato dydžio.
Good point! Perkūnkiemis ant neseno Pakalnio straipsnio 400-500 žm. per ha., t.y. 40-50k per km^2, o tai jau world class, jei tokio tankio būtų visas miestas: https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...lation_density
On Tuesday, the government gave conceptual approval to the idea of building the main line of Rail Baltica from the Lithuanian border to the Estonian border on a European track gauge of 1435 millimeters (mm) as a priority (Lithuania/Latvia border-Misa-Upeslejas-Vangaži-Latvia/Estonia border), starting construction work on the Lithuania border-Misa section and continuing it sequentially according to the available funding.
The Government also reached a conceptual agreement that the ongoing construction works at the Riga International Stations - Rīga Central Station South and Rīga Airport - would be completed to the minimum extent necessary to allow both passenger stations to be used for the existing 1520 mm passenger trains. Conceptual support has also been given to the Rīga Airport Station-Imanta connection so that both international passenger stations can start using the existing 1520 mm passenger trains.
Tiesa šiandien išlindo naujiena, jog suprojektuotoje oro uosto stotyje naujos 1520mm Škodos gali fiziškai netilpti.
Klausimas forumo ekspertams dėl Panevėžio. Ar su tuo užsukimu į miestą ne ta pati istorija kaip su Ryga? Bent jau oficialiuose schematikose tas atsišakojimas nepažymėtas ir stotis vistiek projektuojama ties susikirtimu su 1520mm Gustonyse - ten bus ir krovinių terminalas. Tai visgi bus dvi keleivinės stotys ar viena? Ir jeigu dvi tai už kokius pinigus bus statoma ta kur bus mieste?
Ar ta Panevėžio stotis arčiau miesto nėra mistinio "antro etapo" dalis, kuris bus "po 2030" (realiai matyt po 2040, o gal ir išvis niekada)? Finansavimas "antram etapui" juk visiški neaiškus ir kol kas tik darom prielaidą, kad ES duos 85% ar kažkiek panašiai, ypač jeigu pasakysim, kad čia susiję su kariniu mobilumu.
Klausimas forumo ekspertams dėl Panevėžio. Ar su tuo užsukimu į miestą ne ta pati istorija kaip su Ryga? Bent jau oficialiuose schematikose tas atsišakojimas nepažymėtas ir stotis vistiek projektuojama ties susikirtimu su 1520mm Gustonyse - ten bus ir krovinių terminalas. Tai visgi bus dvi keleivinės stotys ar viena? Ir jeigu dvi tai už kokius pinigus bus statoma ta kur bus mieste?
Klausimas forumo ekspertams dėl Panevėžio. Ar su tuo užsukimu į miestą ne ta pati istorija kaip su Ryga? Bent jau oficialiuose schematikose tas atsišakojimas nepažymėtas ir stotis vistiek projektuojama ties susikirtimu su 1520mm Gustonyse - ten bus ir krovinių terminalas.
Esminė mūsų geležinkelių problema keleivių vežime yra ta, kad pas mus nuo seno yra kažkoks bazinis supratimas, kad stotis turi būti keleviai + kroviniai. O kadangi kroviniams reikia daug vietos, daug kelių, tai tada tokios stotys atsiranda (ir daugumoje vietų yra) bbz kokiuose užkampiuose, kur niekam atvažiuoti nepatogu. Geriausiu atveju tai kažkur miesto pakraštyje, o blogiausiu kaip Panevėžio pirminiu atveju - viduryje laukų.
Antradienį posėdžiavusi Latvijos Vyriausybė „konceptualiai“ sutarė, kad projekto išlaidos turėtų būti kuo labiau apkarpytos ir kad Ryga kol kas nebus įtraukta į prioritetinį maršrutą, nurodo Latvijos nacionalinis transliuotojas lsm.lv. Naujai Rygoje statomos Centrinė ir oro uosto stotys kol kas bus sujungtos „rusiškos“ vėžės geležinkeliu, o pirmąja statoma „Rail Baltica“ jungtimi Latvijoje turėtų tapti atkarpa Lietuvos siena-Misa.
Kaip nurodo lsm.lv, vyriausybė „konceptualiai“ pritarė idėjai prioriteto tvarka nutiesti pagrindinę „Rail Baltica“ liniją nuo Lietuvos sienos iki Estijos sienos, pradedant Lietuvos sienos-Misos ruožo statybos darbais ir juos nuosekliai tęsti pagal turimas lėšas.
Vyriausybė taip pat pasiekė susitarimą, kad naujose Rygos tarptautinėse stotyse – pietinėje Rygos centrinėje stotyje ir Rygos oro uoste – vykdomi statybos darbai bus užbaigti tiek, kiek reikia, kad abi keleivines stotis būtų galima naudoti esamiems 1520 mm vėžės (vadinamoji „rusiška“ vėžė, naudojama buvusiose SSRS šalyse) keleiviniams traukiniams.
Oro uostas su Imantos stotimi Vakarinėje Rygos dalyje pirmiausia taip pat bus sujungtas nauja 1520 mm vėže.
Tai reikštų, kad „Rail Baltica“ greitieji traukiniai artimiausiais metais į Latvijos sostinę neatvyks. Tokiu atveju, keleiviai iš Rygos tarptautinių stočių tarptautinę „Rail Baltica“ liniją, galėtų pasiekti dabartiniais, 1520 mm vėžei tinkamais traukiniais, rašo lsm.lv.
Antradienio posėdyje Latvijos Susisiekimo ministerija parengė informacinį pranešimą „Dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo scenarijaus Latvijos teritorijoje“, kuriame nurodoma, jog pirmuoju etapu būtų tiesiama vienguba geležinkelio vežė – vietoje planuotos dvigubos – nuo Lietuvos iki Estijos sienos, taip pat sukurta Europos standartinio vėžės pločio geležinkelio (1435 mm) jungtis su viena iš dviejų naujai statomų Rygos tarptautinių stočių – Rygos centrine geležinkelio stotimi arba Rygos oro uosto stotimi. Visgi išsamiai jo išnagrinėti nespėta.
Nes LTG CEO taip sakė. Su "pirmu etapu", kuris oficialiai turėtų būti (nebus) užbaigtas iki 2030, net nenumatoma elektrifikacija.
Aš gal labiau pastebėsiu kad elektrifikacija yra vieta kur LTG Infra kompetencija baigiasi ir RB Rail kompetencija prasideda pagal dabartinius planus, ir mano supratimu ką LTG CEO kalba yra tai kad regis bėgiai bus užbaigti gerokai anksčiau nei bus paruošta elektrifikacija. Teko girdėti apie planus trumpą laiką (2-3 metai) operuoti Lietuvoje nuomuotus dyzelinius regioninius traukinius laukiant elektrifikacijos, bet čia galvojama apie traukinių paleidimą anksčiau 2030, o ne nuo 2030.
Aš gal labiau pastebėsiu kad elektrifikacija yra vieta kur LTG Infra kompetencija baigiasi ir RB Rail kompetencija prasideda pagal dabartinius planus, ir mano supratimu ką LTG CEO kalba yra tai kad regis bėgiai bus užbaigti gerokai anksčiau nei bus paruošta elektrifikacija. Teko girdėti apie planus trumpą laiką (2-3 metai) operuoti Lietuvoje nuomuotus dyzelinius regioninius traukinius laukiant elektrifikacijos, bet čia galvojama apie traukinių paleidimą anksčiau 2030, o ne nuo 2030.
Anksčiau 2030, tai čia kur? Laukuose? Nes, manau, puikiai suprantam, kad iki 2030 galbūt (su LABAI dideliu klaustuku) bus užbaigta tik atkarpa nuo Jonavos tilto ~30km link Panevėžio.
Anksčiau 2030, tai čia kur? Laukuose? Nes, manau, puikiai suprantam, kad iki 2030 galbūt (su LABAI dideliu klaustuku) bus užbaigta tik atkarpa nuo Jonavos tilto ~30km link Panevėžio.
Kalbama buvo viešai apie 2028 kad Kaunas - Panevėžys bus bėgiai užbaigti. Turint omeny kad nuo tilto 8km jau nupirkti galutiniai darbai bėgių statyboms, ir manau kitais metais bus užbaigti, nemanau kad nerealistiška - didžiausias klausimas tiltas, bet ten girdėjau jog kažkas juda. Žiūrint į ruožus arčiausiai užbaigimo, pirkimų laimėtojai buvo paskelbti 2022 gale, ir finišo tiesioji matosi kažkur 2025 metais. 2-3 metai nuo pirkimo užbaigimo iki bėgių. Regis kad kitais metais turėtų būti visų likusių ruožų link Panevėžio pirkimai užbaigti. 2028 bėgius ten turėti yra pilnai logiška.
Taipogi girdėta apie planus turėti RB1 signalizaciją panašiu laiku kad galėtų tas pats traukinys ir į pietus nuo Kauno važiuoti.
Kalbama buvo viešai apie 2028 kad Kaunas - Panevėžys bus bėgiai užbaigti. Turint omeny kad nuo tilto 8km jau nupirkti galutiniai darbai bėgių statyboms, ir manau kitais metais bus užbaigti, nemanau kad nerealistiška - didžiausias klausimas tiltas, bet ten girdėjau jog kažkas juda. Žiūrint į ruožus arčiausiai užbaigimo, pirkimų laimėtojai buvo paskelbti 2022 gale, ir finišo tiesioji matosi kažkur 2025 metais. 2-3 metai nuo pirkimo užbaigimo iki bėgių. Regis kad kitais metais turėtų būti visų likusių ruožų link Panevėžio pirkimai užbaigti. 2028 bėgius ten turėti yra pilnai logiška.
Taipogi girdėta apie planus turėti RB1 signalizaciją panašiu laiku kad galėtų tas pats traukinys ir į pietus nuo Kauno važiuoti.
Signalizacija ir stotys irgi bus užbaigti iki "2028" visame Kaunas-Panevėžys ruože? Ir RB1? O tai kaip su normaliu RB Kaunas-PL siena ruožu? Išvis nebebus statomas, jei RB bus įrenginėjama signalizacija? Palemonas-Jonavos tiltas irgi? Nu bleeeeeemba, tiek daug shaky ir abejotinų teiginių/aspiracijų, kad duodu ranką nukirst, kad taip nebus. Nebent nauja valdžia ims 24/7 viską forsuoti. Nors naujas susisiekimo ministras kol kas daug vilčių neteikia
Comment