Rail Baltica II

[ejs-ejs]

Tai, kad lenkai nelabai planuoja RB per Balstogę.

Jei ne per Bialystoką, tai ir mes neplanuojam per Kauną. Užteks Marijampolės.

Latvius taigi įtikino.

[ignaloidas]

Čia kalba eina specifiškai apie 9.2 mlrd, kurie atsirado dėl labiau "holistic" vertinimo t.y. tiesiog būdas pasakyti, kad prieš tai priprognozavo visiškų vaflių ir apsiriko ant 9.2 milijardų. Infliacija čia ne prie ko.

Regis jums niekada neteko prognozuoti projektų kur pusė sudėtingumo yra tai kad reikia išsiaiškinti kur tiksliai ir ką tiksliai statai. Prognozės tokiais atvejais visada yra labiau spėlionės kokį deadline'ą užsidėti o ne tikslus prognozavimas.

[Lettered]

Čia kalba eina specifiškai apie 9.2 mlrd, kurie atsirado dėl labiau "holistic" vertinimo t.y. tiesiog būdas pasakyti, kad prieš tai priprognozavo visiškų vaflių ir apsiriko ant 9.2 milijardų. Infliacija čia ne prie ko.

O kaip galima neapsirikti, jei planuojant nežinoma nei pro kokius miestus eis linija, nei koks bus greitis, kiek kelių, stočių ir pan? Nes visa tai ne techninis projektas, o pirmiausia politinis.

[Lettered]

privaciam versle lektu is darbo ta pacia diena ... negaliu.. es pinigeliai tai kaip erkes is pakampiu ...

Privačiame versle visų pirma niekas nekištų milijardus į nuostolingą infrastruktūrą, nelabai vykęs palyginimas. Beje, pagal jus ir ispanai nusiprognozavo?

Spain’s high-speed trains are poor value

Spain now has 3,086 km of high-speed rail lines, second only to China. But, per kilometer of track, there are less than a third as many passengers as in France

[felar]

Apple Maps atnaujino Lietuvos palydovines nuotraukas - pvz. Vilniaus atrodo visai neseniai darytos. Bet tame tarpe ir Kauno rajonas atnaujintas dėl to puikiai matosi Rail Baltica trasos darbai:
https://beta.maps.apple.com/?t=k&ll=...49473461491118

[Sula]

O kaip galima neapsirikti, jei planuojant nežinoma nei pro kokius miestus eis linija, nei koks bus greitis, kiek kelių, stočių ir pan? Nes visa tai ne techninis projektas, o pirmiausia politinis.

Ar tikrai nebuvo žinoma, bent jau projektavimo stadijoje? Ankstyvosios vizijos (2012 m. ir anksčiau) tikrai buvo įvairios. Laukuose vėžės postūmis 100 m į vieną ar į kitą pusę didelės reikšmės neturi.
Mau beveik visi sutinka, kad politinis projektas, ne komercinis. Techniniai dalykai visgi atskirai eina.

[John]

Privačiame versle visų pirma niekas nekištų milijardus į nuostolingą infrastruktūrą, nelabai vykęs palyginimas. Beje, pagal jus ir ispanai nusiprognozavo?

Spain’s high-speed trains are poor value

2020 straipsnis, kuris dabar yra out of date. Per paskutinius kelis metus ten buvo nemaža transformacija dėl atsiradusios konkurencijos, mažesnių kainų ir skyrocketinusio ridershipo. Tas The Economist cituojamas reportas to visiškai neįtraukia į savo išvadas, kurios dabar būtų visiškai kitokios.

Nežinau, kiek seki Ispanijos HSR vystymosi eigą, bet ten labai smarkiai keitėsi dalykai, būtent kažkur nuo 2020. Kai netingėsiu, įdėsiu ir savo reportažiuką, be kita ko.

[sleader]

Ar tikrai nebuvo žinoma, bent jau projektavimo stadijoje? Ankstyvosios vizijos (2012 m. ir anksčiau) tikrai buvo įvairios. Laukuose vėžės postūmis 100 m į vieną ar į kitą pusę didelės reikšmės neturi.
Mau beveik visi sutinka, kad politinis projektas, ne komercinis. Techniniai dalykai visgi atskirai eina.

Pirminiai skaičiai, su kuriais lyginamas biudžeto išaugimas, atsirado 2016-2017 metais, kai projektų nebuvo, buvo tik ruošiamasi patvirtinti pirmąjį specialųjį planą. Juk toks pirminis biudžetavimas remiasi tik pagrindinių technininių parametrų apsibrėžimu, trasų ilgių apskaičiavimu ir informacijos iš analogiškų projektų dėl kainos surinkimu. Niekas gi neskaičiuoja kiek reikės armatūros ar betono, bei kiek šios medžiagos kainuos. Pasiėmė bazines sumas iš kelių šalių, kur buvo statomos HSR linijos +/- panašiose geografinėse sąlygose, suindeksavo statybos kainų skirtumą (sumažino, nes pas mus gi pigiau) ir vualia - turime projekto sumą.
Pirminės sumos irgi negali labai išsipūsti ir pasidaryti "saugios", nes tam, kad projektas apskritai pajudėtų, reikalinga naudos-kaštų analizė. Jeigu pradžioje labai įžvalgiai būtų skaičiavę kelis kartus didesnę projekto kainą, tai tikėtina, kad projektas išvis nebūtų pradėtas, nes atrodytų neproporcingai didelės investicijos.

[ignaloidas]

Ar tikrai nebuvo žinoma, bent jau projektavimo stadijoje? Ankstyvosios vizijos (2012 m. ir anksčiau) tikrai buvo įvairios. Laukuose vėžės postūmis 100 m į vieną ar į kitą pusę didelės reikšmės neturi.
Mau beveik visi sutinka, kad politinis projektas, ne komercinis. Techniniai dalykai visgi atskirai eina.

Kokia daugmaž trasa Kaunas-Vilnius eis nustatyta 2021. Kokia daugmaž trasa Kaunas-Lenkijos siena eis nustatyta 2020. Ir čia kalbama ne apie 100m, o apie realias, didelius skirtumus turinčias alternatyvas. Kaip pavyzdys, Kaunas-Lenkijos siena alternatyvos iš kurių pasirinkta viena 2020 metais:


Bet kokios kainos 3 metus iki šito sprendimo yra spėliojimas.

[alga]

Bet kokios kainos 3 metus iki šito sprendimo yra spėliojimas.

Arba, profesionalia kalba, prognozės.

[ejs-ejs]

Arba, profesionalia kalba, prognozės.

Profesionalia kalba tai vadinama "educated quess", o formaliai -"cost estimate".

[Palpatine]

Išversta su translate:

PKP PLK: atidarytas užsakymų maišas

<...>PKP PLK taip pat turi ambicingų konkurso planų 2025 metams. Pagal prielaidas, procedūrų vertė turėtų viršyti 20 mlrd. PLN. Užsakymai, kurių bendra suma yra pusė šios sumos, prasidės žiemą. Tarp jų bus ir didžiausios istorijoje vertės konkursas dėl kitos „Rail Baltica“ linijos atkarpos – nuo Balstogės iki Elko – rekonstrukcijos. Darbas beveik 100 kilometrų trasoje apims antrąjį kelią ir greičio padidinimą nuo 100 iki 200 km/val. Užsakymo vertė gali siekti 6 mlrd. PLN. <...>

https://serwisy.gazetaprawna.pl/tran...leceniami.html

[Lašas]

\tilto statybvietė šiandien. Visi poliai dar nėra įrengti, dirbama su poliais ties Neries vaga ir dar nepradėti įrenginėti Neries dešiniajame šlaite.

[ignaloidas]

Kalbama kiek daugiau apie tiltą https://rail-baltica.lt/rail-baltica...atybos-darbus/

„LTG Infra“ generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo teigimu, keli techniniai sprendiniai reikalavo patikslinimo ir detalizavimo, dėl to 2024 m. dėmesys buvo skirtas projekto sprendinių sutvarkymui, tuo pačiu metu įgyvendinant polių įrengimą buvo vykdomi ir kiti parengiamieji bei su projekto įgyvendinimu susiję būtini šiame etape tilto bei inžinerinių tinklų iškėlimo rangos darbai. Didelę tarptautinę patirtį turintis rangovas „Rizzani de Eccher“ pradėjo statybos darbus tik turėdamas patikslintus darbo projektus, kuriuos dabar spartina.

„Rangovo pozicija pradėti aktyvius darbus tik turint galutinę dokumentaciją mums buvo gana natūrali ir suprantama, net ir įvertinus detalizavimo proceso imlumą laikui. Infrastruktūros statyboje vadovaujamės principu, kad techniniai sprendiniai tikslinami dar ant žemės, nes pakilus, šiuo atveju, 40 metų į viršų, jie gali būti rizikingi ir brangūs tiek laiko, tiek finansine prasme.

Toliau bendradarbiaujame su visomis susijusiomis šalimis: „Rizzani de Eccher“, ispanų projektuotoju IDOM ir bendra trijų Baltijos šalių įmone „RB Rail AS“. Dabar dėmesys telkiamas į Neries tilto darbų vykdymą ir spartinimą“, – sakė „LTG Infra“ vadovas V. Žalimas.

„Planuojame, kad dabar, pradėjus betonuoti tilto polių galvenas, ant kurių bus statomi tilto taurai, darbai judės sparčiai. Vėliau rangovas turės balansiniu metodu ne ilgiau kaip per du mėnesius sujungti vieną 150 m ilgio tilto perdangos tarpatramio dalį su tilto atramomis, kitu atveju konstrukcijos pasislinkimas gali būti lemiamas ir darbus tektų atlikti iš naujo. Dabar matysime kylančio tilto progresą“, – sakė „Rail Baltica“ valdymo vadovas J. Vyžintas.

[Piteris]

Šiek tiek įdomios informacijos iš https://www.vz.lt/logistika-ir-trans...s-ir-vokiecius

„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Vivi“ pradėjo kalbėtis dėl galimybės lietuvių bendrovei išnuomoti savo traukinį ir vežimo paslaugas kelionei nuo Rygos iki Latvijos ir Estijos pasienyje esančios Valgos stoties. Tai reikštų, kad vykstant iš Lietuvos miestų į Taliną nebereikėtų persėsti Rygoje. Formaliai keleivius vežtų Latvijos „Vivi“, tačiau realiai būtų važiuojama „LTG Link“ traukiniu „PESA 730 ML“.
R. Nešporas VŽ patvirtino, kad šis planas juda į priekį ir gali būti įgyvendintas vasarį arba netgi sausį.

„Rail Balticos“ statybos trijose Baltijos šalyse juda nevienodai, tačiau rudenį du milijardo eurų vertės viešuosius pirkimus paskelbę estai ją gali tikėtis užbaigti pirmieji, kalbėjo abu „Verslo žinių“ pašnekovai.
L. Betlemas „Verslo žinioms“ nurodė, kad bendrovė iš Estijos valdžios jau sulaukė nurodymo ruoštis keleivių vežimui „Rail Baltica“, todėl rengiamasi pirkti 1.435 mm vėže galinčių važiuoti traukinių, kurių Estijoje būtų galima sulaukti 2029 m. Tuomet 2030 m. būtų pradėtos kelionės vietiniu mastu Talino–Pernu–Hedemėstės linija.

Kol kas nėra tikslaus plano, kaip tarptautinis keleivių ir krovinių vežimas būtų pasidalintas, tačiau ne paslaptis, kad šia vėže norėtų naudotis ir Lenkijos, Vokietijos ar kitų šalių kompanijos, turinčios ne tik ilgametę patirtį, bet ir daug tokia vėže galinčių važiuoti traukinių.

...sprendimas priimtas – pirmo etapo „Rail Baltica“ Latvijoje bus sujungta su Estija ir Lietuva, o Ryga prie vėžės bus prijungta per esamą infrastruktūrą, naudojantis 1.520 mm vėže. Tai pagrindinis Vyriausybės planas, dėl kurio sutarta praėjusių metų pabaigoje. Tačiau tai neužbaigia projekto, visiška Rygos integracija į „Rail Balticą“ planuojama vėliau“, – teigė R. Nešporas.

[VLR]

Ką gi, smagu, kad artėjame prie vienas kito pozicijų. Viskas prasidėjo nuo to, kad forumiečiai teigė, kad Lietuva pasistatys pilną projektą ir dar nusities vėžę į Klaipėdą, kai latviai ir estai yra atsilikę, nekalbant apie lenkus. Dabar turime situaciją, kur Lietuva:

- Pirmoje stadijoje atšauks ilgiausią liniją iš visų šalių (Vilnius - Kaunas)
- Yra mažiausiai pažengusi planavimo ir žemės pirkimo stadijoje (ilgiausiai trunkančioje stadijoje) pagal oficialų Rail Baltica žemėlapį
- Bus vienintelė iš Baltijos šalių, nepasistačiusi jokių naujų miesto stočių ar rimtų miesto integracijų (brangiausios projekto dalys)
- Pirmoje stadijoje galimai bus vienintelė šalis su neelektrifikuota dalimi (šitas net mane nustebino, čia pagal LTG CEO)
- Po estų ir lenkų milijardinių pirkimų, turi be konkurencijos mažiausiai įvykdytų pirkimų iš visų šalių (latviai turi padarę pirkimą visai savo linijai, nors tas pirkimas toks kiek ir keistas teisiškai)
ir tt.

Kažkas čia mane pritagino prie to straipsnio, kur rašoma, kad Lietuvoje darbai bus pradedami virš 100 km. šiais metais. Siūlyčiau pažiūrėti į Lietuvos atliktus pirkimus, paskaičiuoti projekto kainą vienam kilometrui ir bus galima nuspėti, kokio lygio darbai ten bus daromi.

Taigi jau esame nukeliavę daugiau nei pusę kelio link mano pozicijos, kuri visada buvo ta, kad Lietuva suplanavo linija prasčiausiai ir be konkurencijos prasčiausiai valdo projektą. Apie tokias problemas ir jų priežastis Via Baltica tiesime neblogai parašė Lenkijos dienraštis, didelė dalis komentarų galioja ir čia: https://www.delfi.lt/verslas/verslas...ropa-120054669

[VLR]

Dėl šito straipsnio (prie kurio vėl buvau pritagintas):

ES pareigūnė: Latvijai įšaldžius „Rail Baltica“ projektą, reikėtų grąžinti 1,2 mlrd. Eur

Jei Latvija įšaldytų „Rail Baltica“ geležinkelio projektą, ji turėtų grąžinti Europos Komisijos (EK) jai skirtus 1,2 mlrd. Eur, Latvijoje vykusiame „Rail Baltica“ parlamentinio tyrimo komisijos posėdyje pažymėjo Catherine Trautmann, EK Šiaurės jūros ir Baltijos jūros transporto tinklo koordinatorė. Ji nurodė, kad pirmiausia reikėjo galvoti apie vėžės tiesimą, o tik po to apie stočių statybą, rašo Latvijos nacionalinio transliuotojo tinklapis lsm.lv.

https://www.vz.lt/logistika-ir-trans...ti-12-mlrd-eur

Straipsnyje yra kelios tarpusavyje nelabai susijusios dalys.

1. Dėl 'baudos' Latvijai

Šioje dalyje konkrečiai yra kalbama apie vienašališką projekto įšaldymą, kurio Latvijoje niekas neplanavo ir neplanuoja. Kažkada forume plačiai buvo diskutuojama apie tai, kad 'Latvija atšauks projektą' kai kažkoks nesusijęs politikas pasakė seną gerą 'geriau didinkim pensijas', t.y. variantą, kurį siūlo visokie Ušakovai ir vatinis flangas apskritai. Pakviesta ES pareigūnė tiesiog paaiškino šiam flangui, kad atšaukus bet kurį ES projektą vienašališkai, reikėtų gražinti tam projektui išleistus ES pinigus. Tai galioja ir Lietuvai, ir Estijai ir visiems kitiems. Iš esmės, tai nėra naujienos ir jokia bauda Latvijai negresia.

2. Dėl 'reikėjo tiesti kelius vietoje stočių'

ES interesas yra pilnas TEN-T koridorius, stotys tėra papildomi dalykai ir, savaime aišku, kad ES komunikuoja tokį principą. Deja, kelių planavimas užmiestyje užima ilgai, kai miestuose juos galima suplanuoti gana greitai ir pradėti darbus iš karto. Būtent dėl to šalys kaip Lietuva ir Latvija pradėjo nuo miestų infrastruktūros. Pavyzdžiui, iki šiol brangiausiai padaryti darbai Lietuvoje yra Kauno mazge, tarp Palemono ir stoties. Tiesiausias kelias Rail Baltica būtų buvęs pro HES-ą. Analizėje pareigūnė teigia, kad tokius darbus reikėjo atidėti projekto galui, vietoje to paleidžiant keleivius Palemone ir Salaspilyje. Tai nėra kažkoks teisinis dalykas, tik analizė to, kas buvo padaryta iki šiol.

3. Dėl 1,2 milijardo

Dar vienoje vietoje yra sakoma, kad Latvijai pirmai fazei yra skirta 1,2 milijardo, kas kažkam nuskambėjo lyg kalbame apie tuos jau išleistus 1,2 milijardus, bet taip nėra. Tie išleisti 1,2 milijardai jau yra istoriniai faktai, dalis jų buvo išleisti dar iki 2020-ųjų, ankstesnio finansavimo periodo metu, tai čia nėra susiję dalykai.

Tikiuosi atsakiau į viską, prie ko buvau pritagintas, bet jei ne, duokit žinot ir atsakysiu.

[John]

Ką gi, smagu, kad artėjame prie vienas kito pozicijų. Viskas prasidėjo nuo to, kad forumiečiai teigė, kad Lietuva pasistatys pilną projektą ir dar nusities vėžę į Klaipėdą, kai latviai ir estai yra atsilikę, nekalbant apie lenkus. Dabar turime situaciją, kur Lietuva:

- Pirmoje stadijoje atšauks ilgiausią liniją iš visų šalių (Vilnius - Kaunas)
- Yra mažiausiai pažengusi planavimo ir žemės pirkimo stadijoje (ilgiausiai trunkančioje stadijoje) pagal oficialų Rail Baltica žemėlapį
- Bus vienintelė iš Baltijos šalių, nepasistačiusi jokių naujų miesto stočių ar rimtų miesto integracijų (brangiausios projekto dalys)
- Pirmoje stadijoje galimai bus vienintelė šalis su neelektrifikuota dalimi (šitas net mane nustebino, čia pagal LTG CEO)
- Po estų ir lenkų milijardinių pirkimų, turi be konkurencijos mažiausiai įvykdytų pirkimų iš visų šalių (latviai turi padarę pirkimą visai savo linijai, nors tas pirkimas toks kiek ir keistas teisiškai)
ir tt.

Kažkas čia mane pritagino prie to straipsnio, kur rašoma, kad Lietuvoje darbai bus pradedami virš 100 km. šiais metais. Siūlyčiau pažiūrėti į Lietuvos atliktus pirkimus, paskaičiuoti projekto kainą vienam kilometrui ir bus galima nuspėti, kokio lygio darbai ten bus daromi.

Taigi jau esame nukeliavę daugiau nei pusę kelio link mano pozicijos, kuri visada buvo ta, kad Lietuva suplanavo linija prasčiausiai ir be konkurencijos prasčiausiai valdo projektą. Apie tokias problemas ir jų priežastis Via Baltica tiesime neblogai parašė Lenkijos dienraštis, didelė dalis komentarų galioja ir čia: https://www.delfi.lt/verslas/verslas...ropa-120054669

Aš dar pažiūrėčiau į tai paprasčiau, iš raw skaičių perspektyvos. Nereikia būt genijum, kad matyti, jog RB Lietuvoje yra, vaizdingai tariant, nuvažiavusi nuo bėgių.

Ką žinome ir kas jau faktiškai daroma:
- Lietuvos RB bendras ilgis: 392 km
- Lietuvos RB ilgis be Kaunas-Vilnius (kurio "1 etape" nebus) t.y., kas turi būti pastatyta iki 2030: ~270 km
- Šiuo metu Lietuvoje statomos trasos ilgis: ~30 km
- Styatyba vyksta maždaug nuo 2022 Balandžio t.y. beveik 3 metus

Ką liko padaryti iki oficialaus projekto deadline:
- Iki 2030 t.y. per beveik 6 metus turi būti pastatyta dar ~270 km trasos.

Dabar pasižiūrim į skaičius t.y. kilometrus ir laiką, Jeigu per beveik 3 metus sugebėjom pradėti statyti (toli gražu, ne užbaigti, o tik pradėti) ~30 km ilgio ruožą, kokios galimybės ne tik pradėti, bet ir užbaigti statyti ~270 km ilgio ruožą, įskaitant sąlyginai sudėtingą Kauno RB mazgą per 6 metus?Klausimas yra retorinis, nes atsakymas yra visiškai aiškus - tokių galimybių yra lygiai 0.

Dėl to biškį juokingai skamba ministro (ar bet ko kito) kliedesiai, kad Lietuva kažkur pagal kažką "pirmauja" ar kad kaimynai "atsilieka". Tiesa, kad latviai ten prifakapino nesąmonių, bet kam jau kam, ne Lietuvai rodyti pirštais į kitus ir kalbėti apie atsilikimus, kai mes esame iš esmės beviltiškai įstrigę ir atsilikinėjam nuo projekto tvarkaraščio velniai žino kiek. Pagrinde dėl glušos, nesusigaudančios ir politikams ypač tolerantiškos žiniasklaidos (kurios darbas yra tokius projektus kvestionuoti ir skrutinizuoti) valdžia sugeba, liaudiškai tariant, pisti protą, kad ~10 mlrd. dydžio projektas - didžiausias bet kokios rūšies projektas šalies istorijoje - sėkmingai juda į priekį, nors realybėje tas projektas yra nuvažiavęs ir jau nuskendęs griovyje. Jau 3 metus į socialines medijas dedamos "statybų progreso" nuotraukos iš tos pačios 30 km atkarpos. Laikas tiksi ir anksčiau ar vėliau kažkam teks paaiškinti koks kolosalus fakapas čia nutiko su ~10 mlrd. Eur dydžio projektu.

[Sula]

Gal, kai kitąmet bus pastatytas tiltas, reikalai pajudės šiek tiek greičiau?
Šėta-Ramygala jau lygtais kažką pradėjo kapstyti, tai dar +17 km.

[John]

Nu va, su Šėta-Ramygala jau bus visi 47 km. Belieka kitais metais pilnu greičiu pradėti varyti ~250 km atkarpą. Kažin kodėl man rodosi, kad taip nebus?