Rail Baltica II

[gerietis]

Senovėje esu važiavęs į Lenkiją be persėdimo. Keisdavo "ratus".

[Konstantin]

Šiaip jei pasvajot, tai yra traukiniai, kurie moka važiuot skirtingomis vėžėmis, kaip pvz Talgo, kas leistu turėti maršrutą pvz Vilnius - Berlynas. Ir jei tai būtu push-pull su euro dual lokomotyvu, tai išspręstu daugybe problemų visame ruože, tiek elektrifikuotame tiek ir ne. Ir nereikėtu laukt kol pastatys tą atkarpą nuo Vilniaus iki Kauno...

[John]

Taip, ir tai ne kažkoks "it will be available next year" Elono Musko stiliaus kliedesys, o realiai jau daug metų veikianti technologija, plačiausiai naudojama Ispanijoje ir turbūt ne vienas iš mūsų yra tokiu traukiniu netgi važiavęs. Nedarant jokių didelių "studijų" akivaizdu, kad su kokių 3-4 milijardų Eur investicijomis per visas Baltijos šalis, elektrifikacija ir infros upgreidais, leidžiančiais traukiniams stabiliai važiuoti 160 km/h daugumoje ruožų, sutvarkytomis ir naujomis stotimis, visa vėžės pločio keitimo infrastruktūra, galėtume turėti žymiai pigesnę ir greičiau įgyvendinamą Rail Balticą.

Estija, beje, jau upgreidina savo geležinkelius 160 km/h greičiui, latviai irgi kažką tokio planuojo. Kaip suprantu, tik LTG tyli dėl greičio didinimo ir tikriausiai net neplanuoja perlipti per 120 km/h, neskaitant vieno ar dviejų trumpų ruoželių, kur traukiniai gali važiuoti 140 km/h.

Dabar gi "statom" "250 km/h" geležinkelį, kur traukiniai daugiau 160 km/h turbūt niekada visvien nevažiuos (jei išvis kada nors važiuos), kaina ~25 mlrd. Eur ir neaiškios viso projekto perspektyvos šiuo metu.

[felar]

Buvo gandų metų gale, kad lenkų PESA nori gaminti greituosius traukinius kartu su Talgo, o gal net išvis acquirint'i Talgo:
https://www.railtarget.eu/technologi...pesa-9834.html

Galbūt HSR traukiniai Rail Balticai bus pagaminti Lenkijoje

"Our agreement with Talgo extends beyond Poland," said Zdziarski. "We’re planning production for the entire region, including Rail Baltica and other Central and Eastern European markets where PESA has built a solid reputation."

[ejs-ejs]

Taip, ir tai ne kažkoks "it will be available next year" Elono Musko stiliaus kliedesys, o realiai jau daug metų veikianti technologija, plačiausiai naudojama Ispanijoje ir turbūt ne vienas iš mūsų yra tokiu traukiniu netgi važiavęs. Nedarant jokių didelių "studijų" akivaizdu, kad su kokių 3-4 milijardų Eur investicijomis per visas Baltijos šalis, elektrifikacija ir infros upgreidais, leidžiančiais traukiniams stabiliai važiuoti 160 km/h daugumoje ruožų, sutvarkytomis ir naujomis stotimis, visa vėžės pločio keitimo infrastruktūra, galėtume turėti žymiai pigesnę ir greičiau įgyvendinamą Rail Balticą.

Kiek girdėjau, techniniai remontuojamo ar naujai statomo LG kelio parametrai yra 160 km/h Vmax. Apribojimai mažesniam greičiui ateina iš signalizacijos ruožų ir vagonų.

[John]

Kiek girdėjau, techniniai remontuojamo ar naujai statomo LG kelio parametrai yra 160 km/h Vmax. Apribojimai mažesniam greičiui ateina iš signalizacijos ruožų ir vagonų.

Kokios priežastys lemia, kad Estija tų "apribojimų" atsisako, o Lietuva ne?

[alga]

Kuo toliau tuo labiau atrodo, kad į Vilnių būtų prasmingiau tiesti ne naują liniją, o persiųsti plačiąją vėžę į standartinę. Ir galiausiai tai padaryti visoje Lietuvoje.

Čia kaip tik Jon Worth pasisakė šia tema:
https://bsky.app/profile/jonworth.eu/post/3lgq7xlcgxs26

[John]

Ir be Jon Worth aišku, kad išleisti milijardus vardan kažkokio susigalvojo principo "just because" nėra geras investavimo būdas į geležinkelius. Kas jei po poros metų vėl susigalvosim perdaryti į rusišką vėžę?

[VLR]

Kokios priežastys lemia, kad Estija tų "apribojimų" atsisako, o Lietuva ne?

Reljefas pagrindinė priežastis.

[Tomas]

Dar visai kitas klimatas.

[bato_usai]

Baltijos šalys „Rail Baltica“ statyboms prašo dar 325 mln. eurų

Pasak LTG, gavusi papildomų lėšų Lietuva įrengs tris statinius Kauno mazge, parengs linijos elektrifikavimo nuo Latvijos iki Lenkijos sienos techninį projektą, suprojektuos regionines stotis bei išpirks 30 proc. žemės ruože nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Latvija numato statyti 14,2 km ruožą nuo Lietuvos sienos iki Salaspilio, parengti elektrifikavimo techninį projektą nuo sienos su Lietuva iki Upeslejos, o Estijos – pastatyti 10,1 km dvikelio geležinkelio sankasą nuo Karplos iki Seljos.

Kartu su nacionaliniu trijų Baltijos valstybių finansavimu „Rail Baltica“ projektui iki šiol skirta 1,43 mlrd. eurų paramos, iš kurių Lietuvai – 529 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje statoma 46,3 km ilgio pagrindinės linijos sankasa ir inžineriniai statiniai, taip pat paskelbtas konkursas dėl papildomo 12,1 km ruožo statybos. Taip pat planuojama skelbti papildomus konkursus siekiant, jog metų pabaigoje būtų statoma 114 km ilgio sankasos linija.

[Nikas]

plačiausiai naudojama Ispanijoje.

Maža to, jau prieš kokius 9 metus Talgo traukiniai važiavo iš raškos į Berlyną.

[taccido]

Siūlyčiau nepamiršti ir Lietuvos krovinių gabenimo geležinkeliais, šitas rodiklis vis dar aukštas Europos mastu. Vakarų Europoje stengiamasi krovinius permesti į geležinkelius, bet tie skaičiai mizerni. Jeigu būtų įgyvendinta kvaila idėja visoje šalyje pereiti vien prie europinės vėžės, daug periferinių geležinkelių greičiausiai išnyktų nes kas investuos milijonus į absoliučiai visų privažiuojamųjų kelių perdarymą, kad išeitų tas pats rezultatas? Atkirtus daug pramonės įmonių nuo geležinkelio, kroviniai persikeltų į kelius, kas reikštų didesnes CO2 emisijas, daugiau avarijų, daugiau kamščių...

Taip, ir tai ne kažkoks "it will be available next year" Elono Musko stiliaus kliedesys, o realiai jau daug metų veikianti technologija, plačiausiai naudojama Ispanijoje ir turbūt ne vienas iš mūsų yra tokiu traukiniu netgi važiavęs. Nedarant jokių didelių "studijų" akivaizdu, kad su kokių 3-4 milijardų Eur investicijomis per visas Baltijos šalis, elektrifikacija ir infros upgreidais, leidžiančiais traukiniams stabiliai važiuoti 160 km/h daugumoje ruožų, sutvarkytomis ir naujomis stotimis, visa vėžės pločio keitimo infrastruktūra, galėtume turėti žymiai pigesnę ir greičiau įgyvendinamą Rail Balticą.

Estija, beje, jau upgreidina savo geležinkelius 160 km/h greičiui, latviai irgi kažką tokio planuojo. Kaip suprantu, tik LTG tyli dėl greičio didinimo ir tikriausiai net neplanuoja perlipti per 120 km/h, neskaitant vieno ar dviejų trumpų ruoželių, kur traukiniai gali važiuoti 140 km/h.

Dabar gi "statom" "250 km/h" geležinkelį, kur traukiniai daugiau 160 km/h turbūt niekada visvien nevažiuos (jei išvis kada nors važiuos), kaina ~25 mlrd. Eur ir neaiškios viso projekto perspektyvos šiuo metu.

Važiavau tarp Bazelio ir Strasbūro regioniniu traukiniu, kuris sudarytas iš 1978-1980 metų gamybos vagonų.
Jautiesi kaip skrisdamas oru, labai minkštas važiavimas. Pamatavau – pasirodo, greitis 200 km/h

Jau geriau pigesni ir senesni vagonai rusiškoje vėžėje Vilnius–Klaipėda, važiuojantys 140-180 km/h valandos intervalu, negu brangioje europietiškoje vėžėje važiuojantis ekstra-komfortiškas 250-300 km/h greitasis traukinys kas 3-4 valandas...

[Rimas_OK]

<...> Jeigu būtų įgyvendinta kvaila idėja visoje šalyje pereiti vien prie europinės vėžės, daug periferinių geležinkelių greičiausiai išnyktų nes kas investuos milijonus į absoliučiai visų privažiuojamųjų kelių perdarymą, kad išeitų tas pats rezultatas? <...>

O neužtektų tose atšakose pastūmėti vieną bėgį be milijoninių investicijų?
(Iešmai taip pat, paslinkti vieną kraštą tik)

[Ignalina]

O neužtektų tose atšakose pastūmėti vieną bėgį be milijoninių investicijų?
(Iešmai taip pat, paslinkti vieną kraštą tik)

Ne mediniai pabėgiai, kad galėtum prikalt bėgį kur nori.

[Keliauninkas]

Senovėje esu važiavęs į Lenkiją be persėdimo. Keisdavo "ratus".

Ir man teko važiuoti per naktį, tik niekaip nesuprantu kodėl dar neturime tokios patogios galimybės, gal kas turi žinių iš LTG kada važiuosim iš Kauno be persėdimo?

[Tomas]

Mačiau jau techniką dirbant šiame ruože:
https://www.google.com/maps/@55.0424...oASAFQAw%3D%3D

[Perfect]

Mačiau jau techniką dirbant šiame ruože:
https://www.google.com/maps/@55.0424...oASAFQAw%3D%3D

Jeigu tai buvo technika kairėje kelio pusėje važiuojant nuo Kauno, tai ta technika dirba prie tilto per Nerį statybos.

[Tomas]

Nelabai toli nuo plento dirbo, anksčiau taip arti nesimatydavo. Ir miškas rodos iki pat Neries slėnio jau iškirstas, taip kiaurai nešviesdavo.

[VLR]

Bet ar matosi iš satelito?