Iki šiol tokio finto negirdėjau, bet tai prasminga – ištiesinam makaronus pro Šeštokus ir Mockavą, bet neinvestuojam iškart visai linijai nuo PL sienos iki Kauno stoties.
Kad neužsimena apie makaronų tiesinimą, man rods turima minty signalizacijos diegimą
Po paminėtu žodžiu modernizacija, galima tik spėlioti kas paslėpta.
Jeigu lenkai savo pusėje darys visą trasos tiesinimą pagal planus, tai sienos kirtimo vieta turėtų pasislinkti kelis šimtus metrų į šoną, tai vis vien reikėtų kažkokius darbus daryti prie sienos. Kitas dalykas, kaip ir esu rašęs anksčiau, dėl trasos pro Marijampolę, tai ten tereikia iš esmės nutiesti apie 30km naujos linijos iki suplanuotos RB2 ir RB1 jungties į pietus nuo Marijampolės ir bent jau kurį laiką būtų galima naudoti likusią esamą RB1 atkarpą. Ir tą atkarpą pavyktų panaudoti ir tarptautiniams ir regioniniams maršrutams. Sukinėjimasis pro Mockavą ir Šeštokus yra visiškai beprasmis.
Per likusį laiką iki 2030 tikrai įmanoma nutiesti tuos 30km ir modernizuoti esamą ruožą.
<...>Geresnis susisiekimas skatins turistus lankytis Kaune, kuris taps svarbia stotele tarp Europos ir Baltijos šalių. Visa tai prisidės prie vietos verslo, apgyvendinimo ir paslaugų sektoriaus plėtros“, – sakė E. Lazauskas.
Skaičiuojama, kad nutiesus greitojo geležinkelio liniją, Kauno tarptautinė geležinkelio stotis kasdien aptarnaus daugiau keleivių nei Vilniaus – apie 11 tūkst. keliautojų, kai, palyginus, šiuo metu aptarnauja kiek daugiau nei 4 tūkst. Toks keliautojų traukiniu augimas Kaunui tampa stimulu dar labiau gerinti savo infrastruktūrą.
Planuose – ir Kauno geležinkelio teritorijos vystymo darbai, čia dirbsime išvien su Kauno miesto savivaldybe. Svarstome ne vien apie 1435 mm vėžę, bet ir apie susisiekimą miesto viešuoju transportu, parkavimo vietas ir visos stoties erdvės sutvarkymą. Esu įsitikinęs, kad bendradarbiaudami su Kauno miesto savivaldybe sukursime tokį stoties rajono projektą, kuriuo kauniečiai galės didžiuotis ir kurį įvertins miesto svečiai“, – teigė E. Lazauskas.
oho, keleivių skaičius Kauno traukinių stotyje turėtų išaugti bent 3 kartus.
Jeigu iš tikrųjų nori sukurti kažką nepaprasto, turėtų sujungti Autobusų stotį su Traukinių stotimi požeminiu tuneliu, kaip pasitaiko praktikoje užsienio šalyse. Tai ne tik palengvintų pėsčiųjų susisiekimą ir paskirstytų keleivių srautus, saugotų nuo nepalankių oro sąlygų, leistų atsirasti smulkiajam verslui tunelyje, bet ir tikrai sukurtų TOKĮ stoties rajono projektą, kuriuo kauniečiai galėtų didžiuotis ir kurį įvertins miesto svečiai.
Kaunas pasmerktas būti transporto hubu regione, iš traukinių stoties žmonės pasiskirstys į autobusų stotį, kad susiektų ne tik su pakaunės regionu, bet ir tolimesniais miestais bei miesteliais per kuriuos nevažiuoja traukiniai įskaitant tą patį Rail Batlica – Alytus, Birštonas, Jurbarkas, Kėdainiai, Marijampolė, Prienai, Raseiniai, Ukmergė, Šakiai, Varėna, Vilkaviškis etc..
Šiuo metu traukinių stotyje egzistuoja tunelis nuo tolimiausio perono iki autobusų stotelės, ir kitas požeminis pėsčiųjų tunelis ties autobusų stotimi, papildomas tunelis sujungsiantis šiuos du tunelius tęstųsi mažiau nei 300m.
Paskutinis taisė galas_piktžolėms; 2024.12.12, 22:53.
Priežastis: nerodė foto
Šiuo metu traukinių stotyje egzistuoja tunelis nuo tolimiausio perono iki autobusų stotelės, ir kitas požeminis pėsčiųjų tunelis ties autobusų stotimi, papildomas tunelis sujungsiantis šiuos du tunelius tęstųsi mažiau nei 300m.
Kas ten aplink tokio baisaus, kad žmones reiktų kišti po žeme? Ir taip, Buvau Helsinkyje žiemą.
...Jis neslėpė, kad, kol darbai stringa Latvijoje ir Estijoje, lietuviška „Rail Baltica“ vėžė labiausiai koncentruojasi į Lenkijos pusę. Pirmiausia susijungsime su Vakarais.
„Reikia suprasti, kad nuo Panevėžio iki Latvijos lieka visai nedidelis ruožas. Tai mes jį paspartinti galėsime bet kada, kai matysime, kad yra kaimynų intencija pajudėti link mūsų ir finansavimas bus užtikrintas. O šiuo metu visą savo energiją ir resursus norime mesti kelionei į pietus“, – sako V. Žalimas.
Nepanaudota virš milijardo eurų
Vis tik, didesnis galvos skausmas turėtų būti ne ateitis, o dabartis, sako susisiekimo viceministrė. L. Maskaliovienė teigia, kad iki šiol šiame projekte nepanaudota 1,6 mlrd. eurų. Kitaip tariant, pinigų kol kas yra daug. Tik nespėjame už juos projektuoti ir statyti...
„Rail Baltica“ vėžė labiausiai koncentruojasi į Lenkijos pusę.
Lol whut?
Į Lenkijos pusę šiuo metu nevyksta literaliai jokie statybos darbai. Ar žemės paėmimą bent jau padarė?
O šita citata, deja, yra arčiau tiesos. Tik vėlavimas ne "penkerius metus", o kažkur arčiau dešimties metų.
O su ta sparta visaip gali būti, nes projektavimas stringa, trūksta specialistų ir kompetencijos, neslepia „Lietuvos geležinkeliams“ priklausančios įmonės „LTG Infra“ vadovas V. Žalimas.
„Kol kas didelį iššūkį kelia projektavimo kompetencijų stoka“, – sako V. Žalimas.
Atsiliekama gerokai per stipriai, neseniai konstatavo Valstybės kontrolė. „Rail Baltica“ statybos vėluoja jau penkerius metus. O projekto sąmata išaugo jau keturis kartus. Deficitas jau gali siekti 19 mlrd. eurų. „Rail Baltica“ sujungs Taliną, Parnu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 km.
Lol whut?
Į Lenkijos pusę šiuo metu nevyksta literaliai jokie statybos darbai. Ar žemės paėmimą bent jau padarė?
O šita citata, deja, yra arčiau tiesos. Tik vėlavimas ne "penkerius metus", o kažkur arčiau dešimties metų.
Tikriausiai jie sneka apie ateiti o ne praeiti. Neseniai buvo sneketa apie tai kad ruoza nuo Lenkijos sienos iki Marijampoles nusprende judinti, tai panasu kad artimiausiu metu ta vieta spartins. Man atrodo labai racionaliai sneka - padaryt ruoza lenkija - kaunas - panevezys, o paskui jau ziuret kiek yra pinigu ir koks latviu progresas.
Comment