Rail Baltica II

[ejs-ejs]

Panevėžio mazgo žemelapis su keleivinės stoties lokacija:
https://experience.arcgis.com/experi...192d2193265e0/

Kol kas akivaizdu, kad naujoji trasuotė gerokai komplikuotesnė. Bet nieko tokio, Europa būtinai duos pinigų. Ne vėliau kaip trečiadienį.

Nauja 330 kV trasuotė man keista. Jei jau judinti, tai nuo miesto, o ne link jo.

[ignaloidas]

Nauja 330 kV trasuotė man keista. Jei jau judinti, tai nuo miesto, o ne link jo.

Gaunasi vienas bėgių kirtimas, vietoj 2. Turi gana stačiu kampu kirsti, tad gautusi gana jau kreivas nutrasavimas vien dėl to.

[VLR]

Tik dabar perskaičiau, kad nuo Panevėžio iki Talino numatytas vienkelis. Labai keista, kad latviai nematė reikalo iki Rygos tęsti dvikelį. Ir tuo pačiu džiugu, kad mūsiškiai rimčiau pažiūrėjo į šį reikalą.

Rail Baltica projekte yra planuojamas tik vienas vienkelis. Tuo vienkeliu kursuos ne tik Rail Baltica pagrindinės linijos traukiniai, bet ir traukiniai, važiuojantys atšaka, bei vietinis rusiškos vėžės eismas. Tas vienkelis yra planuojamas Kauno tunelyje, kurio platinimui planų nėra (bent jau jų nėra Rail Baltica projekto užduotyje).

Kalba apie vienkelius Latvijoje ir Estijoje yra kontekste potencialaus projekto skaldymo į du etapus. Tokio suskaldymo tikslas būtų kuo greičiau paleisti traukinius pagrindiniame TEN-T koridoriuje Varšuva - Talinas. Dar niekas nėra patvirtina, bet, tikslui pasiekti, yra siūloma pirmame etape nepajungti Vilniaus, Rygos mazgo bei kai kuriuose ruožuose tiesti vienkelius. Patys vienkeliai būtų statomi ant dviems keliams skirtų sankasų ir jų nenutiesimas sutaupytų gana nedaug, jie būtų dvigubinami antrajame etape. Didžiausias pralaimėjimas tokios strategijos pasirinkimo atveju tektu Lietuvai, nes turėtume atidėti sostinės prijungimą ir tai yra tikra katastrofa konkurencinėje kovoje. Antroje vietoje būtų Latvija, kur dabar vyksta aršios kovos dėl Rygos prijungimo prie pagrindinės linijos bet kokia kaina, net jei ir tik iš vienos pusės (tikiu, kad jie tai sugebės pramušti). Estai prarastų mažiausiai.

[VLR]

„Mūsų Linkas („LTG Link“ – BNS) planuoja tą dalyką ir nebūtinai tarp trijų Baltijos šalių – kalbasi ir su estais, bet šiaip tai mes turime ir bendras linijas ir su lenkais. Tos alternatyvos svarstomos“, – kalbėjo L. Maskaliovienė.


Įdomus toks "užvažiavimas" ant braliukų

Latvijos geležinkeliai perveža apie penkis kartus daugiau keleivių vienam žmogui nei LTG, Latvijoje net Liepoja ar Daugpilis sugeba plėsti tramvajaus tinklus (nekalbant jau apie Rygą, jos VT ir centrinį mazgą). Tuo tarpu Lietuvos miestuose siautėja marozai su asfalto klotuvais asfaltuojantys gatves pagal sovietinius standartus ir nesugebantys net A juostų tinklo pabaigti, o Liepojos lygio transporto iniciatyvos net Vilniuje yra išjungiamos ir išjuokiamos sakant, kad 'nėra pakankamų srautų'. Jei šitos suburbinių ir mikrorajoninių automarozų šalies geležinkelių kompanijos toksiški vafliukai nepagarbiu tonu (visiškai netinkančiu tokio lygio komunikacijai) kažką burba apie latvius, ypač minėdami nepakankamus srautus, galime būti garantuoti, kad tiesa yra latvių pusėje.

[ignaloidas]

Latvijos geležinkeliai perveža apie penkis kartus daugiau keleivių vienam žmogui nei LTG, Latvijoje net Liepoja ar Daugpilis sugeba plėsti tramvajaus tinklus (nekalbant jau apie Rygą, jos VT ir centrinį mazgą). Tuo tarpu Lietuvos miestuose siautėja marozai su asfalto klotuvais asfaltuojantys gatves pagal sovietinius standartus ir nesugebantys net A juostų tinklo pabaigti, o Liepojos lygio transporto iniciatyvos net Vilniuje yra išjungiamos ir išjuokiamos sakant, kad 'nėra pakankamų srautų'. Jei šitos suburbinių ir mikrorajoninių automarozų šalies geležinkelių kompanijos toksiški vafliukai nepagarbiu tonu (visiškai netinkančiu tokio lygio komunikacijai) kažką burba apie latvius, ypač minėdami nepakankamus srautus, galime būti garantuoti, kad tiesa yra latvių pusėje.

Lyginti keleivių skaičius tarp šalių kur traukinių transportas yra pagrinde tarpmiestinis ir pagrinde priemiestinis yra kvailystė. Lygiai taip pat kaip kalbėti apie tramvajus kalbant apie traukinius. Latvijos geležinkeliai nesugebėjo gauti jokių naujų keleivinių traukinių iki šių metų, kai tuo tarpų Lietuvoje ir Estijoje jau prieš dešimt metų važinėjo nauji, modernūs traukiniai. Latvijoje geležinkelių susisiekimas toliau nei 60km nuo Rygos yra tragiškas.

Visą šitą tu tūrėtum žinoti, bet iškreipinėji faktus nes ant savų stumiant misreprezentuota statistika kažkodėl atrodo kaip kietas reikalas.

[John]

Lyginti keleivių skaičius tarp šalių kur traukinių transportas yra pagrinde tarpmiestinis ir pagrinde priemiestinis yra kvailystė. Lygiai taip pat kaip kalbėti apie tramvajus kalbant apie traukinius. Latvijos geležinkeliai nesugebėjo gauti jokių naujų keleivinių traukinių iki šių metų, kai tuo tarpų Lietuvoje ir Estijoje jau prieš dešimt metų važinėjo nauji, modernūs traukiniai. Latvijoje geležinkelių susisiekimas toliau nei 60km nuo Rygos yra tragiškas.

Visą šitą tu tūrėtum žinoti, bet iškreipinėji faktus nes ant savų stumiant misreprezentuota statistika kažkodėl atrodo kaip kietas reikalas.

Čia visgi pagrindinis pointas ne tame, kas daugiau keleivių perveža, o kiek RB traukinių reiks. 11 vs 25 yra didelis skirtumas ir tai viceministrei visgi reiktų ne mužikišku stiliumi vemti tulžimi ant latvių viešoje erdvėje, o profesionaliai, civilizuotai ir suprantamai paaiškinti, kodėl būtent toks skaičius minimas iš LTG pusės ir ką tiksliai latviai paskaičiavo blogai. Projektas yra bendras tarp visų Baltijos šalių ir nuolat kalbant apie kooperavimosi svarbą, toks kalbos tonas yra absoliučiai nepriimtinas ir netoleruotinas.

Dar vienas dalykas, Lietuvoje jau kelis dešimtmečius yra nuolatinis ir chroniškas "riedmenų trūkumas", kas tikrai nestato nei mūsų SuMin, nei LTG į gerą poziciją aiškinti, kad 11 traukinių užteks visam tarptautiniam servisui (čia tik apie tokius traukinius, jei gerai suprantu?) užtikrinti. Čia kaip tikėti narkomanu, kad nuo Pirmadienio jau tikrai tikrai heroino nebesileis į veną t.y. reputacija ir track rekordas užima svarbų vaidmenį.

[Lettered]

Rail Baltica projekte yra planuojamas tik vienas vienkelis. Tuo vienkeliu kursuos ne tik Rail Baltica pagrindinės linijos traukiniai, bet ir traukiniai, važiuojantys atšaka, bei vietinis rusiškos vėžės eismas. Tas vienkelis yra planuojamas Kauno tunelyje, kurio platinimui planų nėra (bent jau jų nėra Rail Baltica projekto užduotyje).

Kalba apie vienkelius Latvijoje ir Estijoje yra kontekste potencialaus projekto skaldymo į du etapus. Tokio suskaldymo tikslas būtų kuo greičiau paleisti traukinius pagrindiniame TEN-T koridoriuje Varšuva - Talinas. Dar niekas nėra patvirtina, bet, tikslui pasiekti, yra siūloma pirmame etape nepajungti Vilniaus, Rygos mazgo bei kai kuriuose ruožuose tiesti vienkelius. Patys vienkeliai būtų statomi ant dviems keliams skirtų sankasų ir jų nenutiesimas sutaupytų gana nedaug, jie būtų dvigubinami antrajame etape. Didžiausias pralaimėjimas tokios strategijos pasirinkimo atveju tektu Lietuvai, nes turėtume atidėti sostinės prijungimą ir tai yra tikra katastrofa konkurencinėje kovoje. Antroje vietoje būtų Latvija, kur dabar vyksta aršios kovos dėl Rygos prijungimo prie pagrindinės linijos bet kokia kaina, net jei ir tik iš vienos pusės (tikiu, kad jie tai sugebės pramušti). Estai prarastų mažiausiai.

Kam tada Latvija statosi stotis Rygoje ir RIX, jei nebus pačios linijos? Labai keistas sprendimas, kam tada bėgiai Latvijoje apskritai, tik tranzitui į Taliną?

[VLR]

Lyginti keleivių skaičius tarp šalių kur traukinių transportas yra pagrinde tarpmiestinis ir pagrinde priemiestinis yra kvailystė.

Bendri šalies geležinkelių sistemos pervežami skaičiai yra lygintini ir jie yra lyginami dažnai įvairiuose statistikos portaluose. Latvijoje jie yra penkis kartus didesni (skaičiuojant vienam žmogui). Tu bandai Lietuvos kolosalų apsišikimą geležinkelių transporte ir infrastruktūroje pateikti kaip kažkokį įgimtą dalyką. Kodėl Vilniaus dydžio Rygoje yra kelis kartus daugiau priemiestinių geležinkelių keleivių nei visoje Lietuvoje? Kodėl Vilniuje priemiestinio geležinkelių transporto nėra apskritai? Turint omenyje apgailėtinas alternatyvas (Rygoje yra dar ir tramvajai ir geresni autobusai/troleibusai), Vilnius Rygai turėtų krauti bent dvigubai. Kodėl taip nėra? Gal dėl to, kad vietoje srautų formavimo ir infrastruktūros plėtros Lietuvoje dešimtmečiais buvo daromi kažkokie neaiškūs šūdai?

Apskritai, tai yra principas, kad kuo tankiau žmonės gyvena, tuo mažiau jiems reikia transporto. Jei sukišim 1000 žmonių į vieną dangoraižį, jiems užteks liftų ir laiptų. Jei apgyvendinsim juos 10-yje kaimų, prireiks ir transporto priemonių, ir kelių ir kitų brangių transporto dalykų. Latvija yra vieno miesto valstybė - daugumą Rygos priemiesčių dengia ir tramvajų tinklas. Net jei jie išjungtų visus traukinius šiandien, jiems užtektų padažninti tramvajų maršrutus, kiek praplėsti autobusų/troleibusų tinklą ir jau situacija būtų suvaldyta. Lietuva yra gerokai labiau išsiskirsčiusi, turi daug populiacijos centrų, o miestuose neturi nei tramvajų, nei A juostų tinklų, tad potencialus keleivių skaičius čia yra žymiai didesnis. Bet ir traukiniuose vis tiek, praktiškai, nuo vieno jų miesto pasikrauname penkis kartus. Tai yra gėda ir tam nėra jokio pasiteisinimo. Esame visiškas automarozinis transporto geležinkeliais užkampis.

Lygiai taip pat kaip kalbėti apie tramvajus kalbant apie traukinius.

Traukinių ir tramvajų srautų formavimo principai yra panašūs: didelis dažnis dar nesant srautams (induced demand), kuo didesnis prioritetas, taktinis tvarkaraštis, didelės investicijos. Latviai tai sugeba (nors ir kreivai lyginant su vakarų Europa) - į Rygos VT per metus investuoja daugiau nei dvigubai daugiau nei Vilnius (neseniai investuodavo keturgubai). Lietuviai, tuo tarpu, gyvena kitame pasaulyje ir srautus formuoja 'pagal poreikį' (kurio nėra, nes situacija - katastrofiška) dėl ko ir esame visiškas VT užkampis, ne tik Europoje ar regione, bet ir Baltijos šalyse. Kai latviai kalba, mūsų vafliukai tiesiog turėtų nuleisti galvas, rašytis ir po to atmintinai išmokti, o ne nuolatos kartoti savo šūdus apie nepakankamus srautus, reljefo problemas ar netinkamą gruntą.

[mantasm]

Kodėl Vilniaus dydžio Rygoje yra kelis kartus daugiau priemiestinių geležinkelių keleivių nei visoje Lietuvoje?

Gal todėl, kad Rygoje istoriškai buvo geras miesto geležinkelių tinklas ir padengia ryškią dalį gyventojų poreikių? Jei pas mus nebūtų išardę geležinkelio į Valakampius bei nutiesę Vilnius-Panevėžys ir dar kokį Vilnius-Utena, išnaudojant abi linijas ir miesto susisiekimui, tai ir mes panašiai turėtume. O dabar geležinkelis nebelabai kur veža. Ypač faktiniam miesto centrui nutolus nuo geležinkelio stoties.

[VLR]

Kam tada Latvija statosi stotis Rygoje ir RIX, jei nebus pačios linijos? Labai keistas sprendimas, kam tada bėgiai Latvijoje apskritai, tik tranzitui į Taliną?

Bus linija antrame etape. Nors latviai komunikuoja, kad intensyviai ieškos būdų prijungti Rygos stotį (iš vienos pusės) jau pirmajame - dabar Latvijoje dėl to vyksta didžiuliai mūšiai, tyrimai, reorganizavimai ir atleidimai. Be to, centrinė stotis visada bus daugiau skirta vietiniam transportui nei RB, tai jos nauda bus jaučiama iš karto po pastatymo, net ir neprijungus RB.

[Lettered]

Bus linija antrame etape. Nors latviai komunikuoja, kad intensyviai ieškos būdų prijungti Rygos stotį (iš vienos pusės) jau pirmajame - dabar Latvijoje dėl to vyksta didžiuliai mūšiai, tyrimai, reorganizavimai ir atleidimai. Be to, centrinė stotis visada bus daugiau skirta vietiniam transportui nei RB, tai jos nauda bus jaučiama iš karto po pastatymo, net ir neprijungus RB.

airBaltic ceo M.Gauss yra sakęs, kad pastačius RB jiems nebereiks skraidyti į Vilnių ir Taliną, tai jei Ryga neprijungiama ir nebėra atšakos į Vilnių, tai ir šitie planai atkrenta?

[ifl]

Panevėžio mazgo žemelapis su keleivinės stoties lokacija:
https://experience.arcgis.com/experi...192d2193265e0/

Kodėl Panevėžio stotį buvo nuspręsta daryti terminaline rytų - vakarų kryptimi?

[ifl]

Gaunasi vienas bėgių kirtimas, vietoj 2. Turi gana stačiu kampu kirsti, tad gautusi gana jau kreivas nutrasavimas vien dėl to.

Aš radau du, vienas apie kurį diskutuojat, kitas šiaurėj ties senos ir naujos linijos susikirtimu.

[felar]

Kodėl Panevėžio stotį buvo nuspręsta daryti terminaline rytų - vakarų kryptimi?

Nauja stotis pažymėta raudonai (šiaurė-pietūs), sena mėlynai (rytai-vakarai). Abi nėra terminalinės - senoji veda toliau į Rokiškį, Daugpilį, o naujoji į Rygą.

[ifl]

Nauja stotis pažymėta raudonai (šiaurė-pietūs), sena mėlynai (rytai-vakarai). Abi nėra terminalinės - senoji veda toliau į Rokiškį, Daugpilį, o naujoji į Rygą.

Tai kad neveda į Rokiškį. Traukiniui reikia keist kryptį.

[sleader]

Tai kad neveda į Rokiškį. Traukiniui reikia keist kryptį.

Kokią kryptį ir kur važiuojant? Ant RB linijos bus statoma nauja stotis krypčiai pietūs - šiaurė. Į senąją stotį traukiniai neužsuks, nes joje nėra ir šiuo projektu neplanuojama įrengti standartinės vėžės. Kaip ir iki šiol , senoji stotis bus naudojama 1520 mm vėžės traukiniams važiuojantiems vakarai - rytai kryptimi.

[ignaloidas]

Kodėl Panevėžio stotį buvo nuspręsta daryti terminaline rytų - vakarų kryptimi?

Kokie pasiūlymai kad nepadaryti jos terminaline šia kryptimi? Nelabai yra variantų kaip turėti jungtį su Šiauliai-Daugpilis be krypties keitimo stotyje laikant ją vietoje kuri daugmaž logiška keleiviams (t.y. ne pramoniniame rajone).

[ignaloidas]

Aš radau du, vienas apie kurį diskutuojat, kitas šiaurėj ties senos ir naujos linijos susikirtimu.

Mano supratimu kalbama apie pietų pusėję esantį susikirtimą. Planas pastumti dalį linijos į rytus, arčiau miesto. Stumiant į vakarus, reikėtų kirsti geležinkelį du kartus.

[ignaloidas]

Kokią kryptį ir kur važiuojant? Ant RB linijos bus statoma nauja stotis krypčiai pietūs - šiaurė. Į senąją stotį traukiniai neužsuks, nes joje nėra ir šiuo projektu neplanuojama įrengti standartinės vėžės. Kaip ir iki šiol , senoji stotis bus naudojama 1520 mm vėžės traukiniams važiuojantiems vakarai - rytai kryptimi.

Nauja stotis turi 1520mm jungtį, ir spėčiau jog joje stos visi traukiniai.

[ifl]

Kokie pasiūlymai kad nepadaryti jos terminaline šia kryptimi? Nelabai yra variantų kaip turėti jungtį su Šiauliai-Daugpilis be krypties keitimo stotyje laikant ją vietoje kuri daugmaž logiška keleiviams (t.y. ne pramoniniame rajone).

Turejau omenį tokį variantą (aišku, mažesniu mastu ir nebūtinai kelių lygių):



Imo, vis tiek geležinkelio stoties lokacija nepatogi, tai nebūtų didelio skirtumo, jei būtų kilometru ar kiek toliau nuo Babilono ties Vynupe, bet bent jau nereiktų traukiniams keitalioti krypties.