Rail Baltica II

[ejs-ejs]

Jei linija eitų pro pat stotį, o ne už 17km, tuomet taip. Dabartinėje trasoje jokių šansų.

Kitas dalykas, kad jei jau Vilnius-Panevėžys užsukinėtų į Kauną ir po to reversintųsi, tai ir Vilnius-Ryga tą patį darytų? Tai reikštų minimum pusvalandžio praradimą susisiekime tarp sostinių.

O štai užsukti Vilnius - Ryga į Kauną kaip ir matyčiau prasmę. Reiktų žiūrėti bendrą jungčių vaizdą, bet +10-15 minučių ir 140-160 km/h maršrutinis greitis tokį lanką pateisintu.

<STATUS> neišmanėkis, blogietis ir, man to nežinant, bolševikas </STATUS>

[ejs-ejs]

Ir? Dabar ji ne centre, nes prieš 160 metų nebuvo?

#define "Miesto centras"

[ejs-ejs]

Tebūnie. Atvežti į laikinąją šalies sostinę yra statuso simbolis. Ir tai sakau būdamas vilniečiu.

M. Porta Garribaldi yra už ~1,3 km nuo M. Centrale; M. Repubblica - už 600 m. https://www.google.com/maps/@45.4836...!1e2?entry=ttu

[ifl]

#define "Miesto centras"

Visuomet galite paklausti Kauno savivaldybės, ką ji vadina Kauno centru:

Kauno geležinkelio stotis įsikūrusi miesto centre. Stotis pradėta statyti 1859 m., per II pasaulinį karą visiškai sugriauta, atstatyta 1952 m., rekonstruota 2007 m.

[ignaloidas]

O štai užsukti Vilnius - Ryga į Kauną kaip ir matyčiau prasmę. Reiktų žiūrėti bendrą jungčių vaizdą, bet +10-15 minučių ir 140-160 km/h maršrutinis greitis tokį lanką pateisintu.

<STATUS> neišmanėkis, blogietis ir, man to nežinant, bolševikas </STATUS>

Prasmės nelabai yra, nes link Rygos tokiu pat dažniu kaip iš Vilniaus judės traukiniai iš Varšuvos. Nebent labai didelis noras suteikti kauniečiams dvigubai daugiau traukinių nei vilniečiams.

[ejs-ejs]

Taigi galima buvo padaryti persėdimo mazgą ties KUN, kad pro jį pravažiuotų ir greitieji Vilnius–Kaunas, ir Vilnius–Panevėžys–Talinas. Tik reikėjo tinkamai išdėlioti bėgius. Bet taip jau pačioje koncepcijoje parinkta, kad greitieji Vilnius–Panevėžys–Talinas visiškai nestos nuo Vilniaus iki Panevėžio, ir netgi greitieji, važiuojantys atkarpa Kaunas–Panevėžys, KUN stotyje nestos. KUN stotis bus tik regioniniams ir, matyt, todėl yra nukišta belekaip, todėl jos nebus galima panaudoti jokiems persėdimams ar nuvykimui į Kauno oro uostą.

Šiaip netgi lunatikai iš „Vilniaus metro sąjūdžio“ numatė, kad Karmėlavoje turi būti tam tikras mazgas, ir jie šiuo atžvilgiu buvo teisūs. Lenkija nori statyti savo centrinį transporto hub'ą – Lietuvoje būtent ties KUN ir galėjo būti panašaus stiliaus hub'as, nes tai šalies centre esantis oro uostas, šalia kurio juokingu atstumu susikerta du svarbiausi šalies geležinkeliai (T formos sankryža). Nesakau, kad KUN turėjo tapti mega oro uostu, bet toje vietoje padaryti paprastą stotį, kad greitieji traukiniai normaliai galėtų sustoti (bent jau dalis jų), kad keleiviai patogiai pasiektų KUN – šituos dalykus tikrai buvo galima bent jau svarstyti. Stotis geležinkelių sankirtoje laukuose – nelabai pateisinama. Stotis geležinkelių sankirtoje šalia oro uosto – tikrai skamba normaliai net eiliniam žmogui, kaip common sense.

Techniškai Vilnius - KUN maršrutas standartine vėže yra galimas, kaip ir Kaunas - KUN - Vilnius. Bent jau pagal @ignailodas pateiktą iškarpą,

[ifl]

Prasmės nelabai yra, nes link Rygos tokiu pat dažniu kaip iš Vilniaus judės traukiniai iš Varšuvos. Nebent labai didelis noras suteikti kauniečiams dvigubai daugiau traukinių nei vilniečiams.

Ne, priešingai, padidinti traukinių dažnį tarp Vilniaus ir Kauno, didesnis traukinių dažnis iš Kauno link Panevėžio ar Rygos yra šalutinis to efektas.

[John]

Iš tavęs eina tik verksmai, kad traukiniai per retai važiuoja, bet kai pasiūlomas variantas, kaip būtų padažninami reisai tarp 1, 2 ir 5 šalies miestų, prasideda aiškinimai kaip tai nesąmonė. Nesąmonė yra važinėti 15km spinduliu pro antrą pagal dydį šalies miestą ir į jį neužsukti. Net ne nesąmonė, o blogis. Tuo labiau, kad vietoj to 15km lanksto gali būti daug mažesnis, jeigu nebūtų sugalvota, kad kažkodėl reikia apimti Kauno oro uostą.

Yra paprastesnių būdų padidinti traukinių dažnį. Vienas jų - leisti daugiau traukinių. Tarkim, vienas HS traukinys kas valandą, kas būtų gana priimtinas dažnis tokiame maršrute, su sąlyga, kad būtų ir regioniniai ir/arba esami servisai.
O kad "nesąmonė važiuoti 15km spinduliu" nuo Kauno, tai iš esmės sutinku. Bet toks variantas buvo pasirinktas ir, kaip sakiau, skirtingų trasų ties Kaunu svarstymų traukinys seniai nuvažiavęs, dėl ko apie diskutuoti "kaip galėtų būti" nebėra prasmės, nes žinom, kad taip nebus.

[ignaloidas]

Techniškai Vilnius - KUN maršrutas standartine vėže yra galimas, kaip ir Kaunas - KUN - Vilnius. Bent jau pagal @ignailodas pateiktą iškarpą,

Taip, galimas, kad kiek aiškiau būtų, ištrauka iš visos RB scheminio plano https://www.railbaltica.org/wp-conte...RW-R-00001.pdf (ne pilnai atnaujintas su naujausiais projektais, pvz. Panevėžio stoties dar nėra)

[John]

O štai užsukti Vilnius - Ryga į Kauną kaip ir matyčiau prasmę. Reiktų žiūrėti bendrą jungčių vaizdą, bet +10-15 minučių ir 140-160 km/h maršrutinis greitis tokį lanką pateisintu.

<STATUS> neišmanėkis, blogietis ir, man to nežinant, bolševikas </STATUS>

Tai tada reikėjo trasą pro kitur tiesti, kad nereiktų reversinti traukinių. Na kažkur pro pietus. Daug ką "buvo galima" ar net "reikėjo" kitaip daryti. Aš, tarkim, vis dar manau, kad viena didesnių klaidų buvo antro tunelio nesvarstymas, nes akivaizdu, kad ten kils problemų, sukišus visą eismą į vieną tunelį su vienkeliu tiek RB, tiek rusiškai vėžei. Bet šita stadija jau užbaigta ir viskas nuspręsta, tai nėra jokios prasmės kalbėti apie tai, "kaip galėjo būti". Nebent reiktų diskutuoti, kaip dar pastayti papildomą infrą ateityje, kad tos problemos būtų eliminuotos ar kad traukiniai Vilnius-Panevėžys/Ryga galėtų važiuoti pro hipotetinę naują Kauno jungtį iš pietinės pusės. Tik čia būtų labai long-term projektai labai toli ateityje. Kol kas pabandykim užbaigti tai, kas jau suprojektuota, nes ir čia dar gali būti nemažai reikalų.

[ejs-ejs]

Yra paprastesnių būdų padidinti traukinių dažnį. Vienas jų - leisti daugiau traukinių. Tarkim, vienas HS traukinys kas valandą, kas būtų gana priimtinas dažnis tokiame maršrute, su sąlyga, kad būtų ir regioniniai ir/arba esami servisai.

Didesnis sąstatų skaičius didina veiklos sąnaudas ir tuo pačiu reikalauja didesnio sąstatų rezervo. T.y. paleidus Vilnius - Kaunas (palemonas) - KUN - Panevėžys - Riga, reiks 3 kartus mažiau sąstatų nei Vilnius - Panevėžys, Kaunas- KUN - Panevėžys ir Kaunas - Panevėžys - Riga (maršrutai hipotetiniai).
Tik kelionė turi būti neuž...santi, kad neprailgtų +0.5 valandos Vilnius - Panevėžys atkarpoje, lyginant su automobiliu.

[ifl]

Yra paprastesnių būdų padidinti traukinių dažnį. Vienas jų - leisti daugiau traukinių. Tarkim, vienas HS traukinys kas valandą, kas būtų gana priimtinas dažnis tokiame maršrute, su sąlyga, kad būtų ir regioniniai ir/arba esami servisai.
O kad "nesąmonė važiuoti 15km spinduliu" nuo Kauno, tai iš esmės sutinku. Bet toks variantas buvo pasirinktas ir, kaip sakiau, skirtingų trasų ties Kaunu svarstymų traukinys seniai nuvažiavęs, dėl ko apie diskutuoti "kaip galėtų būti" nebėra prasmės, nes žinom, kad taip nebus.

Paprasčiausi būdai yra leisti daugiau traukinių, kurie kainuoja daugiau pinigų, kai mano pasiūlytas variantas nieko nekainuoja, jei Kauno tunelio pralaidumas tai leidžia. Be to, buvo pasiūlytas cozzamarra variantas su keleivių išlaipinimu Palemone, tai tavo baisusis spindulys dar sumažėja ir Kauno tunelio pralaidumas nebeturi įtakos.

HSR kas valandą nėra tas pats kas HSR kas pusvalandį. Dortmund - Dusseldorf traukiniai visi kartu važinėja kas 10-15 min.

[ifl]

Didesnis sąstatų skaičius didina veiklos sąnaudas ir tuo pačiu reikalauja didesnio sąstatų rezervo. T.y. paleidus Vilnius - Kaunas (palemonas) - KUN - Panevėžys - Riga, reiks 3 kartus mažiau sąstatų nei Vilnius - Panevėžys, Kaunas- KUN - Panevėžys ir Kaunas - Panevėžys - Riga (maršrutai hipotetiniai).
Tik kelionė turi būti neuž...santi, kad neprailgtų +0.5 valandos Vilnius - Panevėžys atkarpoje, lyginant su automobiliu.

Voice of economic reasoning, omg

[ejs-ejs]

Nebent reiktų diskutuoti, kaip dar pastayti papildomą infrą ateityje, kad tos problemos būtų eliminuotos ar kad traukiniai Vilnius-Panevėžys/Ryga galėtų važiuoti pro hipotetinę naują Kauno jungtį iš pietinės pusės.

Elektrėnai - Garliava ? Vėl kauniečiai (ir vilnietis) skųsis, kad Vilnius - Varšuva juos aplenkia

[ifl]

Elektrėnai - Garliava ? Vėl kauniečiai (ir vilnietis) skųsis, kad Vilnius - Varšuva juos aplenkia

Vilnietis skundžiasi, kad miestas, esantis Lietuvos centre neveikia kaip Lietuvos geležinkelio mazgas ir nedaromas transporto hub'u? Kuo blogiau Kaunui, tuo Vilniuje geriau gyventi ar kaip?

[John]

Paprasčiausi būdai yra leisti daugiau traukinių, kurie kainuoja daugiau pinigų, kai mano pasiūlytas variantas nieko nekainuoja, jei Kauno tunelio pralaidumas tai leidžia. Be to, buvo pasiūlytas cozzamarra variantas su keleivių išlaipinimu Palemone, tai tavo baisusis spindulys dar sumažėja ir Kauno tunelio pralaidumas nebeturi įtakos.

HSR kas valandą nėra tas pats kas HSR kas pusvalandį. Dortmund - Dusseldorf traukiniai visi kartu važinėja kas 10-15 min.

Kainuotų netiesiogiai ilgesniu kelionės laiku ir mažesniu naudojimusi kitais maršrutais, kaip Vilnius-Ryga, nes daug kam bus neprimtina maltis pirmyn-atgal, sugaišti pusvalandį ir t.t. Nebus to. Pamirškim.

[taccido]

Teoriškai ateityje galima ištaisyti kai kuriuos dalykus sąlyginai nebrangiai:

• padaryti KUN stotį, kurioje galėtų stoti visi greitieji traukiniai (šiek tiek viadukų ir pora km bėgių + pačios platformos). Kartu nepamiršti, kad būtų patogūs persėdimai į regioninius traukinius, ypač užtikrinti jungtis link Kazlų rūdos ir link Jonavos, Kėdainių.

Vidutinio brangumo/sudėtingumo dalykas:

• nutiesti kilpą šalia Elektrėnų (laukai dar nelabai užstatyti trobomis).

Lietuvai ekstremaliai sudėtingas+brangokas dalykas:

• Panevėžio VT atvedimas į Panevėžio RB stotį, derinimas su Šiauliai–Panevėžys ir galbūt būsima Rail Baltica į Klaipėdą...

[cozzamarra]

Vilnietis skundžiasi, kad miestas, esantis Lietuvos centre neveikia kaip Lietuvos geležinkelio mazgas ir nedaromas transporto hub'u? Kuo blogiau Kaunui, tuo Vilniuje geriau gyventi ar kaip?

Būtent. Daugeliui pasisakančių reikėtų mąstyti ne konkurencijos Vilnius-Kaunas rėmuose, o bent Lietuva-Latvija-Estija rėmuose.

[VLR]

Teoriškai ateityje galima ištaisyti kai kuriuos dalykus sąlyginai nebrangiai:

• padaryti KUN stotį, kurioje galėtų stoti visi greitieji traukiniai (šiek tiek viadukų ir pora km bėgių + pačios platformos). Kartu nepamiršti, kad būtų patogūs persėdimai į regioninius traukinius, ypač užtikrinti jungtis link Kazlų rūdos ir link Jonavos, Kėdainių.

Vidutinio brangumo/sudėtingumo dalykas:

• nutiesti kilpą šalia Elektrėnų (laukai dar nelabai užstatyti trobomis).

Lietuvai ekstremaliai sudėtingas+brangokas dalykas:

• Panevėžio VT atvedimas į Panevėžio RB stotį, derinimas su Šiauliai–Panevėžys ir galbūt būsima Rail Baltica į Klaipėdą...

Didžiausias iššūkis geležinkelių konkurencingumui Lietuvoje vis tik bus miesto VT didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje, kuriame stotis yra itin sunkiai pasiekiama vidutiniam gyventojui. Žiūrėsime ką gero pasakys ta Kauno VT studija, bet Vilniuje prošvaisčių - itin mažai.

[John]

Didžiausias iššūkis geležinkelių konkurencingumui Lietuvoje vis tik bus miesto VT didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje, kuriame stotis yra itin sunkiai pasiekiama vidutiniam gyventojui. Žiūrėsime ką gero pasakys ta Kauno VT studija, bet Vilniuje prošvaisčių - itin mažai.

Šiaip, jei padėjus į šalį tramvajaus idėją, kurios vietiniai plūgai kol kas, panašu, nejudins, pakaktų paleisti daugiau G maršrutų su didesniais dažniais, pro naujai vystomas miesto dalis (Žalgirio g., Paupį ir t.t.) patvarkyti A juostas keliose vietose ir situacija net su tokiomis bomžiškomis priemonėmis galėtų pagerėti nu sakykim kokiais 40% lyginant su tuo, kas yra dabar. Ir tai jau būtų reikšmingas progresas. Tam, iš esmės, reikia daugiau autobusų ir gal šiek tiek baltų dažų.
Jeigu jau nenorim imtis brangiai kainuojančių civilizuotų priemonių (bėginio transporto, transporto hub'o centre), tai visvien juk turim kažką ir iš tų bomžiškų priemonių, kurios Vilniuje jau yra pasiteisinusios ir gali deliverinti geresnį VT - G autobusai ir A juostos. Tereikia jų daugiau, kad būtų pastebimas pagerėjimas.