Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[dondc]

Tai greta paraleli Helsinkio g., 15 metų jungė takus trimis projektais – trečiu po PP sugalvojo, kad nebedarys dvirtakio (nors PP dar buvo), o ketvirtu sugriovė pačio pirmo projekto raudoną asfaltą. Geriausia dalis, jog ant įprasto šaligatvio vis tiek pastatė bendro dviračių-pėsčiųjų tako ženklą, nors ir iš vienos pusės tik.

[Sula]

Įdomu, ar tos dviračio tako "nuograužikės" bus sujungtos per artimiausius 20 metų?

[abruo]

Vilniečio svajonių gyvenamoji aplinka: aklinos tvoros, betono laukai, visa pagarba automobiliams, jokių triukšmaujančių vaikų, jokių krentančių lapų ir mažiausia galimybė kieme susitikti su kaimynu

Man tai dar labai patinka kaip puikiai išsaugomas natūralus vandens telkinio krantas, kokia puiki vieta rekreacijai sudaroma:
https://www.google.com/maps/@54.7238...oASAFQAw%3D%3D

[Košutas]

Vilniečio svajonių gyvenamoji aplinka: aklinos tvoros, betono laukai, visa pagarba automobiliams, jokių triukšmaujančių vaikų, jokių krentančių lapų ir mažiausia galimybė kieme susitikti su kaimynu


https://maps.app.goo.gl/Hju92S5shgkyVNDp9

Toli gražu ne kiekviena gatvė mieste gali dviračių takais pasigirti, reiktų įsivertinti ir tai.

[Kaid]

Vilniečio svajonių gyvenamoji aplinka: aklinos tvoros, betono laukai, visa pagarba automobiliams, jokių triukšmaujančių vaikų, jokių krentančių lapų ir mažiausia galimybė kieme susitikti su kaimynu



https://maps.app.goo.gl/Hju92S5shgkyVNDp9

[Ignalina]

(ačiū už 30 min bilieto "panaikinimą")

Sveiki, labas rytas, 30 min bilietas yra.

[Fulgur]

Jei leidžia VT važiuoti, prasideda skundai kitoje Forumo temoje, kad VT begėdiškai vėluoja

Apskritai, "nematoma ranka", nuardė kontaktinį tinklą iš Gedimino, Maironio ir pan. gatvių. Liko nišiniai autobusai.

Finale senamiestis patogus tik ten gyvenantiems (apsistojantiems). Nes miestiečiui, tarkime grįžtant iš kažkur (darbas, mokslai, susitikimas), pėdint nuo Didžiosios g. iki Karaliaus Mindaugo tilto st. NET 13 min yra nemažai (plius užsidedi 4-5 min ateiti iki grafiko), gaunasi nuo pradėjimo eiti iki įsėdimo 17-18 min. Visas tas 17-18 min reikia kentėti oro sąlygas - vėjas, lietus ir pan.

Tuomet iki stotelės, tarkim "Tverečiaus", dar 13 min su VVT (ačiū už 30 min bilieto "panaikinimą") ir tarkime dar 7 min paeiti. Finale gaunasi beveik 40 min į vieną pusę. Mašina tarkim 10-15 min. Ir jei reikalas trumpas - kirpykla/biblioteka/susitikimas. Neapsimoka su VVT dėl laiko sąnaudų. Nes net pėškom gaunasi 4,9 km, jei įpratus, per kokias 55 min, (tik kad oro sąlygos, ir sukaitimas).

Todėl stipriai laimi mašinos/Bolt.

[Bluefox]

<...>
Kompensuojant dalį laikinai panaikintų stovėjimo vietų, bus sudaryta galimybė parkuoti automobilius Šventaragio g. abiejose gatvės pusėse.
<...>
Dėl vykdomų darbų ir laikinai įvedamų eismo ribojimų, 10, 11, 33 ir 89 maršrutų autobusai abiem kryptimis kursuos apylankomis. Laikinai nebus aptarnaujamos stotelės Arkikatedra, Bernardinų sodas, Dailės akademija ir Užupio st.
<...>

Žiauru, kad VT nepaliekamas nei viena kryptimi ir didelė dalis Senamiesčio liks neaptarnaujama jokio VT ilgą laiką, nors ir vyks bendras automobilių eismas viena kryptimi ir net įrengiamos papildomos laikinos parkavimo vietos. Kai būtų galima kaip tik užtikrinti, kad VT važiuos abejomis kryptimis ir skatinti rinktis jį, kol bus įvesti eismo ribojimai.

O dviračių taką jaučiu darys, kaip ir originaliai siūlė B. Radvilaitės g. pusėje, kur jis daug mažiau patogus nei parko pusėje.

Beje, per eglutės įžiebimo šventę VT taip pat važiuos apylanka, kai bus draudžiamas visas eismas aplinkinėse Katedros gatvėse, tačiau tokiomis progomis, kai renginiai nevyksta pačioje gatvėje (pvz. maratonas), VT būtų galima padaryti išimtį ir leisti važiuoti tarp Maronio g. ir Mindaugo tilto.

[Fulgur]

Tai pirmiausia reikia koncentruotis į automobilius su 1-2 žmonėmis, kurie užkiša kelius. Pradinis tikslas – tvarkyti miestus taip, kad šeimose užtektų 1 automobilio.

Vilniuje reikia 3G-A maršrutui atidaryti 7 ilgų autobusų ir jų nėra. Taip, septynių ilgų autobusų. Tai apie kokį persodinimą galima kalbėti?

Jei rytoj Vilniuje kas dešimtas persėstų iš mašinos į VT, VT būtų kolapsas.
Turime džiaugtis ir didžiuotis, kad žmonės įperka mašinas, kurą, parkavimą, nes tik dėl to, tie, kas dėl sveikatos nevairuoja, gali turėti galimybę pasinaudoti VT vykstant į darbą, mokyklą, polikliniką, sodą.

[taccido]

Šeimai norint nuvykti į Palangą / Juodkrantę ar Druskininkus - su VT yra brangu. Pvz. Šveicarijos metinė kelių vinjetė yra ~40 Eur. Tai per pirmą kelionę, jei toks mokestis būtų Lietuvoje, vinjetė jau atsipirktų
Ir geležinkeliu (kas būtų komfortiška) tai nelabai įmanoma. Reikalinga bolto ieškoti ir pan.

Tai pirmiausia reikia koncentruotis į automobilius su 1-2 žmonėmis, kurie užkiša kelius. Pradinis tikslas – tvarkyti miestus taip, kad šeimose užtektų 1 automobilio.

Antras dalykas – tarpmiestiniame VT NĖRA jokių mėnesinių, metinių abonementų, nėra jokių patogių pasiūlymų, nes viskas veikia 90-tųjų turgaus pagrindu (važiuoji Zigmo autobusu – moki Zigmui vienkartinį mokestį, nesvarbu, ar važinėji 20 metų kasdien, ar pirmą kartą per 20 metų). Net ir toje pačioje Šveicarijoje yra abonementas su 50 % nuolaida visiems bilietams arba neribotas abonementas, taip pat kiti pasiūlymai (kombinacija traukiniai+viešbučiai/muziejai, traukiniai+slidinėjimas ir kt.), miesteliuose viešbučiuose apsigyvenant iškart gauni nemokamą važiavimą tos vietovės VT ir panašiai. Austrijos ir Vokietijos pavyzdžiai rodo, kad esant metiniam fiksuotam abonementui galima pritraukti daug keleivių, Austrijos pagrindiniame šalies ruože (Westbahn) mačiau ir nemažai šeimų, ten valstybinis ir privatus vežėjai konkuruoja dėl keleivių savo siūlomais patogumais (kava, užkandžiai, vietų rezervacijos)! Lietuvoje nėra ABSOLIUČIAI nieko! Nėra net vienos programėlės ar internetinio puslapio, kur pasižiūrėti, kaip važiuoti iš Vilniaus į Šiaulius. Daugelį dalykų įgyvendinti kainuotų ne tiek ir daug...

[Fulgur]

sukurti geležinkelio stuburą Vilnius–Kaunas–Panevėžys–Šiauliai–Klaipėda su dažnu kursavimu. Didžiuosiuose miestuose ir net daugelyje regioninių centrų yra gana geros sąlygos užtikrinti judėjimą be automobilio pagerinant VT ir dviračių takų situaciją.

Šeimai norint nuvykti į Palangą / Juodkrantę ar Druskininkus - su VT yra brangu. Pvz. Šveicarijos metinė kelių vinjetė yra ~40 Eur. Tai per pirmą kelionę, jei toks mokestis būtų Lietuvoje, vinjetė jau atsipirktų
Ir geležinkeliu (kas būtų komfortiška) tai nelabai įmanoma. Reikalinga bolto ieškoti ir pan.

[taccido]

Papildomas argumentas. Dėl mažo gyventojų tankio nunyko VT, todėl automobilis tapo butinybe. Atitinkamai, kas įves mokestį - nebeišrinks. Vienoje gali suktis su 1 mašina šeima, ar net be jos. O kokioje Utenoje - bus 2/3 mašinos šeimoje.

VT nunyko ne dėl gyventojų tankio, o dėl VT žlugdymo ir apleidimo, standartų nebuvimo. Reikia koncentruoti miestų plėtrą palei VT ašis ir gerinti VT kokybę, sukurti geležinkelio stuburą Vilnius–Kaunas–Panevėžys–Šiauliai–Klaipėda su dažnu kursavimu. Didžiuosiuose miestuose ir net daugelyje regioninių centrų yra gana geros sąlygos užtikrinti judėjimą be automobilio pagerinant VT ir dviračių takų situaciją. Tiesti šimtus kilometrų naujų magistralių yra kvailystė, tik dar didesnis atsisėdimas ant automobilio adatos.

[UAB Susisiekimas]

Sakėt JUDU ten su Bolt turi sutartį pasirašė? Skatina darnų judumą?

Su Bolt paspirtukais. Kaip ir su Cyclocity ar Ride. Su automobiliais neturi nieko bendro

[Stadionas]

Sakėt JUDU ten su Bolt turi sutartį pasirašė? Skatina darnų judumą?

new nordic įmonė

[dondc]

Apie piko metą:
In The City of London Bicycles Now Outnumber Cars

[Valdemar]

Sakėt JUDU ten su Bolt turi sutartį pasirašė? Skatina darnų judumą?

[mantasm]

VLR kitaip sakant jei dirbi kokioj Teltonikoj ar Molėtų plento fabrikėliuose tai nedrįsk gyvent centre? Vilniaus darbo rinka nėra iki tiek ofisocentristinė, kad visi dirbtų Konstitucijos prospekto stiklainėliuose

Ir ofisinė liaudis neretai pasirašytų ant „4 dienos iš namų, 1 diena ofise kalabybiškyje, atvažiavimas įsiskaito į darbo laiką“.

[VLR]

Ofisai buriasi į rajonus ne šiaip sau - ofisų vertė auga kai jie yra šalia kitų ofisų ir jiems suformuotos infrastruktūros bei juose dirbančios darbo jėgos. Reiktų prisiminti kad ir London City variantą, kai finansinės institucijos iš visos ES ten įsikurė dėl to, kad ten kūrėsi visi. Tas pats galioja ir Lietuvoje - arba esi centriniuose rajonuose, arba esi niekur. Kai rajonas turi daugybę darbo vietų, žmonės dažnai susidėlioja savo gyvenimą mieste aplink tai, dažnai perka būstą netoli jo (žr. kad ir Šnipiškių plėtrą), investuodami į savo laiką ateityje. Normaliuose miestuose (Vilniuje negalioja) visa VT sistema centruojasi ties tokiais rajonais, metamos milžiniškos lėšos į transporto mazgus siekiant integruoti kuo platesnėje teritorijoje dirbančius į darbo rinką. Taip tie rajonai tampa lengviausiai pasiekiami masei profesionalų, kurie tuose rajonuose dirba. Jiems paskambinęs ir pasiūlęs 'idealias sąlygas darbui Bajoruose, vos 20 min. tramvajumi' nusamdyti juos šansų turėsi gerokai mažiau. Būtent dėl to savo ofisą kursi centre, kaip ir visi kiti.

Satelitiniai, mažesnę pridėtinę vertę kuriantys ofisai toliau nuo centro egzistuoja ir toliau egzistuos ir taip, rimtesnės transporto linijos reikš, kad jų atsiras daugiau. Tačiau nereiktų turėti iliuzijų, kad susiformuos kažkoks simetriškas važiavimas iš centro ir į centrą. Šitas 'priešpriešinių srautų formavimas' siekiant išvengti kamščių primena tą pačią policentrinio Vilniaus dydžio miesto utopiją, sukurta automobilistiniais laikais. Tramvajaus linija gali suvežti į centrą tiek žmonių, kiek jai duosi. Jei trūks talpos - galima bus paleisti dvigubus.

Šis policentrinis dalykas man primena Lietuvos regioninę politiką, kai visokiuose mažuose miesteliuose yra leidžiami pinigai nenaudojamiems parkams ir pan. projektams, nes regionai yra šventa. Čia irgi - 12 milijonų naujam tiltui centre ir visi alpsta dėl policentriškumo nebuvimo. Tuo pačiu mėtomi šimtai milijonų visokiems Nemenčinės plentams, Liepkalnio sankryžoms ir kt. suburbiniams projektams, nes policentriškumas. Vilniaus miesto centras yra itin prastai suformuotas, o jie vis kalba ir kalba, kaip čia visko per daug ir kaip investicijas reikia kreipti kažkur toli nuo jo, nesugebėdami pateikti nei vieno pavyzdžio kaip tai veiks.

[liootas]

Nelabai suprantu jūsų nerimo dėl policentriškumo. Jis neprieštarauja VT stuburo steigimui. Tai jeigu sutinkame, kad reikia tramvajumi sujungti Žirmūnus ir centrą ar Bajorus ir centrą, yra puiku, jeigu pasistatys keli didesni ofisai Bajoruose ar Žirmūnuose. Tai naudinga miestui, nes kol didžioji dalis gyventojų iš daugiabučių Barojuose ir Žirmūnuose 8 ryto važiuos sausakimšu tramvajumi į centrą, atsiras tam tikra dalis, kuri tuo metu važiuos iš kitų rajonų į Bajorus ir užpildys tuščius tramvajaus vagonus ta kryptimi rytais. Ir atvirkščiai vakare.

[VLR]

Kairienė apie tai, kaip keisis Vilnius: kodėl Konstitucijos prospekto nepakišus po žeme

„Tramvajus ar metro? Tai brangūs dalykai, bet manau, kad jie yra neišvengiami. Jeigu mes sugalvojame finansavimo modelį parduodant valstybinę žemę, galbūt ir galime pastatyti pirmąsias linijas, kaip tą padarė Kopenhaga, kai miestas buvo jau beveik bankrutavęs. Manau, kad ir mes turime imtis veiksmų, nes šiandien judėjimas mieste darosi nebeįmanomas“, – tikina vyriausioji miesto architektė.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...akisus-po-zeme

Viena vertus, labai smagu, kad vyr. architekto pozicijoje esantis žmogus nebeneigia akivaizdžių dalykų. Kita vertus, mieste, panašu, ir deja, vis dar pasilikęs tas policentrinio modelio garbinimas, nuo kurio vis dar dvelkia arba sovietiniu mikrorajonizmu, arba aklu vakarietiškų knygų skaitymu ir bandymu daryti tai, kas daroma ten, nepaisant konteksto. Vis tik būtų įdomu sužinoti, kuriame tiksliai Vilniaus dydžio mieste toks modelis yra pavykęs (praktikoje, o ne teorijoje).

„Tai yra vienintelis receptas šios dienos Vilniui, nes judumo problema yra esminė. Turime sukurti taškus, kurie pasiūlys visas paslaugas. Kad mums nereikėtų kiekvieną kartą judėti į centrą“, – siūlo L. Kairienė.

Apie kokį tiksliai važiavimą gauti paslaugų į centrą kas dieną tiksliai mes kalbame? Yra atvirkščiai - jei gyveni senajame centre, paslaugų važiuoji kitur. Visos rimtesnės parduotuvės išsikraustė iš čia (Zara, New Yorker, United Colors of Benetton ir daugybė kitų), arba jų čia niekada net nebuvo. Sporto dalykų irgi praktiškai nėra, išsikrausto ir darbo vietos (gerai tik, kad bent atstumu, kurį galima nueiti). Patekimas į centrą yra apleistas labiau nei kitur Europoje, nėra nei vienos autobusų juostos į jį per Nerį, dėl ko į jį patekti itin sunku ir jis tampa visišku Disneyland'u su viešbutukais, AirBnB ir turistais. Bet kalbame apie kažkokį paslaugų perteklių? Mes gal gyvename skirtinguose miestuose?

Vilnius šiuo metu yra kaip tik per daug išsidraikęs į skirtingas puses ir nesuformavęs tikro centro dėl šūdino VT ir strategijos neturėjimo apskritai. Vienas tas faktas, kad tokio dydžio miestas turi du centrinius mazgus (ties stotimi ir ties Žaliuoju tiltu) jau reiškia, kad jis neturi nei vieno, dėl ko į nei vieną nesukuria pakankamo dažnio ir VT merdi. Nekalbu jau apie A juostų trūkumą, net naujais projektais nesugebama užtikrinti A juostų tarp Gedimino prospekto ir stoties. Atvažiavus į miestą esi numetamas Senamiestyje, o ne darbo rajonuose. Kur tas Vilniaus mistinis centras, kuriame yra viskas?

Ar vis tik kalbame apie važiavimą į darbą piko metu, kur 'centras' yra ofisiniai rajonai. Šito policentriškumas irgi neišspręs, nes Vilniaus pagrindiniai darbo rajonai jau yra suformuoti ir jie, kaip ir visur kitur pasaulyje, buvo suformuoti miesto centre ar aplink jį. Iškelsime kokį Danske Bank miestelį į Pašilaičius ir visi, kas dabar gyvena Naujamiestyje ar Šnipiškėse ir į darbą vaikšto ar važiuoja dviračiu, turės ten trenktis į kalną? Primena komunistinę utopiją.

Koks yra receptas Vilniuje? Baigti šnekėti šitas klišes apie policentriškumą lyg gyventume Kopenhagoje ar Paryžiuje ir formuoti stuburinę tramvajaus liniją Stotis - Žaliasis tiltas. Pastarajame suformuoti kietą vietinio VT mazgą su tarptautinės kompanijos pagalba neklausant vietinių naujavasiukininkų (nes kuo tai baigiasi matėme, kai buvo užpultas Systros projektas, nes 'užsieniečiai labai brangu' ir 'galima tą pati su autobusais'). Tada nuo Žaliojo tilto galėsime tiesti radialines tramvajaus linijas į likusį miestą. Viskas.