Parašė Horn
Rodyti pranešimą
1. Kažkada turėdamas laisvo laiko, nuėjau geru oru pėsčiomis virš 30 km. Vienas veikėjas šito absoliučiai nesuprato. Sako "man kai kur nors toliau reikia, aš su mašina važiuoju, o jeigu pajudėt fiziškai noriu, tai į kačialkę važiuoju (su mašina, aišku)".
2. Kitas veikėjas labai stebėjosi, kad aš per metus su savo mašina nuvažiuoju maždaug 15000 km, tipo "ko tiek mažai".
3. Dar vienas buvo šokiruotas, kai papasakojau, kad buvusioje rytų Vokietijoje seniai išspręsta parkavimo kiemuose problema (nors daugiabučiai beveik tokie patys), ir kiemai skirti žmonėms. Jis pats, gyvendamas klaikiai mašinų prigrūstame kieme, kur nėra net vietos apsisukti, ir kasdien ieškantis kur įkišti vežėčias, buvo šoke: "o tai kaip mašinos kieme nepasistatyt, nesąmonė, nereikia šito pas mus".
Parašė Well
Rodyti pranešimą
"Tu prie stalo susikuprojęs sėdi, tai dėl to paskui kūpriniesi".
"Tu su jaunesniais vaikais per daug žaidi ir kieme susilenkęs vaikštai, kad juos geriau girdėtum, dėl to paskui kūpriniesi".
"Tu su dviračiu važiuoji susirietęs, dėl to paskui kūpriniesi".
Net vaikystėje man buvo akivaizdu, kad čia supainiota priežastys su pasekme, ir bandymas vaiko laikysenos problemą atseit "racionaliai" paaiškinti neracionaliais dalykais. Tai ir su tais "kaimais" nesąmonė, nes "kaimietiškumu" kiekvienas išvadina absoliučiai skirtingus, net priešingus dalykus.
Nors realybėje tiek New Yorkas, tiek Londonas garsėja savo brandžiais medžiais, jų alėjomis apsodintomis siauromis jaukiomis gatvėmis, krupščia jų priežiūra, parkais, skverais ir t.t. (vien ką reiškia "Central park" pačioje NY širdyje).
Komentuoti: