Viešasis transportas

[Tomas]

Aš apie tai, kad ifl bent iš dalies teisus. Vietinis viešasis transportas LT užmuštas ir realaus poreikio jam nebėra, nes žmonės susitvarkė gyvenimus savaip, kaip jiems patogu. Kas šaranu, kas pasatu, o kas su X5. Ir tam, kad vidutinis pilietis iš asmeninio X5 persėstų į viešąjį transportą, nubliauto autobuso nebepakaks, reiks mažiausiai shinkanseno.

[PredatorGTR]

Jau kažkur rašiau - tam tikrais sumetimais teko analizuoti vienos provincijos savivaldybės gyventojų automobilių parką. Ten lengvųjų automobilių skaičius sudaro ~82% nuo 18-80 metų amžiaus savivaldybės gyventojų skaičiaus. T.y. statistiškai beveik kiekvienas galintis dirbti asmuo turi savo vardu registruotą automobilį. Tai rodo, kad vidutinis gyventojas nėra kažkoks ubagėlis be transporto, kurį reiktų popinti kaip mažą vaiką. Tiesa sakant dauguma turbūt turi ir automobilį, ir darbą. Kažkiek turi automobilį, bet neturi darbo - tai rodo, kad jiems ir taip neblogai sekasi (aš pvz. galėčiau tik pasvajoti apie automobilį, jei nedirbčiau). Kažkas turi darbą, bet neturi automobilio (nuobodos). Na ir nedidelė dalis neturi nei to, nei to - tai greičiausiai nemokamas transportas jiems irgi nereikalingas.

Nenoriu įžeisti, bet jaučiasi "didmiesčio burbulo" efektas, jei kelia nuostabą tokia statistika. Atsidaryk bet kurio rajono autobusų parko tvarkaraščius ir priežastys kaip ant delno. Automobilis, tai garantas, kad gali turėti darbą, o ne paskui karvės uodegą sekioti. Ir automobilis šeimoje dažnai ne vienas, nes darbai skirtingu laiku, skirtingose vietose. O kiti ir trečią už 300 eurų turi, nes pirmajam sugedus kitu atveju gali rašyti pareiškimą išėjimui iš darbo, pėsčiomis nepasieksi, nes VT geriausiu atveju dukart dienoje kursuoja. Kaip suprantu, kai kam tai fantasmagoriškai skamba, bet tai atsiprašant šūd*** realybė.

[mantasm]

Jau kažkur rašiau - tam tikrais sumetimais teko analizuoti vienos provincijos savivaldybės gyventojų automobilių parką. Ten lengvųjų automobilių skaičius sudaro ~82% nuo 18-80 metų amžiaus savivaldybės gyventojų skaičiaus. T.y. statistiškai beveik kiekvienas galintis dirbti asmuo turi savo vardu registruotą automobilį. Tai rodo, kad vidutinis gyventojas nėra kažkoks ubagėlis be transporto, kurį reiktų popinti kaip mažą vaiką. Tiesa sakant dauguma turbūt turi ir automobilį, ir darbą. Kažkiek turi automobilį, bet neturi darbo - tai rodo, kad jiems ir taip neblogai sekasi (aš pvz. galėčiau tik pasvajoti apie automobilį, jei nedirbčiau). Kažkas turi darbą, bet neturi automobilio (nuobodos). Na ir nedidelė dalis neturi nei to, nei to - tai greičiausiai nemokamas transportas jiems irgi nereikalingas.

Nebus, kad dalis turi ne vieną automobilį? Vienas laužas rieda, antras laužas ant kaladžių remontuojamas. Po pusmečio apsikeičia.

[Tomas]

miesteliuose bedarbiu problema labai aktuali - daznu atveju alga 600euru, bilietas i viena puse 2-3 eurai, tai didele algos dali suvalgo transporto kaina. Aisku, dar didesne problema, kuomet apskritai nera VT ir zmones priversti likti bedarbiais/dirbti uz gerokai mazesne alga savo miestelyje nei pasiekti geriau apmokama darbo vieta netoliese esanciam miestelyje ar mieste

Jau kažkur rašiau - tam tikrais sumetimais teko analizuoti vienos provincijos savivaldybės gyventojų automobilių parką. Ten lengvųjų automobilių skaičius sudaro ~82% nuo 18-80 metų amžiaus savivaldybės gyventojų skaičiaus. T.y. statistiškai beveik kiekvienas galintis dirbti asmuo turi savo vardu registruotą automobilį. Tai rodo, kad vidutinis gyventojas nėra kažkoks ubagėlis be transporto, kurį reiktų popinti kaip mažą vaiką. Tiesa sakant dauguma turbūt turi ir automobilį, ir darbą. Kažkiek turi automobilį, bet neturi darbo - tai rodo, kad jiems ir taip neblogai sekasi (aš pvz. galėčiau tik pasvajoti apie automobilį, jei nedirbčiau). Kažkas turi darbą, bet neturi automobilio (nuobodos). Na ir nedidelė dalis neturi nei to, nei to - tai greičiausiai nemokamas transportas jiems irgi nereikalingas.

[ifl]

Na jei rajonuose atmetus nuvykimą į darbą, maitinimosi kaštus algos lieka tiek pat kiek skiriamos pašalpos, tai tikrai dirbti neapsimoka.

Nes taip ir yra. Todėl ekonomiškai naudingiau gaut pašalpas ir papildomai rinkt butelius ar kam malkas paskaldyt nei dirbt.

[PredatorGTR]

Dirpti neapsimoka.

Na jei rajonuose atmetus nuvykimą į darbą, maitinimosi kaštus algos lieka tiek pat kiek skiriamos pašalpos, tai tikrai dirbti neapsimoka.

[TIME]

Eilinis pvz. bedam pirštu Zarasai, ale turistaujantiems. Vienintelės autobusų kryptys Vilnius, Kaunas. Praktiškai Klaipėdai, Šiauliams, Panevėžiui, Kupiškiui, Rokiškiui nepasiekiamas kraštas. Apie kokį susisiekimą galima kalbėti...

bent ne sezono metu nera net Nida-Palanga, tarp dvieju super populiariu turistiniu miestu

[mantasm]

miesteliuose bedarbiu problema labai aktuali - daznu atveju alga 600euru, bilietas i viena puse 2-3 eurai, tai didele algos dali sugalgo transporto kaina. Aisku, dar didesne alga, kuomet apskritai nera VT ir zmones priverersti likti bedarbiais/dirbti uz gerokai mazesne alga savo miestelyje nei pasiekti geriau apmokama darbo vieta netoliese esanciam miestelyje ar mieste

Dirpti neapsimoka.

[PredatorGTR]

Eilinis pvz. bedam pirštu Zarasai, ale turistaujantiems. Vienintelės autobusų kryptys Vilnius, Kaunas. Praktiškai Klaipėdai, Šiauliams, Panevėžiui, Kupiškiui, Rokiškiui nepasiekiamas kraštas. Apie kokį susisiekimą galima kalbėti...

[TIME]

miesteliuose bedarbiu problema labai aktuali - daznu atveju alga 600euru, bilietas i viena puse 2-3 eurai, tai didele algos dali suvalgo transporto kaina. Aisku, dar didesne problema, kuomet apskritai nera VT ir zmones priversti likti bedarbiais/dirbti uz gerokai mazesne alga savo miestelyje nei pasiekti geriau apmokama darbo vieta netoliese esanciam miestelyje ar mieste

[ifl]

Visa tai yra įvykę natūraliai. Provincijoje kiekviename kieme stovintis dyzelinis pasatas ar šaranas išsprendžia visus judumo ir pasiekiamumo klausimus. Tiesa ne taip darniai ir ne taip tvariai kaip norėtų Gentvilo ministerija.

Taip, sprendžia. Neegzistuoja tobuli sprendimai. Dyzeliniai šaranai + elektrifikuotas bei greitas VT miestuose yra pakankamai geras kompromisinis variantas tvarumo prasme nei tikėjimasis, kad kažkokiu tai būdu Lt provincijos gyventojas turės pinigų nusipirkti EV, jei mes tą jo šaraną apmokestinsime. Laikui bėgant ir nukritus EV kainom, nusipirks tas žmogus EV sharano atitikmenį. Arogantiškas žiūrėjimas iš aukšto į nepasiturinčius žmones kaip į ne žmones, o kažkokias avis, kurias reikia/privalu ganyti su bizūnu rodo politikų išsilavinimo, common sense nebuvimo ir vidinės kultūros stoką. Žmonėms nėra px klimato kaita, bet žmonėms yra svarbu ta jų vienintelė transporto priemonė.

Jei norisi pinigų, tai visuomet galima apmokestinti įvažiavimą į miestą, apmokestinti miestuose bevažinėjančius SUV'us ir pnš.

[Tomas]

Dėl to, jog VT veikia kaip pinigų perskirstytojas ir turtingesni miestiečiai dotuoja VT priemesčių ir miestelių gyventojams, sutinku. Tačiau, priemesčių ir miestelių gyventojų VT yra nuostolingas per se (tarkim, VT reisu vidutiniškai perveža 4 žmones), nes žmonių skaičius per mažas nenuostolingam VT palaikyti => t.y. geresnis modelis būtų car pooling/car sharing skatinimas. Ekonominio naudingumo skaičiavimo matas: sunaudojamas degalų kiekis vienam gyventojui pervežti.

Visa tai yra įvykę natūraliai. Provincijoje kiekviename kieme stovintis dyzelinis pasatas ar šaranas išsprendžia visus judumo ir pasiekiamumo klausimus. Tiesa ne taip darniai ir ne taip tvariai kaip norėtų Gentvilo ministerija.

[Kecal]

Bet ir dabar akivaizdu kad VMS nera motivuota didinti keleiviu skaiciu, tai cia nieko naujo. Kas yra daroma siuo momentu kad kurti patrauklesni VT ir susisiekima neneudojant automobilio apart elementaria higiena aka autobusu atnaujinima? Jau senu seniausia VMS dejo skersa ant VT tai cia jiem nera jokios motivacijos didinti keleiviu skaiciu. Net ir nauji autobusai jau turi sugedusius oro kondicionierius, sildimo iranga ir taisomi medvirzciais ir lipnia juosta.

Kažkada seniau, rodos, jau esu klausęs, bet dar pasikartosiu: ar kam nors yra pavykę aptikti aiškių ženklų, kad VMS/Judu/VVT planuoja didinti keleivių skaičių? Kažkokių tokių veiklos rezultatyvumo rodiklių, kaip pervežamų keleivių skaičiaus augimas?

Kai paskutinį kartą ieškojau, radau tik planus didinti maršrutų/reisų kiekį.

[ifl]

Manau, kad pagrindinė problema visgi yra VT kursavimo retumas ir nepakankamumas ribiniais laikais, taip pat važiavimo trukmė.

• Daugumoje Lietuvos didžiųjų miestų nėra zonų, todėl netgi važiavimas į kitą miesto galą kainuoja tiek pat (mėnesiniame biliete). Pvz. važiavimas Lentvaris–Santariškės arba Naujoji Vilnia–Pilaitė kainuoja tiek pat, kiek Lazdynai–Karoliniškės. Čia didesnė problema yra būtent važiavimo trukmė, kuri žymiai didesnė nei automobiliui (kaip forume jau diskutuota, VT keleiviai negali pasinaudoti greitosiomis automobilių arterijomis Tūkstantmečio ar Geležinio vilko g., nes elementariai nėra maršrutų).
• Dėl kainos nukenčia nebent priemiesčių ir satelitinių miestelių gyventojai, bet tam nebūtinas nemokamas VT. Čia tiesiog reikia geresnės integracijos (vieningas bilietas, patogesni persėdimo taškai ties miesto įvažiavimais, į kuriuos vestų greitieji maršrutai, pagerintas ir galbūt taktinis kursavimas). Ypač svarbus tvarkaraštis, kad būtų ankstyvi ir vėlyvi reisai, kad įvairiais laikais dirbantys žmonės galėtų važinėti. Ir kad bendra kelionės trukmės taip pat būtų proto ribose.

Įvesti nemokamą VT vien todėl, kad pagerintume bedarbių susisiekimą, yra negeras žingsnis.

• Esant nemokamam VT visiškai nėra motyvacijos didinti keleivių skaičių, nes pajamos nuo to nepriklauso.
• Iš nemokamo VT labai pelnytųsi didmiesčių gyventojai, nes jie galėtų naudotis ir taip dažnu susisiekimu, o tie priemiesčių ir miesteliukų gyventojai, kurių gyvenimą norima palengvinti, vargiai galės VT pasinaudoti vien dėl tinkamų reisų nebuvimo ar per didelės kelionės trukmės. Truputį nesąmoninga atsisakyti pajamų iš didmiesčio gyventojų, nes jie dažniausiai gali už bilietus susimokėti ir šiaip jau dabar turi nemažą darbo vietų pasirinkimą (lyginant su miestelių gyventojais).

Jeigu norime iš tikrųjų pagerinti darbo vietų pasirinkimą priemiesčių ir miestelių gyventojams, kad jie galėtų apsieiti be automobilio, tai yra milijonas geresnių priemonių, negu bukai padaryti nemokamą VT.
Pvz.: bendras bilietas miestui ir rajonui – patrauklus abonementas.
Vilniuje dirbantys Trakų, Rūdiškių ir Šalčininkų gyventojai – kiek iš jų važinėja su mėnesiniais bilietais? Ar jie bent egzistuoja??? Negirdėjau apie „Kautros“ nuolatinius bilietus. Tai gal pradėkim nuo to, kad pasiūlykime mėnesinius bilietus ar daugkartinius bilietus bent su 10 % nuolaida (su įtrauktu miesto bilietu). Nes dabar visiška nesąmonė, kad 40 kartų per mėnesį važinėjantis žmogus moka tą pačią kainą, kaip epizodinis keliautojas, vairutojas krapšto centus, spausdina bilietėlius, gaištasi laikas, patogumo nėra... Tai pradėkim nuo šitų elementarių dalykų sutvarkymo, o paskui jau bus galima kažką šnekėti.

Motyvacija kyla iš priedų prie darbo užmokesčio direktoriams. Nepakyla keleivių skaičius, negauni bonusų. Lygiai taip, kaip ir privačiose kompanijose. Jeigu paslauga "socialistinė", nereiškia, kad negalima žmonių motyvuoti pinigais. Lietuva nėra angliavandenilius išgaunanti valstybė, todėl mažinti importuojamų degalų kiekį ir importo/eksporto disbalansą irgi yra svarbu šalies lygmeniu. Mąstymas lokaliai yra į nieką nevedantis. Dažnai geriau investuoti ir sukurti labai gerai apmokamas darbo vietas miestuose ir išlaikyti regionus nei bandyti sulyginti regionų tarpusavio pajamingumą mažai efektyviais būdais.

Dėl to, jog VT veikia kaip pinigų perskirstytojas ir turtingesni miestiečiai dotuoja VT priemesčių ir miestelių gyventojams, sutinku. Tačiau, priemesčių ir miestelių gyventojų VT yra nuostolingas per se (tarkim, VT reisu vidutiniškai perveža 4 žmones), nes žmonių skaičius per mažas nenuostolingam VT palaikyti => t.y. geresnis modelis būtų car pooling/car sharing skatinimas. Ekonominio naudingumo skaičiavimo matas: sunaudojamas degalų kiekis vienam gyventojui pervežti.

Apie Trakus, Šalčininkus yra visai atskirai tema nei nemokamas miesto VT.

Jūs kažkaip supriešinate taktinius tvarkaraščius, greitųjų juostų nebuvimą VT miesto arterijose, dažnesnį kursavimą su nemokamumu, kai jie vienas kitam neprieštarauja. Nemokamumas yra vienas didžiausių motyvatorių persėsti į VT (jau buvau paskelbęs vartotojų pasirinkimų statistiką traukiniams) ir konkuruoja tik su kelionės laiku.

[MindesAcc]

• Esant nemokamam VT visiškai nėra motyvacijos didinti keleivių skaičių, nes pajamos nuo to nepriklauso.

...

Bet ir dabar akivaizdu kad VMS nera motivuota didinti keleiviu skaiciu, tai cia nieko naujo. Kas yra daroma siuo momentu kad kurti patrauklesni VT ir susisiekima neneudojant automobilio apart elementaria higiena aka autobusu atnaujinima? Jau senu seniausia VMS dejo skersa ant VT tai cia jiem nera jokios motivacijos didinti keleiviu skaiciu. Net ir nauji autobusai jau turi sugedusius oro kondicionierius, sildimo iranga ir taisomi medvirzciais ir lipnia juosta.

[Garbanius]

Na, viskas palikta savivaldybių valioje, o jos neįgalios ir ubagiškos, kad galėtų tą VT išlaikyt. Pagerinus VT kursavimą, reikštų, kad jis pirmus kelis metus vežiotų orą, t.y. būtų juodas minusas, tai su savivaldybių biudžetais yra neįmanomas reikalas. Reikia aukštesnių jėgų jau čia.

[Tomas]

Jeigu norime iš tikrųjų pagerinti darbo vietų pasirinkimą priemiesčių ir miestelių gyventojams, kad jie galėtų apsieiti be automobilio, tai yra milijonas geresnių priemonių, negu bukai padaryti nemokamą VT.

Kažkokios politiškai neteisingos mintys.

[dondc]

Čia didesnė problema yra būtent važiavimo trukmė, kuri žymiai didesnė nei automobiliui (kaip forume jau diskutuota, VT keleiviai negali pasinaudoti greitosiomis automobilių arterijomis Tūkstantmečio ar Geležinio vilko g., nes elementariai nėra maršrutų).

Galima visomis gatvėmis leisti VT, tik negalėtų būti stotelių.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...AIS.413395/asr


Šiaip galima prigalvot, kad išsuktų iš Geležinio Vilko g. garbės ratui aplink dobilą su Ozo, ten padarant dvi stoteles, kurios jau skaitytųsi žemesniame B kat. kelyje; į Baltupio g. (bet tik šiaurės kryptimi); nusukti į Mokslininkų g. apsisukant dabartiniame VT apsisukime ir grįžt atgal į A14; miesto pakrašty jau dabar net yra stotelė pačiame A14 kelyje:

[DeSadas]

Gal ne tik tai, bet, imho, tai vienas iš svarbiausių veiksnių. O politinės lyderystės stoka atsiranda iš žmogiškųjų resursų trūkumo (aka kompetentingų ir protingų žmonių trūkumo). O taip yra tikriausiai todėl, kad elementariai elgetiški darbo užmokesčiai beveik visuose valdžios institucijų ir biurokratijos lygiuose. Tai reiškia, kad bent kiek gabesni menedžeriai ir potencialūs biurokratai net nedalyvauja atrankose į tokius darbus, įskaitant rinkimuose renkamas pozicijas.

va va strateginis planavimas, su juo juo LT tikrai tikrai yra blogai.

[taccido]

Ne dažniau, o pradės važinėti. Jei darbo vietą pasiekti VT žmogui sąlyginai brangu, žmogus tokioje vietoje nedirba. Bedarbis valstybei kainuoja daugiau nei jam suteiktas nemokamas VT. Ką pasieksime? Pakelsime ekonomikos lygį, pakelsime juo besinaudojančių žmonių gerbūvį.

Manau, kad pagrindinė problema visgi yra VT kursavimo retumas ir nepakankamumas ribiniais laikais, taip pat važiavimo trukmė.

• Daugumoje Lietuvos didžiųjų miestų nėra zonų, todėl netgi važiavimas į kitą miesto galą kainuoja tiek pat (mėnesiniame biliete). Pvz. važiavimas Lentvaris–Santariškės arba Naujoji Vilnia–Pilaitė kainuoja tiek pat, kiek Lazdynai–Karoliniškės. Čia didesnė problema yra būtent važiavimo trukmė, kuri žymiai didesnė nei automobiliui (kaip forume jau diskutuota, VT keleiviai negali pasinaudoti greitosiomis automobilių arterijomis Tūkstantmečio ar Geležinio vilko g., nes elementariai nėra maršrutų).
• Dėl kainos nukenčia nebent priemiesčių ir satelitinių miestelių gyventojai, bet tam nebūtinas nemokamas VT. Čia tiesiog reikia geresnės integracijos (vieningas bilietas, patogesni persėdimo taškai ties miesto įvažiavimais, į kuriuos vestų greitieji maršrutai, pagerintas ir galbūt taktinis kursavimas). Ypač svarbus tvarkaraštis, kad būtų ankstyvi ir vėlyvi reisai, kad įvairiais laikais dirbantys žmonės galėtų važinėti. Ir kad bendra kelionės trukmės taip pat būtų proto ribose.

Įvesti nemokamą VT vien todėl, kad pagerintume bedarbių susisiekimą, yra negeras žingsnis.

• Esant nemokamam VT visiškai nėra motyvacijos didinti keleivių skaičių, nes pajamos nuo to nepriklauso.
• Iš nemokamo VT labai pelnytųsi didmiesčių gyventojai, nes jie galėtų naudotis ir taip dažnu susisiekimu, o tie priemiesčių ir miesteliukų gyventojai, kurių gyvenimą norima palengvinti, vargiai galės VT pasinaudoti vien dėl tinkamų reisų nebuvimo ar per didelės kelionės trukmės. Truputį nesąmoninga atsisakyti pajamų iš didmiesčio gyventojų, nes jie dažniausiai gali už bilietus susimokėti ir šiaip jau dabar turi nemažą darbo vietų pasirinkimą (lyginant su miestelių gyventojais).

Jeigu norime iš tikrųjų pagerinti darbo vietų pasirinkimą priemiesčių ir miestelių gyventojams, kad jie galėtų apsieiti be automobilio, tai yra milijonas geresnių priemonių, negu bukai padaryti nemokamą VT.
Pvz.: bendras bilietas miestui ir rajonui – patrauklus abonementas.
Vilniuje dirbantys Trakų, Rūdiškių ir Šalčininkų gyventojai – kiek iš jų važinėja su mėnesiniais bilietais? Ar jie bent egzistuoja??? Negirdėjau apie „Kautros“ nuolatinius bilietus. Tai gal pradėkim nuo to, kad pasiūlykime mėnesinius bilietus ar daugkartinius bilietus bent su 10 % nuolaida (su įtrauktu miesto bilietu). Nes dabar visiška nesąmonė, kad 40 kartų per mėnesį važinėjantis žmogus moka tą pačią kainą, kaip epizodinis keliautojas, vairutojas krapšto centus, spausdina bilietėlius, gaištasi laikas, patogumo nėra... Tai pradėkim nuo šitų elementarių dalykų sutvarkymo, o paskui jau bus galima kažką šnekėti.