Viešasis transportas

[taccido]

Tikrai taip, manau, VT klausimai dar neatrasta tema Lietuvos politikams siekiant pasididinti populiarumą. Užtenka tik pažiūrėti koks ažiotažas kilo kai buvo atidarytas Vilnius-Krokuva reisas - tai rodo, kad VT gali būti seksuali tema (žinoma, tik ne progresyviems vilniečiams, bet ir jiems ateis eilė, kai vieną dieną miestas nuo kamščių tiesiog sustos.)

Deja, Lietuvoje politikai dažniausiai kalba apie nemokamą VT, bet niekada nekalba apie VT pagerinimą. Ir pagal tai, kad nemokamo VT korta mosavo Uspaskichas bei koks Jonauskis, panašu, kad siekis yra ne mažinti taršą, gerinti susisiekimą ar darbo vietų pasiekiamumą, mažinti spūstis, o tiesiog duoti dar vieną saldainį pensininkams.

Man atrodo, kad beveik nėra politikų, kurie konkrečiai siūlytų gerinti viešąjį transportą.

Konkrečią viziją siūlė:
Zuokas ir Kreivys – kandidatai į merus, siūlė tramvajus (neišrinko – pamirškim).

VT kokybės klausimo iškėlimas:
Tomas Tomilinas (Vardan Lietuvos) vis iškelia VT nykimo klausimą, pvz. naujausias pasisakymas lapkričio mėnesį apie nykstantį regionų VT.
Seimo narys Vinkus (LVŽS) buvo viešai rašęs ir kažkur kreipęsis dėl traukinių vėlavimo problemos, nes pats naudojasi traukiniais (beje, jam 80 metų).
Bet tai tik 2 iš 141 Seimo narių, kur kiti?


Pasisakymai „tarp kitko“:
Lupšicas kažką vapėjo apie tramvajus, dabar apie metro (reklamuodamas kandidatę Radvilę, bet ji pati nieko neminėjo).
Sinica kritikuodamas gatvių siaurinimą, sakė, kad reikia gerinti VT.

---
Už tramvajų Klaipėdoje:
Saulius Budinas (Liberalų sąjūdis)

Gal kažką praleidau? Bet man atrodo, kad daugiau nėra pasisakymų apie VT...

[John]

Gerai, tai tada kas yra lemiamas veiksnys? Tiesiog politinė lyderystė?

Gal ne tik tai, bet, imho, tai vienas iš svarbiausių veiksnių. O politinės lyderystės stoka atsiranda iš žmogiškųjų resursų trūkumo (aka kompetentingų ir protingų žmonių trūkumo). O taip yra tikriausiai todėl, kad elementariai elgetiški darbo užmokesčiai beveik visuose valdžios institucijų ir biurokratijos lygiuose. Tai reiškia, kad bent kiek gabesni menedžeriai ir potencialūs biurokratai net nedalyvauja atrankose į tokius darbus, įskaitant rinkimuose renkamas pozicijas.

[Kecal]

Gerai, tai tada kas yra lemiamas veiksnys? Tiesiog politinė lyderystė?

[John]

Kaip bebūtų, Maskva yra miestas su ilgaamže miestietiška kultūra. Vilniui realiai yra vos 80 metų – visa kita, kas buvo anksčiau, sunaikinta.

PS.: Nuėmiau „tikras“ nuo miesto, nes suprantu, kad be reikalo triggerins.

Nesu tikras, ar perku argumentą dėl "išlikusios miesto kultūros". Kur besi akis, yra gerų miesto planavimo ir tvarkymo pavyzdžių tokiose vietose, kur jokios miesto kultūros nė kvapo nebuvo, o jeigu kažkas kažkada or buvo, tai buvo sunaikinta kažkuriuo metu 20 amžiuje. Geri pavyzdžiai dabartiniai Kinijos miestai, kur vykdomos gana geros planavimo praktikos paskutinius ~20 metų su investicijomis į VT or aplinkos priežiūrą. Koks nors Singapūras išvis tebuvo didelis turgus ir lušnynas, iki kol apie 1970 valdžia visko nesutvarkė. Koks nors Tokijas ar Seulas irgi labai abejotina, ar turėjo normalią miesto kultūrą iki moderniųjų laikų (t.y. po maždaug 1950s-1960). Net iš pirmo.žvilgsnio chaotiškas Bangkokas daro kai kuriuos labai neblogus sprendimus paskutiniu metu, ypač dėl transporto. Visais tais atvejais nebuvo jokios Europietiško stiliaus "miesto kultūros", kokia buvo Vienoje, Paryžiuje ar Romoje, bet tai netrukdo dabar daryti tinkamus sprendimus ir turėti žmonėms daugiau mažiau patogius miestus. Tai aiškinimai, kad neva Vilnius neturėjo "miesto kultūros" ir dėl to dabar viskas daroma bligai, man neatrodo pakankamai stiprūs argumentai.

[Kecal]

Tiesiog Maskva ir Sankt Peterburgas visoje Rusijoje yra pagrindiniai paramos gavėjai ir resursų iš kitų šalies vietų siurbėjai Todėl Maskvoje ir parkai su įspūdinga infrastruktūra ir žaidimų aikštelėmis, ir viskas gražiai tvarkoma. Iš dalies ir dėl to, kad vietos vidurinė klasė nekeltų per daug bangų dėl politinių priežasčių. To paties urbanistikos dievaičio Jan Gehl, neseniai viešėjusio Vilniuje, biuras buvo nusamdytas sutvarkyti miesto infrastruktūrą, t.y. Varlamavo taip mėgstamus trotuarus ir gazonus.

Bet ta pati vidurinė klasė gali norėti labai skirtingų dalykų. Mūsų vidurinė klasė, man toks įspūdis, geriausiai jaučiasi apynaujais automobiliais ardama teorinius želdynus ir išvežiodama purvą po visą miestą.

[Zefyras]

Tiesiog Maskva ir Sankt Peterburgas visoje Rusijoje yra pagrindiniai paramos gavėjai ir resursų iš kitų šalies vietų siurbėjai Todėl Maskvoje ir parkai su įspūdinga infrastruktūra ir žaidimų aikštelėmis, ir viskas gražiai tvarkoma. Iš dalies ir dėl to, kad vietos vidurinė klasė nekeltų per daug bangų dėl politinių priežasčių. To paties urbanistikos dievaičio Jan Gehl, neseniai viešėjusio Vilniuje, biuras buvo nusamdytas sutvarkyti miesto infrastruktūrą, t.y. Varlamavo taip mėgstamus trotuarus ir gazonus.

[Kecal]

Čia ironija ar rimtai?

Stalinas tikrai daug maskviečių sunaikino, bet miestiečių pagrindas liko. Ištisos kartos augo su metro ir tramvajais, kaip savaime suprantamu dalyku. Nuo to ne taip toli ir iki normalių sąlygų autobusams. Čia nei pagyrimas, nei dar kas, tiesiog faktas.

Ką mes turime Vilniuje? Saujelę žmonių, kurių protėviai nepertraukiamai čia gyveno. Visi kiti, taip pat ir aš, arba atvykę iš kitur, arba atvykusiųjų vaikai. Mero vilniečio kaip nebuvo iki šiol, taip ir neatsiranda. Dar tik mokomės, kaip turi veikti miestas, ir kaip turi atrodyti viešasis transportas. Skausmingai mokomės.

Ne veltui, beje, ir vaizdo įraše girdimas skundas, kad kituose Rusijos miestuose, regionuose, labai sunkiai viešojo transporto pokyčiai kelią skinasi. Nėra tokios kultūros už Maskvos ribų, matyt. (Kažin, kaip Piteryje?)

[Sula]

Čia ironija ar rimtai?

[Kecal]

Kas mokat rusų k, galit pasižiūrėti, kaip net laukiniai kaimynai iš rytų sugebėjo padaryti autobusų eismą mieste daug patogesnį pasitelkiant elementarius dalykus: srautų atskyrimas, A juostos kairėje, VT šviesoforai, hub'ai ir pan.:

https://www.youtube.com/watch?v=m3QoxFVDxAg

Kaip bebūtų, Maskva yra miestas su ilgaamže miestietiška kultūra. Vilniui realiai yra vos 80 metų – visa kita, kas buvo anksčiau, sunaikinta.

PS.: Nuėmiau „tikras“ nuo miesto, nes suprantu, kad be reikalo triggerins.

[Nikas]

Kas mokat rusų k, galit pasižiūrėti, kaip net laukiniai kaimynai iš rytų sugebėjo padaryti autobusų eismą mieste daug patogesnį pasitelkiant elementarius dalykus: srautų atskyrimas, A juostos kairėje, VT šviesoforai, hub'ai ir pan.:

https://www.youtube.com/watch?v=m3QoxFVDxAg

[taccido]

Logiškas sprendimas. Priežastis dėl ko žmonės nesinaudoja VT, tikrai nėra keliasdešimt centų vertės kelionė.

Būtent. Jeigu valgykloje gamina šūdinai, tai patiekalų padarymas nemokamais nepadės pritraukti klientų iš kavinės ar restorano.

[Garbanius]

Logiškas sprendimas. Priežastis dėl ko žmonės nesinaudoja VT, tikrai nėra keliasdešimt centų vertės kelionė.

[Zefyras]

Panašu, kad čia buvo naujos vyriausybės koalicijos programoje įrašyta užbaigti nemokamus bilietus nuo 2024 m.

[digital]

Estija nutrauks nemokamas keliones autobusais

Estijos regionų reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad šalyje nutraukiama nemokamų kelionių autobusais programa, nes nebeišgali finansuoti viešojo transporto tinklo plėtros.

Estija buvo pirmoji Europos valstybė, kuri 2018 metais beveik visoje savo teritorijoje įdiegė nemokamą viešąjį transportą.

Nuo sausio „mokami bilietai darbingo amžiaus keleiviams bus įvesti apskričių autobusų linijose“, pranešė Regionų reikalų ministerijos atstovė Deisi Helemae-Sarv.

„Viešajam transportui nuolat trūksta lėšų, o sistemai – pinigų linijų tinklo plėtrai“, – sakė ji agentūrai AFP.

Vaikai, neįgalieji ir pagyvenę asmenys autobusais ir toliau galės važinėti nemokamai.

Vienuolika iš 15 apskričių anksčiau siūlė nemokamą regioninį autobusų transportą. Tikslas buvo mažinti kelionių skaičių kaimo vietovėse ir kartu iškastinio kuro suvartojimą.

Tačiau regionų reikalų ministras Madis Kallasas teigė, kad ši iniciatyva nepasiteisino. „Ji nepaskatino žmonių masiškai persėsti iš automobilių į viešąjį transportą, – sakė jis laikraščiui „Tartu Postimees“. – Dabar turime ieškoti naujų sprendimų“.

[Maalinauskas]

Lenkijoje veikia kelios parkavimo programėlės. Varšuvoje galima naudoti SkyCash, Flowbird ir moBILET.
Kitų dviejų nesu bandęs, bet SkyCash veikia keliasdešimtyje miestų, taip pat joje galima nusipirkti miesto viešojo transporto bilietų bei susimokėti už kelionę traukiniu (visų vežėjų išskyrus RegioJet).

Ačiū už info. Kažkurią programėlę esu bandęs naudoti prieš važiuodamas, bet ji dirbo tik su lenkišku telefono numeriu.

[tomczu]

Lenkijoje veikia kelios parkavimo programėlės. Varšuvoje galima naudoti SkyCash, Flowbird ir moBILET.
Kitų dviejų nesu bandęs, bet SkyCash veikia keliasdešimtyje miestų, taip pat joje galima nusipirkti miesto viešojo transporto bilietų bei susimokėti už kelionę traukiniu (visų vežėjų išskyrus RegioJet).

[Maalinauskas]

Unipark appsas leidžia apmokėti už parkavimą.
<nereklama> https://unipark.pl/en/ </nereklama>

Ar tikrai? Deja, jų programėlė šūdų šūdas, man rodo tik parkingą Vilniuje, tai negaliu patikrinti. Vilniuje, beje, iš tiesų atrodo kad galima mokėti už miesto parkingą per Unipark - ačiū, žinosiu.
Bet dėl Varšuvos - jų puslapyje yra parašyta taip (po vertimo):



Ir tada išvardintos konkrečios aikštelės:



Niekur neparašyta kad per jų programėlę galima mokėti už parkingą miesto parkinge.

[ejs-ejs]

Unipark privatininkai. Kalbėjau apie miesto parkingą, čia kita tema.

Unipark appsas leidžia apmokėti už parkavimą.
<nereklama> https://unipark.pl/en/ </nereklama>

[Maalinauskas]

Pirmoji metro linija atidaryta 1995, tai labai naturalu, kad tas dizainas iš 90-ųjų

Natūralu, bet faktas lieka faktu - dizainas šūdas.

[Pilaitis]

Savaitgalį buvau Varšuvoje ir teko ten vėl (po didelės pertraukos) nemažai pasinaudoti viešuoju. Tai tokios pastabos:


Dabar neigiamos:
2. Pirmoje metro linijoje per daug primityvus dizainas. Net Prahoje, kur viskas pabrėžtinai konservatyvu, ir tai gražiau. Kažkokie 90-tieji.

Pirmoji metro linija atidaryta 1995, tai labai naturalu, kad tas dizainas iš 90-ųjų