[VLN] Dviračių takai Vilniuje

[Ima]

Nemenčines pl. visos pervazos formaliai be pirmumo, vienintelis duoti kelio ženklas takui buvo uždengtas. keista.

Visi pėsčiųjų perėjos ženklai patenka i tako apsaugos zonos, darbuotojai įtikina kad daro pagal projektą, nors akivaizdu kad tam yra numatytas papildomas plotas. Vienas stulpas jau partrenktas.

Pranešiau per tvarkau miestą (laukiu atsakymu i kitu pranešimu nuo 07/07 !).

Deja, kaip įprasta formaliai tai yra pėsčiųjų ir dviračiu takas. Apskritai abejoju del pėsčiųjų dalies reikalingumo.

Nebent važiuojate naktį, bendrai sakyčiau kad prasčiau nei kaip buvo: nebėra jokios apsaugos nuo padidėjusių kietųjų daleliu, vėjo, ar triukšmo. Net kur yra triukšmo slopinimo sieneles jos pastatytos uz tako.

[Kaid]

Lazdynėlių g.

[dondc]

Prisiparkavus, bamperis bus sulig bortu, t. y. be apsaugos zonos. Tokioj vietoj gal net nelabai yra vietos atmušėjus įrengti dar toliau, nes gali pritrūkti vietos parkuotis dėl toliau esančios parkingo eilės, todėl reikėjo lygiagrečiai perorientuoti tas kelias parkavimo vietas ir geriausiu atveju įrengti žalios vejos juostą. Privaloma 0,75 m apsaugos zona prie lygiagretaus parkavimo, bet būtų gerai 0,5 m žalios vejos ir dar 0,5 betoninio korio, kad būtų galima iššilaipint mašinistui ant kietos dangos.

[Valdemar]

Darbų greitis pagirtinas

[Valdemar]

Kas liktų kaltas dviratininkui atsitrenkus į tiesiog pusę dviračio tako okupavusį automobilį?

[Ginthus]

JUDU: ar iki 2030 metų tapsime Kopenhaga?
https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...ime-kopenhaga/







Planas iki 2030 m. nutiesti tik ~30 km naujų dviračių takų (po 6 km per metus) yra nepakankamas. Miesto plotas – 401 km², tinklas siekia vos 170 km, tad net pasiekus 200 km tankis liktų labai mažas – ~0,5 km/km², kelis kartus mažesnis nei dviračių miestuose. Tokiu tempu nebus įgyvendintas tikslas, kad 90 % gyventojų takas būtų ≤250 m nuo namų, o tinklas išliks fragmentuotas, ypač pakraščiuose. Pokyčiui pasiekti reikia bent 12–20 km per metus, prioritetą teikiant strateginėms jungtims ir barjerų perėjimams.

Nuo sovietmečio giliai įsišaknyjęs ir niekaip neatsikratomas įprotis piešti nieko bendro su realybe neturinčius penkmečio planus. Ir tai neišeis iš mados, kol bus kvailių, tikinčių tomis pasakomis

[mantasm]

JUDU: ar iki 2030 metų tapsime Kopenhaga?
https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...ime-kopenhaga/







Planas iki 2030 m. nutiesti tik ~30 km naujų dviračių takų (po 6 km per metus) yra nepakankamas. Miesto plotas – 401 km², tinklas siekia vos 170 km, tad net pasiekus 200 km tankis liktų labai mažas – ~0,5 km/km², kelis kartus mažesnis nei dviračių miestuose. Tokiu tempu nebus įgyvendintas tikslas, kad 90 % gyventojų takas būtų ≤250 m nuo namų, o tinklas išliks fragmentuotas, ypač pakraščiuose. Pokyčiui pasiekti reikia bent 12–20 km per metus, prioritetą teikiant strateginėms jungtims ir barjerų perėjimams.

Reiktų naudoti realų urbanizuotą plotą. O ne su visais Grigiškių, Verkių ir Nemenčinės miškais. Tada ir tankis atrodys gerokai geriau.

[Anonimas urbanistas]

JUDU: ar iki 2030 metų tapsime Kopenhaga?
https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...ime-kopenhaga/

Lietuvos sostinėje jau įrengta apie 170 km dviračių takų, o Vilniaus savivaldybės planuose numatyta iki 2030 metų tinklą išplėsti iki 200 km. Tai leis dar daugiau vilniečių patogiai ir saugiai rinktis dviratį kasdienėms kelionėms.

2024 m. tyrimo duomenimis – 4,6 % Vilniaus miesto gyventojų dviratį renkasi kasdienių kelionių atlikimui, tai 3 kartus daugiau lyginant su 2016 m. kada buvo sistemiškai pradėta vystyti dviračių takų tinklo infrastruktūra. Miesto tikslas – užtikrinti, kad dviračių takai būtų ne toliau nei 250 m atstumu nuo 90 proc. vilniečių gyvenamųjų vietų.

Iki 2027 m. viena iš prioritetinių plėtros krypčių – sujungti esamą dviračių takų tinklą į vientisą, patogų ir saugų maršrutų sistemą, užpildant trūkstamas jungtis. Iki 2030 m. siekiama, kad kelionės dviračiu sudarytų bent 7,5 % visų kelionių mieste

Planas iki 2030 m. nutiesti tik ~30 km naujų dviračių takų (po 6 km per metus) yra nepakankamas. Miesto plotas – 401 km², tinklas siekia vos 170 km, tad net pasiekus 200 km tankis liktų labai mažas – ~0,5 km/km², kelis kartus mažesnis nei dviračių miestuose. Tokiu tempu nebus įgyvendintas tikslas, kad 90 % gyventojų takas būtų ≤250 m nuo namų, o tinklas išliks fragmentuotas, ypač pakraščiuose. Pokyčiui pasiekti reikia bent 12–20 km per metus, prioritetą teikiant strateginėms jungtims ir barjerų perėjimams.

[Riedis]

Į šią vietą bent keletą kartų buvo baksnojama. Paskutinį kartą, kai paaiškėjo, kad ją remontuos 2025m. ir pastebėjus, kad per remontus judinami bortai be projektų - teko pasinaudoti šia santvarka. Na ir siekiant išvengt senos infrastruktūros įasfaltavimo ilgam. Tuo pačiu žadėjo ieškoti kaip gerinti patekimą nuo VT stotelių iki Verkių rūmų per verkių g. Žiūrėsim, kas gausis.

Dėkojame už pateiktus pasiūlymus. Informuojame, kad remonto metu, techninių galimybių ribose, bus sprendžiamos abi jūsų pateiktos situacijos.

[Vinecko]

Su Žaliųjų ežerų gatvės remontu tvarko ir siaurąjį dvirtakį ties Verkių rūmais. Žiūrint ar bus ir kokie atitvarai - gali gautis visai padoraus pločio. Ir gatvėj nebebus pakilimo tako pločio. Tik nesakykit bortunskui kol nebaigė.

Penktadienį teko su A36 pasivažinėti tenai, tai visiems kas sakys netelpa, galima anuliuoti teisę vairuoti. Viskas puikiai telpa ir net 18m autobusai pravažiuoja be didelių trikdžių. Džiugu, kad tvarko ir vietos dviračiams bus daugiau.

[mantasm]

Su Žaliųjų ežerų gatvės remontu tvarko ir siaurąjį dvirtakį ties Verkių rūmais. Žiūrint ar bus ir kokie atitvarai - gali gautis visai padoraus pločio. Ir gatvėj nebebus pakilimo tako pločio. Tik nesakykit bortunskui kol nebaigė.

[Bluefox]

Nemenčinės pl. dviračių takas jau visur raudonas, danga labai lygi per visą ilgį, nepalygint su taip pat neseniai įrengtu Žygimantų g. Sujungimai su gatve visur be bortų, vakar čia buvo vienas didžiausių kada matytų dviratininkų kiekių, tad projektas tikrai labai sėkmingas. Minusas vienintelis, kad dieną ant saulės kepina ir šiuo aspektu senoji atkarpa malonesnė. Nežinau ar leistų kelio parametrai, bet būtų didelis privalumas, jei takas būtų apsodintas medžiais nuo kelio pusės.

[dondc]

Vaižganto g. projektas:

Šiuo metu yra rengiamas ir derinamas projektas „A. Goštauto gatvės dalies, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus, J. Tumo-Vaižganto, Vasario 16-osios, A. Vienuolio, A. Jakšto, Vilniaus, Žygimantų gatvių kapitalinio remonto, lietaus nuotekų tinklų statybos, pėsčiųjų tako ir kitų inžinerinių statinių (atraminių sienelių, apžvalgos aikštelės) statybos kairėje Neries krantinėje nuo Žaliojo tilto iki Baltojo tilto žemės sklype, kad. Nr. 101/40:102, Vilniuje, Vilniaus m. sav. projektas“, kuriame numatyta išspręsti ir dviračių takų sujungimo vietas.
https://tvarkaumiesta.lt/pranesimai/438965

[MedinisStrazdas]

Taip, tada sudėtingas variantas jeigu nei viena pusė neturi vaizdo įrašo. Ieškoti liudininkų turbūt.

[Creatium]

Įdomesnė situacija jeigu tu važiuoji ir gyvai prieš pat tave taip prisiparkuoja ir atsitrenki. Tada va įdomu kaip pavyktų įrodyt, kad įvažiavo į dviračių taką prieš pat nosį.

[MedinisStrazdas]

Kas liktų kaltas dviratininkui atsitrenkus į tiesiog pusę dviračio tako okupavusį automobilį?

Dviratininkas. Į stovintį atsitrenkus visada esi pats kaltas.

[Nikas]

Vėl gi, daug greičiau būtų išspręsta, jei A: vairuotojai gauna bauda už trukdymą eismui (nesvarbu kur tavo ratai, svarbu ar netrukdo kėbulas eismui) ir B: pikti vairuotojai priverčia VMS sudėti atmušėjus.

[MartynasT]

Tai čia yra visiškai normalu ir ne vodytėlių problema, kad nėra bortų atmušėjų. Gal gali nuotraukos autorius užregistruot tvarkaumiesta šitą dalyką?

[mantasm]

Ten didžiausia nesąmonė, kad net ratų atmušėjų nėra (ar nebėra?). Atvažiavus nepažįstant vietos lengva ir netyčia taip priparkuot. Pariedėjai atgal, atsirėmei į bortą, išlipai ir nuėjai. Ypač kai į tokias įstaigas atvažiavus dažnai ne tas galvoj būna.

[Riedutis]

Kas liktų kaltas dviratininkui atsitrenkus į tiesiog pusę dviračio tako okupavusį automobilį?

Dviratininkas.
Kažkaip būtų sunku apkaltinti stacionarų, aiškiai matomą objektą.