Kelių eismo taisyklės

[PoDV]

Esama tvarka yra debiliška, nes kelio ženklų galiojimą turi sekti ne pagal ženklus, o pagal kažkokius aplinkos požymius. Matyt ji ateina iš tų laikų, kai kOlūkio agronomas lėtai sau riedėdavo uaziku ir turėjo laiko gilintis į tai, ar keliukas šone yra tikras kelias, ar tik nuovaža į fermas. Be to, sovietmečių taupė geležį, kurios daug reikėjo tankams lieti, todėl kelio ženklams nebelikdavo.

Dar vienas dalykas - daugelyje pastarąjį dešimtmety gamintų automobilių yra kelio ženklų sekimo ir atpažinimo sistemos. Tai va, jos LT nuolat rodo nesąmones, nes reaguoja tik į kelio ženklus, o ne kažkokius pakelės šunkelius pakeičiančius kelio ženklų galiojimą.

Jūs mane inspiravot labiau pamėgti vokišką ženklų įrengimą. Pradedu sutikti, kad jei yra ribojantis ženklas, kažkur turi būti nauja informacija kas bus su ribojančiu ženklu, gal jo galiojimas baigiasi, gal pradeda galioti naujas ribojimas, ir taip toliau. Sankryža iš tikrųjų gali būti visokia, kiemas arba rimtesnė sankryža su "Duoti kelią" ženklais.
Dabar daug kur prismaigstyta šalutinis kelias iš dešinės/kairės ženklų, bet ir jų vertingumas neaiškus, galiojimo neatšaukia jie, atstumas iki sankryžos bala žino koks, elektroninės sistemos vis tiek pasimes.

Dėl kelio ženklų, tai tikėtina, kad sovietai ant jų labai taupė (kaip ir šiaip ant kelių). Viskas apie juos toks jau užribinis minimalizmas, kur jau kompromituoja daikto funkcijos atlikimą (taupo ženklų spalvinimą, įrengimo vietą, kokybę ir taip toliau). Apie pačius sovietų prioritetus nemalonu kalbėti, kažkodėl amerikietiškoje Šaltojo karo pusėje užteko pinigų car centrism aukso amžiui užtikrinti, vystyti ženklinimą, kryptis, o sovietams matyt kitokia logika galiojo.

[Tomas]

Pakeitimas vardan pakeitimo. Kuo negera esama tvarka, kad ją reikia keisti ir ką šiuo pakeitimu pagerinsime/pasieksime?

Esama tvarka yra debiliška, nes kelio ženklų galiojimą turi sekti ne pagal ženklus, o pagal kažkokius aplinkos požymius. Matyt ji ateina iš tų laikų, kai kOlūkio agronomas lėtai sau riedėdavo uaziku ir turėjo laiko gilintis į tai, ar keliukas šone yra tikras kelias, ar tik nuovaža į fermas. Be to, sovietmečių taupė geležį, kurios daug reikėjo tankams lieti, todėl kelio ženklams nebelikdavo.

Dar vienas dalykas - daugelyje pastarąjį dešimtmety gamintų automobilių yra kelio ženklų sekimo ir atpažinimo sistemos. Tai va, jos LT nuolat rodo nesąmones, nes reaguoja tik į kelio ženklus, o ne kažkokius pakelės šunkelius pakeičiančius kelio ženklų galiojimą.

[sleader]

Na nestabdant gali tik kirsti, jei priešais tolyn yra kelias, T sankryžoj nestabdant nelabai išsuksi...

Iš viso tokio paveikslo darosi išvada, kad tai gaunasi ne kaip teigiama šiaip "patikslinimas" popieriuje. O tam reikės lėšų, papildomiems ženklams, peržymėjimui. Ar bus kaip visada: taisyklės sau, situacija kelyje sau..

Čia labiau apie X formos sankryžas. T sankryžose ne tiek ir aktualu, bei tarkime, jeigu už sankryžos būtų apribojimų pabaiga, tai įvažiuojant į T sankryžą iš šono, net nereikalingas ribojimas iki 70, nes kaip ir paminėjai - greičiau vis vien nepravažiuosi.

O pakeitimas būtų pakankamai rimtas ir jam reikia stipriai pasiruošti, o ne tik vieną sakinį word'e pakoreguoti. Matant kompetencijas ir kaip kai kuriuose regionuose statomi kelio ženklai, tai sakyčiau dar reiketų lygiagrečiai išleisti ir praktinį vadovą kelio ženklų projektavimui.

[PredatorGTR]

Nevažiuoja, jeigu yra STOP ženklas. Artėjant prie STOP ženklo, greitis nėra ir mažinamas ženklais, nes nėra jokios prasmės. Tačiau sankryžoje, kurioje nereikalinga sustoti, nėra jokios problemos pravažiuoti ją net nepristabdant.

Na nestabdant gali tik kirsti, jei priešais tolyn yra kelias, T sankryžoj nestabdant nelabai išsuksi...

Iš viso tokio paveikslo darosi išvada, kad tai gaunasi ne kaip teigiama šiaip "patikslinimas" popieriuje. O tam reikės lėšų, papildomiems ženklams, peržymėjimui. Ar bus kaip visada: taisyklės sau, situacija kelyje sau..

[sleader]

iš šalutinio kelio niekas nevažiuoja didesniu greičiu nes reikia įsitikinti ar galima važiuoti. tai nelabai yra problemos.

Nevažiuoja, jeigu yra STOP ženklas. Artėjant prie STOP ženklo, greitis nėra ir mažinamas ženklais, nes nėra jokios prasmės. Tačiau sankryžoje, kurioje nereikalinga sustoti, nėra jokios problemos pravažiuoti ją net nepristabdant.

[Savitarnos kasa]

iš šalutinio kelio niekas nevažiuoja didesniu greičiu nes reikia įsitikinti ar galima važiuoti. tai nelabai yra problemos.

[Sula]

Puikiai iliustruotas blogai suprojektuotos sankryžos pavyzdys.

Tokių "blogai suprojektuotų" sankryžų šimtai, jei ne tūkstančiai vien Lietuvoje.

[sleader]

jūs dėl sankryžos norit riboti greitį ir UŽ sankryžos? kam to reikia?

Aš tai nieko nenoriu, jeigu tas nėra reikalinga. Dažnu atveju būna už sankryžos įrengta stotelė, ties kuria ir toliau išlieka ribotas greitis. Arba kaip šiuo atveju, yra dvi sankryžos viena šalia kitos ir išlaikomas tas pats greitis (70 km/h) tarp jų.

Jeigu tolimesnis ribojimas nereikalingas, tai sėkmingai už sankryžos įrengiamas ribojimų pabaigos ženklas. Kaip pvz. čia:
Mönchhofer Landesstraße – „Google“ žemėlapiai

Nuo 70 iki 90 pagreitėti, labai nespaudžiant irgi reikia laiko, bei tam tikro atstumo, tai čia pradėjus bėgėtis už sankryžos (nes nuo jos jau matomas apribojimų pabaigos ženklas), leistinas greitis bus pasiektas kažkur ties juo.

[Savitarnos kasa]

Vat čia pvz. kaip turėtų būti teisingai daroma. Sankryžų zonose ribotas greitis iki 70 km/h ir jis apribotas iš visų pusių atvažiuojantiems. Norint taip padaryti dabar pas mus, reikėtų vos ne 2x daugiau 70 km/h ženklų prismaigstyti, nes reikėtų ribojimo ženklą pradubliuoti ir už sankryžos.

jūs dėl sankryžos norit riboti greitį ir UŽ sankryžos? kam to reikia?

[sleader]

1. Esama tvarka.
2. Būsima tvarka.

Puikiai iliustruotas blogai suprojektuotos sankryžos pavyzdys.
Kaip ir minėjau, jeigu viena kryptimi sankryžoje ribotas greitis, tai tas pats greitis turi būti iš visų pusių įvažiuojant/pravažiuojant šią sankryžą. T.y. turėtų būti 30 km/h ribojimas visomis kryptimis artėjant prie sankryžos. Nes dabartiniu atveju (kas realiai dažnai yra praktikoje pas mus), viena kryptimi greitis prieš sankryžą ribotas iki 30 km/h, o kažkodėl iš šalutinio kelio šią sankryžą galima kirsti 50/90 km/h ar kitokiu greičiu.

Geriausiai mano aptartą eismo tvarką parodo šie ženklai, kai nereikia įrengti už sankryžos ribojančių ženklų. Austrija: https://maps.app.goo.gl/MAovVdfsRv6oAfJD6

Vat čia pvz. kaip turėtų būti teisingai daroma. Sankryžų zonose ribotas greitis iki 70 km/h ir jis apribotas iš visų pusių atvažiuojantiems. Norint taip padaryti dabar pas mus, reikėtų vos ne 2x daugiau 70 km/h ženklų prismaigstyti, nes reikėtų ribojimo ženklą pradubliuoti ir už sankryžos.

[Savitarnos kasa]

Tiesa, ženklo įrengimo taisyklės gali būti lankstesnės nei Zona x km/h ženklas, pvz. ženklus galima pakartoti, įrengti už sankryžos, priminti vairuotojams apie galiojantį greitį. Žodžiu, nebėgam nuo humanistinio požiūrio KET

negali, nes jeigu vienur bus ženklas, o kitur nebus, tai bus jovalas ir visi važiuos kaip norės. panašiai kaip su perėjomis gyvrnamosiose zonose.

[PoDV]

Kaip suprantu Švedijos atveju tu nesvarbu kur būtum esi by default Zona 30 galiojime, nors pats ženklas paprastas 30.
Kitose šalyse gali būti suktesnė tvarka, pvz. tau greičio ribojimas galioja tik kol važiuoji pagr. keliu, tokiu atveju ženklas pagr. kelio pabaiga gali būti svarbus. Berods Estijoje užmiesčio keliuose tokia tvarka. Ne veltui pamatysi ženklą Pagrindinis kelias už sankryžos, ko kaimyninėse mūsų jūros pusės šalyse nepamatysi.

Primenu, kad man švediška tvarka atrodo aiški be kažkokių papildomų išvežiojimų. Važiuoji kol nepamatai kito ženklo atšaukiančio greičio ribojimą arba naujas greičio ribojimas. Tą mes jau turime Zona 30 ir pan. ženklais.

Esu skaitęs tiek Tomas, tiek skyscrapercity.com forume, kad ne tik Švedijoje, bet ir Vokietijoje tokia tvarka, nors jie turi atskirus zona 30 ženklus, tai nesu įstikinęs, ar atkartoja švedišką tvarką. Švedijoje nėra Zona 30 ženklų, užtenka paprasto 30 ženklo.


Gal kas gali gluminti su nauja tvarka tai lenkus ir berods latvius, kad atvažiavus į Lietuvą keičiasi greičio ribojimo zonos galiojimo taisyklės. Nors atplaukus iš Švedijos keltu taisyklės būtų identiškos.

Tiesa, ženklo įrengimo taisyklės gali būti lankstesnės nei Zona x km/h ženklas, pvz. ženklus galima pakartoti, įrengti už sankryžos, priminti vairuotojams apie galiojantį greitį. Žodžiu, nebėgam nuo humanistinio požiūrio KET

[PoDV]

1. Esama tvarka.
2. Būsima tvarka.




Kelio ženklų, vėjo elektrinių ir elektros stulpų - daugiau nei Lietuvoje

Tokią pačią situaciją padaryti galima jau dabar, netvarkingai sudėjus Zona 30 ženklus.

Man lieka įdomios dvi situacijos pagal naują tvarką?
Jeigu sankryžoje iš pagrindinio kelio išsuki į šalutinį, ar toliau tau galioja 30 km/h ribojimas? Ar ribojimas (jeigu mieste) tampa 50 km/h?
Jeigu prieš sankryžą yra 30 km/h galiojimas ir tau reikia duoti kelią trišalėje sankryžoje, ar už posūkio tau toliau galios 30 km/h ribojimas? Ar jau ribojimas nebegalioja, važiuoji (jeigu mieste) 50 km/h?

[Briedis]

Pats ką tik rašei, kad reikalingas. Apsispręsk!

1. Esama tvarka.
2. Būsima tvarka.

Geriausiai mano aptartą eismo tvarką parodo šie ženklai, kai nereikia įrengti už sankryžos ribojančių ženklų. Austrija: https://maps.app.goo.gl/MAovVdfsRv6oAfJD6

Kelio ženklų, vėjo elektrinių ir elektros stulpų - daugiau nei Lietuvoje

[Ginthus]

Pagal būsimą tvarką - nereikalingas.

Pats ką tik rašei, kad reikalingas. Apsispręsk!

[PoDV]

Geriausiai mano aptartą eismo tvarką parodo šie ženklai, kai nereikia įrengti už sankryžos ribojančių ženklų. Austrija: https://maps.app.goo.gl/MAovVdfsRv6oAfJD6

[Briedis]

Jei ribojimas prasideda prieš sankryžą ir turi tęstis toliau, tai ženklas reikalingas vienodai pagal abi tvarkas

Pagal būsimą tvarką - nereikalingas.

[Ginthus]

Jeigu ribojimas prasideda prieš sankryžą, tai reikia papildomų ženklų, kad sankryžose informuoti įvažiuojančius iš šalutinių kelių apie pagrindinėje gatvėje esantį greičio ribojimą.

Jei ribojimas prasideda prieš sankryžą ir turi tęstis toliau, tai ženklas reikalingas vienodai pagal abi tvarkas

[PoDV]

Išdėsčiau tvarką kokia yra Švedijoje, pamatei ženklą 50 ar 70, tai jis tau galios tol kol nepamatysi kito ženklo pvz. 30, nesvarbu kur pasuksi.
Ji man kažkaip labiausiai patiktų, nereikia komplikuoti taisyklių. Ribojimus nustatai pagal kelio svarbą ir zoniškumą.

Tiesa, nežinau kokia tvarka gali būti Lietuvoje. Jei pagrindinis kelias pasibaigia, pvz. stovi ženklas Duoti kelią, ar Pagrindinio kelio pabaiga, tai pasibaigtų ir draudžiančio ženklo galiojimas?
Esmė, kad norima, kad važiuojant pagrindiniu keliu nesibaigtų galiojimas, neįrengiant ženklo?
Tokiu atveju ženklai Zona 30 ir panašūs turės išlikti.

Pasigilinau, kad taikant švedišką draudžiamųjų ženklų zoniškumo tvarką, su stovėjimo ženklais nebūtų taip paprasta, nes ženklas galioja tik vienai pusei, ženklas gali galioti kairiai kelio pusei, tai pvz. sankryžoje pasukus į kairę ar dešinę, tau toliau galios parkavimo ribojimai kairėje? Nebent būtų 2+2 ar 3+3 gatvė su ištisine linija, tada paprasčiau ir galima taikyt panašius švediško tipo ribojimus kaip greičio ženklams, nes esmė koks galiojimas galioja dešinei pusei, o kairė pusė nėra aktuali. Taisyklės leidžia parkavimą kairėje pusėje jei gatvė yra 1+1 profilio.
Kas gal gerai, kad ženklai daug kur ir taip sudėti, kad pasukus jau matai kažkurį ženklą, problema išlieka jei nėra ženklo apie draudimo stovėti/sustoti pabaigą, o prasideda parkavimas, kuris šiandien būtų legalus, nes už sankryžos su pirmumo ženklais.

[Briedis]

Jeigu gatvės ribotas greitis prasideda už sankryžos, tai bet kokiu atveju turės būti ženklas. O jeigu visa gatvė su apribotu greičiu, tai ir sankryžoje su šia gatve greitis turėtų būti apribotas iki tokio, koks šioje gatvėje, vadinasi jau prieš sankryžą bus ženklas ribojantis greitį.

Jeigu ribojimas prasideda prieš sankryžą, tai reikia papildomų ženklų, kad sankryžose informuoti įvažiuojančius iš šalutinių kelių apie pagrindinėje gatvėje esantį greičio ribojimą.