Šviesoforų įrengimo tvarka Lietuvoje

[Blaze]

Kartais atsitinka taip, kad šviesoforas ne mirksi, o tiesiog neveikia. Todėl ir reguliuojamose sankryžose kabina ženklus "pagrindinis kelias", "duoti kelią".

Ar nebūtų protingiau tiesiog įrašyti į taisykles, kad neveikiant šviesoforui sankryžą reikia traktuoti kaip nereguliuojamą? Nereikėtų taškyti milijonų eurų visiems tiems kelio ženklams ir nebūtų vizualinės taršos.

[Aleksio]

Kartais atsitinka taip, kad šviesoforas ne mirksi, o tiesiog neveikia. Todėl ir reguliuojamose sankryžose kabina ženklus "pagrindinis kelias", "duoti kelią".

[Blaze]

Turbūt forume nėra artimesnės temos, tad rašysiu čia. Lietuvoje nauji šviesoforai yra dubliuojami mėlynu perėjos ženklu. Kaip suprantu, idėja yra ta, kad jei šviesoforas neveikia, tai vairuotojas turi praleisti pėsčiuosius. Bet juk pėstieji ir taip turi būti praleidžiami nereguliuojamoje sankirtoje, kai mirksi geltona šviesa. Tai kokia to ženklo prasmė? Juk praktikoje vairuotojai tuos ženklus tiesiog ignoruoja.

[Aleksio]

Vairuoju jau arti dvim metų, per tuos dvim metų KET nesu atsivertęs ir nesijaučiu kažką praradęs.

Tu nesijauti, aš nesijaučiu, bet stovintys prie "žalio blyno" - tikrai jaučiasi. Taip kad teorijos perlaikymas kas 5-10 metų tikrai būtų gerai.

[dsanto]

Pvz. ar reikalingas tas adaptyvumas visą parą? Gal dalį paros galėtų žalias įsijungti automatiškai? Pvz. darbo dienos metu, piko metu ir tarp jų, o savaitgalių vakarais, naktį, būtų naudojamas mygtukas.

Viskas galima, tik reikia protingai padaryti.

[PoDV]

Taip, pėsčiajam nenaudinga, jeigu žalias įsijungia tik nuo mygtuko, bet neįsijungia, jei užsidega žalia automobiliams. Bet yra pliusas sankryžos adaptyvumui. Jeigu yra tik vienas automobilis, ir pėstieji nenuspaudė mygtuko, žalias iškart gęsta pravažiavus automobiliui. Jeigu žalias užsidegtų ir pėstiesiems, jis degtų ilgiau, plius pėsčiųjų saugos laikas ilgesnis. Tai kitai fazei žalias įsijungtų gerokai vėliau.

Pvz. ar reikalingas tas adaptyvumas visą parą? Gal dalį paros galėtų žalias įsijungti automatiškai? Pvz. darbo dienos metu, piko metu ir tarp jų, o savaitgalių vakarais, naktį, būtų naudojamas mygtukas.

[dsanto]

Tik kur nėra rodyklės į dešinę (žymi neapsaugotą posūkį), lygiagrečiai dešinėje pėstiesiems žalia galėtų įsijungti ir be mygtukų. Kaune, bent keliose sankryžose padaryta netinkamu metu ir nesant pėsčiųjų, turėsi laukti virš 100 sec, kai nesant būtino mygtuko paspaudimui, šviesoforas įsijungtų po laikotarpio iki 10 sec.

Taip, pėsčiajam nenaudinga, jeigu žalias įsijungia tik nuo mygtuko, bet neįsijungia, jei užsidega žalia automobiliams. Bet yra pliusas sankryžos adaptyvumui. Jeigu yra tik vienas automobilis, ir pėstieji nenuspaudė mygtuko, žalias iškart gęsta pravažiavus automobiliui. Jeigu žalias užsidegtų ir pėstiesiems, jis degtų ilgiau, plius pėsčiųjų saugos laikas ilgesnis. Tai kitai fazei žalias įsijungtų gerokai vėliau.

P.S. pranešimus reiktų iškelti į šviesoforų temą.

[PoDV]

Kaune tikrai veikia. Negarantuoju, kad visur 100 proc.

Tik kur nėra rodyklės į dešinę (žymi neapsaugotą posūkį), lygiagrečiai dešinėje pėstiesiems žalia galėtų įsijungti ir be mygtukų. Kaune, bent keliose sankryžose padaryta, kad netinkamu metu ir nesant pėsčiųjų, turėsi laukti virš 100 sec, kai nesant būtino mygtuko paspaudimui, šviesoforas įsijungtų po laikotarpio iki 10 sec.

[dsanto]

Mano gyvenimo praktika rodo, kad dar nei vienoje sankryžoje nebuvau aptikęs mygtuko, kuris kaip nors įtakotų pėsčiojo šviesoforo įsijungimą. Todėl drąsiai teigiu, kad mygtukai veikia išimtinai tik perėjose, reguliuojamose šviesoforo. Neneigiu, kad yra ir kitokių sankryžų, kur mygtukai veikia, bet jų ant visos Lietuvos galima suskaičiuoti ant pirštų. Aš tokios nei vienos nesu matęs.

Kaune tikrai veikia. Negarantuoju, kad visur 100 proc.

[Al1]

Mano gyvenimo praktika rodo, kad dar nei vienoje sankryžoje nebuvau aptikęs mygtuko, kuris kaip nors įtakotų pėsčiojo šviesoforo įsijungimą. Todėl drąsiai teigiu, kad mygtukai veikia išimtinai tik perėjose, reguliuojamose šviesoforo. Neneigiu, kad yra ir kitokių sankryžų, kur mygtukai veikia, bet jų ant visos Lietuvos galima suskaičiuoti ant pirštų. Aš tokios nei vienos nesu matęs.

[dsanto]

Tai kad pėsčiųjų mygtukas veikia tik paprastose perėjose, ne sankryžoje. Sankryžoje esantys pėsčiųjų mygtukai 99 proc. yra įrengti tik kaip psichologinis dalykas, jie niekaip neįtakoja šviesoforų. Kad pėstieji nesugalvotų bėgti per gatvę (nes tenka ilgai laukti, kol praeis ilgas ciklas ir pagaliau užsidegs žalias pėstiesiems), o paspaudę mygtuką lauktų žalio signalo pereiti.

Čia jūsų interpretacijos. Gal kai kur ir padaryta, kad nereaguojama į mygtukus. Taip pat žalias signalas pėstiesiems įjungiamas, jei gaunamas mygtuko gedimas. Priklausomai nuo programavimo, pėstiesiems žalias signalas gali būti įjungiamas, jei tos pačios krypties automobilius užfisavo automobilių detektoriai. Bet naktį, jei nespausi mygtuko ir nebus mašinų, tai ir stovėsi. Matai mygtuką - spausk, o ne išsigalvok

[dsanto]

Ar tikrai? Po žalių lentelių nukabinimo, 99% sankryžų, kaip ir minima ši prie autobusų stoties, jeigu pėstysis nepaspaus mygtuko, tai vairuotojams užsidegs papildoma rodyklė leidžianti sukti į dešine. jeigu paspaus, tada vairuotojams bus galima važiuoti tiesiai ir į kairę, bet į dešinę ne kol degs pestiesiems žalias šviesoforas.

Čia kur tokia sankryža? Pagrindiniame žaliame signale yra rodyklės tiesiai ir į kairę?

[thomcius]

Tai kad pėsčiųjų mygtukas veikia tik paprastose perėjose, ne sankryžoje. Sankryžoje esantys pėsčiųjų mygtukai 99 proc. yra įrengti tik kaip psichologinis dalykas, jie niekaip neįtakoja šviesoforų. Kad pėstieji nesugalvotų bėgti per gatvę (nes tenka ilgai laukti, kol praeis ilgas ciklas ir pagaliau užsidegs žalias pėstiesiems), o paspaudę mygtuką lauktų žalio signalo pereiti.

Ar tikrai? Po žalių lentelių nukabinimo, 99% sankryžų, kaip ir minima ši prie autobusų stoties, jeigu pėstysis nepaspaus mygtuko, tai vairuotojams užsidegs papildoma rodyklė leidžianti sukti į dešine. jeigu paspaus, tada vairuotojams bus galima važiuoti tiesiai ir į kairę, bet į dešinę ne kol degs pestiesiems žalias šviesoforas.

[Al1]

Tai kad pėsčiųjų mygtukas veikia tik paprastose perėjose, ne sankryžoje. Sankryžoje esantys pėsčiųjų mygtukai 99 proc. yra įrengti tik kaip psichologinis dalykas, jie niekaip neįtakoja šviesoforų. Kad pėstieji nesugalvotų bėgti per gatvę (nes tenka ilgai laukti, kol praeis ilgas ciklas ir pagaliau užsidegs žalias pėstiesiems), o paspaudę mygtuką lauktų žalio signalo pereiti.

[taccido]

Gal žalia išvis būtų neįsijungusi. Paspaudžiau mygtuką pralaukęs 11 minučių, tada po 2,5 min. įsijungė žalia. Gal žalia iš tikrųjų užsidega kas 13 minučių, gal dar rečiau, o gal taip būna tik šita kryptimi ir ne piko metu (buvo vakaras, perėja per Putinų g.).
Nespaudžiau mygtuko specialiai Dažniausiai mygtukas būna tik priedas arba placebas, bet ne būtinybė. Natūralu, kad ne visi žmonės spaudžia. Todėl ir nutariau paeksperimentuoti. Bet kokiu atveju, su tokiomis sankryžomis žmonės tik skatinami persėsti į automobilius.

O dėl Poliklinikos žiedo – neaišku, ar tarp bortelių įtilptų dideli autobusai. Nes man atrodo, kad ten ganėtinai siauros juostos.

[Al1]

Tai ar pėsčiųjų mygtukas tokioje sankryžoje ką duotų? Ten daug ciklų ir pėsčiųjų ciklo iškritimas, tik daugiau bardako sukeltų. Nes nėra grynai pėsčiųjų ciklo visoms perėjoms sankryžoje. Kai kažkuriose perėjose dega pėsčiųjų ciklas, tuo metu leidžiami posūkiai tam tikromis kryptimis. Ką pakeistų pėsčiųjų ciklo nebuvimas nepaspaudus mygtuko? Tiesiai važiuoti neišeitų, tik kažkur tai sukti. Pagrindiniai automobilių srautai yra tiesiai Naująją g. abiem kryptimis, tiesiai iš Kalniškės į Putinų g. ir priešinga kryptimi. Sukimas iš Naujosios į Putinų g. ir priešinga kryptimi, sukimas iš Naujosios į Kalniškės g. ir priešinga kryptimi. Kiti posūkiai mažiau apkrauti. Tiesa, autobusai, važiuojantys į Kauną, išvažiavę iš AS turi apsisukinėti sankryžoje.

[PoDV]

Aš nekvescionuoju sprendimo įrengti pėsčiųjų mygtukus. Aš stebiuosi sprendimu nespausti mygtuko, nors matai, kad jis yra, ir laukti žalio. Žalias išvis galėjo neužsidegti. Tai, kad po 11 min. jis įsijungė, atsitiktinumas, nes kai kurie programuotojai suprogramuoja, kad nenuspaudus mygtuko, kas kažkiek laiko žalias vis tiek užsidega. Bet tikrai ne visur taip daro.

Manau sankryžose pėstiesiems žalias turėtų užsidegti visada, kai tam yra palankiausias eismo srautas. Tai kas Kaune padaryta su kai kuriom sankryžom, kai reikia spaust mygtuką visais atvejais, yra nesąmonė.

[dsanto]

Aš nekvescionuoju sprendimo įrengti pėsčiųjų mygtukus. Aš stebiuosi sprendimu nespausti mygtuko, nors matai, kad jis yra, ir laukti žalio. Žalias išvis galėjo neužsidegti. Tai, kad po 11 min. jis įsijungė, atsitiktinumas, nes kai kurie programuotojai suprogramuoja, kad nenuspaudus mygtuko, kas kažkiek laiko žalias vis tiek užsidega. Bet tikrai ne visur taip daro.

[Al1]

Didžiulė klaida buvo be saiko platinti Naująją gatvę. Tada automatiškai ir sankryžoje atsiranda daug juostų, ilgiau užtrunka mašinoms pravažiuoti ir pan. Pėstiesiems irgi nepatogu kirsti dvi plačias gatves ir ilgai laukti – stoties iškėlimas yra dar viena klaida. Todėl, kai jau šitiek nesąmonių pridaryta, šviesoforininkai nedaug ką gali ir pagerinti. Belieka tik naikinti vieną perėją ir versti spaudinėti mygtukus

Deja, tenka sutikti su kitais – pigios išeities nėra.
1. Įgilinto turbo žiedo su pėsčiųjų viadukais turbūt neišeitų padaryti, nes šalia Gulbynė, o ir šiaip mažai vietos.
2. Teoriškai būtų galima nutiesti Audėjų g. tęsinį iki Punsko gatvės ir šituo nauju aplinkkeliu nukreipti visą sunkvežimių eismą. Tokia gatvė buvo numatyta bendrajame plane. Tada Naujosios ir Putinų g. sankryža būtų mažiau apkrauta ir galbūt būtų įmanoma sutrumpinti laukimo laikus, nors abejoju. Dar tuo pačiu galbūt sumažinant juostų skaičių, nors tai vargiai įmanoma, turint omeny žmonių mentalitetą.
3. Paradoksalu, bet geriausias sprendimas tikriausiai būtų išnaikinti pėsčiuosius Jeigu autobusų stotis būtų iškelta atgal į centrą, sankryžoje ženkliai sumažėtų pėsčiųjų. Automobilistai toliau lauktų po 3 minutes. Tačiau pėstiesiems nereikėtų laukti 13 minučių arba vaikščioti ratais kvadratais ir spaudinėt mygtukų.

Vienas žiedo variantas - iškelti visą važiuojamąja dalį bent 2 metrais virš dabartinio lygio (reljefas gan tinkamas Naująjai g. nuo centro ir Kalniškės g.), daryti pėsčiųjų požeminės perėjos 1 metru žemiau dabartinio gatvės lygio. Nes pėsčiųjų tiltai pėstiesiems labai nepatogu. Požeminės perėjos dabartiniame gatvės lygyje būtų žemiau Gulbynės vandens lygio, vadinasi, jas reikėtų metro statybų metodais hidroizoliuoti, kas brangiai kainuotų ne tik pastatyti, bet eksploatuoti. Tačiau visa ta ne pigus malonumas.
Geriausias variantas, aišku, būtų autobusų stoties grąžinimas į miesto centrą. Pėsčiųjų būtų kur kas mažiau.

[Al1]

Pritariu tau, bet Al1 vis dar gyvena sovietiniais laikais, jam tada buvo geriau.
Drįščiau abejoti ar šviesoforas geriau, nes yra tiek pėsčiųjų einančių per raudona, tiek vairuotojų važiuojančių per raudoną, ar skubančių dar spėsiu per mirksinčią geltoną ar jau ką tik užsidegusį raudoną, tada būna ir greitis viršijamas. O atvažiuojantys prieš žiedą dažniausiai vairuotojai mažina greitį. Mažesnis greitis yra saugiau tiek vairuotojams su keleiviais, tiek pėstiesiems.

Ten, kur pakankamai dideli pėsčiųjų srautai, šviesoforas visada geriau. Pėstiesiems geriau, kai mašinos visiškai sustoja, o ne laukti, kol teiksis sustoti. Kitiems vairuotojams pėstysis nereguliuojamoje perėjoje ne argumentas. Raudonas šviesoforas yra papildomas argumentas.
O ta sankryža pakankamai nemažai pėsčiųjų kerta. Taip, nevienodai, daugiausiai eina Ulonų g. galo perėja. Mažiausiai Pulko g. miško link.
Žiūrint koks žiedas. Prie poliklinikos toks žiedas, kad ne visada būtina mažinti greitį ir galima žiedą prašokti net nesukiojant barankos tiesiai, nekreipiant dėmesio į juostas žiede. Nes taip jau įrengtas žiedas atvažiuojant nuo centro ir važiuojant tiesiai Naująją g. Kažkas panašaus gali būti ir Santaikos, Pulko, Ulonų g. kryptimi Santaikos g. - Ulonų g. Priešinga - ne.