Gelžk. Vilnius - Turmantas - Daugpilis (>Utena)

[Ignalina]

Kol kas dar ir vietiniai traukiniai pustuščiai. Tai kam gainioti orą į Daugpilį? Galiausiai yra gera proga užraukti visam laikui, nes ir taip mažai keleivių buvo... RB tai atnaujins, nes ten politika, bet irgi tikriausiai dar kurį laiką palauks, net kai Lenkija pilnai atidarys sienas.

Daugpilis kaip tik šeštadienio ir sekmadienio rytinius oro vežiojimo reisus padarė išeinančius "ant nulio", tad jo tikrai neužrauks. Nuo Birželio yra planų atnaujinti, traukiniobiliete jau matosi vienas reisas.

[Al1]

Kol kas dar ir vietiniai traukiniai pustuščiai. Tai kam gainioti orą į Daugpilį? Galiausiai yra gera proga užraukti visam laikui, nes ir taip mažai keleivių buvo... RB tai atnaujins, nes ten politika, bet irgi tikriausiai dar kurį laiką palauks, net kai Lenkija pilnai atidarys sienas.

[Vilnietizz]

Kažin, ar yra planų atnaujinti maršrutą Vilnius-Daugpilis?

[Ignalina]

Tik tiek, kad kaip supratau pagal projektą, iešmai valdosi tik iš būdelės šalia bėgių, tad konduktorius turi išlipti iš traukinio ir nueiti į ją. Prie EVC šie iešmai neprijungti.

[Al1]

Būtent, magistraliniame kelyje esančių iešmų mašinistas negali perjunginėti, jei neklystu. Arba iešmininkas, kas brangu, nes ne stotis, turi atvažiuoti prieš traukiniui važiuojant, nes užkampis, į kurį problematiška atvažiuoti, nes keliai tik miško (o žiemą dar ir gali būti nenuvalyti), nes iešmas naudojamas gal kartą ar du per mėnesį.

[Ignalina]

Pasidarė įdomu, o kodėl dar įrengiami rankiniai iešmų perjunginėjimai?
Ir pastebėjau vienose stotyse rankiniai (pvz. Švenčionėliuose), kitose valdomi iš kitur (nežinau iš kur) (žalios dėžutės ). Ar neturėtų būti visur vienodai?

Pagrindinis skirtumas - kaina. Automatinį iešmą valdo stotyje dirbantis budėtojas, jeigu jo nėra - eismo tvarkdarys, dirbantis Vilniuje, EVC. Anksčiau visose stotyse dirbdavo budėtojai, dabar mažesnėse stotyse budėtojai dirba tik tada, kada stotyje dirba manevrinis lokomotyvas.

Taip pat įrengus rankinį iešmą tokioje vietoje, nereikalingas budėtojas - iešmus gali perjunginėti traukinio konduktorius.

[angelswing]

Jau šiandien kaip ir oficialiai pristatoma:

https://www.15min.lt/verslas/naujien...ka-667-1325112

Pasidarė įdomu, o kodėl dar įrengiami rankiniai iešmų perjunginėjimai?
Ir pastebėjau vienose stotyse rankiniai (pvz. Švenčionėliuose), kitose valdomi iš kitur (nežinau iš kur) (žalios dėžutės ). Ar neturėtų būti visur vienodai?

[Ignalina]

Jau naudojamas karinės technikos gabenimui ar dar tik kokie bandymai?
Tai iešmas iš magistralinio kelio ne iš Pabradės pusės, jei teisingai supratau? Kodėl, juk traukiniui reikia papildomai važiuoti į Švenčionėlius ir grįžti arba sustoti tarpstotyje ir važiuoti atgal?

USA kariai fotografavino metu bandė skirtingą techniką užvarinėt, tikriausiai ant dienų krausis jau normaliai. Iešmas nuo Pabradės, tačiau norint jį perjungti, reikia Švenčionėlių stoties budėtojos leidimo.

[Al1]

Jau naudojamas karinės technikos gabenimui ar dar tik kokie bandymai?
Tai iešmas iš magistralinio kelio ne iš Pabradės pusės, jei teisingai supratau? Kodėl, juk traukiniui reikia papildomai važiuoti į Švenčionėlius ir grįžti arba sustoti tarpstotyje ir važiuoti atgal?

[Ignalina]

Kariuomenės issikrovimo vieta Pažeimenėje. Foto 2020-05-28

Informacinis stendas:


Atnaujinta pervaža:


Nuo Vilniaus pusės. Laikinas greičio apribojimas:


Greičio ribojimas nuo Turmanto:


Iešmas tarpstotyje. Blokpostas neįrengtas, iešmas valdomas is salia esančios būdelės su Švenčionėlių stoties budėtojos leidimu.


Iesmas nuo Turmanto pusės:


Minėta budelė:


Iesmai naujai irengtame kelyne:


Pirmas iesmas elektrinis:


Antras jau rankinis:


TEM-TMH 015 su platformomis:


Is arciau:


Bendras vaizdas į Vilniaus pusę:


Kitoje kelyno pusėje yra rampa nuvažiavimui nuo platformų, tačiau dėl karo policijos patruliavimo tos pusės fotografuoti negalėjau.

Bonus - naujas piketinis stulpelis

[ejs-ejs]

Nuo Vilniaus link Daugpilio dvikelis buvo tiki iki Dūkšto (dabar tik Bezdonių)
Link Gardino dvikelis buvo iki Valkininkų ir, kas gana keista , nuo Marcinkonių iki Gardino (dabar iki Senųjų Trakų ar iki Rūdiškių)

Dabar dvikelis baigiasi Senuosiuose Trakuose, iškart už pervažos. Ne taip senai (metų 10-15 atgal) perklojo kelią link Rūdiškiu į kitą pusę.

[Ignalina]

Kol kas jokie darbai nepradėti. Kertamas miškas, bet neaišku, ar dėl privažiuojamojo kelio, ar dėl poligono plėtros.

Darbai jau beveik baigti. Nutiesti bėgiai, įrengta rampa. Pagal planą dar Sausio mėnesį turėjo būti įrengtas iešmas tarpstotyje. Pabandysiu ryt nuvyktiir padaryti nuotraukų.

[Ignalina]

Pasirodo paklydau 4 metus. Parašiau į LG užklausimą. Atsakė taip:

Taigi, mintyse turėti 2003 metai pasirodo buvo teisingi. Antras kelias nuo Dūkšto iki Visagino matosi ir senose ortofoto, pvz. http://geoportal.lt pasirinkus 1995-1999 ortofoto sluoksnį. Jei 1980 metų žemėlapyje kelio nėra, tačiau 1995-1999 jis yra, ir pradėtas ardyti 2003, galbūt 1980m žemėlapis klaidingas?

[angelswing]

Pasirodo paklydau 4 metus. Parašiau į LG užklausimą. Atsakė taip:

[2Pack]

Caro laikais, kai geležinkelis buvo dvikelis feisbūko turbūt dar nebuvo.
Pats feisbūkas yra tik bendravimo platforma ar informacijos talpykla, bet jokiu būdu ne šaltinis. Toje platformoje gal kur nors yra nurodytas pirminis šaltinis, iš kur paimti duomenys.


Sankt Peterburgo-Vilniaus-Varšuvos geležinkelis dabartinėje Lietuvos teritorijoje caro laikais vsias buvo dvikelis (jungė imperijos sostinę su Europa ir Lenkijos didžiausiu miestu).

Lenkijos laikais nuo Vilniaus buvo mažas srautas tik į Latviją
Kažkurį laiką Lenkijos laikais visas dar buvo dvikelis.
1922 m Lenkijos - geležinkelių žemėlapis / Polska mapa kolejowa
Visas yra dvieklis


1931 m. Lenkijos - geležinkelių žemėlapis/ Mapa sieci kolejowe
Dvikelis jau tik iki Švenčionėlių

Lenkiški žemėlapiai iš www.mapywig. orf

II pasaulinio karo metais dėl strateginės reikšmės, šis geležinkelis, aišku, vėl galėjo būti dvikelis.

Sovietų laikais krovinių srautai buvo nedideli, iš tuometinio Leningrado iki Vilniaus ėjo max 7-8 traukinių poros (į Varšuvą, Kaliningradą, Vilnių 2 į Lvovą. Čerovicus, Truskaveicą). Per dieną ėjo 3 traukinių poros į Daugpilį, dar 3-4 priemiestiniai iki Ignalinos ar Turmanto, plis dar po 2 į Didžiasalį ir 2 į Uteną. Tokiems srautams, ypač toliau nuo Vilniau nereikėjo dvikelio



Sovietmečiu ir lenkų laikais antrų bėgių ten nebuvo.

Nuo Vilniaus link Daugpilio dvikelis buvo tiki iki Dūkšto (dabar tik Bezdonių)
Link Gardino dvikelis buvo iki Valkininkų ir, kas gana keista , nuo Marcinkonių iki Gardino (dabar iki Senųjų Trakų ar iki Rūdiškių)
Pažymėjau skirtingo storio linijiomis vienkelį ir dvikelį

Topografinis TSRS 1980 m. žemėlapis 1:500.000 (1 cm - 5 km)
Lapas N-35-1 Vilnius


Išdidintas fragmentas tarp Švenčionėlių ir Turmanto

https://maps.vlasenko.net/smtm500/n-35-1.jpg

Paskutinis visame Turmato-Vilniaus-Marcinkonių-Pariečės geležinkelyje nuardytas dvikelis ir buvo Marcinkonių - valstybės sienos ruožas, 2003 ar tai 2004 m.

[Al1]

Visaginas buvo stotimi iki 2003 m.
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legal...R.402B94D82ADD

[angelswing]

Dar kai pastatė tiltą kelyje Nr. 5347 Visaginas - Taboras, dar kai išasfaltavo buvo abeji bėgiai, tik vėliau juos nurinko. Šiose vietose (žr. priedą) prisimenu puikiai kai buvo dveji bėgiai. Taip pat Gerkonyse buvo dveji bėgiai, Gerkonyse buvo du peronai.

[Al1]

Visaginas (tarybiniais metais Pasmalvės) buvo pralanka, gal kuriuo metu ir stotis, ypač kai pastatė AE ir keleivių atsirado. Todėl ten kelynas buvo.

[Pilaitis]

Bet jei ruožas buvo vienkelis, kokiu tikslu į šoninį kelią varydavo traukinius į Vilnių, jei nebūdavo prasilenkimo?

Kur nors Vakarų Europoje taip būtų daroma dėl aiškumo keleiviams - viename perone į vieną pusę, kitame į kitą. Kadangi manau prasilenkimai tikrai buvo, bet ne taip dažnai, gal į šoninį kelią dažnai kreipė iš įpročio?

[Ignalina]

Čia du ar daugiau kelių buvo tik stotyse

Bet jei ruožas buvo vienkelis, kokiu tikslu į šoninį kelią varydavo traukinius į Vilnių, jei nebūdavo prasilenkimo?