[LT-PL] Tarptautiniai traukinių maršrutai į Lenkiją

[Al1]

Aš dėl to rašiau apie 1435 mm, kad šioje vėžėje yra reali konkurencija ir dirba visų šalių (neišskiriu valstybiniai, ar privatūs) vežėjai. Su kitomis vežėmis taip nėra. Toks DB dirba visoje Europoje. Taip kad galės vežti ir Lietuvoje. Berods jis (DB Cargo Polska) netgi turi licenciją Lietuvoje veikti (negarantuoju, bet lygtai vienu metu važinėjo iki Mockavos). Keleivių vežimas yra kas kita. Privatininkams tai visiškai neįdomu, jei tik valstybė neskelbia konkurso ir nemoka už keleivių kilometrus. Čia subsidijos nepadeda. Turi būti 100 proc. finansavimas iš valstybės ar vietinės valdžios. Tada privatininkai dirba. Turistiniai, istoriniai ir pan. traukiniai ne į temą. Apie juos kita kalba. Nors kai kuriuose segmentuose yra ir visiškai laisvos iniciatyvos ir veiklos - tas pats FlixTrain. Kadangi RB iš karto yra ir bus nuostoliga, keleivių pervežimams reikės ne subsidijų, o konkurso ir garantuoto finansavimo. Kaip tai bus daroma, neaišku. Faktas vienas, kad viso trys šalys - Lietuva, Latvija ir Estija (o gal ir Lenkija) turės susitarti, kokį modelį pasirinkti - bendros kompanijos-vežėjo steigimas ar bendras tarptautinio konkurso skelbimas vežėjui parinkti.

[ignaloidas]

Kokie dar konkursai? Krovinių vežimas visoje ES 1435 mm vėže visiškai liberalizuotas - veža kas tik nori, kas atitinka minimalius reikalavimus (turi licenciją ir kitus reikiamus dokumentus toje šalyje, kurioje ketina vežti). Tam nereikia jokio konkurso. Su keleivių vežimu yra kitaip - jis dotuojamas, todėl arba konkursas, arba tiesioginė sutartis su vežėju (čia, žinoma, eina kalba tik apie valstybinius geležinkelius) be konkurso.

Prieeigos prie daugumos geležinkelių ES, įskaitant ir rusišką 1520/1524, ir Iberijos 1668, ir Airijos 1000 vėžes yra liberalizuotos. Įskaitant ir keleivių vežimą. Tiesiog nedaug įmonių nori vežti keleivius prieš tai negavus kokios nors subsidijos garantijos, nes keleivių vežimas bendrai imant yra nuostolingas. Ar pavyks gauti norimus laikus vežimui ir t.t. tai jau kitas klausimas, bet nereikia jokio konkurso ar sutarties kad vežti keleivius, dėl to iš tos Čekų įmonės ir girdėjom apie planus naktiniam traukiniui - ten ta įmonė maždaug hobio lygio, ir jokių galimybių neturi gauti sutarties iš valstybės ar panašiai, bet vis dėl to vežimus planuoja ir daro.

[ignaloidas]

O matyti "kodėl ne", tai šiaip reiktų. Gera vieta pradėti matyti būtų kad ir visas ligšiolinis RB projekto track recordas Lietuvoje, kur absoliučiai visos iki vienos projekto dalys belenkaip vėlavo ir šiuo metu vėlavimai tik didėja. Negana to, net nepateikiami paaiškinimai, kodėl taip yra, nors viskas lyg ir savo vietose ir projektas turėtų judėti pilnbu greičiu be jokių trukdžių. Geras pavyzdys - Jonavos tiltas, kuriam dar net polių turbūt nebaigė kalti, nors šiuo metu tiltas jau turėjo būti praktiškai baigtas. Vis dar nematai, kodėl iki 2030 Kaunas-Lenkija neturi absoliučiai jokių šansų būti užbaigtas?

"Absoliučiai visos iki vienos" vėluojančios projekto dalys yra pagrinde Kaunas-Latvijos siena atkarpa, nes kitur daugiau mažiau pagal planą eina. Ir aš esu išgirdęs gana patikimų kuždesių kad vėluoja didžiąja dalimi dėl to kad projektuotojas prisišiko tiek kad statytojai nenori imti kontrakto kol nepataisys. Kodėl neina viešai dėl šito tai nežinau, bet įtarimas toks kad nelabai ką pakeistų, nes projektavimą kaip ir bendra įmonė užsakė, ir jai reikėtų knistis, o ne lietuviams. Kitų sekcijų projektavimą kitos įmonės daro, dėl ko mano pasitikėjimas kad jos greičiau vyks gerokai stipresnis.

Ir čia net nekalbant apie riedmenų pirkimą, dėl kurio vis dar spengianti tyla

Dėl riedmenų, tai nelabai manau kad kas nors konkretaus ir bus išgirsta iki kol nebus pirkimas paskelbtas. Žinau kad bent LTG Link kažką patys planuoja, bet kada paskelbs kažką konkrečiau tai nežinau.

[Al1]

Kokie dar konkursai? Krovinių vežimas visoje ES 1435 mm vėže visiškai liberalizuotas - veža kas tik nori, kas atitinka minimalius reikalavimus (turi licenciją ir kitus reikiamus dokumentus toje šalyje, kurioje ketina vežti). Tam nereikia jokio konkurso. Su keleivių vežimu yra kitaip - jis dotuojamas, todėl arba konkursas, arba tiesioginė sutartis su vežėju (čia, žinoma, eina kalba tik apie valstybinius geležinkelius) be konkurso.

[John]

Taigi dėl riedmenų pirkimo gali būti taip, kad nieko ir nepirks, o leis važiuoti visiems norintiems. Kas dėl krovinių, tai taip tikriausiai ir bus. Dėl keleivinių irgi gali būti, kas pasamdys kokį DB su savo riedmenimis (naudotais IC-E) ir tuo viskas pasibaigs...



Ne. Yra pavyzdžių, kai nuo projektavimo iki statybos pabaigos praeidavo pora metų. Taip, žvalgyba, topografavimas vietoje gal dar metus iki tai užtrukdavo, bet ne daugiau. Paprastai būtent valstybė statė greitai. O privatininkai ilgiau. Taip kad fiziškai buvo įmanoma, o dabar net ir fiziškai neišeina, nepaisant milžiniškos techninės pažangos, tiksliau revoliucijos...

O kas čia tie "visi norintys", kurie visur visus veš? Tokiu atveju, kaip minimum, reiktų skelbti vežėjų konkursus ir pradėti dalinti slotus, nes, kaip matom, DB, Trenitalia ir visi kiti "norintys" vežti jau beveik eilėje laukia prie SuMin

[Al1]

Taigi dėl riedmenų pirkimo gali būti taip, kad nieko ir nepirks, o leis važiuoti visiems norintiems. Kas dėl krovinių, tai taip tikriausiai ir bus. Dėl keleivinių irgi gali būti, kas pasamdys kokį DB su savo riedmenimis (naudotais IC-E) ir tuo viskas pasibaigs...

Per pora metų statė. Finansavimas, projektavimas, etc. trūko gerokai ilgiau, bet niekas tokių dalykų į knygas nerašė

Ne. Yra pavyzdžių, kai nuo projektavimo iki statybos pabaigos praeidavo pora metų. Taip, žvalgyba, topografavimas vietoje gal dar metus iki tai užtrukdavo, bet ne daugiau. Paprastai būtent valstybė statė greitai. O privatininkai ilgiau. Taip kad fiziškai buvo įmanoma, o dabar net ir fiziškai neišeina, nepaisant milžiniškos techninės pažangos, tiksliau revoliucijos...

[John]

O matyti "kodėl ne", tai šiaip reiktų. Gera vieta pradėti matyti būtų kad ir visas ligšiolinis RB projekto track recordas Lietuvoje, kur absoliučiai visos iki vienos projekto dalys belenkaip vėlavo ir šiuo metu vėlavimai tik didėja. Negana to, net nepateikiami paaiškinimai, kodėl taip yra, nors viskas lyg ir savo vietose ir projektas turėtų judėti pilnbu greičiu be jokių trukdžių. Geras pavyzdys - Jonavos tiltas, kuriam dar net polių turbūt nebaigė kalti, nors šiuo metu tiltas jau turėjo būti praktiškai baigtas. ignaloidas Vis dar nematai, kodėl iki 2030 Kaunas-Lenkija neturi absoliučiai jokių šansų būti užbaigtas?
Ir čia net nekalbant apie riedmenų pirkimą, dėl kurio vis dar spengianti tyla.

[ignaloidas]

XIX a. per porą metų nutiesė ne tokio ilgio linijas. Ir be jokios technikos, tik kastuvais ir vežimais. Karo metais iš viso greitis dar didesnis buvo. Dabar viską stabdo biurokratinės procedūros. Todėl per 2-3 metus neįmanoma.

Per pora metų statė. Finansavimas, projektavimas, etc. trūko gerokai ilgiau, bet niekas tokių dalykų į knygas nerašė

[ignaloidas]

Per kiek laiko įmanoma pastatyti naują tiltą per Nemuną?

Tilto per Nemuną Lenkijos siena-Kaunas apimtyje nėra, o tuo tarpu Kauno mazgo apimtyje mano žiniomis planuojama jį statyti vėliau nes srautai į Lenkijos pusę iš pradžių nėra planuojami pakankami kad reikėtų dvikelio, ir ~200 metrų vienkelio keletą metų didėlės bėdos nedarys, Latvijoje ir Estijoje gerokai daugiau vienkelio gerokai ilgiau bus.

[Al1]

XIX a. per porą metų nutiesė ne tokio ilgio linijas. Ir be jokios technikos, tik kastuvais ir vežimais. Karo metais iš viso greitis dar didesnis buvo. Dabar viską stabdo biurokratinės procedūros. Todėl per 2-3 metus neįmanoma.

[John]

Nelabai matau kodėl ne. Kiek matome šiuo metu vykstančiose statybose, sąnkasą per ~2 metus pastatyti galima, manau ant sankasos per ~2 metus bėgius ir susijusias sistemas įrengti irgi įmanoma. Žemės paįmimas planuojamas baigti iki 2026, tad 2030 įrengti iš laiko perspektyvos konkrečių problemų nematau. Žinoma tam reikės pinigų ir kad projektuotojai nepavestų, bet čia jau yra kitas reikalas, ir nematau kodėl teigiate jog net teorinių šansų nėra.

Per kiek laiko įmanoma pastatyti naują tiltą per Nemuną?

[ignaloidas]

Įdomu, ar dabartinė SuMin administracija iš tikrųjų nesupranta, kokia yra situacija su RB ir kad iki 2030 užbaigti atkarpos iki Lenkijos nėra absoliučiai jokių, net teorinių, šansų, ar jie tyčia skleidžia tokią false informacija dėl kažkokių specifinių motyvacijų?

Nelabai matau kodėl ne. Kiek matome šiuo metu vykstančiose statybose, sąnkasą per ~2 metus pastatyti galima, manau ant sankasos per ~2 metus bėgius ir susijusias sistemas įrengti irgi įmanoma. Žemės paįmimas planuojamas baigti iki 2026, tad 2030 įrengti iš laiko perspektyvos konkrečių problemų nematau. Žinoma tam reikės pinigų ir kad projektuotojai nepavestų, bet čia jau yra kitas reikalas, ir nematau kodėl teigiate jog net teorinių šansų nėra.

[John]

Lenkai kalba apie antro traukinio galimybę 2025/2026 tvarkaraščiui. Prieš dvi savaites užsiminta:
https://www.rynek-kolejowy.pl/wiadom...ch-120518.html

Šita vieta skamba kaip prastas anekdotas:

Wiceminister transportu i komunikacji Republiki Litewskiej Loreta Maskaliovienė przedstawiła planowany zakres prac pierwszego etapu inwestycji na Litwie i potwierdziła deklarację ukończenia do 2030 r. odcinka od Kowna do granicy z Polską.

Įdomu, ar dabartinė SuMin administracija iš tikrųjų nesupranta, kokia yra situacija su RB ir kad iki 2030 užbaigti atkarpos iki Lenkijos nėra absoliučiai jokių, net teorinių, šansų, ar jie tyčia skleidžia tokią false informacija dėl kažkokių specifinių motyvacijų?

[felar]

Lenkai kalba apie antro traukinio galimybę 2025/2026 tvarkaraščiui. Prieš dvi savaites užsiminta:
https://www.rynek-kolejowy.pl/wiadom...ch-120518.html

[ejs-ejs]

Arba 22:00 išvykimas ir 07:00 atvykimas. Būtų aktualiau.

Norime to ar ne, bet Ryga yra kiek svarbiau nei Talinas ar Vilnius.
Rygoje 03:00 tikrai nėra ką veikti, buvau viena kartą tokioje ekskursijoje

[Al1]

Esmė ne 9 val. aplamai, o palyginimui su autobusais ir/ar atstumu.

[felar]

Pilna Europoj tiesioginių dieninių traukinių po 9 val. ar net daugiau, o ypač tarptautinių - Berlynas-Ciurichas, Viena-Ciurichas, Paryžius-Milanas, Budapeštas-Varšuva, tas pats Vilnius-Varšuva - kuo puikiausiai keliauja žmonės, keliautų ir iš Vilniaus į Taliną, jei toks būtų. O jeigu pažiūrėti į tarptautinius autobusus tai ten išvis po 15 val. kai kurie kankinasi, kas yra nesulyginamas experience su traukiniu.

[Petr]

Tallinn(Ülemiste), Tartu, Valga/Valka, Valmiera, Cesis, Sigulda, Riga. Sakyčiau 4,5 val minimum.
Šios stotys, sujungus jas tiesia linija yra ~390 km. O geležinkelis daro tokius minties vingius, kad jį sekant gausis kokie 450-500 km su lėtomis kreivėmis Latvijoje. Jei linijinis greitis link 120 km/h, tai įmanoma sutilpti į 4 val, bet tinkamuose ruožuose jis turi kilti iki ~160 km/h ir kompensuoti lėtuosius.

Pagreitinus Vilnius - Riga ir palikus 30 min persėdimui Rygoje, Vilnius - Talinas per 9 val tampa visai įmanomas.
Bet naktinis. Jei galutiniame punkte atsiduriame 10:00, tai išvažiuojame 01:00, kas manau tiktų daugumai keliautojų.

Kaip tik naktiniam būtų gerai kad ilgiau. Tiksliau kad naktis būtų tarp Talino ir Rygos. Pvz. išvykimas iš Talino 23:30, atvykimas į Ryga 5:45, Vilniuje 10 val.

Bet jei su naktiniu viskas aišku, nesitinku kad 9 val. dieninis traukinys būtų šiolaikiškas pagal greitį.

[Ignalina]

Arba 22:00 išvykimas ir 07:00 atvykimas. Būtų aktualiau.

[ejs-ejs]

Tallinn - Valga 03:33 (17 sustojimų), Valga - Rīga 02:35 (10 sustojimų). Numetus visus sustojimus turėtų būti įmanoma sutilpti į 3 (nors atmetus 17 stopų susitaupyt turėtų daugiau nei 33 minutės) ir 2 valandas atitinkamai. Bei greitinti Vilnius - Ryga, kad kelionės trukmė būtų <4h.
Tokiu atveju, traukinys Vilnius - Ryga - Talinas, be jokių papildomų sustojimų (gal nebent pridedant kokį Tartu), galėtų tilpti į 9 valandas.

Tallinn(Ülemiste), Tartu, Valga/Valka, Valmiera, Cesis, Sigulda, Riga. Sakyčiau 4,5 val minimum.
Šios stotys, sujungus jas tiesia linija yra ~390 km. O geležinkelis daro tokius minties vingius, kad jį sekant gausis kokie 450-500 km su lėtomis kreivėmis Latvijoje. Jei linijinis greitis link 120 km/h, tai įmanoma sutilpti į 4 val, bet tinkamuose ruožuose jis turi kilti iki ~160 km/h ir kompensuoti lėtuosius.

Pagreitinus Vilnius - Riga ir palikus 30 min persėdimui Rygoje, Vilnius - Talinas per 9 val tampa visai įmanomas.
Bet naktinis. Jei galutiniame punkte atsiduriame 10:00, tai išvažiuojame 01:00, kas manau tiktų daugumai keliautojų.