Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilnius

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • taccido
    replied
    Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
    Gyvenvietė nėra ribojantis elementas. Pagrindinės kliūtys - iešmai ir kreivių spinduliai.
    Yra iešmų, per kuriuos galima važiuoti 200 ar 220 km/h greičiu. Tai turbūt kreivių spinduliai labiau apribojantis dalykas?

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė B.S. Rodyti pranešimą
    3. VNO ir KUN nėra galutinės stotelės, P2P5 yra daug tiesesnis, neinantis per gyvenvietes, todėl vidutinis greitis bus tikrai didesnis. Neturiu duomenų, bet iš akies žiūrint net su 3 min sustojimu VNO, jis turbūt pasieks pagrindinę stotį greičiau ar panašiai kaip ir S5.
    Gyvenvietė nėra ribojantis elementas. Pagrindinės kliūtys - iešmai ir kreivių spinduliai.

    P* variantuose matau potencialą tame, kad išvengiama Panerių, Vokės ir galbūt Lentvario kelynų. Bet vien dėl to tiesti visiškai naują trasą nematau prasmės. Pajungiam P* variantus į esamą trasuotę už Lentvario stoties, tarp Trikampio g. ir GTC teritorijos, ir visiems bus laimė.
    Paskutinis taisė ejs-ejs; 2021.10.19, 15:38.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    P2P5 būtų lėtesnis bent 10min pagrinde dėl atstumo (kiti variantai irgi aplenkia tokais gyvenvietes kaip Kaišiadorys, Vievis, vid. greitis visiškai toks pats), kas yra labai daug.

    Aš sutinku su Rimu, jog pagrindinis potencialas yra dvimiesčio srautas ir palyginus su juo keliaujančių į oro uostus srautas bus labai mažas (bent jau taip turėtų būti, priešingu atveju projektą bus galima laikyti nesėkme), todėl nereikėtų pagrindinio srauto gaišinti sustojimu oro uoste ir ilgesniu keliu.

    O oro uostas turi būti prijungtas bet kokiu atveju, tik priešingai nuo kalbų norėčiau jog tai būtų padaryta be persėdimų Vilniaus stotyje keičiant kryptį ir važiuojant iki oro uosto atnaujinta esama atšaka. Srautai ten nėra dideli, manau vienkeliu sudvigubinta vėže galėtų važiuoti bent jau Vilnius - Kaunas traukiniai.

    Taip pat sutinku, jog būtų idealu pravesti vėžę tuneliais per Pilaitę, NMC iki pat centrinės stoties su Vilnius - Kaunas maršruto papildomais sustojimais prie Vakarinio aplinkkelio ir NMC, bet būkim realistai - tai kainuotų antra tiek kiek Lietuvai išvis bus skirta RB finansavimo, o sprendimas vėžę užbaigti kur nors Pilaitėje (klausimas ar ir iki jos užtektų pinigų naujai trasai, nes bent minimali naujos vėžės infra turi vis tiek eiti ir pro Lentvarį iki intermodalinio krovinių terminalo) su nauja stotimi niekaip neišpildytų VNO prijungimo, kuris turi būti, tegu ir su persėdimu. Kitas momentas, jog toks naujos neprijungtos stoties atsiradimas keičia viską iš esmės ir klausimas ar į gerą pusę.

    Taip, šiaurės vakarų Vilniaus gyventojams, kurių tikrai daugiau nei gyvenančių centre ir pietryčių pusėje, tokia stotis būtų patogesnė, bet bet tai tik nuogas skaičius ir mano klausimas ar toks vilnietis turi būti prioretizuojamas, kuris labiau automabilizuotas, gali lengvai patekti į aplinkkelį ir greitkelį ir bent jau aš įtariu, jog bus mažesnė tikimybė, kad jis dirbs darbą Kaune, kuris visąpusiškai kompensuotų patį keliavimą ar apskritai keliavimas traukiniu būtų patrauklus dėl darbo vietos lokacijos ir pačio darbo specifikos.

    Jeigu turėtume 10 milijardų tik sau tuomet sakyčiau tikrai tiesiam idealų variantą, ir dar Kaune pratęsiam vėžę tuneliu per centrą iki kokių Šilainių (realiai galėtume turėti HSR dvimiesčio metro), bet dabar apribotiems finansavimo rizikuoti daugybe nežinomųjų su nauja stotimi Pilaitėje būtų neprotinga. Prie esamų aplinkybių protinga būtų susikoncentruoti ties dabartiniu planu, vystyti tiek Vilnius Connect, tiek Kaunas Connect (potencialo įveiklinti Kauno stoties teritoriją taip pat labai daug) ir pasirūpinti jog miestų VT greitai ir efektyviai privežtų prie stočių (Vilniuje reikia efektyvinti NMC pasiekiamumą, Pylimo gatvę atlaisvinti viešajam transportui jog judėtų be trukdžių abejomis kryptimis, gerinti pasiekiamumą Saltoniškių ofisų be persėdimų nuo stoties).

    Komentuoti:


  • B.S.
    replied
    Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
    Tad reikia išsikelti klausimą, ar atvykimas į "East" ar "VNO" stotį srautą autostradoje sumažins?
    Nesu matuotojas, bet akivaizdu kad sumažins.
    1. Kam kauniečiui rizikuoti važiuoti mašina/autobusu į VNO, kai daug greičiau traukiniu ir su garantija jog nebus jokio kamščio.
    2. Lygiai tas pats vilniečiams važiuojantiems į KUN.
    3. VNO ir KUN nėra galutinės stotelės, P2P5 yra daug tiesesnis, neinantis per gyvenvietes, todėl vidutinis greitis bus tikrai didesnis. Neturiu duomenų, bet iš akies žiūrint net su 3 min sustojimu VNO, jis turbūt pasieks pagrindinę stotį greičiau ar panašiai kaip ir S5.
    4. Didžiausias P2P5 trūkumas - visiškai nauja vėžė, kuri kainuotų gerokai daugiau. Ir galbūt užtruktų daugiau laiko nutiesti.
    ​​​​

    Komentuoti:


  • Rimas_OK
    replied
    Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą

    Man keistai atrodo VNO prijungimas standartinės vėžės atšaka. Jį aptarnauti gali tik standartinės vėžės riedmenys, kurių Vilinius greičiausiai neturės (nes normaliai siekia Kauno depo petys). Gaunasi taip, kad į VNO standartine vėže galima važiuoti tik tuomet, kai yra riedmenys iš Kauno. Ir tam reikai keisti kabiną.

    Todėl Vilnius - VNO - KUN - Kaunas yra kaip ir logiškesnis variantas, galima diversifikuoti šių oro uostų kryptis ir patogiai paimti visus keleivius.
    O aš manau, kad būtina pasinaudoti vienintele proga,esančią per 100 metų, kai gauname finansavimą naujos linijos tiesimui - imti ir nutiesti tą naują liniją. O tas esančias linijas į oro uostą ir pan, yra šansų modernizuot iš savo lėšų.
    Ir reikia suprast esminį dalyką, kad ne oro uostas sudarys pagrindinius rautus, o Vilniuje dirbantys kauniečiai, kurie dabar ir sudaro tiek geležinkelio, tiek autostrados srautą. Tad reikia išsikelti klausimą, ar atvykimas į "East" ar "VNO" stotį srautą autostradoje sumažins?

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
    O iš oro uosto važiuot į Varšuvą? Nu tai tada reikėjo iškart ten ir skrist, o ne į VNO.
    Man keistai atrodo VNO prijungimas standartinės vėžės atšaka. Jį aptarnauti gali tik standartinės vėžės riedmenys, kurių Vilinius greičiausiai neturės (nes normaliai siekia Kauno depo petys). Gaunasi taip, kad į VNO standartine vėže galima važiuoti tik tuomet, kai yra riedmenys iš Kauno. Ir tam reikai keisti kabiną.

    Todėl Vilnius - VNO - KUN - Kaunas yra kaip ir logiškesnis variantas, galima diversifikuoti šių oro uostų kryptis ir patogiai paimti visus keleivius.

    Komentuoti:


  • Rimas_OK
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą

    <...> Abejotina, kad Vilnius galėtų patempti geležinkelio privedimą prie tų vakarinių rajonų ar NMC. Kad tarpmiestinis traukinys stotų Laisvės prospekte/NMC ir galėtų nuvažiuoti iki oro uosto, reikia milžiniškos kilpos po centru ir senamiesčiu, kas kainuotų milijardus.
    Manau, kad čia turi nuo Vievio eiti Pilaitės kryptimi ir baigtis ties Spaudos rūmais arba tobulu atveju prie Pedagoginio. Manau keleivių potencialas yra ne oro uoste, o Vilniaus ir Kauno dvimiestyje. NMC darbuotojai galėtų susigundyti Kauno pigesniu NT. O galbūt ir augančiomis gyvenvietėmis palei RB. Koks tikslas būtų pirkti brangų sklypą Tarandėje ir kamščiais važiuoti į darbą 45 min., Kai gali nusipirkti pigų Žasliuose ir NMC pasiekti per 30 min.

    O iš oro uosto važiuot į Varšuvą? Nu tai tada reikėjo iškart ten ir skrist, o ne į VNO.

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą

    Taip, praleidote mano antrą komentarą ES gali prafinansuoti nors ir monoreilą jeigu pagrįsi jo reikalingumą, bet beveik dešimtmiljardinio europinio traukinių tinklo projekto su rusiška vėže niekaip nepagrįsi.
    Na teisingumo dėlei projektas ir vadinasi Rail Baltica, o ne European train network extension. Sutinku, kad iki Kauno buvo geras sprendimas pratęsti europinę, nes Mockava yra joks traukos taškas, bet toliau...

    Vistiek RB greitąjį keleivinį eismą aptarnaus greičiausiai viena bendra įmonė, bus nupirkti traukiniai specialiai šiai linijai. Tai galėtų būti ir tie patys Talgo traukiniai.

    Jei norima visur naudoti 1435 mm, prašom, bet apie tai reikia galvoti dabar, o ne po 10 metų, nes gausis vėžių mišrainė.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė Petr Rodyti pranešimą

    Government approves EU recovery funding plan

    https://news.err.ee/1608107473/gover...y-funding-plan

    Kažką aš čia praleidau ar ES finansuoja čia 1520 mm, o ne 1435 mm vėžę?
    Taip, praleidote mano antrą komentarą ES gali prafinansuoti nors ir monoreilą jeigu pagrįsi jo reikalingumą, bet beveik dešimtmiljardinio europinio traukinių tinklo projekto su rusiška vėže niekaip nepagrįsi.

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    tai ir RB1 skaitosi ofiucialiai baigta

    Komentuoti:


  • Shots
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą
    Bet kaip suprantu, 2026 m. RailBaltica pradės normaliai veikti tik Baltijos šalyse, todėl spėju, kad Vilnius-Varšuva maršrute bus laikinas sprendimas – paprastas negreitasis traukinys, ir turbūt vos 2-3 kartus per parą (nes lėtai). Kitaip tariant, tvarkaraščio dažnumo prasme turbūt važiuos ne ką dažniau, nei naujasis Vilnius-Varšuva nuo kitų metų, tik be persėdimo Kaune.
    Jau dabar sako kad nespės iki 2026 m:
    Dar šių metų vasario mėnesį Baltijos šalių transporto ministrai sutarė, kad „Rail Baltica“ turi būti užbaigta iki 2026 m., tačiau EAR ataskaitoje tokio optimizmo nėra: „Rail Baltica“ greičiausiai bus užbaigta iki 2030 m., tačiau Latvijoje įgyvendinimas jau vėluoja iki ketverių metų dėl vėlai pradėtų darbų ir biurokratinių nacionalinių procedūrų, susijusių su žemės nusavinimu, į ką atkreipė dėmesį Latvijos nacionalinė audito institucija.
    https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=84543389

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Kodėl Estija iškarto nestato 1435 mm, kai yra vizija pereiti ant europinio standarto visoms Baltijos šalims, kaip teigia kai kurie šio forumo dalyviai?

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė Petr Rodyti pranešimą

    Government approves EU recovery funding plan

    https://news.err.ee/1608107473/gover...y-funding-plan

    Kažką aš čia praleidau ar ES finansuoja čia 1520 mm, o ne 1435 mm vėžę?
    Manau ES pinigus sskiria geležinkelio infrastruktūrai, o ne vėžei. Kitaip ispanai būtu "truputį susirūpinę".

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą

    ES duos pinigų tik standartinei vėžei. Bet idėja apie kruizinius turistus lekiančius lietuvišku bullet-treinu dienos išvykoms apžiūrėti Kauno ar Vilniaus vaizdingais Panemunės peizažais mane irgi žavi, tik gal ne dėl pačių kruizinių turistų (nors kaip nors jau, gal Kaunui vis tiek daugiau jų kliūtų), o dėl to jog ir aš norėčiau tokiu traukiniu pasivažinėti
    Government approves EU recovery funding plan

    https://news.err.ee/1608107473/gover...y-funding-plan

    Kažką aš čia praleidau ar ES finansuoja čia 1520 mm, o ne 1435 mm vėžę?

    Komentuoti:


  • taccido
    replied
    Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
    Manau kad iš viso RB projekto, labiausiai keleiviais apkrauta dalis bus būtent ruožas Vilnius-Kaunas. Visų pirma esami klientai niekur nedings. Atsiras kažkiek naujų dėl šiek tiek sutrumpėjusios trukmės. Bet masiškas papildomų klientų pritraukimas atrodo abejotinas. Po kelių metų Justiniškių, Karoliniškių, Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Jeruzalės, Baltupių, Lazdynų gyventojai automobiliu Kauną galės pasiekti tarkim per 1:10-1:20. O pasiekti "East" stotį jiems bent 30 min kaži ar užteks?
    Labai teigiamas dalykas, kad atsiras daugiau reisų Vilnius-Kaunas. Pagal pradinį sumanymą, kas valandą važiuojantys ekspresai Vilnius-Kaunas, taip pat kas dvi valandas po traukinį į Taliną ir Varšuvą, todėl Vilnius-Kaunas koridoriuje susidarys 30 min. taktas. O tai jau neblogai. (Dar plius regioniniai papildomai prisidės).
    Bet kaip suprantu, 2026 m. RailBaltica pradės normaliai veikti tik Baltijos šalyse, todėl spėju, kad Vilnius-Varšuva maršrute bus laikinas sprendimas – paprastas negreitasis traukinys, ir turbūt vos 2-3 kartus per parą (nes lėtai). Kitaip tariant, tvarkaraščio dažnumo prasme turbūt važiuos ne ką dažniau, nei naujasis Vilnius-Varšuva nuo kitų metų, tik be persėdimo Kaune.

    O su Vilniaus vakariniu masyvu, čia dar atskiras klausimas. Turbūt realiausias variantas užtikrinti patogesnį tos miesto dalies „prijungimą“ prie geležinkelio yra greičiau atvežti keleivius į stotį. Abejotina, kad Vilnius galėtų patempti geležinkelio privedimą prie tų vakarinių rajonų ar NMC. Kad tarpmiestinis traukinys stotų Laisvės prospekte/NMC ir galėtų nuvažiuoti iki oro uosto, reikia milžiniškos kilpos po centru ir senamiesčiu, kas kainuotų milijardus.
    Paskutinis taisė taccido; 2021.10.12, 14:36.

    Komentuoti:


  • Rimas_OK
    replied
    Manau kad iš viso RB projekto, labiausiai keleiviais apkrauta dalis bus būtent ruožas Vilnius-Kaunas. Visų pirma esami klientai niekur nedings. Atsiras kažkiek naujų dėl šiek tiek sutrumpėjusios trukmės. Bet masiškas papildomų klientų pritraukimas atrodo abejotinas. Po kelių metų Justiniškių, Karoliniškių, Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Jeruzalės, Baltupių, Lazdynų gyventojai automobiliu Kauną galės pasiekti tarkim per 1:10-1:20. O pasiekti "East" stotį jiems bent 30 min kaži ar užteks?
    Paskutinis taisė Rimas_OK; 2021.10.12, 11:42.

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Parašė B.S. Rodyti pranešimą
    Man atrodo verdat savo sultyse, ir nematot bendro paveikslo. Arba esat labai jaunas. Geležinkelis - 20 metų projektas. Jei Vilniaus ponai būtų buvę tokie aikštingi ir kerštingi, tai RB būtų ėjusi per Vilnių. Pačių Vilniaus politikų nuspręsta kad Lietuvai geriau per Kauną. Na bet kai kuriems kauniečiams, svarbu Vilniui būtų blogiau.

    Komentuoti:


  • B.S.
    replied
    Parašė liutass Rodyti pranešimą

    ir vilnieciu taip pat
    Man atrodo verdat savo sultyse, ir nematot bendro paveikslo. Arba esat labai jaunas. Geležinkelis - 20 metų projektas. Jei Vilniaus ponai būtų buvę tokie aikštingi ir kerštingi, tai RB būtų ėjusi per Vilnių. Pačių Vilniaus politikų nuspręsta kad Lietuvai geriau per Kauną. Na bet kai kuriems kauniečiams, svarbu Vilniui būtų blogiau.

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą

    Žinant įgimtą kauniečių priešiškumą vilniečiams, toks noras suprantamas
    ir vilnieciu taip pat

    Komentuoti:


  • B.S.
    replied
    Parašė liutass Rodyti pranešimą

    gal vilnieciui ir baisu, bet visiems kitiems tai tiesiog elementaru
    Nesuprantu kas elementaru? Kad RB bus miręs reikalas jei nebus pajungtas Vilnius? Kaip ne kaip, didžiausias LT miestas. Jei vilniečiui bus patogiau skristi į Taliną ar Rygą, tai jis ir skris. Kam vargintis su persėdimais? Žiūrint į ateitį, gal kažkada ir į Minską bus galima nusitiesti su papildomais turistais Kaunui. Kuo daugiau komforto bet kuriam Lietuvos miestui, tuom visai Lietuvai geriau. Juk RB išvis galėjo eiti tiesiai per Vilnių, aplenkiant Kauną. Tuomet irgi būtumėt argumentavę kad nereikia atšakos? Spėju būtent taip ir buvo sustrateguota-daugiau euro vėžės Lietuvoje, pajungiant 2 didžiausius LT miestus. Išėjo geriausias variantas Lietuvai.
    Paskutinis taisė B.S.; 2021.10.11, 19:23.

    Komentuoti:

Working...
X