Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilnius

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • ejs-ejs
    replied
    Parašė liutass Rodyti pranešimą
    gal vilnieciui ir baisu, bet visiems kitiems tai tiesiog elementaru
    Žinant įgimtą kauniečių priešiškumą vilniečiams, toks noras suprantamas

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Parašė Edd Rodyti pranešimą
    Tema tokia įdomi gaunasi. Prorusiški veikėjai nepatenkinti kad nauja linija eis ne į Minską/Petrogradą ir kad prie Stalino statyta traukinių stotis Vilniuje bus antraeilė, o kauniečiai nepatenkinti kad išvis Vilnius bus prijungtas ir kad vilniečiams galimai nereiks persėsti Kaune, Vilniuje galimai bus nauja stotis ir t.t. Baisu.
    gal vilnieciui ir baisu, bet visiems kitiems tai tiesiog elementaru

    Komentuoti:


  • Edd
    replied
    Tema tokia įdomi gaunasi. Prorusiški veikėjai nepatenkinti kad nauja linija eis ne į Minską/Petrogradą ir kad prie Stalino statyta traukinių stotis Vilniuje bus antraeilė, o kauniečiai nepatenkinti kad išvis Vilnius bus prijungtas ir kad vilniečiams galimai nereiks persėsti Kaune, Vilniuje galimai bus nauja stotis ir t.t. Baisu.

    Komentuoti:


  • Rimas_OK
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą

    Kad Vilniaus gyventojams nereiktų vargintis perlipti Kaune važiuojant į Latviją, Estiją, Lenkiją.
    Kiek reisų per dieną susidarys į šias nurodytas šalis? O kiek reisų bus į Kauną?

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą
    Kas Vilniaus gyventojams nereiktų vargintis perlipti Kaune važiuojant į Latviją, Estiją, Lenkiją.
    Ponu išmislas. Iki Kauno galima su vežiku privažiuoti ar pėsčiom nueiti.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
    Norėčiau išgirsti, kokie planuojami potencialūs keleiviai naujoje RB atkarpoje Vilnius–Kaunas?
    Nes jei "neverta" statyti naujos stoties, tai gal tuo labiau neverta statyti naujo 100 km naujo geležinkelio.
    Tai ir naudokimės tiek dabartine "East" stotimi, tiek dabartine geležinkelio linija. Viskas šiaip ar taip kažkaip funkcionuoja.
    Kas Vilniaus gyventojams nereiktų vargintis perlipti Kaune važiuojant į Latviją, Estiją, Lenkiją.

    Komentuoti:


  • Rimas_OK
    replied
    Norėčiau išgirsti, kokie planuojami potencialūs keleiviai naujoje RB atkarpoje Vilnius–Kaunas?
    Nes jei "neverta" statyti naujos stoties, tai gal tuo labiau neverta statyti naujo 100 km naujo geležinkelio.
    Tai ir naudokimės tiek dabartine "East" stotimi, tiek dabartine geležinkelio linija. Viskas šiaip ar taip kažkaip funkcionuoja.

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė Petr Rodyti pranešimą
    Kaip suprantu gali vežtis ir dabar, perkaunant krovinius Kauno intermodaliniame terminale. Ar yra daug krovinių šiam keliui? Tarp Helsinkio ir Talino gali kursuoti keltai vežantys traukinius.
    Geležinkelio keltas yra nepatogi transporto rūšis, nes ji užima didelius plotus uoste arba artimiausioje stotyje ir atskiria teritorijas. Kai Klaipėda buvo uostelis, į jį galėjo nukreipti Mukrano srautą, nors saugiau būtų buvusi Liepaja. Talino / Mugos uostai IMHO neturi vietos geležinkelio keltams. Toje pusėje lieka Paldiski / Kloogaranna ir Kunda. O tunelis sprendžia ir vietos, ir laiko problemas.

    Tik Suomijai lengviau krauti konteinerius tiesiai į laivą.O kadangi jie yra izoliuoti geležineklių požiūriu, jie tą sėkmingai daro ir dabar. Suomiją su Švedija jungia viena dvigubos vėžės linija (https://en.wikipedia.org/wiki/Haparanda_Line), bet pagal nuotraukas nepanašu kad ja būtų intensyviai vežami priviniai, nors visais šalia Tornio įsikūrusi Outokumpu plieno gamykla.

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą

    Nes kalba eina apie naujas europinio traukinių tinklo linijas ir tokiu atveju tik standartinė vežė. Kaip vietiniam projektui gali pašalpos prašyti nors ir monoreilui, ir gal netgi gausi finansavimą, jeigu sugebėsi pagrįsti jo reikalingumą. Tik ne visus projektus vienodai lengva pagrįsti ir gauti finasavimą. Su RB pavyko nes tai ne šiaip linija sujungti Marijampolei su Panevėžiu, o viso europinio geležinkelių tinklo plėtra. Ir tai pašalpa ne tik mums bet visai Europai, nes gal kažkada per RB suomiai veš krovinius į Italiją / Ispaniją / Graikiją
    Kaip suprantu gali vežtis ir dabar, perkaunant krovinius Kauno intermodaliniame terminale. Ar yra daug krovinių šiam keliui? Tarp Helsinkio ir Talino gali kursuoti keltai vežantys traukinius.

    Bendrai plėtrai reikia turėti bendrą tinklo viziją. Tai, kad 4 šalys perdarys 1520 mm į 1435 mm ir apie visišką krovininio eismo nutraukimą iš ne ES šalių (krovininiai iš Kinijos į Europą eina per Lenkijos koridorius kiek žinau, Baltijos šalys naudojamos tik uostams, viskas Rusijos/Baltarusijos bus permesta į Suomijos įlankos uostus).
    Paskutinis taisė Petr; 2021.10.09, 22:55.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė Petr Rodyti pranešimą

    Tuomet reiktų jau dabar rašyti projektus į 1435 mm persiųvimą, nes ilgainiui kils susisiekimo problemų. Bet aš iki šiol maniau, kad ES duoda pašalpą pasitarus su šalies valdžią, o ne tam, ką būtent Briuselis nori.
    Nes kalba eina apie naujas europinio traukinių tinklo linijas ir tokiu atveju tik standartinė vežė. Kaip vietiniam projektui gali pašalpos prašyti nors ir monoreilui, ir gal netgi gausi finansavimą, jeigu sugebėsi pagrįsti jo reikalingumą. Tik ne visus projektus vienodai lengva pagrįsti ir gauti finasavimą. Su RB pavyko nes tai ne šiaip linija sujungti Marijampolei su Panevėžiu, o viso europinio geležinkelių tinklo plėtra. Ir tai pašalpa ne tik mums bet visai Europai, nes gal kažkada per RB suomiai veš krovinius į Italiją / Ispaniją / Graikiją

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą

    ES duos pinigų tik standartinei vėžei. Bet idėja apie kruizinius turistus lekiančius lietuvišku bullet-treinu pasižiūrėti Kauno ar Vilniaus vaizdingais Panemunės peizažais mane irgi žavi, tik ne dėl pačių turistų, o dėl to jog ir aš norėčiau tokiu traukiniu pasivažinėti
    Tuomet reiktų jau dabar rašyti projektus į 1435 mm persiųvimą, nes ilgainiui kils susisiekimo problemų. Bet aš iki šiol maniau, kad ES duoda pašalpą pasitarus su šalies valdžią, o ne tam, ką būtent Briuselis nori.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė Petr Rodyti pranešimą

    Puiku. Šios linijos senų seniausiai trūksta, bet vietoj to norima perkloti Vilnius - Kaunas. Trūksta linijos Marcinkonys - Druskininkai, bet vietoj to tęsiama europinė vežė Lenkijos siena - Kaunas, kuri yra vienkelis ir tokia pat kreiva kaip ir buvo iki šiol 1520 mm, tai yra nėra pritaikyta greitam eismui...

    Be to visą tinklą perkloti į 1435 tai matyt pinigų atsiras? Nes jeigu norima padaryti vėžių mišrainę, tai jau pati didžiausia nesąmonė. Tuomet reikia viską į 1435 mm (ir ne per 10 ar daugiau metų), nes tiesiog kils labai daug susisiekimo nepatogumų nedidelės šalies viduje.
    ES duos pinigų tik standartinei vėžei. Bet idėja apie kruizinius turistus lekiančius lietuvišku bullet-treinu dienos išvykoms apžiūrėti Kauno ar Vilniaus vaizdingais Panemunės peizažais mane irgi žavi, tik gal ne dėl pačių kruizinių turistų (nors kaip nors jau, gal Kaunui vis tiek daugiau jų kliūtų), o dėl to jog ir aš norėčiau tokiu traukiniu pasivažinėti

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
    O dabar suskaičiuok veikiančias keleivines geležinkelio stotis Rygoje.
    O dabar suskaičiuok veikiančias keleivines geležinkelio stotis Čikagoje.

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Parašė B.S. Rodyti pranešimą
    Jūsų pasiūlymai labai faini, kas nenorėtų papildomų linijų, bet Vilnius ne Berlynas ir net ne Stokholmas. Šalis nedidelė, ir ištraukti milijardą kitą iš likusios šalies nėra kur. Jei jau atsirastų koks 1 milijardas, jau geriau tada euro vėžė Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda. Ir Lietuvai būtų gerai, ir turistams į Vilniaus iki jūros netoli, ir Klaipėdos kruizų turistams iki Vilniaus netoli. Didesnė grąža nei traukinių stumdymas po visą Vilnių.
    Puiku. Šios linijos senų seniausiai trūksta, bet vietoj to norima perkloti Vilnius - Kaunas. Trūksta linijos Marcinkonys - Druskininkai, bet vietoj to tęsiama europinė vežė Lenkijos siena - Kaunas, kuri yra vienkelis ir tokia pat kreiva kaip ir buvo iki šiol 1520 mm, tai yra nėra pritaikyta greitam eismui...

    Be to visą tinklą perkloti į 1435 tai matyt pinigų atsiras? Nes jeigu norima padaryti vėžių mišrainę, tai jau pati didžiausia nesąmonė. Tuomet reikia viską į 1435 mm (ir ne per 10 ar daugiau metų), nes tiesiog kils labai daug susisiekimo nepatogumų nedidelės šalies viduje.
    Paskutinis taisė Petr; 2021.10.09, 21:55.

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė B.S. Rodyti pranešimą
    Jūsų pasiūlymai labai faini, kas nenorėtų papildomų linijų, bet Vilnius ne Berlynas ir net ne Stokholmas. Šalis nedidelė, ir ištraukti milijardą kitą iš likusios šalies nėra kur. Jei jau atsirastų koks 1 milijardas, jau geriau tada euro vėžė Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda. Ir Lietuvai būtų gerai, ir turistams į Vilniaus iki jūros netoli, ir Klaipėdos kruizų turistams iki Vilniaus netoli. Didesnė grąža nei traukinių stumdymas po visą Vilnių.
    Net pasvajoti nebeleidžia ... S-Bahn net ir su šiomis naujomis būtų pigiau nei metro. Ir niekas nekalba apie "ištraukimą", finansuoti turėtų sostapilis.
    O Kaunas - Jurbarkas - Pagėgiai ... Na neturim dar mes ledynų, kaip šveicarai

    Komentuoti:


  • B.S.
    replied
    Jūsų pasiūlymai labai faini, kas nenorėtų papildomų linijų, bet Vilnius ne Berlynas ir net ne Stokholmas. Šalis nedidelė, ir ištraukti milijardą kitą iš likusios šalies nėra kur. Jei jau atsirastų koks 1 milijardas, jau geriau tada euro vėžė Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda. Ir Lietuvai būtų gerai, ir turistams į Vilniaus iki jūros netoli, ir Klaipėdos kruizų turistams iki Vilniaus netoli. Didesnė grąža nei traukinių stumdymas po visą Vilnių.

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Sutinku dėl 1, 3 ir 4 punkto.

    Grigiškes gal ir galima prijungti, bet ten būtų aklikelis. Kiek kelevių vėžtų tas Grigiškių S-Bahn ir dar ratais kvadratais. Toks pat klausimas ir dėl Plytinės g. - į kur vestų ši liniją?

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė Petr Rodyti pranešimą
    Šiaip keista kad miestas išplito labai netolygiai nuo stoties, tik praktiškai į vieną pusę. Apart stoties Vilniuje praktiškai nei vienos papildomos stotelės neįmanoma sukurti, kad būtų patogu naudoti miesto susisiekimui. Iš esmės reikėtų statyti naują gel. atkarpą nuo N. Vilnios iki Lentvario per Antakalnio pradžią, Katedros a., LNOBT (kur būtų Vilnius Centrinė, kurią kirstų linija į Oro uostą ir galbūt toliau į Jašiūnus), Naujamiestį ir Lazdynus ir galima būtų tada pritaikyti ją miesto "S-Bahn". O esamoje linijoje palikti krovininius trauknius.

    Tuomet galima būtų sukurti maršrutus:
    N. Vilnia - Kaunas
    N. Vilnia - Trakai
    Turmantas/Ignalina - Varėna/Marcinkonys
    Santariškės - Vilnius Centrinė - Oro uostas - Jašiūnai (Šalčininkai)

    Ir užtikrinti taktinį eismą (pvz. kas 15 minučių N. Vilnia - Lentvaris ir Santariškės - Oro uostas dar dažniau)
    Bet tam reikėtų tikrai nemažai tunelių.

    Bet taktinį eismą bent kas 30 min. N. Vilnia - Lentvaris galima jau dabar sukurti, bet nežinia ar būtų keleivių, nes apart N. Vilnios ir Vilniaus GS traukos taškų kaip ir nėra.
    Yra pvz Sausupio g. kelynas, kur būtų galima paleisti U-Bahn į Žemuosius Panerius.
    Galima U-Bahn sistemoje prijungti Grigiškes, o labai panorėjus - turėti U-Bahn liniją Gariūnų tiltu ir Laisvės pr.
    Galima įrengti papildomą stotelę ties Subačiaus g. pervaža.
    Galima Kyviškių stotelę iškelti iš krovininės į miesto liniją, kažkur ties Kyvės g.
    Santykinai nesudėtingai U-Bahn galėtų iš Naujosios Vilnios per Arimų, Šiaurės ir Centrines gatves pasiekti Plytinės g. (arba Dvarčionis) ir O. Milašiaus g.

    Vilniaus plėtrą į pietinę pusę nuo geležinkelio stabdė reljefas ir tinkamų transporto rūšių trūkumas. Gi koks Užusienis ar Salininkai- tai ne Vilnius, nors jie atstumu ne ką tesiskiria nuo Žemųjų Panerių. O pvz Liepkalnis ar Nemėžis man ilgą laiką buvo "užsienis".

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Šiaip keista kad miestas išplito labai netolygiai nuo stoties, tik praktiškai į vieną pusę. Apart stoties Vilniuje praktiškai nei vienos papildomos stotelės neįmanoma sukurti, kad būtų patogu naudoti miesto susisiekimui. Iš esmės reikėtų statyti naują gel. atkarpą nuo N. Vilnios iki Lentvario per Antakalnio pradžią, Katedros a., LNOBT (kur būtų Vilnius Centrinė, kurią kirstų linija į Oro uostą ir galbūt toliau į Jašiūnus), Naujamiestį ir Lazdynus ir galima būtų tada pritaikyti ją miesto "S-Bahn". O esamoje linijoje palikti krovininius trauknius.

    Tuomet galima būtų sukurti maršrutus:
    N. Vilnia - Kaunas
    N. Vilnia - Trakai
    Turmantas/Ignalina - Varėna/Marcinkonys
    Santariškės - Vilnius Centrinė - Oro uostas - Jašiūnai (Šalčininkai)

    Ir užtikrinti taktinį eismą (pvz. kas 15 minučių N. Vilnia - Lentvaris ir Santariškės - Oro uostas dar dažniau)
    Bet tam reikėtų tikrai nemažai tunelių.

    Bet taktinį eismą bent kas 30 min. N. Vilnia - Lentvaris galima jau dabar sukurti, bet nežinia ar būtų keleivių, nes apart N. Vilnios ir Vilniaus GS traukos taškų kaip ir nėra.


    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Pats objektyviausias faktas yra tas, kad stotis jau yra. O jeigu kažkam nepatogu iš esamos stoties nuvykti į savo užkampius - jų problems (juk niekas neverčia važiuoti traukiniu).
    O dabar suskaičiuok veikiančias keleivines geležinkelio stotis Rygoje.

    Komentuoti:

Working...
X